Dirvos kalkinimas

2022-10-19 15:43   Peržiūros : 16122   Spausdinti


Dirvos rūgštėjimas - neišvengiamas procesas, tad, norint palaikyti optimalų dirvožemio rūgštingumą, reikia ne tik jį stebėti, kontroliuoti, bet ir kalkinti. Dirvos kalkinimas yra svarbi agrotechninė procedūra, leidžianti padidinti per rūgščios dirvos pH ir kompensuoti kalcio trūkumą. Kaip žinome, pH yra rūgštingumo ir šarmingumo rodiklis, kitaip dar vadinamas vandenilio rodikliu,  kurio skalė yra nuo 1 iki 14. Šis matas parodo, kokia yra rūgščių ir šarmų pusiausvyra, t. y., koks yra kalcio kiekis dirvožemyje. Rūgščių dirvų pH yra mažiau kaip 7, o šarminių - daugiau kaip 7.

Dirvos kalkinimas

Nuo dirvožemio pH daugiausia priklauso mineralinių medžiagų tirpumas ir jų prieinamumas augalams. Pakalkinus rūgščią dirvą keičiasi jos reakcija, pagerėja fizinės, cheminės ir mikrobiologinės savybės. Toliau pasiaiškinsime, kodėl rūgštėja dirvos, koks yra optimaliausias pH skirtingiems augalams, kaip šį rodiklį nustatyti ir kokiu būdu bei kokiomis priemonėmis mažinti dirvos rūgštingumą.

 

Kodėl dirvos rūgštėja

Kai kurie augalai, kaip šilauogės, spanguolės ar hortenzijos, mėgsta rūgščią dirvą, tačiau dauguma kultūrinių augalų labiau mėgsta nerūgščią, pakankamai maistinių medžiagų turinčią dirvą. Dažniausiai daržuose auginamiems augalams optimaliausias pH yra apie 6,0 - 6,5. Ne vienas daržininkas yra susidūręs su problema, kai pasodinus sveikus ir gražius daigus į dirvą, jie nustoja augti ir vystytis, o kartais net žūva. Priežasčių gali būti net keletas, tačiau viena iš jų - per rūgštus dirvožemis. Šiuo atveju išvada vienintelė - kuo labiau nuo normos yra nutolęs pH rodiklis, tuo blogiau tokioje dirvoje tirpsta ir augalų nebeįsisavinamos maisto medžiagos.
Pagrindinės dirvo rūgštėjimo priežastys yra sekančios:

  • ištirpinti ir vandens į gilesnius sluoksnius išplauti kalcio ir magnio junginiai;
  • greičiausiai rūgštėja lengvas dirvožemis, kuriame mineralinius komponentai pakankamai lengvai išplaunami į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Tuo tarpu sunkiuose dirvožemiuose kalcio ir magnio išplovimas bei dirvos rūgštėjimas vyksta lėčiau;
  • dirvos rūgštėja ir dėl rūgščių lietų, kurių lašuose yra padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis. Intensyvesni lietūs gali ženkliai padidinti dirvos rūgštingumą, kuris gali nukristi net iki 4,5 - 5,0;
  • kai nesilaikoma elementariausių tręšimo taisyklių, tai yra, dėl kalcio trąšų nenaudojimo, o tręšima tik fiziologiškai rūgščiomis trąšomis. Pavyzdžiui, dirva rūgštėja naudojant bet kurias amonio ir daugumą kalio trąšų, tačiau balansas grąžinant dirvai ir kalcį nėra išlaikomas.

 

Nuo išvardytų kriterijų dirva ne tik rūgštėja, bet ir pavargsta. Tokioje dirvoje augalai blogiau įsisavina maisto medžiagas - azotą, fosforą, kalį, magnį, kalcį ir kai kuriuos mikroelementus, kaip geležį, borą, cinką, varį, manganą. Rūgščioje dirvoje ypač suaktyvėja šaknų ligų sukėlėjai, o gerųjų  dirvos bakterijų veikla ženkliai susilpnėja. Rūgščioje dirvoje negyvena net sliekai.

