Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Žieminiai kviečiai Lietuvoje auginami ne tik kad nuo neatmenamų laikų, bet ir iš auginamų javų plotų - gausiausiai. Taikant šiuolaikinę agrotechniką Lietuvoje vidutiniškai prikuliama po 5 - 6 tonas kviečių, tačiau 2015 metais kai kurie Joniškio, Pasvalio, Panevėžio, Šakių rajonų ūkiai iš kai kurių pasėlių plotų prikūlė net po 11-12 tonų kviečių iš hektaro. Kviečiai mūsų regione auginami net tik maistui, bet ir pašarui. Tačiau suvartojami ne tik kviečių grūdai, bet ir šiaudai. Kviečių šiaudai yra naudojami gyvulininkystėje tiek pašarui, tiek gyvulių kreikimui, o per paskutinius 15-20 metų šiaudai naudojami vietinio atsinaujinančio kuro gamybai.
Norint gauti gausų kviečių derlių didelę reikšmę turi ne tik geras dirvos įdirbimas, tinkama sėjomaina, sėja optimaliu laiku, atsparių veislių naudojimas, bet ir augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Tam reikalingas visas kompleksas apsauginių priemonių nuo ligų, kuris prasideda sėklos beicavimu. Norint efektyviai kovoti su kviečių ligomis ir kenkėjais reikalinga pažinti pagrindinių ligų požymius ir kenksmingus organizmus. Tam būtina reguliariai stebėti laukus, mokėti pažinti augalų būklę ir pastebėti kenksmingumo ribą. Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti paprašiau papasakoti Syngenta produktų ekspertą Juozą Semašką.
Ši liga pažeidžia žieminių kviečių varpas, kurios pieninės brandos tarpsniu būna labiau pasišiaušusios, tamsiai žalios, mažesnės nei sveikų augalų. Vaškinės brandos tarpsniu ligotų augalų varpose vietoj grūdų susiformuoja kūlių maišeliai, pripildyti tamsios kūlėsporių masės, padengti suplonėjusia grūdo luobele. Pažeistos varpos būna lengvesnės nei sveikos, todėl subrendusios nenusvyra, nuimant derlių ligoti grūdai sutraiškomi, ir sporos apkrečia visus grūdus. Kietosios kūlės dėl specifinio kvapo sugadina produkciją, kuri nebetinka nei maistui, nei pašarui.
Žieminių kviečių kietosios kūlės
Šios ligos sukėlėjo grybiena žiemoja kviečių daiguose. Sergantys augalai nuo sveikųjų skiriasi tuo, kad vietoj normalių varpų išplaukėja tik stagarėliai, aplipę kūlėsporėmis. Pradžioje tamsi kūlėsporių masė būna padengta suplonėjusia grūdo luobele, kuri greitai suplyšta ir kūlėsporės pasklinda and gretimų augalų. Jomis kviečiai užsikrečia žydėjimo metu, kai patekusios ant žiedo kūlėsporės įauga į mezginę ir, formuojantis grūdui, grybiena įsikuria gemale.
Žieminių kviečių dulkančiosios kūlės
Veiksminga prevencinė priemonė yra atsparesnių kietosioms ir dulkančiosioms kūlėms kviečių veislių auginimas.
Sėklos beicavimas sisteminiais beicais yra veiksminga priemonė tiek nuo kietųjų, tiek ir nuo dulkančiųjų kūlių. Jie apsaugo dygstančius kviečių daigus nuo kūliagrybio prasiskverbimo į daigelį. Syngenta kviečių sėklos beicavimui rekomenduoja naudoti Vibrance Star ir Vibrance Duo.
Vibrance Star ir Vibrance Duo produktai sukurit fludioksonilo pagrindu, bet juose taip pat yra ir sedaksano veiklioji medžiaga. Fludioksonilas žemdirbiams gerai žinomas kaip populiaraus beico Maxim veiklioji medžiaga, o sedaksanas ya iš esmės nauja karboksamidų grupės veiklioji medžiaga, kuri ne tik išskirtinai veiksminga nuo pagrindinių su sėkla plintančių ligų, bet ir pastebimai pagerina šaknų vystymąsi. Sedaksanas taip pat saugo nuo Rhizoctonia sukeliamų šaknų ir pašaknio puvinių. Visos veikliosios medžiagos naudojamos tik beicuose ir tai labai svarbu tiek apsaugos efektyvumui, tiek patogenų rezistentiškumo prevencijai. Vibrance šeimos beicai yra visiškai saugūs augalams, juos augalai labai gerai toleruoja, veikia ir kaip biostimuliatoriai - nesulaiko dygimo, užtikrina tolygų daigų vystymąsi, didina šaknų masę. Tyrimai rodo, kad sedaksanas turi panašų poveikį kaip augimo hormonai giberalinai - skatina augalo antžeminės dalies vystymąsi. Dėl to, kad neturi neigiamo poveikio dygimui, Vibrance beicai itin tinka, kai sėjama į minimaliai dirbtą žemę.
Ši liga gali plisti ir per sėklą, ir per dirvą. Pavasariniam pelėsiui stipriai išplitus, nutirpus sniegui matyti išgedusių, nubalusių žiemkenčių plotai. Jų želmenys būna sulipę, apraizgyti balta, pilkšva arba rausvo atspalvio voratinkline grybiena. Ant augalų lapų gali būti ir pavienių balkšvų, vandeningų dėmių. Ligoti augalai blogiau vystosi, auga, dera. Pašaknio ir šaknų puvinius sukelti gali įvairūs sukėlėjai, bet dažniausiai kviečių pašaknį pažeidžia fuzarioziniai grybeliai ir dryžgribis - Cochliobolus sativus. Ligos sukėlėjai peržiemoja augalų liekanose ir sėklų paviršiuje, todėl užsikrėtę daigai gali žūti dygimo metu. Išlikę auga skurdūs ir silpni. Vėliau ligos sukėlėjai pažeidžia krūmijimosi mazgą ir apatinį tarpubamblį, todėl nuo išplitusio pašaknio puvinio kviečių derlius gali būti ženkliai mažesnis. Dėl pašaknio pažeidimų kviečiai tampa jautresni išgulimui, o išgulę duoda menkesnį derlių. Išaugę grūdai būna blogos kokybės, dažnai užkrėsti fuzarioziniais grybais ir užteršti mikotoksinais.
Pavasarinio pelėsio pažeidimai tirpstant sniegui ir vegetacijai atsinaujinus
Kairėje - sveiki daigai, dešinėje - pažeisti pašaknio ligų
Priemonės gali būti prevencinės, kaip sėjomainos laikymasis, kai kviečiai sėjami po rapsų, ankštinių augalų ar kitų ne varpinių augalų. Reikėtų vengti kviečius sėti po kukurūzų, nes jų liekanos būna gausiai užkrėstos fuzariozių sukėlėjais. Kita prevencinė priemonė - gilus dirvos dirbimas, kai augaliniai likučiai užariami. Tačiau veiksmingiausia priemonė nuo pašaknio ligų yra tinkamas sėklos paruošimas ir išbeicavimas efektyviais beicais. Rekomenduojama naudoti veiksmingus beicus fludioksonilo pagrindu Vibrance Star ir Vibrance Duo 1,5-2,0 l/ha.
Ligos sukėlėjas plinta su užkrėsta sėkla ir per augalines liekanas. Šios ligos pažeistų kviečių daigų koleoptilė būna sutrumpėjusi, parudavusi ir net deformuota. Esant deformuotai koleoptilei, daigų lapeliai taip pat būna deformuoti ir išsikraipę. Grūdo dygimo metu grybiena iš sėklos prasiskverbia į koleoptilę ir vėliau į jaunus lapus. Daigų septoriozė intensyviausiai daigus pažeidžia, kai dygimo metu dirva būna sausoka, blogai paruoštas sėklos guolis, lėtas ir netolygus dygimas taip pat skatina daigų septoriozės plitimą.
Žieminių kviečių daigų septoriozės pažeisti kviečių daigai
Geriausia prevencinė priemonė yra sveikos sėklos naudojimas. Norint turėti sveiką sėklą, sėkliniuose pasėliuose nuo septoriozės reikia naudoti veiksmingus fungicidus, kad grūdai būtų apsaugoti nuo užkrato. Sėklos beicavimas yra viena iš efektyviausių priemonių nuo daigų septoriozės. Syngenta kviečių sėklos apsaugai nuo daigų septoriozės rekomenduoja beicuoti Vibrance Star ir Vibrance Duo 1,5-2,0 l/ha.
Geltonosios rūdys - tai kviečių liga, kuria augalai užsikrečia pavasarį. Jos pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus ir varpas. Ant pažeistų augalo dalių susidaro eilėmis išsidėsčiusios geltonos spalvos praplyštančios pūslelės - pustulos. Palankiausios sąlygos, kai vyrauja vėsūs ir lietingi orai, oro temperatūra 9-13°C, o rasa ant lapų išsilaiko mažiausiai tris valandas.
Rudosios rūdys pažeidžia lapus ir lapamakštes, o joms išplitus ant viršutinės lapo pusės susidaro rudi spuogeliai. Jiems praplyšus vėjas sporas gali nunešti dideliais atstumais ir užkrėsti naujus augalus. Smarkiai pažeidus kviečius rudosioms rūdims, lapai nudžiūsta.
Užikrėtus juodosiomis rūdimis ant stiebų, lapamakščių ar lapų susidaro pailgi rudi dryžiai, pridengti epidermiu, jiems plyšus išbarstomos sporos, kurios užkrečia greta augančius augalus. Vėliau dryžių vietoje formuojasi juodi žiemojančių sporų telkiniai. Ligos pažeisti stiebai ir lapai anksčiau nudžiūsta. Rudosioms ir juodosioms rūdims yra palankiausi saulėti su rasotomis naktimis orai, kai temperatūra nenukrinta žemiau 12°C, o dienos metu pakyla iki 25°C ir laikosi 100% santykinė oro drėgmė ar rasa. Šios rūdys smarkiai išplinta vėlyvos brandos jautrių veislių pasėliuose.
Geltonosios rūdys Rudosios rūdis Juodosios rūdys
Rūdims atsparesnių veislių kviečių auginimas yra viena iš svarbiausių prevencinių priemonių, tačiau pradėjus rūdims plisti, ypač jautrių veislių kviečių pasėliuose reikėtų naudoti fungicidus. Paspaudę šią saugią aktyvią nuorodą rasite efektyvius Syngenta fungicidus.
Pasirodžius pirmiesiems ligų požymiams, nuo bamblėjimo pradžios iki žydėjimo pabaigos apsaugoti nuo rūdžių tinka naudoti Elatus Era 0,75 -1,0 l/ha arba Elatus Plus Plexeo 0,6+0,6 l/ha.
Žieminių kviečių miltligė - tai oru plintanti infekcija, kuri yra gausi ir nekontroliuojama. Sergant šia liga ant lapų, lapalakščių, stiebų ar net varpų susiformuoja baltas, vėliau pilkėjantis apnašas - grybienos valktis. Kitoje lapo pusėje pažeidimo vieta pagelsta. Kurį laiką lapai išlieka žali, tačiau vėliau pažeistas lapų plotas nudžiūva.
Žieminių kviečių miltligė
Auginti miltligei atsparesnių veislių kviečius, vengti vasarinius kviečius auginti žieminių kviečių kaimynystėje, siekti suformuoti optimalaus tankumo pasėlį, nepertręšti azoto trąšomis - tai veiksmingos prevencinės priemonės.
Miltligei pradėjus plisti naudoti fungicidus.
Šias ligas sukelia du skirtingi sukėlėjai, bet abiejų ligų pradinis infekcijos šaltinis yra šiaudų liekanos. Lapų septoriozės požymiai išryškėja ant apatinių lapų šiltą vėlyvą rudenį arba anksti pavasarį. Ant pažeistų lapų atsiranda pradžioje neryškios, vandeningos dėmelės, kurios didėja ir virsta ištįsusiomis, netaisyklingo stačiakampio formos rusvomis ar rudomis dėmėmis. Vėliau sendamos pašviesėja, o dėmėse susiformuoja plika akimi matomi juodi taškeliai - piknidžiai.
Varpų septoriozės sukeliama lapų septoriozė kviečių pasėliuose išplinta vėlesniais vystymosi tarpsniais. Ant lapų pradžioje susidaro smulkios dėmelės, jos didėja ir įgauna elipsės formą, paruduoja, apie dėmę susidaro geltonas apvadas. Senstančiose dėmėse susiformuoja labai smulkūs šviesiai rudi taškeliai - piknidžiai, jie plika akimi sunkiai įžiūrimi. Ligai plintant, dėmės apima didesnę lapų dalį ir juos nudžiovina. Ant varpų septoriozė pirmiausia pažeidžia varpažvynių viršūnėles. Ant jų pastebimos pilkšvai rudos, vėliau rudos mažos dėmelės, kurios didėja, jų centras pašviesėja ir jose susiformuoja maži rudi taškeliai - piknidžiai. Septoriozės tiek ant lapų, tiek ir varpų plinta lietaus lašų ir vėjo pagalba. Palankiausia oro temperatūra - apie 20°C ir ilgai besilaikanti rasa lapų ir varpų paviršiuje.
Žieminių kviečių lapų septoriozės pažeisti lapai
Žieminių kviečių varpų septoriozės pažeistos kviečių varpos ir lapai
Sėjomainos laikymasis - pagrindinė prevencinė priemonė, taip pat reikėtų vengti supaprastinto žemės dirbimo ar sėjos į ražienas, kai kviečiai atsėliuojami. Atsparių veislių auginimas taip pat svarbi prevencinė priemonė. Norint išvengti su sėkla plintančios varpų septoriozės, sėklą reikėtų beicuoti aukščiau minėtais baicais.
Kviečių apsaugai nuo septoriozių taip pat naudojami fungicidai. Prikausomai nuo ligos plitimo intensyvumo fungicidai vegetacijos metu naudojami vieną arba du kartus. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, pirmam purškimui Syngenta rekomenduoja Elatus Era 0,75 -1,0 l/ha arba Elatus Plus Plexeo 0,6+0,6 l/ha . Efektyvius fungicidus galima pasirinkti paspaudus saugią nuorodą fungicidai nuo žieminių kviečių ligų.
sukėlėjas plinta per užkrėstą sėklą ir augalų liekanas, žiemoja užkrėstuose daiguose. Liga pažeidžia apatinius, o vėliau ir viršutinius kviečių lapus. Antrinė infekcija plinta oru, ja užsikrėtus - ant pažeistų lapų paviršiaus susidaro pailgos, elipsiškos, rudos, dažnai su šviesesniu apvadu ir tamsesniu centru dėmelės, išsidėsčiusios išilgai lapų gyslų.
Žieminių kviečių dryžligė
Taikomos tos pačios prevencinės priemonės, kaip ir nuo lapų ir varpų septoriozės.
Pastebėjus pirmuosius kviečių dryžligės požymius ypač jautrių veislių pasėliuose ir vyraujant ligai plisti palankiems orams, reikia purkšti fungicidais, kurie taip pat yra efektyvūs ir nuo septoriozių. Naudotini Elatus Era 0,75 -1,0 l/ha arba Elatus Plus Plexeo 0,6+0,6 l/ha.
Šią ligą galima pastebėti pavasarį, kada ant augalų pamato dar krūmijimosi stadijoje ar bamblėjimo pradžioje pastebimas lapamakštės parudavimas su būdingu įplyšimu dėmės centre. Vėliau infekcija pereina į stiebus. Ant apatinių tarpubamblių atsiranda šviesių pailgų, apjuostų tamsesniu apvadu, dėmių. Vėliau dėmių viduryje susiformuoja juodi smulkūs skleročiai - grybo mikroskleročiai. Stiebo viduje ligos pažeistose vietose priauga šviesiai pilkšvos grybienos. Pažeistose vietose stiebas suminkštėja, išlinksta arba palūžta. Gausiai stiebalūžės pažeisti javai išgula.
Stiebalūžės pažeisti stiebai
Apsauga nuo stiebalūžės - sėjomainos laikymasis, optimalaus tankumo pasėlio suformavimas, subalansuotas tręšimas NPK trąšomis, sėja optimaliais sėjos terminais. Atsėliuojamuose kviečiuose bamblėjimo pradžioje iki antro bamblio tikslinga naudoti fungicidus.
Liga pažeidžia varpas ir virš vietos, kur pažeistas varpos stagarėlis, varpa išbąla. Sergančios varpos vietomis arba ištisai padengtos rausva grybiena. Dažniausiai viršutinė varpos dalis būna tuščia. Grūdai būna smulkesni už sveikuosius, raukšlėti, mažo daigumo. Ligos sukėlėjas žiemoja su grūdais ir dirvoje, augalų liekanose.
Žieminių kviečių varpų fuzariozė
Apsauga nuo varpų fuzariozės - auginti atsparesnių veislių kviečius. Sėklos beicavimas efektyviais nuo fuzariozių beicais sumažina varpų fuzariozės išplitimą. Būtina užarti augalines liekanas. Žydėjimo metu, vyraujant lietingiems orams, naudoti nuo varpų fuzariozės veiksmingus fungicidus Elatus Plus Plexeo 0,6+0,6 l/ha. Efektyvius fungicidus rasite paspaudę aktyvią saugią nuorodą žieminių kviečių fungicidai.
Amarai. Kviečius dažniausiai puola ieviniai ir javiniai amarai. Ieviniai amarai yra smulkūs, iki 2 mm, pilkai žalios spalvos vabzdeliai, kurie sudaro dideles kolonijas ant javų stiebų ir lapų. Vienu metu kolonijoje gali būti ir besparniai, ir sparnuoti individai. Vasarą ieviniai amarai dauginasi partenogenetiškai - neapvaisintos patelės veda tik gyvavedes pateles. Žieminiuose kviečiuose žalingiausi ieviniai amarai iki augalų išplaukėjimo, vėliau pakitusi augalų sulčių sudėtis paskatina sparnuotų individų atsiradimą, ir jie išskrenda į jaunų varpinių augalų pasėlius. Šie amarai kenkia tiesiogiai - čiulpdami augalų sultis nualina augalus. Netiesiogiai amarai kenkia išskirdami lipčių, ant kurio susidaro juodos apnašos, mažinančios apšvietimo intensyvumą ir trikdančios fotosintezę.
Javiniai amarai stambesni už ievinius. Kūno spalva - nuo šviesiai gelsvai žalios iki tamsiai rausvai rudos. Javiniai amarai gali formuoti nedideles kolonijas ant lapų, bet dažniausiai jie įsikuria varpose, užpildydami tarpus tarp varpučių, maitinasi besiformuojančių grūdų sultimis. Šie amarai daugiausia žalos pridaro, kai gausiai išplinta iki pieninės javų brandos.
Tiek ieviniai, tiek ir javiniai amarai platina javų virusines ligas.
Ieviniai ir javiniai amarai
Apsaugos priemonės nuo amarų. Kviečių pasėliuose plintant amarams reikėtų naudoti insekticidus, daugeliu atvejų pakanka kontaktinio veikimo piretroidinių insekticidų. Vienas jų būtų Karate Zeon, registruota norma 0,15-0,2 l/ha. Šis insekticidas, būdamas mikrokapsulių formoje, suteikia ilgesnę apsaugą. Efektyvias priemones nuo amarų galima išsirinkti paspaudus šią saugią aktyvią nuorodą Syngenta insekticidai nuo žieminių javų kenkėjų.
Javiniai lapiniai pjūkleliai. Šių kenkėjų lervos nugraužia kviečių lapus. Pažeisti augalai atrodo kaip žirklėmis apkarpyti. Javiniai pjūkleliai labiau žalingi vasariniams kviečiams nei žieminiams. Tai 7 - 8 mm ilgio, geltonos spalvos, su juodomis juostelėmis skersai krūtinės ir pilvelio vabzdžiai. Lervos gelsvai žalios spalvos, su tamsiomis juostelėmis išilgai kūno, gali išaugti iki 18 - 22 mm ilgio. Pjūklelių plitimui palankios sąlygos - gegužės pabaigos šilti, nevėjuoti, be lietaus orai. Atskirais metais gali pridaryti labai daug žalos.
Apsaugos priemonės. Sėjomainos laikymasis, ražienų skutimas bei arimas sumažina pjūklelių išplitimo riziką. Vengti žieminius kviečius sėti greta daugiamečių varpinių žolių. Insekticidai vien nuo pjūklelių naudojami retai. Naudojant insekticidus nuo kitų kenkėjų sunaikinami ir pjūkleliai. Apsaugoti kviečius nuo pjūklelių visiškai pakanka kontaktinio veikimo insekticidų, rekomenduojma naudoti Karate Zeon 0,2 l/ha norma.
Javinio lapinio pjūklelio lerva
Lemai - tai mėlynos spalvos, 3,5-5 mm dydžio vabalai, kurie maitinasi kviečių lapais, palikdami pailgas kiaurymes. Lervos kuprotos, geltonos spalvos, juodomis galvomis. Jų visas kūnas padengtas rudomis ar juodomis gleivėmis. Besimaitindamos lervos skeletuoja lapus, palikdamos pailgus, baltus dryžius. Lemai gausiau gali išplisti sausą ir šiltą pavasarį.
Lemas (suaugęs vabalas ir lerva)
Apsaugos priemonės. Skutant ražienas ir ariant dirvą žūsta dalis žiemojančių vabalų. Esant lemų antplūdžiui, būtina naudoti insekticidus. Rekomenduojama naudoti Karate Zeon 0,2 l/ha norma. Purškimas nuo lemų gali būti derinamas su purškimu nuo amarų, pasirenkant nuo abiejų kenkėjų veiksmingą insekticidą.
Švedinės muselės - tai smulkios, 3 mm kūno ilgio muselės. Jų lervos gelsvai baltos, bekojės, suaugusios būna iki 4,5 mm ilgio. Muselių lervos pažeidžia javų daigų centrinio lapelio pamatą. Pagraužtas lapelis pageltonuota ir nudžiūsta. Per metus išsivysto trys švedinių muselių generacijos, iš kurių pavasarinė ir rudeninė gali kenkti kviečių pasėliuose: pavasarinė - vasariniuose, o rudeninė - žieminiuose.
Švedinė muselė
Apsaugos priemonės. Kviečių apsaugai nuo muselių gali būti naudojamos agrotechninės priemonės. Žieminius kviečius pasėjus vėliau, o vasarinius kviečius - anksti, į gerai paruoštą dirvą optimaliu gyliu, augalai sudygsta ir vystosi vėsesniu oru, kuris nėra palankus muselių skraidymui ir dauginimuisi. Tokiu būdu augalai pereina jautriausią švedinių muselių pažeidimams 1- 3 lapelių vystymosi trapsnį. Nuo švedinių muselių insekticidai naudojami tik išskirtiniais atvejais.
Tripsai. Šie kenkėjai čiulpia sultis iš lapalakščių, stiebų, varpų užuomazgų bei besiformuojančių grūdų. Tai labai smulkūs, 1 - 2 mm ilgio vabzdžiai. Kviečiams yra mažiau žalingi nei rugiams, kvietrugiams ar miežiams. Pažeistų kviečių vėliavinio lapo lapamakštė pabąla, varpos išplaukėja deformuotos, susisukusiais akuotais. Žalingumo riba tripsams laikoma, kai atvėrus varpą dengiantį lapalakštį yra suskaičiuojama vidutiniškai 1 - 2 tripsai ant stiebo ir yra apniktų 50 proc. stiebų. Tripsų plitimui palankūs saulėti, nevėjuoti, šilti orai. Tripsų gausumą skatina ir geros jų žiemojimo sąlygos - neartos ražienos, ant lauko paliktos augalinės liekanos, šiaudai, po kuriais tripsai ir žiemoja.
Tripsai ant pradėjusios plaukėti kviečio varpos
Apsaugos priemonės. Nuo laukų nurinkti šiaudus ir kitas liekanas, nepalikti neartų ražienų. Purkšti kviečių pasėlius nuo tripsų rekomenduojama bamblėjimo pabaigoje (BBCH 37), tuomet tripsai dar nebūna sulindę į viršutinio lapo lapamakštę. Augalo paviršiuje tripsai lengvai sunaikinami kontaktiniais insekticidais. Syngenta rekomenduoja Karate Zeon (0,2 l/ha). Efektyvūs insekticidai nuo žieminių kviečių kenkėjų išsirenkami paspaudus šią saugią aktyvią nuorodą.
Balniniai gumbauodžiai. Šio kenkėjo patelės gegužės - birželio mėnesiais deda kiaušinėlius ant kviečių lapų. Balkšvos, vėliau rausvai oranžinės lervos įsikuria po lapamakštėmis. Besimaitindamos lervos suformuoja balno pavidalo iškilimą, gūbrelį, kurio įduboje ir įsikuria. Lervų pažeidimo balneliai išsidėsto išilgai stiebo. Pažeisto augalo sutrinka varpų apsirūpinimas maisto medžiagomis, grūdai užauga smulkūs, menkaverčiai. Lervų pažeisti stiebai nuo stipresnio vėjo palinksta ir išgula, arba visai nulūžta. Balninis gumbauodis gausiai išplitęs Šiaurės Lietuvos sunkių dirvų regione, kitur retas.
Balninio gumbauodžio lervų pažeistas stiebas
Apsaugos priemonės. Balninių ngumbauodžių išplitimo riziką galima sumažinti taikant sėjomainą, kurioje auginami įvairūs augalai. Varpinių, ypač daugiamečių, piktžolių naikinimas laukuose - taip pat svarbi prevencinė priemonė. Kur šie kenkėjai pasirodo dažnai, būtina purkšti insekticidais.
Pagal Syngenta medžiagą tekstą parengė Algis Mačiukas
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša
Džiovinimo verslas, buitinės ir pramoninės vaisių ir daržovių džiovyklės, džiovinamos žaliavos tvarkymo įranga, džiovintos produkcijos rentabilumas
Kaip išsirinkti šiltnamį, vietos šiltnamiui parinkimas, šiltnamio projektas, optimali šiltnamio konstrukcija, šiltnamio statyba
Pagrindinės obelų ligos, obelų kenkėjai, kaip atpažinti ir naikinti obelų ligas ir kenkėjus
Medelių apsaugos nuo gyvūnų priemonės, repelentai, kvapai, mechaninės priemonės augalų ir medelių apsaugai nuo kiškių, stirnų, elnių
Vaismedžių purškimas rudenį, purškimas karbamidu ir monokalio fosfatu
Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti
Kada sodinti česnakus, kaip paruošti dirvą česnakams, česnakų priežiūra, ligos ir kenkėjai
Geltonžiedės sedulos - kizilo auginimas, geltonžiedės sedulos sodinimas, tręšimas, priežiūra
Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta.
Bulvių ligų požymiai, bulvių apsaugos priemonės, bulvių kenkėjai ir kontrolės bei naikinimo priemonės
Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų
Kaip auginti moliūgus, geriausios moliūgų veislės, dirvožemio paruošimas moliūgams ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai
Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas.
Tręšimas boru per lapus, boro poveikis augalams, cukriniams runkeliams ir kviečiams, boro trąšų derinimas su kitais mikroelementais
Geriausia pašarinė žolė, kaip auginti pašarinę žolę, dirvos žolynams paruošimas, pašarinės žolės tręšimas
Pramoninės ir buitinės grybų džiovyklės, grybų džiovinimas, grybų džiovinimo verslas
Žieminių rapsų auginimas, sėjos laikas, žemės įdirbimas, žieminių rapsų ligos ir kenkėjai
Daržovių paruošimas perdirbimui, daržovių paruošimo perdirbimui įranga, daržovių ir vaisių plovimo, skutimo, pjaustymo ir džiovinimo įranga
Kaip džiovinti prieskonines ir vaistines žoleles, kaip išsirinkti žolelių džiovyklę, vaistažolių ir prieskonių džiovinimo verslas
Žemės ūkio technika pavasariniam dirvos įdirbimui, kultivatoriai, skutikai žemės įdirbimui pavasarį
Medžio priežiūra, medžio priežiūros darbai, medžių sodinimas, medžių genėjimas, medžių pjovimas, šakų sutvarkymas, šakų susmulkinimas, kelmų naikinimas, medžių gydymas
Kaip auginti pomidorus? Pomidorų daigų sodinimas šiltnamyje ir lauke, pomidorų priežiūra, pomidorų veislės
Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama
Sodo įveisimas, vietos ir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra
Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės
Naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, naminis sidras
Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga
Bioproduktas Pireco Mucofol braškių lapams purkšti nuo gr...
Trąšos braškėms po derliaus - pristato Mivena Uab - kompa...
Laistymo sistemos įranga Klaipėda, automatinio laistymo į...
Žolės pjovimas gera kaina, aukštos žolės pjovimas kaina, ...
Sklypo paruošimas vejai, vejos įrengimas, vejos sėjimas k...
Termo vazonas sėkmingam augalų augimui vasarą ir žiemą. Š...
Traktorius vejos pjovimui, žolės pjovimo traktorius Taura...
"SYNGENTA" daržovių sėklos.
Birių medžiagų drėgmės matuoklis HPXT
Šildantys anglies pluošto apklotai
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau