Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Kaip atpažinti valgomus grybus, valgomieji grybai pagal augimo sezonus ir augimo vietą, valgomų grybų nuodingi ir menkaverčiai dvyniai
Daugelis grybautojų grybus renka greičiau dėl azarto, nei dėl valgymo. Nors grybai daugumai žmonių puikus, kartais net gurmaniškas valgis. Daugybė grybautojų apsiriboja keliomis valgomų grybų rūšimis nesiimdami eksperimentuoti ieškodami naujų grybų. Požiūris gana teisingas, nes su grybu turėtų supažindinti profesionalas, paveikslėliai ir grybų atpažinimo programos gali lengvai sumaišyti. Šiame straipsnyje apie valgomus grybus supažindiname su pagrindiniais valgomais grybais, jų menkaverčiais ar nuodingais dvyniais. Sudėliosime grybus pagal metų laikus.
Grybai pradeda augti balandžio mėnesio pabaigoje. Pavasariniams grybams nėra daug mėgėjų. O veltui. Pavasarį augantys valgomi grybai skanūs ir nenusileis rudeniniams valgomiems grybams.
Anksčiausiai pasirodo itin nuodingas, bet valgomas bobausis. Jis auga atvirose vietose, ant išvartų, kirtimuose. Su juo kaip su žuvimi fuga - blogai paruoši bus liūdna. Net renkant reikėtų laikytis atsargumo priemonių. Rinkti bobausius reikėtų su pirštinėmis, po grybavimo nusiplauti rankas. Valgymui bobausiai tris kartus verdami, nupilant vandenį ir nuplaunat grybus. Nežiūrint į ilgą terminį apdorojimą jie išlieka kvapūs ir skanūs. Taip pat galima bobausius džiovinti, tada po kiek laiko išnyksta nuodas giromitrinas.
Bobausiai
Kiek po bobausių pasirodo briedžiukai. Tai itin vertingas ir skanus valgomas grybas. Jis kiek panašus į bobausius, bet turi kotelį ir dažniausiai yra siaurėjančios žvakės formos. Briedžiukų yra keletas rūšių. Dažniausiai randami soduose po obelimis ( kūginis briedžiukas) ir valgomasis briedžiukas lapuočių, ypač drebulių miškuose. Skaniausi briedžiukai mažai termiškai apdoroti. Įkaitinamas sviestas ( geriau ghi) dedami paniruoti miltuose ar džiuvėsėliuose briedžiukai. Galima briedžiuką įdaryti sūriu. Puikiai tiks su atšaldytu baltu vynu.
Kūginis briedžiukas
Arčiau vasaros pasirodo dar vienas vertingas pavasarinis valgomas grybas - pavasarinė balteklė. Jį dažnai suranda sode, auga lapuočių miško pakraščiuose. Taip pat nereikia daug termiškai apdoroti, kepama ant sviesto. Išeina labai geri padažai.
Apie joninių laikotarpį jei gausiai lijo pasirodo voveraitės. Dauguma grybautojų sutinka, kad pirmosios voveraitės skaniausios. Gal net ne dėl to, kad jų per metus pasiilgta. Grybiena būna stipri, daugiau gali duoti maisto medžiagų, mikroelementų. Ankstyvosios voveraitės turi storesnį kotelį, kietesnės ir trapesnės. Pirmosios voveraitės ima augti šviešiuose beržynuose su išmindyta žeme ir trumpomis samanomis. Vėliau ima augti eglynuose. Vasaros viduryje voveraitės prasimuša pro aukštas samanas pušynuose. Geriausias paprastas receptas voveraites iškepti svieste ir pateikti su šparagais ar ankstyvosiomis bulvėmis. Idealiai tinka kiaušininiame šparagų pyrage.
Voveraitės ir voveraitinė guotelė.
Voveraitės auga iki pat gruodžio mėnesio, dažnai ir per Kalėdas dar galima surasti. Voveraitinė guotelė dažniausiai auga ant senos medienos, yra valgoma, bet menkavertė.
Po truputį populiarėja geltonpintė auganti ant lapuočių medžių kamienų. Geltonpintės skonis kiek primena vištieną.
Geltonpintė
Prie ankstyvų vasarinių grybų galima priskirti vasarinius baravykus. Dažniausiai jie trumpam pasirodo liepos antroje pusėje. Surandami eglynų ir pušų maišytuose miškuose, lapuočių miškuose. Jų kiek gelsvesnė kepurėlė.
Vasariniai baravykai
Drėgną vasarą gana anksti pasirodo baravykai paąžuoliai. Daug ką baido jų nuodingai rausvos spalvos. Taičua tai puikus, skanus grybas. Dažnai baravykai paąžuoliai randami urbanizuotose vietovėse, po senais parko ar kelio medžiais. Mėgsta ąžuolus, liepas, beržus
Paąžuolį reikia apvirti ir valgyti nenaudojant alkoholio.
Kartais netgi gegužės mėnesį galima aptikti pirmuosius kazlėkus. Kazlėkų yra didelė šeimyna, žinomiausi tikrasis ir šilinis kazlėkai. Auga atviruose, ypač jaunuose pušynuose, trumpoje žolėje arba samanose. Skanūs, bet šeimininkių nemėgstami dėl to, kad reikia lupti odelę nuo galvutės. Labai pajuoduoja pirštai. Tinkami kepti, marinuoti, raugti. Nepatyrę grybautojai vietoj paminėtų kazlėkų prirenka tampriųjų kazlėkų. Jie neskanūs, išvirti patamsėja. Atskirti galima pagal retesnę tramą, dažniausiai netolygias kepurėles. Vasaros pabaigoje ir rudenį ima dygti geltonasis kazlėkas (makavykas). Labai skanus grybas, tinkamas marinuoti, kepti, raugti.
Šilinis kazlėkas turi kiek šviesesnę ir mažiau slidžią galvutę nei tikrasis kazlėkas.
Taip pat tarp pirmųjų vasaros grybų dažnai pasitaiko ūmėdės. Ūmėdžių labai daug rūšių ir jos auga iki pat šalnų. Ūmėdės dažnai maišomos su kartesniais piengrybiais. Nuo piengrybių dažniausiai skiriasi pilnavidure ir trapia kojele. Ant galvutės nėra plaukuotumo. Palietus tramą neišskiria pieno. Nuo musmirių, su kuriomis taip pat galima sumaišyti skiriasi tuo, kad neturi kotelio sustorėjimo prie šaknų.
Piengrybis paliepis
Piengrybis paliepis labai panašus į ūmėdę garduolę ir piengrybį gruzdą. Atskiriamas pagal išsiskiriantį pieną, kuris po kurio laiko pagelsvėja, gruzo pasidaro melsvai žalias. Piengrybiai labai kartūs, juos reikia palaikyti nuo kelių valandų iki paros šaltame vandenyje. Galima kelis kartus keisti vandenį. Taip pat galima apvirti nupilant vandenį.
Ūmėdės, kelmučiai, piengrybiai mėgstami rauginti. Rauginimo technologija gana paprasta, bet reikalaujanti švaros. Grybai apverdami, nuplaunami ir sluoksniuojami su prieskoniais. Dažniausiai naudojami lauro lapai, česnako skiltelės, juodųjų ir kvapiųjų pipirų žirneliai. Galima panaudoti vyšnių, juodųjų serbentų, krienų lapus ir šaknis. Užpilama 30g/litrui sūriu vandeniu. Palaikoma šiltai kol susidrumsčia skystis (apie 1 - 7 dienas). Tada išnešama į šaltą rūsį ar dedama į šaldytuvą. Galima perplauti ir užpilti šviežiu sūriu vandeniu. Fermentacijos metu pieno rūgšties bakterijos perdirba grybų medžiagas juos paversdamos labiau priimtinu virškinimo sistemai. Išskiriama rūgštis konservuoja grybūs.
Juodmėsė ūmėdė
Juodmėsė ūmėdė tamsesnė, auga iki pat šalnų, dažnai kirmyjanti. Ideali rauginimui. Masyvūs, iš žemės lendantys ir greitai tamsią spalvą įgaunantys grybai.
Ūmėdė
Ūmėdžių yra apie 80 rūšių Lietuvoje. Dauguma skirstoma pagal spalvą. Baidomasi rausvos spalvos ūmėdžių kurios maišomos su kraujaspalve, karčia ūmėde. Kraujaspalvės ryškesnė raudona spalva.
Vasaros pabaigoje jei daugiau palyja ir ilgą laiką būna šilta pasipila beveik visi grybai. Tradiciškai vasaros pabaigoje vis dar auga voveraitės, ima augti baravykai. Kaip taisyklė pirmieji grybai ima augti centrinėje Lietuvoje, nors labai priklauso nuo lietaus.
Rugpjūčio mėnesį gana dažnai pasirodo melsvėjantysis šilbaravykis ir jo giminaitis šilinis šilbaravykis. Labai daug ką gąsdina melsvėjančio šilbaravykio ryškiai mėlyna spalva palietus ar pjaustant. Auga melsvėjantysis šilbaravykis retuose lapuočių miškuose, ypač mėgsta jaunus beržynus. Šilinis šilbaravykis dažniau sutinkamas miškuose kur daug lazdynų. Melsvėjančio šilbaravykio mėlyna spalva išnyksta verdant, raugiant.
Kairėje melsvėjantis šilbaravykis, dešinėje smiltyninis šilbaravykis. Ryškiau skiriasi pagal galvutės paviršių, melsvėjančių šilbaravykių paviršius gruoblėtas.
Pagrindinis valgomų grybų sezonas prasideda ankstyvą rudenį. Tada dažniausiai baravykai ima augti Labanoro girioje ir Dzūkijoje.
Raudonikiai
Raudonikiai vieni iš mėgstamiausių grybų. Nuo lepšių skiriasi tuo kad mėlynuoja perpjautas ar paliestas. Mėgstamas dėl kietumo net ir ilgai verdant.
Ruduo dažniausiai prasideda su tikrinių baravykų sezonu. Pasipila daugybės baravykų laimikių nuotraukos facebook ir kituose socialiniuose tinkluose. Kaip taisyklė gausiausiai baravykai dygsta kelias savaites. Pirmiausia dažniausiai dygsta miško pakrasčiuose, vėliau traukiasi į miško gilumą. Labiausiai mėgsta mikorizę su ąžuolais ir eglėmis. Vienoje vietoje auga daugybę metų. Pasikeitus miškui gali kuriam laikui išnykti. Labai dažnai gausiai auga kelių dešimtmečų senumo eglyne su beržų linijomis. Itin sutankėjus miškui išnyksta ir vėl pasirodo po kelių dešimtmečių.
Tikriniai baravykai
Tikrinis baravykas gali būti sumaišomas su aitriuoju baravyku. Jauni aitrieji baravykai turi baltą tramą kuri su laiku parausvėja. Dažnai ir galvutės spalva mažai skiriasi nuo tikrojo baravyko. Patyręs grybautojas nesunkiai atskiria pagal akinantį tramos baltumą ir gelsvesnę galvutę. Dėl tikrumo pakanka lyžtelti kraštelį.
Panašūs į baravykus yra rudagalviai baravykai. Jų galvutės kiek rudesnės už tikrinių baravykų ir koteliai plonesni. Palietus tramą ji pamėlynuoja.
Rudagalviai baravykai
Labai daug kas mėgsta skėtinę žvynabūdę. Lietuvoje yra trys žvynabūdžių rūšys tarp kurių skėtinė skaniausia. Auga šviesesnėse tamsių miškų proskynose. Netoli eglių. Naujokai gali sumaišyti su didelėmis musmirėmis. Žvynabūdės stiebo pagrindas nėra labai storas kaip musmirių. Skaniausia žvynabūdė kepta šviežiai apvoliojus miltuose ir kiaušinyje. Kepama ant sviesto.
Skėtinė žvynabūdė
Raukšlėtasis gudukas (kalpokas) ima augti rūgpjūčio pabaigoje, rugsėjį. Kai kada šilai tiesiog pasidengia kalpokų kilimais. Renkami jauni kalpokai, imamos tik galvutės. Reikėtų atsargiai žiūrėti į pavieniui augančius kalpokus, nes tai daugiau grupinis grybas. Pavieniui gali būti panašias galvutes turintys nuosėdžiai ar musmirės.
Rauklėtasis gudukas ir musmirė.
Musmirė ne visada turi taškelius, kai kada juos numuša lietus, gal lindimas pro samanas. Skiriasi pagal ryškų musmirės sustorėjimą ties kotelio pagrindu.
Vėlyvą rudenį daugumas grybautojų sėdi namuose. Nors būtent prie namų galima surasti daugumą vėlyvųjų grybų. Dažniausiai vėlyvieji grybai auga ant medžių. Kiek pasimokius vėlyvus grybus galima užsiauginti patiems.
Kelmučiai dažnai pasirodo rudens pradžioje, greitai išnyksta ir vėl pasirodo vėlyvą rudenį. Kelmučiai kietas, skanus grybas. Auga ant beržų, eglių, valgymui naudojama tik kepurėlė. Labai skanūs rauginant. Į kelmučius labai panaši žvynuotoji skujagalvė. Gali netgi augti ant to paties kelmo kaip kelmučiai. Žvynuotoji skujagalvė atskiriama, nes neturi pelerinos. Žvynuotoji skujagalvė valgoma, bet menkavertė.
Kairėje kelmučiai, dešinėje skūjagalvė. Tai ne photoshopas, jie gali augti ant to paties kelmo.
Prasidėjus šalnoms pradeda augti žalsvieji baltikai. Gelsvos spalvos grybai auga atvirose vietose, mėgsta smėlynus. Panašiu metu auga raibieji ir pilkieji baltikai. Pavojinga sumaišyti dryžuotojų baltiku. Skiriasi kūgine kepurėle.
Rudmėsės gali pradėti augti jau vasaros viduryje, nors pagrindinis augimas prasideda rudenį. Rudmėses naujokai gali sumaišyti su piengrybiu pūkuote.
Kairėje pusėje rudmėsės, dešinėje pūkuotės. Jos paragavus kartesnės, pūkuotos, kiek rausvesnės spalvos. Rudmėsės rožinės.
Vienas iš vertingiausių paskutinių rudens grybų yra kreivabūdės. Auga kreivabūdės ant lapuočių kelmų. Staigiai sušalus galima surasti net žiemą. Skaniausios keptos paniruotos miltuose ir kiaušiniuose. Gana sunku su kuo nors sumaišyti.
Kreivabūdės
Grybus galima paruošti daugybe būdų. Kiekvienas grybas turi geriausią būdą jį paruošti. Be virimo galima paruošti patiekalus iš baravykų, voveraičių, skūjagalvės, raudonikio.
Skanios kreminės sriubos pagaminamos iš baravykų. Galima naudoti bazei kitus baltus grybus, tačiau pagrindiniam skoniui sukurti būtinas baravykas.
Dauguma grybų turi kartumo, nėra labai skanūs, sunkiai virškinami. Grybams labai padeda rauginimas. Rauginimo fermentacijos metu keičiasi grybo sudėtis, jis tampa geriau virškinamas ir dažnai skanesnis. Tačiau rauginimas reikalauja kiek įgūdžių ir dažniau renkamasi grybus marinuoti. Marinuojant verdama sunaikinant visus mikroorganizmus, vėliau užpilama karštu konservuojanciu marinatu ir grybai laikysis net keletą metų.
Marinuoti baravykai savo sultyse. Verdant pilama labai mažai vandens, pridedama prieskonių ir užpilami virti baravykai. Šiame recepte naudojamas mažesnis druskos kiekis (šaukštas 3 litrams grybų masės) bei acto (šaukštelis tokiam pat kiekiui). Klasikinis grybų marinatas tris kartus koncentruotesnis.
Rimtų tyrimų dėl grybų gydomųjų savybių nėra padaryta. Vieni teigia, kad turi, kiti tai priskiria placebo efektui.
Dvokianti poniabūdė
Dvokianti poniabūdė nelabai tinkama maistui. Tačiau jos tinktūras, miltelius naudoja įvairių ligų gydymui.
Mėšlagrybis
Mėšlagrybis gana skanus kai būna jaunas. Teigiama, kad šis grybas padeda gydyti alkoholizmą. Valgant mėšlagrybius negalima vartoti alkoholio.
Nevalgomų grybų nėra, visi valgomi, bet kai kurie tik vieną kartą. Negalima eksperimentuoti su nepažįstamais grybais. Apsinuodijimas dažnai nepasireiškia iš karto, grybų nuodai gali pažeisti vidaus organus ir gydymas tampa labai komplikuotu.
Pilkosios meškutės valgyti nerekomenduojama
Pilkoji meškutė buvo laikoma gana skaniu, nenuodingu grybu. Dabar jos nerekomenduojama valgyti dėl teiginių apie kancerogenines savybių, greičiausiai dėl jos savybės kaupti teršalus.
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kaip atpažinti valgomus grybus, valgomieji grybai pagal augimo sezonus ir augimo vietą, valgomų grybų nuodingi ir menkaverčiai dvyniai
Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama
Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga
Vynuoginės sraigės, receptai iš daržo sraigių, patiekalai iš vynuoginių sraigių, kaip paruošti vynuogines sraiges
Juodųjų ir raudonųjų serbentų naminis vynas, vyno gamybos receptas, kaip teisingai pagaminti juodųjų ir raudonųjų serbentų naminį vyną
Patiekalai iš bobausių, geriausi bobausių patiekalai. Bobausiai kepti svieste ir patroškinti grietinėlėje
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau