Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės tvarkos aprašas

2013-12-07 22:00   Peržiūros : 2550   Spausdinti


DĖL TRĄŠŲ LAIKYMO, NAUDOJIMO IR APSKAITOS KONTROLĖS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2011 m. sausio 7 d. Nr. A1-4

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952; 2010, Nr. 12-560) 10 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3D-490 (Žin., 2010, Nr.61-3012, Nr. 129-6604), 8.5 punktu bei atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 68) ir į Vandens taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D- 686/D1-676 (Žin., 2008, Nr. 143-5741), nuostatas:

1. T v i r t i n u Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės tvarkos aprašą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2011 m. kovo 1 d.

 

Direktorius                                                                                     Evaldas Zigmas Čijauskas

___________________

 

PATVIRTINTA

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus
2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A1-4

 

TRĄŠŲ LAIKYMO, NAUDOJIMO IR APSKAITOS KONTROLĖS TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Kontrolės tvarkos aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952; 2010, Nr. 12-560) 10 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3D-490 (Žin., 2010, Nr. 61-3012, Nr. 129-6604), 8.5 punktu bei įgyvendinant 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 68) ir Vandens taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-686/D1-676 (Žin., 2008, Nr. 143-5741), nuostatas.

2. Šio Kontrolės tvarkos aprašo tikslas – skatinti gamtinę aplinką tausojančią žemės ūkio gamybą, mažinti neigiamą poveikį gyvūnų ir žmonių sveikatai, kontroliuojant trąšų laikymą, naudojimą ir jų apskaitą žemės ūkyje.

3. Kontrolės tvarkos aprašas taikomos žemės ūkio veiklos subjektams, naudojantiems trąšas.

4. Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolę vykdo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus (toliau – AAPKS) specialistai.

5. Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės planavimą ir veiksmų koordinavimą vykdo Tarnybos Trąšų skyrius.

 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

6. Kontrolės tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

Mineralinė trąša – medžiaga, kurios deklaruojama maistinė medžiaga yra neorganinės kilmės, gautos ekstrahuojant arba taikant fizikinį ir (arba) cheminį pramoninį procesą, ar gaunama kaip iškasena.

Mėšlidė – statinys ar įrenginys mėšlui kaupti ir laikyti.

Organinė trąša – gyvūninės ar augalinės kilmės organinis junginys (kompostas, žemės ūkio produktų perdirbimo, maisto pramonės organinės atliekos, dumblas, sapropelis ir pan.), kuris teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas tręšti.

Trąša – medžiaga, kurios sudėtyje yra azoto junginių ir kuri naudojama dirvoje augalų augimui skatinti. Sąvoka apima mineralines trąšas, organines trąšas, ūkio trąšas, dirvožemio savybių gerinimo ir auginimo terpes, substratus, kalkinimo medžiagas ir pan.

Tręšimo norma – didžiausias leidžiamas maisto medžiagų kiekis tręšiamo lauko ploto vienetui (kg/ha), kuris gali patekti į dirvožemį tręšiant ir reikalingas planuojamam derliui pasiekti.

Ūkio trąša – natūrali augalinės ar gyvūninės kilmės medžiaga, susidaranti žemės ūkio pirminėje gamyboje, kurios sudėtyje yra azoto junginių ir toliau neperdirbta naudojama dirvožemyje augmenijos augimui skatinti. Savoka apima gyvulių mėšlą, srutas, skystąjį mėšlą.

Žemės ūkio veiklos subjektas (toliau – ūkio subjektas) – žemės ūkio veikla ar žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

7. Kitos Kontrolės tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434; 2010, Nr. 85-4492) (toliau – Aprašas) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

III. TRĄŠŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI

 

8. Mineralinių trąšų laikymas:

8.1. Sandėliai (patalpos), kuriuose laikomos trąšos, turi būti pastatyti iš nedegių medžiagų, uždari, sausi ir vėdinami.

8.2. Pakuotos trąšos gali būti laikomos sandėliuose arba lauke ant padėklų, apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, atmosferos kritulių taip, kad maišai nestovėtų vandenyje ir vanduo nesikauptų ant maišų.

8.3. Piltinės (nepakuotos) trąšos laikomos tik sandėlyje. Skirtingų rūšių piltinės (nepakuotos) trąšos sandėlyje laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose.

8.4. Didelį azoto kiekį (N > 28 %) turinčios amonio nitrato trąšos laikomos tik supakuotos.

8.5. Skystosios trąšos laikomos sausame, uždarame sandėlyje, tik sandariose, atspariose atmosferos poveikiui ir nedegiose talpose.

8.6. Trąšos laikomos atskirai nuo kaitinimo šaltinių ar liepsnos, tepalų, degių medžiagų, rūgščių, šarmų ar kitų cheminių medžiagų, augalų apsaugos produktų, pašarų bei atsižvelgiant į kiekvieno trąšų tipo ypatybes, taip, kad nekiltų pavojus jų patekimui į aplinką.

9. Ūkio trąšų laikymas:

9.1. Ūkio subjektas, laikantis mažiau kaip 10 sutartinių gyvulių (toliau – SG) gyvenamosiose vietovėse, turi užtikrinti, kad mėšlas ir (ar) srutos būtų laikomi uždengtose mėšlidėse ir (ar) srutų kauptuvuose (toliau – talpos) ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

9.2. Ūkio subjektas, laikantis daugiau kaip 10 SG, turi įrengti tokio dydžio talpas, kad jose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos.

9.3. Talpų įrengti nereikia, kai ūkiniai gyvūnai laikomi giliuosiuose tvartuose, kuriuose telpa ne mažiau kaip per šešis mėnesius susidarantis mėšlas.

9.4. Talpos turi būti įrengtos taip, kad nepatektų paviršinis bei gruntinis vanduo ir srutos neišbėgtų į aplinką.

9.5. Atstumas nuo įrengtų talpų, mėšlo lauko rietuvių iki vandens kaptažo įrenginių turi atitikti Apraše nustatytus atstumus.

9.6. Tirštąjį mėšlą galima laikyti ir lauko rietuvėse, laikantis Apraše nustatytų reikalavimų.

10. Dirvožemio kalkinimo, dirvožemio savybių gerinimo medžiagoms, auginimo terpėms, substratams, organinėms trąšoms taikomi laikymo reikalavimai, nustatyti Taisyklų 8 punkte.

 

IV. TRĄŠŲ NAUDOJIMO REIKALAVIMAI

 

11. Augalų tręšimui naudojamos ekonomiškai optimalios trąšų normos, laikantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos parengtų Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų bei tręšimo planų, skelbiamų ministerijos interneto svetainėje www.zum.lt.

12. Ūkio subjektas, ūkio trąšomis tręšiantis daugiau kaip 100 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą (toliau – Planas). Nuo 2012 metų šis reikalavimas bus taikomas tręšiantiems daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus.

13. Planas sudaromas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą ir pateikiamas Tarnybos specialistui paprašius. Plane turi būti:

13.1. Tręšiamų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis, vandenviečių sanitarinėmis apsauginėmis zonos juostomis, vandens kaptažo įrenginiais.

13.2. Tręšimo kalendorinis grafikas mėnesiais.

13.3. Dirvožemio agrocheminiai tyrimai arba monitoringo ne senesni kaip 3 metų duomenys apie azoto ir fosforo sankaupas tręšiamuose laukuose.

13.4. Numatomas panaudoti trąšų kiekis.

13.5. Apskaičiuota augalų mitybai reikalingų maisto medžiagų visuma reikalinga planuojamam derliui išauginti.

14. Augalų tręšimui naudojami Plane apskaičiuoti trąšų kiekiai, pagal augalų augimui reikalingų maisto medžiagų kiekį planuojamam derliui išauginti.

15. Draudžiama tręšti trąšomis nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. ir nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d. bei įšalusią, įmirkusią ir apsnigtą žemę, kaip tai nustatyta Aprašo reikalavimuose.

16. Draudžiama naudoti ūkio trąšas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, kaip tai nurodyta Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-431 (Žin., 2004, Nr. 113-4253).

 

V. TRĄŠŲ APSKAITOS REIKALAVIMAI

 

17. Ūkio subjektai, naudojantys trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą (priedas), nurodydami tręšiamų laukų plotus, tręšimo laiką, naudotų trąšų tipus ir trąšų kiekius. Duomenys saugomi trejus metus.

18. Ūkio subjektai, laikantys daugiau kaip 300 SG, ne trumpiau kaip dvejus metus turi saugoti dokumentus, įrodančius teisėtą ūkio trąšų panaudojimą, perdavimą ar realizavimą.

19. Ūkio subjektai, vienoje vietoje laikantys daugiau kaip 1200 SG, turi parengti bendrą ūkio trąšų tvarkymo planą, vadovaujantis Apraše nurodytais reikalavimais.

20. Ūkio subjektai apie žemės valdoje naudotas trąšas per praėjusius kalendorinius metus teikia ataskaitą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui pagal formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 3D-452 (Žin., 2006, Nr. 125-4769; 2007, Nr. 18-680).

 

VI. KONTROLĖS ATLIKIMO TVARKA

 

21. Trąšų skyrius kartu su AAPKS rengia metinius trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės planus, kuriuos tvirtina Tarnybos direktorius.

22. Kontrolė atliekama vadovaujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais trąšų veiklą, šiuo Kontrolės tvarkos aprašu bei atsižvelgiant į anksčiau nustatytus pažeidimus ir tikrinimų patirtį, žemės ūkio subjektų savikontrolės patikimumą ar gautą informaciją apie neigiamą poveikį aplinkai.

23. AAPKS specialistas tikrinimus atlieka pagal sudarytą ir patvirtintą planą. Atvykęs į tikrinimo vietą, jis pateikia tarnybinį pažymėjimą ir supažindina su tikrinimo užduotimi ūkio subjektą ar jo atstovą.

24. AAPKS specialistas, atlikdamas tikrinimą, turi teisę naudotis filmavimo, fotografavimo priemonėmis.

25. Atlikęs patikrinimą, AAPKS specialistas surašo Tikrinimo aktą, patvirtintą Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-170.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

26. Asmenys už šio Kontrolės tvarkos aprašo pažeidimą ir dėl to padarytą žalą aplinkai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

27. Ginčai, kilę dėl Kontrolės tvarkos aprašo vykdymo, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. 


Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai, Augalininkystė, žemdirbystė
Svarbu
Rapsų ligos ir kenkėjai

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Azoto trašos, amonio salietra

Azoto trąšos

Azoto naudojimas tręšimui, azotinių trąšų tipai, pritaikymas, tręšimo azotu normos 

Dirvos kalkinimas

Dirvos kalkinimas

Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti  

Slyvų ligos

Slyvų ligos ir kenkėjai

Kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažint, slyvų kenkėjų ir ligų naikinimas,  

Žalioji trąša

Žalioji trąša

Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  

Vaismedžių ligos

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? 

Bulvių kenkėjai

Bulvių ligos ir kenkėjai

Bulvių ligų požymiai, bulvių apsaugos priemonės, bulvių kenkėjai ir kontrolės bei naikinimo priemonės 

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Tręšimas paukščių mėšlu, granuliuoto paukščių mėšlo naudojimas tręšimui 

Žieminių kviečių ligos

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų 

Fosforo trąšos

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

NPK trašos

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Kalio trąšos

Kalio trąšos

Tręšimas kaliu, kalio trąšų normos augalams, kalio trūkumo požymiai 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Pomidorų ligos

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  

Augimo reguliatorius rapsuose

Kada laikas naudoti augimo reguliatorius rapsuose pavasarį?

Augimo reguliatoriai ir augalų augimą reguliuojančiomis savybėmis pasižymintys fungicidai turi vieną svarbią rapsų augalų augimo reguliavimo savybę - slopina pagrindinio stiebo augimą į viršų, bet skatiną šakų formavimąsi ant stiebo kuo arčiau dirvos paviršiaus ir kartu skatina formuotis pridėtines šakas. 

Kas yra augalų augimo reguliatoriai?

Kas yra augalų augimo reguliatoriai?

Augimo reguliatoriai buvo sukurti remiantis natūraliais procesais, vykstančiais augaluose. Daugelis šių produktų yra gamtoje vykstančių procesų analogai arba modifikuoti fitohormonai. 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

pavasarinis tręšimas

Pavasarinis tręšimas

Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas  

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Kada pavasarį purškiami vaismedžiai, kuo pavasarį purkšti vaismedžius, pavasarinis purškimas nuo grybelių, ligų ir kenkėjų, fungicidų, insekticidų maišymas 

Herbicidai daugiametėms piktžolėms

Piktžolių naikinimas herbicidais

Herbicidai piktžolėms, atrankinio ir plataus poveikio herbicidai, atsiliepimai apie herbicidus Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.  

Aviečių tręšimas

Aviečių tręšimas

Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms. 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti karkvabalius, jų lervas ir kurklius? Nematodai karkvabalių ir kurklių naikinimui 

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas. 

Amarų naikinimas

Amarų naikinimas

Amarų daroma žala. Kovos su amarais metodai. Ekologiškos amarų kontrolės priemonės 

Javų priežiūra pavasarį

Orai šalti, o javų pasėliuose laukia privalomi darbai

Artimiausi darbai žieminių kviečių pasėliuose – piktžolių kontrolė, jei tai nebuvo atlikta iš rudens, ir augimo reguliatoriaus panaudojimas. 

Javinio lapinio pjūklelio lerva

Vasarinių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius vasarinių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina  

Dulkačiosiomis kūlėmis sergantys miežiai

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais 

Dirva

Ištirtos mineralinio azoto atsargos dirvožemyje

Mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti po vasaros sezono augalams likusias lengvai įsavinamo azoto atsargas ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai 

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys, vaisių puvinio išnaikinimas, apsauga nuo vaisių puvinio  

Augimo reguliatorius rapsuose

Kada laikas naudoti augimo reguliatorius rapsuose pavasarį?

Ūkininkams pavasarį prireiks žymiai daugiau sąnaudų, nes teks gausiai tręšti per šiltą žiemą jėgas išeikvojusius augalus, daugiau purkšti nuo ligų, piktžolių bei suspėti tinkamu laiku panaudoti augalų augimo reguliatorius. 

Amarai

Kukurūzų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti tam tikrą kukurūzų ligą ir kenkėjus, kad vėliau nenukentėtų visas pasėlis 

Svarbu žinoti tręšiamųjų produktų naudotojams

Pagrindiniai reikalavimai, reglamentuojantys TP naudojimą 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 12
Augalų priežiūra, auginimo priemonės, sėklos, sodinukai, beicai, fungicidai, herbicidai, insekticidai
Gynėjų g. 16, Vilnius
Telefonas: +370-5-2420017
Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Šilauogių sodinukai, spanguolių sodinukai. Trąšos braškėms, trąšos spanguolėms, trąšos šilauogėms, trąšos gėlėms, trąšos pomidorams, trąšos agurkams. Agro plėvelė. Smidrų sodinamoji medžiaga ir kt.
Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Modernus Ūkis, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com
1 2 3 4 5 ... 12
1 2 3 4 5 6
Produktai
Mikrobiologinės trąšos - naudingi dirvožemio grybai ir bakterijos

Mikrobiologinės trąšos Naudingi dirvožemio grybai ir bak...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

1 2 3 4 5 6
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau