Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

2017-02-22 10:41   Peržiūros : 5958   Spausdinti


Žieminiai kviečiai Lietuvoje auginami ne tik kad nuo neatmenamų laikų, bet ir iš auginamų javų plotų - gausiausiai. Taikant šiuolaikinę agrotechniką Lietuvoje vidutiniškai prikuliama po 5 - 6 tonas kviečių, tačiau 2015 metais kai kurie Joniškio, Pasvalio, Panevėžio, Šakių rajonų ūkiai iš kai kurių pasėlių plotų prikūlė net po 11-12 tonų kviečių iš hektaro. Kviečiai mūsų regione auginami net tik maistui, bet ir pašarui. Tačiau suvartojami ne tik kviečių grūdai, bet ir šiaudai. Kviečių šiaudai yra naudojami gyvulininkystėje tiek pašarui, tiek gyvulių kreikimui, o per paskutinius 15-20 metų šiaudai naudojami vietinio atsinaujinančio kuro gamybai.

Norint gauti gausų kviečių derlių didelę reikšmę turi ne tik geras dirvos įdirbimas, tinkama sėjomaina, sėja optimaliu laiku, atsparių veislių naudojimas, bet ir augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Tam reikalingas visas kompleksas apsauginių priemonių, kuris prasideda sėklos beicavimu. Norint efektyviai kovoti su kviečių ligomis ir kenkėjais reikalinga pažinti pagrindinių ligų požymius ir kenksmingus organizmus. Tam būtina reguliariai stebėti laukus, mokėti pažinti augalų būklę ir pastebėti kenksmingumo ribą. Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti paprašiau papasakoti Syngenta produktų ekspertą Juozą Semašką.

 

Dažniausiai sutinkamos ligos žieminių kviečių pasėliuose

Kietosios kūlės. Ši liga pažeidžia žieminių kviečių varpas, kurios pieninės brandos tarpsniu būna labiau pasišiaušusios, tamsiai žalios, mažesnės nei sveikų augalų. Vaškinės brandos tarpsniu ligotų augalų varpose vietoj grūdų susiformuoja kūlių maišeliai, pripildyti tamsios kūlėsporių masės, padengti suplonėjusia grūdo luobele. Pažeistos varpos būna lengvesnės nei sveikos, todėl subrendusios nenusvyra, nuimant derlių ligoti grūdai sutraiškomi, ir sporos apkrečia visus grūdus. Kietosios kūlės dėl specifinio kvapo sugadina produkciją, kuri nebetinka nei maistui, nei pašarui.

Kietosios kūlės
Kietosios kūlės

 

Dulkančiosios kūlės. Šios ligos sukėlėjo grybiena žiemoja kviečių daiguose. Sergantys augalai nuo sveikųjų skiriasi tuo, kad vietoj normalių varpų išplaukėja tik stagarėliai, aplipę kūlėsporėmis. Pradžioje tamsi kūlėsporių masė būna padengta suplonėjusia grūdo luobele, kuri greitai suplyšta ir kūlėsporės pasklinda and gretimų augalų. Jomis kviečiai užsikrečia žydėjimo metu, kai patekusios ant žiedo kūlėsporės įauga į mezginę ir, formuojantis grūdui, grybiena įsikuria gemale.

Dulkančiosios kūlės
Dulkančiosios kūlės

 

Apsaugos priemonės. Veiksminga prevencinė priemonė yra atsparesnių kietosioms ir dulkančiosioms kūlėms kviečių veislių auginimas.

Sėklos beicavimas sisteminiais beicais yra veiksminga priemonė tiek nuo kietųjų, tiek ir nuo dulkančiųjų kūlių. Jie apsaugo dygstančius kviečių daigus nuo kūliagrybio prasiskverbimo į daigelį. Syngenta kviečių sėklos beicavimui rekomenduoja naudoti Celest Trio 060 FS (1,5-2,0 l/t), Maxim Extra 050 FS (1,5 l/t) arba Maxim Star 025 FS (1,5 l/ha). Taip pat galima būtų naudoti Maxim 025 FS (2,0 l/t), bet šis beicas veiksmingas tik nuo kietųjų kūlių. Nereikėtų suvėlinti žieminių kviečių sėjos, nes pasėjus į sausą dirvą, vyraujant sausiems orams, beicų veiksmingumas nuo kūlių gali sumažėti.

Pavasarinis pelėsis, pašaknio bei šaknų puviniai. Ši liga gali plisti ir per sėklą, ir per dirvą. Pavasariniam pelėsiui stipriai išplitus, nutirpus sniegui matyti išgedusių, nubalusių žiemkenčių plotai. Jų želmenys būna sulipę, apraizgyti balta, pilkšva arba rausvo atspalvio voratinkline grybiena. Ant augalų lapų gali būti ir pavienių balkšvų, vandeningų dėmių. Ligoti augalai blogiau vystosi, auga, dera. Pašaknio ir šaknų puvinius sukelti gali įvairūs sukėlėjai, bet dažniausiai kviečių pašaknį pažeidžia fuzarioziniai grybeliai ir dryžgribis - Cochliobolus sativus. Ligos sukėlėjai peržiemoja augalų liekanose ir sėklų paviršiuje, todėl užsikrėtę daigai gali žūti dygimo metu. Išlikę auga skurdūs ir silpni. Vėliau ligos sukėlėjai pažeidžia krūmijimosi mazgą ir apatinį tarpubamblį, todėl nuo išplitusio pašaknio puvinio kviečių derlius gali būti ženkliai mažesnis. Dėl pašaknio pažeidimų kviečiai tampa jautresni išgulimui, o išgulę duoda menkesnį derlių. Išaugę grūdai būna blogos kokybės, dažnai užkrėsti fuzarioziniais grybais ir užteršti mikotoksinais.

Pavasarinio pelėsio pažeidimai tirpstant sniegui ir vegetacijai atsinaujinus
Pavasarinio pelėsio pažeidimai tirpstant sniegui ir vegetacijai atsinaujinus


Kairėje - sveiki daigai, dešinėje - pažeisti pašaknio ligų
Kairėje - sveiki daigai, dešinėje - pažeisti pašaknio ligų

 

Apsaugos priemonės nuo pavasarinio pelėsio ir pašaknio bei šaknų puvinių gali būti prevencinės, kaip sėjomainos laikymasis, kai kviečiai sėjami po rapsų, ankštinių augalų ar kitų ne varpinių augalų. Reikėtų vengti kviečius sėti po kukurūzų, nes jų liekanos būna gausiai užkrėstos fuzariozių sukėlėjais. Kita prevencinė priemonė - gilus dirvos dirbimas, kai augaliniai likučiai užariami. Tačiau veiksmingiausia priemonė nuo pašaknio ligų yra tinkamas sėklos paruošimas ir išbeicavimas efektyviais beicais. Rekomenduojama naudoti veiksmingus beicus fludioksonilo pagrindu. Vienas jų - Celest Trio 060 FS, kviečiuose registruota norma yra 1,5-2,0 l/tonai sėklos. Tai veiksmingas beicas nuo visų su sėkla plintančių ligų sukėlėjų. Panašaus veikimo beicas yra Maxim Extra 050 FS, jo registruota norma 1,5 l/t. Žieminių javų sėklos beicavimui puikiausiai tinka gerai žinomas beicas Maxim 025 FS, jo norma 2,0 l/ha. Galiausiai kviečiuose yra registruotas ir Maxim Star 025 FS, jo norma 1,5 l/tonai sėklos, tačiau naudojant šią normą, kai sėkla yra gausiai užkrėsta pavasarinio pelėsio sukėlėjais, veiksmingumas nuo pelėsio gali būti nepakankamas.

 

Daigų septoriozės sukėlėjas plinta su užkrėsta sėkla ir per augalines liekanas. Šios ligos pažeistų kviečių daigų koleoptilė būna sutrumpėjusi, parudavusi ir net deformuota. Esant deformuotai koleoptilei, daigų lapeliai taip pat būna deformuoti ir išsikraipę. Grūdo dygimo metu grybiena iš sėklos prasiskverbia į koleoptilę ir vėliau į jaunus lapus. Daigų septoriozė intensyviausiai daigus pažeidžia, kai dygimo metu dirva būna sausoka, blogai paruoštas sėklos guolis, lėtas ir netolygus dygimas taip pat skatina daigų septoriozės plitimą.

Daigų septoriozės pažeisti kviečių daigai
Daigų septoriozės pažeisti kviečių daigai

 

Apsaugos priemonės. Nuo kviečių daigų septoriozės geriausia prevencinė priemonė yra sveikos sėklos naudojimas. Norint turėti sveiką sėklą, sėkliniuose pasėliuose nuo septoriozės reikia naudoti veiksmingus fungicidus, kad grūdai būtų apsaugoti nuo užkrato. Sėklos beicavimas yra viena iš efektyviausių priemonių nuo daigų septoriozės. Syngenta kviečių sėklos apsaugai nuo daigų septoriozės rekomenduoja beicuoti Celest Trio 060 FS (1,5-2,0 l/t), Maxim Extra 050 FS (1,5 l/t) arba Maxim Star 025 FS (1,5 l/ha).

Rudosios, geltonosios ir juodosios rūdys. Geltonosios rūdys - tai kviečių liga, kuria augalai užsikrečia pavasarį. Jos pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus ir varpas. Ant pažeistų augalo dalių susidaro eilėmis išsidėsčiusios geltonos spalvos praplyštančios pūslelės - pustulos. Palankiausios sąlygos, kai vyrauja vėsūs ir lietingi orai, oro temperatūra 9-13°C, o rasa ant lapų išsilaiko mažiausiai tris valandas.

Rudosios rūdys pažeidžia lapus ir lapamakštes, o joms išplitus ant viršutinės lapo pusės susidaro rudi spuogeliai.  Jiems praplyšus vėjas sporas gali nunešti dideliais atstumais ir užkrėsti naujus augalus. Smarkiai pažeidus kviečius rudosioms rūdims, lapai nudžiūsta.

Užikrėtus juodosiomis rūdimis ant stiebų, lapamakščių ar lapų susidaro pailgi rudi dryžiai, pridengti epidermiu, jiems plyšus išbarstomos sporos, kurios užkrečia greta augančius augalus. Vėliau dryžių vietoje formuojasi juodi žiemojančių sporų telkiniai. Ligos pažeisti stiebai ir lapai anksčiau nudžiūsta. Rudosioms ir juodosioms rūdims yra palankiausi saulėti su rasotomis naktimis orai, kai temperatūra nenukrinta žemiau 12°C, o dienos metu pakyla iki 25°C ir laikosi 100% santykinė oro drėgmė ar rasa. Šios rūdys smarkiai išplinta vėlyvos brandos jautrių veislių pasėliuose.

Geltonosios rūdys Rudosios rūdis Juodosios rūdys
Geltonosios rūdys                    Rudosios rūdis               Juodosios rūdys

 

 

Apsaugos priemonės. Rūdims atsparesnių veislių kviečių auginimas yra viena iš svarbiausių prevencinių priemonių, tačiau pradėjus  rūdims plisti, ypač jautrių veislių kviečių pasėliuose reikėtų naudoti fungicidus. Nuo rūdžių tinka visi Syngenta kviečiuose registruoti fungicidai: Archer Turbo (0,75-1,0 l/ha), Amistar Xtra (0,75-1,0 l/ha), Amistar Opti (2,0 l/ha) ir Tilt (0,5 l/ha).

Miltligė - tai oru plintanti infekcija, kuri yra gausi ir nekontroliuojama. Sergant šia liga ant lapų, lapalakščių, stiebų ar net varpų susiformuoja baltas, vėliau pilkėjantis apnašas - grybienos valktis. Kitoje lapo pusėje pažeidimo vieta pagelsta. Kurį laiką lapai išlieka žali, tačiau vėliau pažeistas lapų plotas nudžiūva.

miltlige
Miltligė

 

Apsaugos priemonės. Auginti miltligei atsparesnių veislių kviečius, vengti vasarinius kviečius auginti žieminių kviečių kaimynystėje, siekti suformuoti optimalaus tankumo pasėlį, nepertręšti azoto trąšomis - tai veiksmingos prevencinės priemonės.

Miltligei pradėjus plisti naudoti fungicidus. Syngenta rekomenduoja naudoti Archer Turbo 0,8 l/ha norma. Šis fungicidas turi stiprų gydomąjį poveikį, todėl jį tikslinga naudoti net tada, kai miltligė jau yra išplitusi visame pasėlyje.

Lapų ir varpų septoriozė. Šias ligas sukelia du skirtingi sukėlėjai, bet abiejų ligų pradinis infekcijos šaltinis yra šiaudų liekanos. Lapų septoriozės požymiai išryškėja ant apatinių lapų šiltą vėlyvą rudenį arba anksti pavasarį. Ant pažeistų lapų atsiranda pradžioje neryškios, vandeningos dėmelės, kurios didėja ir virsta ištįsusiomis, netaisyklingo stačiakampio formos rusvomis ar rudomis dėmėmis. Vėliau sendamos pašviesėja, o dėmėse susiformuoja plika akimi matomi juodi taškeliai - piknidžiai.

Varpų septoriozės sukeliama lapų septoriozė kviečių pasėliuose išplinta vėlesniais vystymosi tarpsniais. Ant lapų pradžioje susidaro smulkios dėmelės, jos didėja ir įgauna elipsės formą, paruduoja, apie dėmę susidaro geltonas apvadas. Senstančiose dėmėse susiformuoja labai smulkūs šviesiai rudi taškeliai - piknidžiai, jie plika akimi sunkiai įžiūrimi. Ligai plintant, dėmės apima didesnę lapų dalį ir juos nudžiovina. Ant varpų septoriozė pirmiausia pažeidžia varpažvynių viršūnėles. Ant jų pastebimos pilkšvai rudos, vėliau rudos mažos dėmelės, kurios didėja, jų centras pašviesėja ir jose susiformuoja maži rudi taškeliai - piknidžiai. Septoriozės tiek ant lapų, tiek ir varpų plinta lietaus lašų ir vėjo pagalba. Palankiausia oro temperatūra - apie 20°C ir ilgai besilaikanti rasa lapų ir varpų paviršiuje.

Lapų septoriozės pažeisti lapai
Lapų septoriozės pažeisti lapai


Varpų septoriozės pažeistos kviečių varpos ir lapai

Varpų septoriozės pažeistos kviečių varpos ir lapai


Apsaugos priemonės. Sėjomainos laikymasis - pagrindinė prevencinė priemonė, taip pat reikėtų vengti supaprastinto žemės dirbimo ar sėjos į ražienas, kai kviečiai atsėliuojami. Atsparių veislių auginimas taip pat svarbi prevencinė priemonė. Norint išvengti su sėkla plintančios varpų septoriozės, sėklą reikėtų beicuoti aukščiau minėtais baicais.

Kviečių apsaugai nuo septoriozių taip pat naudojami fungicidai. Prikausomai nuo ligos plitimo intensyvumo fungicidai vegetacijos metu naudojami vieną arba du kartus. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, pirmam purškimui Syngenta rekomenduoja naudoti vieną Amistar Opti (1,5-2,0 l/ha), o jei kartu plinta ir miltligė - mišinyje su Archer Turbo (0,6 l/ha). Antram purškimui, plaukėjimo metu, rekomenduojami Amistar Xtra (0,8-1,0 l/ha) arba Taspa (0,4-0,5 l/ha).

Kviečių dryžligės sukėlėjas plinta per užkrėstą sėklą ir augalų liekanas, žiemoja užkrėstuose daiguose. Liga pažeidžia apatinius, o vėliau ir viršutinius kviečių lapus. Antrinė infekcija plinta oru, ja užsikrėtus - ant pažeistų lapų paviršiaus susidaro pailgos, elipsiškos, rudos, dažnai su šviesesniu apvadu ir tamsesniu centru dėmelės, išsidėsčiusios išilgai lapų gyslų.

dryzlige
Kviečių dryžligė

Apsaugos priemonės. Taikomos tos pačios prevencinės priemonės, kaip ir nuo lapų ir varpų septoriozės.

Pastebėjus pirmuosius kviečių dryžligės požymius ypač jautrių veislių pasėliuose ir vyraujant ligai plisti palankiems orams, reikia purkšti fungicidais, kurie taip pat yra efektyvūs ir nuo septoriozių. Naudotini Amistar Opti (1,5-2,0 l/ha), o jei kartu plinta ir miltligė - mišinyje su Archer Turbo (0,6 l/ha). Plaukėjimo metu rekomenduojama naudoti Amistar Xtra (0,8-1,0 l/ha) arba Taspa (0,4-0,5 l/ha).

 

Stiebalūžė. Šią ligą galima pastebėti pavasarį, kada ant augalų pamato dar krūmijimosi stadijoje ar bamblėjimo pradžioje pastebimas lapamakštės parudavimas su būdingu įplyšimu dėmės centre. Vėliau infekcija pereina į stiebus. Ant apatinių tarpubamblių atsiranda šviesių pailgų, apjuostų tamsesniu apvadu, dėmių. Vėliau dėmių viduryje susiformuoja juodi smulkūs skleročiai - grybo mikroskleročiai. Stiebo viduje ligos pažeistose vietose priauga šviesiai pilkšvos grybienos. Pažeistose vietose stiebas suminkštėja, išlinksta arba palūžta. Gausiai stiebalūžės pažeisti javai išgula.

Stiebalūžės pažeisti stiebai
Stiebalūžės pažeisti stiebai

Apsaugos priemonės - sėjomainos laikymasis, optimalaus tankumo pasėlio suformavimas, subalansuotas tręšimas NPK trąšomis, sėja optimaliais sėjos terminais.  Atsėliuojamuose kviečiuose bamblėjimo pradžioje iki antro bamblio tikslinga naudoti fungicidus.

Varpų fuzariozė pažeidžia varpas ir virš vietos, kur pažeistas varpos stagarėlis, varpa išbąla. Sergančios varpos vietomis arba ištisai padengtos rausva grybiena. Dažniausiai viršutinė varpos dalis būna tuščia. Grūdai būna smulkesni už sveikuosius, raukšlėti, mažo daigumo. Ligos sukėlėjas žiemoja su grūdais ir dirvoje, augalų liekanose.

 

Varpų fuzariozė
Varpų fuzariozė

 

Apsaugos priemonės - auginti atsparesnių veislių kviečius. Sėklos beicavimas efektyviais nuo fuzariozių beicais sumažina varpų fuzariozės išplitimą. Būtina  užarti augalines liekanas. Žydėjimo metu, vyraujant lietingiems orams, naudoti nuo varpų fuzariozės veiksmingus fungicidus.

 

Dažniausiai sutinkami kenkėjai žieminių kviečių pasėliuose

Amarai. Kviečius dažniausiai puola ieviniai ir javiniai amarai. Ieviniai amarai yra smulkūs, iki 2 mm, pilkai žalios spalvos vabzdeliai, kurie sudaro dideles kolonijas ant javų stiebų ir lapų. Vienu metu kolonijoje gali būti ir besparniai, ir sparnuoti individai. Vasarą ieviniai amarai dauginasi partenogenetiškai - neapvaisintos patelės veda tik gyvavedes pateles. Žieminiuose kviečiuose žalingiausi ieviniai amarai iki augalų išplaukėjimo, vėliau pakitusi augalų sulčių sudėtis paskatina sparnuotų individų atsiradimą, ir jie išskrenda į jaunų varpinių augalų pasėlius. Šie amarai kenkia tiesiogiai - čiulpdami augalų sultis nualina augalus. Netiesiogiai amarai kenkia išskirdami lipčių, ant kurio susidaro juodos apnašos, mažinančios apšvietimo intensyvumą ir trikdančios fotosintezę.

Javiniai amarai stambesni už ievinius. Kūno spalva - nuo šviesiai gelsvai žalios iki tamsiai rausvai rudos. Javiniai amarai gali formuoti nedideles kolonijas ant lapų, bet dažniausiai jie įsikuria varpose, užpildydami tarpus tarp varpučių, maitinasi besiformuojančių grūdų sultimis. Šie amarai daugiausia žalos pridaro, kai gausiai išplinta iki pieninės javų brandos.

Tiek ieviniai, tiek ir javiniai amarai platina javų virusines ligas.

amarai
Ieviniai ir javiniai amarai

 

Apsaugos priemonės. Kviečių pasėliuose plintant amarams reikėtų naudoti insekticidus, daugeliu atvejų pakanka kontaktinio veikimo piretroidinių insekticidų. Vienas jų būtų Karate Zeon, registruota norma 0,15-0,2 l/ha. Šis insekticidas, būdamas mikrokapsulių formoje, suteikia ilgesnę apsaugą.

Javiniai lapiniai pjūkleliai. Šių kenkėjų lervos nugraužia kviečių lapus. Pažeisti augalai atrodo kaip žirklėmis apkarpyti. Javiniai pjūkleliai labiau žalingi vasariniams kviečiams nei žieminiams. Tai 7 - 8 mm ilgio, geltonos spalvos, su juodomis juostelėmis skersai krūtinės ir pilvelio vabzdžiai. Lervos gelsvai žalios spalvos, su tamsiomis juostelėmis išilgai kūno, gali išaugti iki 18 - 22 mm ilgio. Pjūklelių plitimui palankios sąlygos - gegužės pabaigos šilti, nevėjuoti, be lietaus orai. Atskirais metais gali pridaryti labai daug žalos.

Apsaugos priemonės. Sėjomainos laikymasis, ražienų skutimas bei arimas sumažina pjūklelių išplitimo riziką. Vengti žieminius kviečius sėti greta daugiamečių varpinių žolių. Insekticidai vien nuo pjūklelių naudojami retai. Naudojant insekticidus nuo kitų kenkėjų sunaikinami ir pjūkleliai. Apsaugoti kviečius nuo pjūklelių visiškai pakanka kontaktinio veikimo insekticidų, rekomenduojma naudoti Karate Zeon 0,2 l/ha norma.

Javinio lapinio pjūklelio lerva
Javinio lapinio pjūklelio lerva


Lemai - tai mėlynos spalvos, 3,5-5 mm dydžio vabalai, kurie maitinasi kviečių lapais, palikdami pailgas kiaurymes.  Lervos kuprotos, geltonos spalvos, juodomis galvomis. Jų visas kūnas padengtas rudomis ar juodomis gleivėmis. Besimaitindamos lervos skeletuoja lapus, palikdamos pailgus, baltus dryžius. Lemai gausiau gali išplisti sausą ir šiltą pavasarį.

 

lemas
Lemas (suaugęs vabalas ir lerva)


Apsaugos priemonės. Skutant ražienas ir ariant dirvą žūsta dalis žiemojančių vabalų. Esant lemų antplūdžiui, būtina naudoti insekticidus. Rekomenduojama naudoti Karate Zeon 0,2 l/ha norma. Purškimas nuo lemų gali būti derinamas su purškimu nuo amarų, pasirenkant nuo abiejų kenkėjų veiksmingą insekticidą.

Švedinės muselės - tai smulkios, 3 mm kūno ilgio muselės. Jų lervos gelsvai baltos, bekojės, suaugusios būna iki 4,5 mm ilgio. Muselių lervos pažeidžia javų daigų centrinio lapelio pamatą. Pagraužtas lapelis pageltonuota ir nudžiūsta. Per metus išsivysto trys švedinių muselių generacijos, iš kurių pavasarinė ir rudeninė gali kenkti kviečių pasėliuose: pavasarinė - vasariniuose, o rudeninė - žieminiuose.

 

Švedinė muselė
Švedinė muselė

Apsaugos priemonės. Kviečių apsaugai nuo muselių gali būti naudojamos agrotechninės priemonės. Žieminius kviečius pasėjus vėliau, o vasarinius kviečius - anksti, į gerai paruoštą dirvą optimaliu gyliu, augalai sudygsta ir vystosi vėsesniu oru, kuris nėra palankus muselių skraidymui ir dauginimuisi. Tokiu būdu augalai pereina jautriausią švedinių muselių pažeidimams 1- 3 lapelių vystymosi trapsnį. Nuo švedinių muselių insekticidai naudojami tik išskirtiniais atvejais.

Tripsai. Šie kenkėjai čiulpia sultis iš lapalakščių, stiebų, varpų užuomazgų bei besiformuojančių grūdų. Tai labai smulkūs, 1 - 2 mm ilgio vabzdžiai. Kviečiams yra mažiau žalingi nei rugiams, kvietrugiams ar miežiams. Pažeistų kviečių vėliavinio lapo lapamakštė pabąla, varpos išplaukėja deformuotos, susisukusiais akuotais.  Žalingumo riba tripsams laikoma, kai atvėrus varpą dengiantį lapalakštį yra suskaičiuojama vidutiniškai 1 - 2 tripsai ant stiebo ir yra apniktų 50 proc. stiebų. Tripsų plitimui palankūs saulėti, nevėjuoti, šilti orai. Tripsų gausumą skatina ir geros jų žiemojimo sąlygos - neartos ražienos, ant lauko paliktos augalinės liekanos, šiaudai, po kuriais tripsai ir žiemoja.

Tripsai ant pradėjusios plaukėti kviečio varpos
Tripsai ant pradėjusios plaukėti kviečio varpos


Apsaugos priemonės. Nuo laukų nurinkti šiaudus ir kitas liekanas, nepalikti neartų ražienų. Purkšti kviečių pasėlius nuo tripsų rekomenduojama bamblėjimo pabaigoje (BBCH 37), tuomet tripsai dar nebūna sulindę į viršutinio lapo lapamakštę. Augalo paviršiuje tripsai lengvai sunaikinami kontaktiniais insekticidais. Syngenta rekomenduoja Karate Zeon (0,2 l/ha).

Balniniai gumbauodžiai. Šio kenkėjo patelės gegužės - birželio mėnesiais deda kiaušinėlius ant kviečių lapų. Balkšvos, vėliau rausvai oranžinės lervos įsikuria po lapamakštėmis. Besimaitindamos lervos suformuoja balno pavidalo iškilimą, gūbrelį, kurio įduboje ir įsikuria. Lervų pažeidimo balneliai išsidėsto išilgai stiebo. Pažeisto augalo sutrinka varpų apsirūpinimas maisto medžiagomis, grūdai užauga smulkūs, menkaverčiai. Lervų pažeisti stiebai nuo stipresnio vėjo palinksta ir išgula, arba visai nulūžta. Balninis gumbauodis gausiai išplitęs Šiaurės Lietuvos sunkių dirvų regione, kitur retas.

Balninio gumbauodžio lervų pažeistas stiebas
Balninio gumbauodžio lervų pažeistas stiebas

 

Apsaugos priemonės. Balninių ngumbauodžių išplitimo riziką galima sumažinti taikant sėjomainą, kurioje auginami įvairūs augalai. Varpinių, ypač daugiamečių, piktžolių naikinimas laukuose - taip pat svarbi prevencinė priemonė. Kur šie kenkėjai pasirodo dažnai , būtina purkšti insekticidais.

žieminių kviečių apsaugos priemonės

Pagal Syngenta medžiagą tekstą parengė Algis Mačiukas

 


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės
burokeliu auginimas

Kaip išauginti gerą burokėlių derlių

Hibridinės veislės labiau tinka mechanizuotam auginimui, todėl jas renkasi ūkininkai 

moliūgai

Kaip išauginti gerą moliūgų derlių

Daug kur pasaulyje moliūgai ir auginami kartu su kukurūzais, dėl ko abiejų derlius smarkiai padidėja 

Kaip išauginti gerą žirnių derlių

Žirniai - ne tik baltymingas maisto produktas, bet ir puikus priešsėlis kitiems lauko augalams 

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Kaip išauginti gerą bulvių derlių

Kokias bulvių veisles naudingiausia auginti, kokias agrotechnikos priemones taikyti 

Įmirkusių dirvų dirbimas

Nors dėl liūčių ūkininkai patyrė didžiulius nuostolius ir paskelbta ekstremali situacija, tačiau įmirkusias dirvas įdirbti ir paruošti jas naujiems derliams teks patiems ūkininkams. Būtent todėl reikalingos ne tik naujos žinios, bet ir novatoriškas mąstymas bei strateginis darbų organizavimas.  

česnakai

Česnakai

Česnakų auginimas, dirvos česnakams paruošimas, česnakai iš sėklų, česnakų derliaus nuėmimas 

Tikslioji žemdirbystė - gausaus ir sveiko derlius pagrindas

Tikslioji žemdirbystė - gausaus ir sveiko derliaus pagrindas

Naujos technologijos leidžia itin tiksliai nustatyti trąšų pesticidų, normas, dirbti laukuose. Automatinės vairavimo sistemos, kintamos normos technologijos, augalų fiziologinės būklės jutikliai 

Žydintis raudonėlis

Raudonėlio auginimas

Raudonėlis viena iš paprasčiausiai Lietuvoje auginamų ir turinti didelę paklausą prieskoninė ir arbatinė žolė 

obelų genėjimas

Vaismedžių formavimas ir genėjimas

Vaismedžių genėjimas, vaismedžių formavimas, obelų vainiko formavimas, obelų genėjimas 

sodas

Nuo ko pradėti veisti sodą

Sodo įveisimas, vieto sir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra 

Antrametis derlius kiek smulkesnis, aktyviai nenaudojant cheminių apsaugos priemonių uogos kiek pažeistos ligų

Kultūrinių žemuogių auginimas

Žemuogės yra labai perspektyvios prekiaujant sodinukais, šviežių uogų skynimui ir prekybai konservuotomis žemuogėmis. 

Žalioji trąša

Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų.  

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 38
Daržovių sėklos, prieskonių sėklos, gėlių sėklos, svogūninės gėlės, svogūnų sėjinukai, sėklos juostoje, žolių sėklos, pašarinių šakniavaisių sėklos, sėklinės bulvės, trąšos. Sėklos profesionalams ir mėgėjams, sėklos internetu.
Vilniaus g. 37, Vievis, Elektrėnų sav.
Telefonas: +370 -528-26292, +370 528 5 54 44 - El. sėklų parduotuvė, Mobilus: 8655 52567, El. paštas: info@sekluva.lt
Augalų priežiūra, auginimo priemonės, sėklos, sodinukai, beicai, fungicidai, herbicidai, insekticidai
Gynėjų g. 16, Vilnius
Telefonas: +370-5-2420017
Žemės ūkio technika ir jos atsarginės dalys. Purkštuvų centras.
Stoties g. 26, Pasvalys
Telefonas: +370-451-52592, Mobilus: +370-616-30380 , El. paštas: agrodileris@takas.lt
Svarstyklės, betono tyrimo prietaisai, betono mazgas, laboratorinė įranga, dozatorius, metalo detektorius, presas, įrengimų valdymas, kelių eismo saugos įranga
Mokslininkų g. 6A, Vilnius
Telefonas: +370-5-2491010, El. paštas: info.lt@kemek.eu
1 2 3 4 5 ... 38
1 2 3 4 5 ... 7
Produktai
Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

Pašarinių žolių mišinys lengvai dirvai (smėlis)

Varpinių ir ankštinių žolių mišinys smėlėtam dirvožemiui ...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Mettler Toledo PDX Powercell skaitmeniniai svėrimo davikliai.
Automobilinės svarstyklės

Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...

Kvapų repelentas Wildgranix

Repelentas skirtas laukiniams gyvūnams atbaidyti

Bulvių technika GRIMME
Bulvių sodinimo ir priežiūros technika GRIMME

Bulvių sodinimo technika, bulvių kasimo technika

Platforminės svarstyklės

Pramoninės platforminės svarstyklės, svėrimo platforma

Geležinkelio svarstyklės

Geležinkelio vagonų svarstyklės

Prikabinamas purkštuvas AGRO 4200

Purkštuvų gamyba, modernizavimas, patikra, atsarginės dalys

1 2 3 4 5 ... 7