 

Optimalus pH skirtingiems augalams

Mūsų klimatinėje zonoje auginami augalai normaliai auga, gerai vystosi ir ilgainiui duoda mums didelį derlių tiek rūgštiniuose, neutraliuose ir šiek tiek šarminiuose dirvožemiuose. Kadangi skirtingų rūšių augalai mėgsta nevienodo rūgštingumo dirvožemį, žemiau pateikiama  susisteminta informacija apie optimalias pH normas skirtingiems augalams:

  • pH 3,5 - 4,5: bruknės, spanguolės, šilauogės, hortenzijos;
  • pH 4 - 4,5: rododendrai, viksvuolės, viržiai, azalijos, erikos, orchidėjos, margeniai;
  • pH 4,5 - 5,5:  mirtos, paparčiai, ciklamenai, raktažolės, bromeliniai augalai, kamelijos, fuksijos, anturiai, paparčiai;
  • pH 4 - 6,5: kanadinės cūgos, kalninės pušys, vakarinės tujos, karpotieji beržai, mahonijos, putinai, sidabrakrūmiai;
  • pH 5 - 6: miežiai, avižos, lelijos, kalatėjos;
  • pH 5 - 7: vilkdalgiai;
  • pH 5,5 - 6: žieminiai rugiai, stevijos;
  • pH 5,5 - 6,5: linai, kukurūzai, pakalnutės, dauguma kambarinių gėlių, ciklamenai, pelargonijos, galenis, smidras, begonija, kalceoliarija, raktažolė, tradeskantė, fikusas;
  • pH 6: eleborai;
  • pH 6 - 6,5: cukriniai runkeliai, žieminiai kviečiai, meileniai;
  • pH 6 - 7: narcizai, pelėžirniai, kalijos, žioveiniai;
  • pH 6,5 - 7: pupiniai augalai, vaškuolės, klivijos, chlorofitai, aspidistros;
  • pH 6,5 - 7,5: gerberos, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, rožės, skaistažiedės, tulpės, žilės, petunijos;
  • pH 6 - 8: ratiliai, kardeliai;
  • pH 7: bijūnai, pentiniai;
  • pH 7 - 7,5: jurginai, liucerna, cukriniai ir pašariniai runkeliai;
  • pH 7 - 9: eglės, kadagiai, baltalksniai, bukai, gudobelės, klevai, kukmedžiai, alyvos, eglūnai, forsitijos, jazminai, kauleniai, lanksvos, ligustrai, sausmedžiai, sedulos, žagreniai, žilakrūmiai.
  • pH 5 - 6: rūgštynės.

Įvairios daržovės geriausiai auga, kai dirvos pH 6 - 7:

  • pH 5,5 - 6,5: bulvės;
  • pH 5,5 - 7: morkos, petražolės, salierai, ridikėliai;
  • pH 6 - 6,5: salotos, špinatai, krienai, kopūstai;
  • pH 6 - 7: kukurūzai, pupelės, česnakai, krapai;
  • pH 6,2 - 7,5: burokėliai, kopūstai, žirniai;
  • pH 6,3 - 6,7: pomidorai, paprika, baklažanai;
  • pH 6,4 - 7: agurkai, patisonai, melionai, brokoliai;
  • pH 6,5 - 7,5: Pekino kopūstai;
  • pH 6,5: porai;
  • pH 6,4 - 7,9: svogūnai.

Optimalaus rūgštumo dirvožemyje užtikrinama tinkama dirvožemio struktūra, mikroorganizmų veikla, maisto medžiagų prieinamumas augalams, o tai sudaro sąlygas užauginti  kokybišką produkciją.

 

Kaip nustatyti dirvos rūgštingumą

Tiksliai nurodyti, ar dirvą reikia kalkinti ir kiek kalkinių medžiagų berti, galima tiktai dirvožemį agrotechniškai ištyrus laboratorijoje. Žemdirbystės ūkiuose šiuo metu yra naudojami nedideli pH matuokliai, kurių pagalba galima ne tik greitai bei pakankamai tiksliai fiksuoti matavimo rezultatus, bet ir patogu juos nešiotis su savimi.  Nešiojamus matuoklius galima įsigyti ne vienoje agroįranga ar matavimo prietaisais prekiaujančioje įmonėje. Be šio matuoklio sodininkystės - daržininkystės parduotuvėse ar specializuotuose prekybos centrų skyriuose yra prekiaujama pH lakmuso juostelėmis. Jų pagalba, tai yra, pagal vykstančios reakcijos aprašymą ir lakmuso juostelės spalvą, dirvos rūgštingumo lygis nustatomas gamintojo pridedamoje skalėje, parodančioje dirvos pH.

Kaip nustatyti dirvos rūgštingumą

PH lakmuso juostelės

Tačiau kaip lakmuso juostelė gali būti ir mūsų soduose auginami augalai. Pavyzdžiui, auginant hortenzijas dirvos rūgštingumą parodo jų žiedai. Kuo didesnis dirvos rūgštingumas, tuo žiedai labiau mėlyni. O nuo šarminės reakcijos gėlyne žiedai paraudonuoja. Per didelį dirvos rūgštingumą rodo pradėjusios augti šios piktžolės: laukinės rūgštynės, takažolės, asiūkliai, trikertės žvaginės, veronikos, viržiai, dirvinės aklės. Samanos  pasirodo dirvožemiuose, kurių rūgštingumas mažesnis nei 4,5. Laukinės rūgštynės, asiūkliai, laukinės mėtos, gysločiai, šliaužiantys vėdrynai dažniausiai auga ant rūgščių dirvožemių (pH 4,6 - 5).

 

Kada, kaip ir kiek kalkinti dirvą

Ilgamečiai tyrimai rodo, kad dirvas galima kalkinti bet kuriuo metų laiku. Tačiau geriausia kalkinti rudenį. Tuo laiku yra daug kalkinimui tinkamų plotų. Be to, kalkinės medžiagos iki pavasario gerai neutralizuoja dirvos rūgštingumą. Pavasarinis kalkinimas, kol dirvos dar neperdžiūvo, taip pat efektyvus. Vasarą paskleistos kalkinės medžiagos turės įtakos tik kitų metų derliui. Žiemą tikslingiau kalkinti lygius laukus, bet reikia vengti kalkinti šąlant ir kai vėjo greitis didesnis kaip 5 - 6 m/s. Tačiau žiema žiemai nelygi. Jeigu kalkines trąšas tik paskleisite, bet jų neiterpsite - norimo rezultato, taip pat nesulauksite.

Kaip supratoje, kalkinimo efektyvumas didžiąją dalimi priklauso nuo  jų tinkamo paskleidimo. Didesniuose ūkiuose dirvos kalkinimui gali būti naudojami mineralinių trąšų barstytuvai ar kitos techninės priemonės. Mažuose, individualių sklypų plotuose kalkines trąšas galite išbarstyti rankomis. Vienaip ar kitaip išbarstytas trąšas, kad jų neišnešiotų vėjas,  reikia kuo skubiau ir kuo vienodžiau  įterpti į dirvą. Tik tinkamai jas permaišius su dirvos paviršiumi gausite geriausią rezultatą. Visai netinka giliai užarti, tačiau įterpti galite lėkštinėmis ar lengvomis akėčiomis, kultivatoriumi ar rankomis su grėbliuku.

Dolomitmilciu naudojimas
Kalkinių medžiagų paskleidimas dirvos paviršiuje

Intensyvinant žemės ūkio gamybą rūgščiose dirvose, didinant jų derlingumą ir mineralinių trąšų efektyvumą, kalkinimas yra viena iš svarbiausių garantijų. Geriausi rezultatai pasiekiami atskirai vertinant kiekvieno pasėlių ploto pH. Jau augalų dygimo ir augimo metu galima suprasti, kad dirva rūgšti, nualinta. Tada pastebimas netolygus augimas, augalų ligos, pageltę pasėlių plotai. Tai rodo, jog kalkinimas yra būtinas. Tik sistemingas kalcio preparatų naudojimas duoda geresnių rezultatų. Todėl norint turėti pakankamai gerą auginamų kultūrų derlingumą, reikalingi reguliarūs dirvos rūgštingumo tikrinimai, o reikalui esant - savalaikis kalkinimas.

Dirva yra laikoma rūgščia, kai jos pH yra 6,5 ​​ar mažesnis. Dirvožemis, kurio pH yra mažesnis nei 4,5, yra stipriai rūgštus dirvožemis. Dirvožemis, kurio pH yra 4,6 - 5,0, yra vidutiniškai rūgštus, o dirvožemis, kurio pH yra 5,1 - 6,5, yra silpnai rūgštus.

Dirvai kalkinti naudojamos šios kalkinės medžiagos: dolomitmilčiai, klintmilčiai, trupintos klintys, degtos kalkės, cemento dulkės, defekatas, kreida, klintinis tufas. Naudojant šias medžiagas dirvos reakcija neutralizuojama, pagerinama jos struktūra, biologinis aktyvumas, joje padidėja maisto medžiagų kiekis.

 

Kalkinių medžiagų normos priklausomai nuo dirvožemio pH ir mechaninės sudėties  (CaCO3 kg/a)

Dirvožemio

mechaninė sudėtis

Stipriai rūgštus

(pH4,5 ir mažiau)

Vidutiniškai

rūgštus

(pH4.6 -5,0)

Silpnai rūgštus

(pH 5,1 - 6,5)

Smėlis

30 - 40

15- 20

Iki 10

Priesmėlis

40 - 60

25 - 30

10 - 20

Priemolis ir molis

60 - 80

40 - 50

20 - 30

 

Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad biocheminės reakcijos ir fiziologiniai procesai vyksta geriausiai, kai dirvožemio pH 6 - 7.

Atsižvelgiant į reagavimą į aplinką ir reagavimą į kalkinimą, augalus galima  suskirstyti į šias grupes:

  • Augalai, netoleruojantys rūgščių dirvų, kaip liucerna, cukriniai ir pašariniai runkeliai, valgomieji burokėliai, kopūstai. Šiems augalams pH yra labai siaurame intervale nuo 7 iki 7,5.
  • Kviečiai, miežiai, kukurūzai, saulėgrąžos, visi ankštiniai augalai, išskyrus lubinus, agurkai, svogūnai, salotos yra jautrūs dideliam rūgštingumui. Jie geriausiai auga, kai dirvožemio pH rodiklis yra silnai rūgštus ar neutralus, tai yra 6 - 7.
  • Rugiai, avižos, soros, grikiai, motiejukai, ridikai, morkos, pomidorai yra mažiau jautrūs didesniam rūgštingumui. Jie gali patenkinamai augti plačiame pH intervale, kai vyksta rūgštinės ir silpnai šarminės reakcijos (nuo pH 4,5 iki 7,5), tačiau silpnai rūgštinė reakcija (pH 5,5- -6) yra palankiausia jų augimui.
  • Linus ir bulves reikia kalkinti tik esant vidutinio ir didelio rūgštingumo dirvožemiui. Bulvės nėra labai jautrios rūgštingumui, linams geriau tinka silpnai rūgšti reakcija (pagal aukščiau pateiktą optimalų pH skirtingiems augalams 5,5 - 6,5). Didelis CaCO3 kiekis, ypač esant ribotai trąšų normai, daro neigiamą įtaką šių pasėlių derliaus kokybei, bulves labai veikia šašai, krakmolo kiekis gumbuose sumažėja, o linuose išsivysto bakteriozė, blogėja pluošto kokybė.

Šiuo atveju, neigiamas kalkinimo poveikis bulvėms ir linams paaiškinamas ne tiek rūgštingumo neutralizavimu, kiek dirvožemyje pasisavinamų boro junginių sumažėjimu ir per didele kalcio jonų koncentracija tirpale. Pavyzdžiui, sėjomainose, kuriose yra didelis bulvių ir linų savitasis svoris, naudojant dideles trąšų, ypač kalio, normas, kalkinimas gali būti atliekamas naudojant dolomitmilčius, kurių sudėtyje yra: kalcio oksidas (CaO) - 30 %; magnio oksidas (MgO) - 20 %; kalcio karbonatas (CaCO3) - 51 %; magnio karbonatas (MgCO3) - 42 %; iš viso karbonatų (CaCO3 + MgCO3) - ne mažiau kaip 85 %.

Dėl šių teigiamų dolomotmilčių savybių ir cheminės sudėties galima naudoti ne tik bulvių ar linų tręšimui, tačiau didelį efektą galima gauti naudojant juos šiltnamiuose ar skatinant ankštinių kultūrų augimą. Prieš sėjant lauko daržoves, kaip pavyzdžiui, ridikėlius ar sodinat kopūstus bei kitas daržoves  į 1 kv. m dirvožemio taip pat galite išberti 0,5 kg šių trąšų.

Dolomitmilčius rekomenduojama naudoti ir kai dirvožemiui reikia mikroelementų, nes jie ne tik veiksmingai stabdo dirvos rūgštėjimą, bet neleidžia susidaryti ir dideliam aliuminio kiekiui; gerina fizikines ir chemines dirvos ypatybes bei struktūrą; skatina efektyvesnį organinių ir mineralinių trąšų įsisavinimą; skatina augalams naudingų mikroorganizmų dauginimąsi; papildo dirvą kalciu, skatinančiu augalų augimą ir stiprinančiu augalų šaknų sistemą, bei magniu, aktyvinančiu fotosintezę. Dolomitmilčius vienodai paskleidus dirvoje, sudrėkę jie beveik nelimpa prie barstytuvų ir įrankių paviršių, greitai įsigeria į dirvą.

 

Dolomitmilčių naudojimas

Naudojant dolomiltmičius yra pašalinamas ne tik dirvos rūgštingumas, bet kalkinimas turi daugialypį teigiamą poveikį dirvožemio savybėms, jo derlingumui. Dauguma kultūrinių augalų normaliai auga ir dera tik nerūgščioje dirvoje, todėl dirvožemį, kurio pH mažesnis nei 6, būtina kalkinti. Kalkinant augalų šaknys lengviau įsisavina mitybines medžiagas, pagerinama mikroorganizmų veikla (aktyvinami jų fermentai). Dirvožemyje, kurio pH mažesnis nei 5, beveik nėra atmosferos azotą fiksuojančių bakterijų. Rūgščiame dirvožemyje mažiau ir kitų bakterijų, lėčiau skaidomos augalų liekanos, todėl pablogėja ir augalų mityba. Augalai, negaunantys reikiamų mitybinių medžiagų, būna silpni, juos greičiau pažeidžia ligos ir kenkėjai.

Dirvitas

Naudojimo rekomendacijos: dolomitmilčiai naudojami atvirame grunte, šiltnamiuose, auginimo konteineriuose. Dolomitmilčius išberkite ir įterpkite į dirvą prieš sėją (sodinimą) arba nuėmę derlių. Optimalus dolomitmilčių naudojimo laikas - pavasaris (nutirpus sniegui) ir vėlyvas ruduo. Vidutinė trąšų norma - 300 g/m². Aplink krūmus ir medžius tręškite šakų vainiko pločio ruožą. Tręšiant veją dolomitmilčių normą būtina išberti per du kartus. Dolomitmilčių naudojimo periodiškumas - kas dvejus ar trejus metus. Neutralizuotoms durpėms ruošti - 6 kg dolomitmilčių 1 000 l (1 m³) rūgščių durpių.

Algis Mačiukas


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Daržovių auginimas, Gėlių auginimas, Grūdinės kultūros, Sodininkystė, Medelynai, sodinukai , Šiltnamiai, šiltnamių įranga , Trąšos ir augalų tręšimas
Svarbu
Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Kada pavasarį purškiami vaismedžiai, kuo pavasarį purkšti vaismedžius, pavasarinis purškimas nuo grybelių, ligų ir kenkėjų, fungicidų, insekticidų maišymas 

Pomidorų ligos

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  

Žieminių kviečių ligos

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų 

Rapsų ligos ir kenkėjai

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškių sutvarkymas po derliaus, , braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Pasėlių tręšimo ir purškimo įranga

Pagrindiniai tręšimo ir purškimo įrangos tipai, specifika, parengimas darbui, darbų sauga 

Smulkiosios rūdys

Fungicidai javams

Javus nuo ligų saugantys fungicidai, pagrindinės javų ligos ir jiems pritaikyti fungicidai  

Saugus pesticidų naudojimas

Saugus pesticidų naudojimas

Kaip saugiai naudoti pesticidus, saugus elgesys su pesticidais, pesticidų poveikis sveikatai 

Boro trąšos

Boro trąšos

Tręšimas boru per lapus, boro poveikis augalams, cukriniams runkeliams ir kviečiams, boro trąšų derinimas su kitais mikroelementais 

Kaip išvengti javų išgulimo

Kaip išvengti javų išgulimo

Priemonės nuo javų išgulimo, kodėl išgula javai  

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Tręšimas paukščių mėšlu, granuliuoto paukščių mėšlo naudojimas tręšimui 

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys

Moniliozė, vaisių puvinio išnaikinimas, apsauga nuo vaisių puvinio  

Aviečių tręšimas

Aviečių tręšimas

Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms. 

Atmosferinį azotą fiksuojančios bakterijos

Atmosferinį azotą fiksuojančios bakterijos

Atmosferinį azotą fiksuojančių bakterijų panaudojimas, natūralus azotas augalams, azotines bakterijos javams ir kukurūzams. 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose

Žieminių rapsų herbicidai

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose. Herbicidai žieminiams rapsams. Žieminių rapsų apsauga, žieminių rapsų purškimas rudenį, žieminių rapsų apsauga nuo piktžolių. Herbicidai rapsams. 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

Šliužų naikinimas

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Šliužų ir sraigių naikinimas, priemonės nuo šliužų ir sraigių, biologinės priemonės nuo šliužų ir sraigių 

Vasarinių kviečių kenkėjai

Vasarinių kviečių ligos ir kenkėjai

Vasarinių kviečių apsauga nuo ligų ir kenkėjų, insekticidai ir fungicidai, apsaugos priemonės vasariniams kviečiams 

Piktžolių javuose naikinimas

Piktžolių javuose naikinimas

Herbicidai javams, vienskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimas javuose 

Vasarinių miežių ligos

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais 

Piktzoliu naikinimas pupose

Piktžolių naikinimas pupose, apsauga nuo kenkėjų ir ligų

Pupų auginimas ir priežiūra, herbicidai pupoms, pupų ligos ir kenkėjai 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti karkvabalius, jų lervas ir kurklius? Nematodai karkvabalių ir kurklių naikinimui 

Azoto trašos, amonio salietra

Azoto trąšos

Azoto naudojimas tręšimui, azotinių trąšų tipai, pritaikymas, tręšimo azotu normos 

Dirvos kalkinimas

Dirvos kalkinimas

Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti  

Slyvų ligos

Slyvų ligos ir kenkėjai

Kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažint, slyvų kenkėjų ir ligų naikinimas,  

Žalioji trąša

Žalioji trąša

Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  

Vaismedžių ligos

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? 

Bulvių kenkėjai

Bulvių ligos ir kenkėjai

Bulvių ligų požymiai, bulvių apsaugos priemonės, bulvių kenkėjai ir kontrolės bei naikinimo priemonės 

Fosforo trąšos

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

NPK trašos

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

Kalio trąšos

Kalio trąšos

Tręšimas kaliu, kalio trąšų normos augalams, kalio trūkumo požymiai 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Augimo reguliatorius rapsuose

Kada laikas naudoti augimo reguliatorius rapsuose pavasarį?

Augimo reguliatoriai ir augalų augimą reguliuojančiomis savybėmis pasižymintys fungicidai turi vieną svarbią rapsų augalų augimo reguliavimo savybę - slopina pagrindinio stiebo augimą į viršų, bet skatiną šakų formavimąsi ant stiebo kuo arčiau dirvos paviršiaus ir kartu skatina formuotis pridėtines šakas. 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 11
Augalų priežiūra, auginimo priemonės, sėklos, sodinukai, beicai, fungicidai, herbicidai, insekticidai
Gynėjų g. 16, Vilnius
Telefonas: +370-5-2420017
Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Šilauogių sodinukai, spanguolių sodinukai. Trąšos braškėms, trąšos spanguolėms, trąšos šilauogėms, trąšos gėlėms, trąšos pomidorams, trąšos agurkams. Agro plėvelė. Smidrų sodinamoji medžiaga ir kt.
Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Modernus Ūkis, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com
1 2 3 4 5 ... 11
agronomas Aidas Liudžius Kaip sumažinti dirvos rūgštingumą?

Dirvos kalkinimas, dirvos rūgštingumo mažinimas, kaip nustatyti pH

daugiau
Ko imtis norint atstatyti dirvą ekologiniame ūkyje?

Atsako UAB Kustodija agronomė konsultantė Lina Drulienė

daugiau
Vytautas Kodėl svarbu įvertinti pesticidų žalą aplinkai?

Atsako UAB „Kustodija“ direktorius dr. Vytautas Rauckis

daugiau
Kas tas Albit? Kur jo efektyvumo paslaptis?

Atsako UAB "Kustodija" pardavimų vadovas Raimondas Kosteckas

daugiau
1 2 3 4 5 6
Produktai
Mikrobiologinės trąšos - naudingi dirvožemio grybai ir bakterijos

Mikrobiologinės trąšos Naudingi dirvožemio grybai ir bak...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Trąšos šilauogėms
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

1 2 3 4 5 6
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau