
Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ NAUDOJIMO TRĘŠIMUI LAIKINŲJŲ APLINKOSAUGINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2011 m. balandžio 18 d. Nr. D1-327
Vilnius
Vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2010, Nr. 54-2645) 20 straipsnio 1 dalimi, Aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2010, Nr. 125-6395) 8.3.6 punktu ir siekdamas užtikrinti, kad biologiškai skaidžių atliekų naudojimas tręšimui būtų vykdomas aplinkai saugiu būdu:
1. Tvirtinu Biologiškai skaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašą (toliau – Aprašas) (pridedama).
2. Nustatau, kad Aprašo reikalavimai netaikomi asmenims, turintiems galiojančius Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose atitinkamų biologiškai skaidžių atliekų naudojimo tręšimui reikalavimai nustatyti iki Aprašo įsigaliojimo.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
2011-04-15 raštu Nr. 2D-2063(11.17)
____________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. D1-327
BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ NAUDOJIMO TRĘŠIMUI LAIKINŲJŲ APLINKOSAUGINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Biologiškai skaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašo (toliau – Reikalavimų aprašas) tikslas – reglamentuoti biologiškai skaidžių atliekų naudojimą tręšimui žemės ūkyje, kad nebūtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Šis Reikalavimų aprašas taikomas:
2.1. asmenims, kurių veikla susijusi su šių biologiškai skaidžių atliekų (toliau – BSA) naudojimu tręšimui:
2.1.1. BSA, susidarančių augalinės kilmės žemės ūkio produktų perdirbimo metu;
2.1.2. BSA, susidarančių augalinės kilmės maisto produktų gamybos metu;
2.1.3. BSA, kurių naudojimas dirvoms tręšti galimas vadovaujantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Oficialusis leidinys L 273, 10/10/2002, p. 1), nuostatomis;
2.2. Reikalavimų aprašo 2.1 punkte nurodytą veiklą kontroliuojančioms institucijoms.
3. Reikalavimų aprašas netaikomas asmenims, naudojantiems tręšimui dirvožemio savybes gerinančias medžiagas, pagamintas iš BSA (kompostą ir kt.).
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR NUORODOS
4. Reikalavimų apraše vartojamos sąvokos:
4.1. biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu;
4.2. BSA maisto medžiagos – BSA esančios maisto medžiagos: bendrasis azotas (Nb), bendrasis fosforas (P2O5) ir bendrasis kalis (K2O);
4.3. dirvožemio maisto medžiagos – dirvožemyje esančios augalų maisto medžiagos: mineralinis azotas (NH4-N+NO3-N), judrusis fosforas (P2O5), judrusis kalis (K2O), organinė medžiaga (humusas);
4.4. kaptažo įrenginys – specialus įrenginys vandeniui paimti;
4.5. skleidimo apkrova – dirvožemio paviršiuje paskleistų arba į dirvožemį įterptų BSA kiekis, tenkantis vienam hektarui (t/ha arba m3/ha). Skleidimo apkrova gali būti metinė (toliau – MSA) arba vienkartinė (toliau – VSA);
4.6. tręšiamas laukas (toliau – TL) – laukas, kuriam tręšti naudojamos BSA;
4.7. tręšimo norma – didžiausias leidžiamas maisto medžiagų kiekis BSA tręšiamo lauko ploto vienetui (kg/ha), kuris gali patekti į dirvožemį tręšiant. Tręšimo norma gali būti metinė (toliau – MTN) arba vienkartinė (toliau – VTN).
5. Reikalavimų aprašas parengtas vadovaujantis šiais teisės aktais:
5.1. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016);
5.2. Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196; 2005, Nr. 142-5135);
5.3. Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434; 2010, Nr. 85-4492);
5.4. 2006 m. lapkričio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 2006/799/EB, nustatančiu patikslintus ekologinius kriterijus ir susijusius vertinimo ir patikros reikalavimus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą dirvožemio savybes gerinančioms medžiagoms (Oficialusis leidinys L 325, 24/11/2006 p. 0028 – 0034).
III. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ NAUDOJIMAS LAUKAMS TRĘŠTI
6. Biologiškai skaidžių atliekų gamintojas, planuojantis tręšti BSA daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo parengti ir su atitinkamu regiono aplinkos apsaugos departamentu suderinti tręšimo planą (toliau – Planas). Tais atvejais, kai BSA numatoma naudoti tręšimui keliose teritorijose, gali būti rengiamas vienas Planas visam numatomam naudoti BSA kiekiui arba atskiri Planai kiekvienai teritorijai. Planą (planus) gali rengti ir BSA naudotojas, jeigu tai numatyta sutartyje su BSA gamintoju.
7. Planas turi būti parengtas ir suderintas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą BSA. Plane turi būti:
7.1. TL žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis, vandenviečių sanitarinėmis apsaugos zonomis ir juostomis, vandens kaptažo įrenginiais;
7.2. dirvožemio tyrimų arba monitoringo, ne senesnių kaip 3 metų, duomenys apie TL dirvožemio maisto medžiagų sankaupas;
7.3. BSA tyrimų duomenys apie BSA maisto medžiagų kiekį;
7.4. apskaičiuotas augalų mitybą reguliuojančių maisto medžiagų, reikalingų planuojamam derliui išauginti, poreikis ir nustatytos MTN, VTN, MSA ir VSA;
7.5. tręšimo kalendorinis grafikas (mėnesiais), nurodant numatomą panaudoti BSA kiekį konkrečiu laikotarpiu.
8. Rengiant ir įgyvendinant Planą, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
8.1. tręšiant BSA per metus į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 170 kg/ha;
8.2. draudžiama BSA naudoti tręšimui:
8.2.1. nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės;
8.2.2. nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymų tręšimą;
8.2.3. šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūno sutikimo;
8.2.4. plotuose, kuriuose auginami vaisiai ir daržovės (išskyrus vaismedžius);
8.3. BSA paskleisti turi būti naudojama tvarkinga technika, užtikrinanti, kad BSA būtų paskleistos tolygiai;
8.4. į TL atvežtos BSA turi būti iš karto paskleistos ant dirvos paviršiaus ir įterptos ne vėliau kaip per 12 valandų. Sandėliuoti BSA tręšiamuose laukuose draudžiama.
9. Asmenys, kuriems pagal Reikalavimų aprašo 6 punkto reikalavimus Plano rengimas neprivalomas, naudodami BSA tręšimui, privalo laikytis 8 punkte nustatytų reikalavimų.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
10. Dokumentai, susiję su BSA naudojimu tręšimui, turi būti saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus.
11. Asmenys, pažeidę Reikalavimų aprašo nuostatas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažint, slyvų kenkėjų ir ligų naikinimas,
Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas
Kalio chlorido trąšos, tręšimas kalio chloridu, kada geriausia tręšti kalio chloridu
Kaip išnaikinti skruzdėles, insekticidai bei kitos priemonės skruzdžių naikinimui
Herbicidai piktžolėms, atrankinio ir plataus poveikio herbicidai, atsiliepimai apie herbicidus Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.
Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės
Trąšos morkoms, kaip tręšti morkas, morkų tręšimo normos ir laikotarpiai, trąšų trūkumo morkoms požymiai
Mineralinių medžiagų normos bulvių tręšimui, tręšimo terminai, papildomas bulvių tręšimas, mikroelementai bulvėms, NKP bulvėms
Biohumuso gamybos technologija, biohumuso gamybos verslas, įranga biohumusui gaminti, prekyba biohumusu
Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis.
Kaip išnaikinti karkvabalius, jų lervas ir kurklius? Nematodai karkvabalių ir kurklių naikinimui
Magnio sulfato trąša, magnio trūkumo augalams požymiai, kaip naudojamas magnio sulfatas, magnio sulfato normos augalams
Kaip tręšiamos šilauogės metų bėgyje, natūralios priemonės tręšti šilauogėms, kodėl negalima naudoti fungicidų
Šliužų ir sraigių naikinimas, priemonės nuo šliužų ir sraigių, biologinės priemonės nuo šliužų ir sraigių
Facelijos auginimas, facelijos sodinimas, facelijos naudojimas kaip žalioji trąša, facelijos naudojimas bitėms
Kalio magnezijos trąša, kalio magnezijos naudojimas, normos augalams, tręšimo kalio magnezija laikas
Granuliuotas superfosfatas, kokios superfosfato tręšimo normos ir tręšimo laikas
Karbamidas, kaip tręšiama karbamidu, karbamido normos augalams, azoto kiekis karbamide
Garstyčios yra populiariausias sideralinis augalas, efektyvi žalioji trąša, gerinanti dirvos struktūrą ir mažinanti ligas ir kenkėjus, garstyčių teikiama nauda ir kur jų negalima auginti
Monokalio fosfato ( MKP) naudojimas vynuogių, pomidorų ir kitų augalų tręšimui. Monokalio fosfato naudojimo normos, periodai
Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti
Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams?
Pagrindiniai organinės žemdirbystės principai, teigiami ir neigiami organinės žemdirbystės aspektai
Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša
Vaismedžių purškimas rudenį, purškimas karbamidu ir monokalio fosfatu
Atmosferinį azotą fiksuojančių bakterijų panaudojimas, natūralus azotas augalams, azotines bakterijos javams ir kukurūzams.
Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti
Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta.
Dirvos kalkinimas, dirvos rūgštingumo mažinimas, kaip nustatyti pH
daugiauAtsako UAB Kustodija agronomė konsultantė Lina Drulienė
daugiauAtsako UAB „Kustodija“ direktorius dr. Vytautas Rauckis
daugiauMikrobiologinės trąšos Naudingi dirvožemio grybai ir bak...
Šildantys anglies pluošto apklotai
Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...
Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai
Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...
Pomidorų tręšimas bio trąšomis
Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna
Daržovių ir vaisių trąšos
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau