
Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Azotas dalyvauja formuojantis augaluose baltymų molekulėms ir yra svarbi chlorofilo sudedamoji dalis, be kurio neįmanomas fotosintezės procesas. Pakankamą azoto kiekį rodo sodriai žalia lapų spalva ir sparčiai augantys ūgliai. Trūkstant azoto lapai geltonuoja, augalai lėčiau auga.
Pagrindinis azoto šaltinis yra dirvožemis. Azoto mažiau yra smėlėtuose ir priemolio drivožemiuose, daugiau - juodžemyje ir durpėse. Pagrindinis azoto kaupėjas ir saugotojas yra humusas, jis gali turėti iki 5 proc. azoto. Tačiau tik maža dalis dirvožemio azoto įsisavinama augalų, prieš tai dirvos organizmai turi mineralizuoti organinį azotą.
Azoto daugiausiai turi jauni lapai ir ūgliai, jiems senstant azotas migruoja į naujai besiskleidžiančius lapus ir augančius stiebus. Bręstant vaisiams azotas įma judėti į reprodukcinius organus padėdamas formuotis baltymams. Subrendus sėkloms vegetatyvinėse dalyse lieka labai mažai azoto.
Tačiau azoto perteklius turi ir neigiamą poveikį. Esant jo pertekliui sparčiai vystosi vegetatyvinė masė, o tai sulaiko vaisių brendimą ir dažnai sumažina derlių. Augalai žaliuoja ilgai, ūgliai nespėja pakankamai sumedėti, ir augalas tinkamai nepasiruošia žiemai. Dėl šios priežasties augalai nuo vasaros vidurio - pabaigos nebetręšiami arba labai ribotai tręšiami azotinėmis trąšomis. Azoto perteklius turi įtakos kenksmingų nitritų susidarymui.
Intensyviai auginant augalus dirvožemį būtina papildyti azotu. Tą paprasčiausia padaryti naudojant azotines trąšas.
Azotinių trąšų yra labai daug. Azotinės trąšos skirtomos į skystas ir kietas. Skystos azotinės trąšos dažniausiai naudojamos dideliuose ūkiuose, nes tokias naudoti mėgėjams sudėtinga, tačiau tuo pačiu jos yra ir gerokai pigesnės. Pagal sudėtį azotinės trąšos skirstomos į tris pagrindines grupes.
Amonio salietra (NH4NO3) - didelio efektyvumo azotine trąša, kurios sudėtyje yra 34–35 proc. azoto. Naudojama pagrindiniam ir papildomiems tręšimams. Įmirkusiose dirvose ši trąša gana greitai išsiplaunama, todėl tręšiama prieš pat vegetacinį periodą ir jo metu. Efektyvesnė sausesniuose dirvožemiuose.
Amonio salietra higroskopiška, ją reikia laikyti sausose patalpose. Prieš barstant verta pasižiūrėti, ar trąšų masė nesulipusi. Amoniako salietra didina dirvožemio rūgštingumą, todėl tręšiant rūgštesnes dirvas verta pridėti neutralizuojančių priedų.
Vertingiausias dolomitas, ypač lengvose dirvose, dėl sudėtyje turimo magnio. Taip pat maišant su superfosfatu pridedama apie 15 proc. dolomito miltelių. Dolomitas ir superfosfatas sumaišomas prieš maišant su amonio salietra.
Amonio sulfatas (NH4)2SO4 savo sudėtyje turi 20,5 proc. azoto. Gerai įsitvirtina dirvožemyje, nes azotas yra katijoninėje formoje ir mažiau išsiplauna. Puikiai tinka pagrindiniam tręšimui, tačiau naudojamas ir papildomiems. Reikėtų papildomai maišyti su neutralizuojančiu dolomitu. Mažiau higroskopiškas.
Amonio sulfonitratas, amonio sulfato nitratas (ASN) savyje turi 21-26 proc. azoto. Viena iš populiariausių azotinių trąšų. Rūgština dirvą, todėl puikiai tinka šarmingoms dirvoms.
Amonio chloridas (NH4Cl) turi apie 25 proc. azoto. Pasižymi puikiomis fizinėmis sąvybėmis, mažai higroskopiškas, įsitvirtina dirvoje. Tačiau kartu su azotu į dirvą patenka daug chloro, kas daugumai augalų nepatinka. Todėl trąšos naudojamops gerokai prieš vegetaciją, kad chloras išsisklaidytų.
Natrio salietra (NaNO3) sudėtyje turi 16 proc. azoto. Puikiai įsisavinama augalų, šarminė trąša. Puikiai tiks tręšti rūgščius dirvožemius. Dirvoje gana greitai išsiplauna. Puikiai tinka tręšti prieš pat sėjimą ir vėliau, kaip papildoma azotinė trąša.
Kalcio salietra (Ca(NO3)2) turi sąlyginai nedaug azoto, apie 15 proc. Taip pat yra šarminė azotinių trąšų atmaina. Sistemingai naudojant pagerina rūgščių dirvožemių savybes. Trąša higroskopiška, reikia laikyti sausoje patalpoje, prieš naudojant įvertinti, ar masė nesulipusi.
Karbamidas (CO(NH2)2) - aukšto efektyvumo trąša, kurios sudėtyje yra 46 proc. azoto. Dirvoje gana gerai laikosi, tačiau gana judri trąša. Didina rūgštingumą, todėl reikėtų naudoti neutralizuojančių medžiagų. Šios azotinės trąšos tinka tręšimui per lapus, nenudegina lapų.
Pramoniniuose ūkiuose dažniausiai naudojamos skystos azotinės trąšos. Jos pigesnės nei kitos trąšos, taip pat gerai įsisavinamos augalų. Populiariausi yra azotinių trašų mišiniai. Skaičius prie KAS rodo azoto koncentraciją tirpale. Naudojama po derliaus nuėmimo, prieš vegetaciją, tręšiant per lapus. Gali būti derinama su kitomis trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis.
Azoto turi mėšlas (0,5-1 proc.), paukščių mėšlas (1-2,5 proc.). Komposte, ypač durpiniame taip pat yra azoto (iki 1,5 proc.). Žalia žolės masė turi 0,4-0,7 proc. azoto, žali lapai - 1-1,2 proc., ežerų dumblas - 1,7-2,5 proc. Tačiau reikėtų įvertinti, kad kai kuriais atvejais dėl azoto galimas dirvožemio rūgštingumo padidinimas.
Iš rudens azotinėmis trąšomis tręšti nerekomenduojama , nes dalis azoto žiemos - pavasario metu bus išplauta. Nedideliais kiekiais (iki 30 kg/ha) gali būti tręšiami žieminiai javai, jei sėjami nederlingame dirvožemyje, vėluojant ar po prasto priešsėlio. Nuo azoto rudenį žieminiai javai ir rapsai pernelyg suvešės ir prastai žiemos.
Pagrindinis tręšimas azotu vykdomas pavasarį. Bendras metinis azotinių trąšų poreikis skaičiuojamas pagal formulę:
N = 25D-n
N - azoto tręšimo norma kg/ha;
D - planuojamas derlingumas T/ha;
n - mineralinio azoto kiekis dirvoje kg/ha
Skaičiuojant imamas grynasis azoto kiekis trąšose. Konkrečioms trąšoms perskaičiojama naudojant koeficientą atsižvelgiant į grynojo azoto kiekį trąšose.
Trąša | Azoto kiekis | koeficientas |
Amonio salietra | N- 34 | 2.94 |
Kalcio salietra | N - 15,5 | 6. 45 |
Karbamidas | N-46 | 2.17 |
Amonio sulfatas | N-20.5 | 4,88 |
Amonio ir natrio sulfatas | N-14,0 | 7,15 |
Amoniako vanduo | N-20,5 | 4,88 |
Azoto sunaudojimas kilogramais užauginti 1 toną produkcijos
Augalas | Produkcija | Azotas ( N) |
Žieminiai kviečiai | Grūdai | 22 |
Žieminiai rugiai | Grūdai | 21 |
Vasariniai kviečiai | Grūdai | 22 |
Miežiai | Grūdai | 21 |
Avižos | Grūdai | 23 |
Grikiai | Grūdai | 30 |
Žirniai | Grūdai | 60 |
Pupos | Grūdai | 67 |
Cukriniai runkeliai | Šakniavaisiai | 3 |
Linai | Šiaudeliai | 12 |
Linai | Sėmenys | 75 |
Vikiai | Grūdai | 60 |
Bulvės | Gumbai | 5 |
Obuoliai | Vaisiai | 1 |
Kopūstai | Galvos | 5,5 |
Kukurūzai | žalioji masė | 2,7 |
Vienmetės žolės | Šienas | 17,5 |
Vienmetės žolės | Žalioji masė | 3 |
Daugiametės ankštinės žolės | Sausoji masė | 20 |
Daugiametės žolės | Šienas | 17 |
Daugiametės žolės | Žalioji masė | 3 |
Kultūrinės pievos | Šienas | 19 |
Kultūrinės pievos | Žalioji masė | 3,5 |
Kultūrinės ganyklos | Šienas | 21 |
Kultūrinės ganyklos | Žalioji masė | 5 |
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Braškių sutvarkymas po derliaus, , braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų
Pagrindiniai tręšimo ir purškimo įrangos tipai, specifika, parengimas darbui, darbų sauga
Javus nuo ligų saugantys fungicidai, pagrindinės javų ligos ir jiems pritaikyti fungicidai
Kaip saugiai naudoti pesticidus, saugus elgesys su pesticidais, pesticidų poveikis sveikatai
Tręšimas boru per lapus, boro poveikis augalams, cukriniams runkeliams ir kviečiams, boro trąšų derinimas su kitais mikroelementais
Tręšimas paukščių mėšlu, granuliuoto paukščių mėšlo naudojimas tręšimui
Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms.
Atmosferinį azotą fiksuojančių bakterijų panaudojimas, natūralus azotas augalams, azotines bakterijos javams ir kukurūzams.
Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis.
Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose. Herbicidai žieminiams rapsams. Žieminių rapsų apsauga, žieminių rapsų purškimas rudenį, žieminių rapsų apsauga nuo piktžolių. Herbicidai rapsams.
Šliužų ir sraigių naikinimas, priemonės nuo šliužų ir sraigių, biologinės priemonės nuo šliužų ir sraigių
Vasarinių kviečių apsauga nuo ligų ir kenkėjų, insekticidai ir fungicidai, apsaugos priemonės vasariniams kviečiams
Herbicidai javams, vienskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimas javuose
Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais
Pupų auginimas ir priežiūra, herbicidai pupoms, pupų ligos ir kenkėjai
Kaip išnaikinti karkvabalius, jų lervas ir kurklius? Nematodai karkvabalių ir kurklių naikinimui
Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti
Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti
Kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažint, slyvų kenkėjų ir ligų naikinimas,
Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša
Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams?
Bulvių ligų požymiai, bulvių apsaugos priemonės, bulvių kenkėjai ir kontrolės bei naikinimo priemonės
Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų
Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta.
Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas
Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės
Augimo reguliatoriai ir augalų augimą reguliuojančiomis savybėmis pasižymintys fungicidai turi vieną svarbią rapsų augalų augimo reguliavimo savybę - slopina pagrindinio stiebo augimą į viršų, bet skatiną šakų formavimąsi ant stiebo kuo arčiau dirvos paviršiaus ir kartu skatina formuotis pridėtines šakas.
Kaip laiku atpažinti kukurūzų ligas ir kenkėjus, priemonės prieš kukurūzų ligas ir kenkėjus
Augimo reguliatoriai buvo sukurti remiantis natūraliais procesais, vykstančiais augaluose. Daugelis šių produktų yra gamtoje vykstančių procesų analogai arba modifikuoti fitohormonai.
Dirvos kalkinimas, dirvos rūgštingumo mažinimas, kaip nustatyti pH
daugiauAtsako UAB Kustodija agronomė konsultantė Lina Drulienė
daugiauAtsako UAB „Kustodija“ direktorius dr. Vytautas Rauckis
daugiauAtsako UAB "Kustodija" pardavimų vadovas Raimondas Kosteckas
daugiauMikrobiologinės trąšos Naudingi dirvožemio grybai ir bak...
Šildantys anglies pluošto apklotai
Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...
Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai
Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...
Pomidorų tręšimas bio trąšomis
Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna
Daržovių ir vaisių trąšos
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau