Bulvių ligos ir kenkėjai

2016-01-13 12:49   Peržiūros : 9405   Spausdinti


Per eilę dešimtmečių Lietuvos bulvių augintojai išmoko tinkamai taikyti bulvių auginimo technologiją, nuo kurios didele dalimi priklauso  bulvių atsparumas ligoms ir kenkėjams, todėl žymiai pagerėjo gumbų kokybiniai rodikliai. Ir vistik nėra tokios bulvių auginimo technologijos, kad be papildomos priežiūros priemonių bulvės būtų pilnai apsaugotos nuo ligų ir kenkėjų, nes kiekvieną vasarą bulves puola net keletas dešimčių ligų ir kiek mažiau kenkėjų. Kaip atpažinti ir kovoti su bulvių ligomis bei kenkėjais paprašiau papasakoti Syngenta produktų ekspertą Juozą Semašką.

Pasak produktų eksperto bulves naikinančių ligų ir kenkėjų plitimą skatina labai daug veiksnių - tai veislės jautrumas, dirvožemis, dirvos įdirbimas, gamtinės sąlygos ir daug kitų. Tačiau bulvių augintojai turi galimybę kovoti ne tik su bulvių ligomis, bet ir kenkėjais, tik tam reikalingas ligų ir kenkėjų pažinimas bei kontrolė. Šiame straipsnyje pabandysime susipažinti su labiausiai paplitusiomis bulvių ligomis ir kenkėjais.

 

Bulvių ligos

Ekonomiškai nuostolingiausios grybinės bulvių ligos yra maras ir sausligė. Šių ligų gydymui ir prevencijai yra naudojami fungicidai, kuriuos panaudojus laiku ligos gali būti sėkmingai kontroliuojamos. Nuo kitų ligų - baltosios kojelės (rizoktonizės) ir sausojo puvinio galima naudoti beicus. Dar kitos ligos (paprastosios rauplės, juodoji kojelė, šlapiasis puvinys) yra sukeliamos bakterijų ar virusų, ir nuo jų cheminių apsaugos priemonių nėra, todėl naudojamos kitos prevencinės priemonės.

Bulvių maras - tai daugiausiai pasaulyje paplitusi ir daugiausia žalos padaranti grybelinė bulvių liga. Ligos požymiai, mažos nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos, vandeningos dėmės, pirmiausia pasirodo ant bulvių lapų. Vėliau jos greitai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis išplaukiančiomis dėmėmis, kurios, esant drėgnoms augimo sąlygoms, dažnai būna apjuostos balšvomis grybelio apnašomis. Ši liga pažeidžia lapus, lapkočius, stiebus ir viršūninius ūglius. 


bulviu maras
bulviu maro eiga
Bulvių maro eiga

Bulvių maro pakenkti bulvienojai
Bulvių maro pakenkti bulvienojai

Liga plinta ir vystosi labai greitai, apimdama vis naujus lapus ir stiebus. Tolesnio augimo eigoje lapai žūva, o po to nudžiūsta ir visas bulvienojų stiebas. Tačiau šia liga serga ne vien tik bulvių lapai - serga ir bulvių gumbai, kurie užsikrečia nuo sergančių bulvienojų. Bulvių gumbuose ant odelės atsiranda tamsių lopų, o gumbo minkštimas po jais nusidažo šviesiai ruda net į rausvumą spalva. Vėliau ligos eigoje išsivysto gumbų sausasis puvinys.

Bulvių maras labai plinta esant šiltoms ir drėgnoms augimo sąlygoms. Plinta sporomis, kurios susidaro ir  subręsta ant lapų ir bulvienojų, o lietus ar vėjas jas perneša nuo vieno augalo ant kito. Lietus sporas nuplauna ir į dirvą, kur apkrečiami bulvių gumbai.

Pažeistas maro bulvės gumbas
Pažeistas maro bulvės gumbas

Apsaugos priemonės. Nuo bulvių maro nėra didesnio efektyvumo prevencinių priemonių, bet sėjomainos laikymasis, bulvių sėklos atnaujinimas, vengimas auginti bulves šalia laukų, kur bulvės auginamos be apsaugos nuo ligų, subalansuotas tręšimas azoto trąšomis ir kt. gali sumažinti bulvių maro išplitimo riziką. Apsaugant bulves nuo maro labai svarbu laiku (preventyviai) panaudoti fungicidus. Laiku jų nepanaudojus vėliau sustabdyti maro plitimą beveik nebeįmanoma ir tenka susitaikyti su prarandama bulvių derliaus dalimi (iki pusės), ženkliu prekinių gumbų sumažėjimu, sandėliavimo nuostoliais. Reikia sekti bulvių maro pasireiškimo informaciją, kuria skelbia konsultavimo tarnyba, žemdirbystės institutas. Bulvių maro plitimo pradžią galima nustatyti ir lokaliai, apžiūrint bulves kaimyniniuose sklypuose. Pastebėjus pirmuosius marui būdingus požymius ir vyraujant ligai plisti palankioms sąlygoms - pakankamai šiltiems (18-24°C) ir lietingiems orams, aukštai santykinei oro drėgmei, bulvių pasėlį būtina pirmą kartą nupurkšti fungicidais.

bulvių apsaugai nuo maro rekomenduoja naudoti didelio efektyvumo, profesionaliam ūkiui skirtus fungicidus. Pirmam purškimui, kai bulvės iki žydėjimo intensyviai auga, rekomenduojama naudoti sisteminio-kontaktinio veikimo fungicidą Ridomil Gold MZ 68 WG 2,5 kg/ha norma. Šis fungicidas yra veiksmingas iki 2 savaičių ir saugo naujai išaugančius bulvių lapus ir stiebus.

Po žydėjimo rekomenduojama naudoti Revus 250 SC arba Revus Top (veiksmingas ir nuo sausligės). Tai translaminarinio-kontaktinio veikimo fungicidai, kurių naudojimo norma yra 0,6 l/ha. Revus 250 SC leidžiama naudoti iki 3 kartų per sezoną, o Revus Top - 2 kartus. Šie fungicidai turi inovatyvią veikliąją medžiagą - mandipropamidą, kuri išsiskiria savo veiksmingumu nuo bulvių maro. Mandipropamidas pasižymi labai geru veiksmingumu apsaugant lapus ir priaugančias naujas bulvienojų dalis, yra veiksmingas ir nuo stiebinės maro formos.

Paskutinius 1-2 purškimus rekomenduojama baigti kontaktinio veikimo fungicidu Shirlan 500 SC (norma - 0,4 l/ha). Tai apsauginio veikimo fungicidas, saugantis bulvių lapus nuo maro, blokuojantis sporų dygimą ir judrumą dirvoje, todėl nuo užkrėtimo veiksmingai apsaugo bulvių gumbus. Sėklinių bulvių pasėliuose Shirlan paskutiniam purškimui rekomenduojama naudoti kartu su defoliantu Reglone Super (norma - 2,0 l/ha). Reglone Super nudžiovinus lapus sustabdomas maro plitimas, o Shirlan neleidžia užkrėsti gumbų.

 

Bulvių sausligė, arba alternariozė. Ši liga plačiai išplitusi, tačiau dažnai dėl nedidelio ligos intensyvumo buvo laikoma mažesnės svarbos liga. Tačiau kai kurios bulvių veislės gali būti labai jautrios sausligei ir palankiomis ligai plisti sąlygomis ji gali būti ne mažiau žalinga, nei maras. Ši liga pradeda plisti anksčiau, negu maras, ir pažeidžia bulvių lapus ir stiebus. Pirmiausia ant lapų atsiranda smulkios, sausos, tamsiai rudos koncentriškos dėmelės, dažniausiai apribotos lapo gyslų, o lapai įgauna gelsvą atspalvį. Ši liga labiau išplinta karšto oro sąlygomis. Pagrindiniu ligos infekcijos šaltiniu gali būti užsikrėtę gumbai, augalinės liekanos ir užsikrėtusi dirva, kurioje užkratas išsilaiko 2-3 metus.

Bulvių sausligė

Bulvių sausligė

Bulvių sausligė
Sausligės eiga. Bulvių lapuose matosi smulkios tamsiai rudos dėmės

 

Sausligė išskiria toksinus, kurie apnuodija augalą, ko pasekoje sutrinka fotosintezė ir skatinamas greitesnis lapų senėjimas. Ligai smarkiau pažeidžiant lapus pirmiausiai nudžiūsta apatiniai lapai, o ligai toliau vystantis - bulvienojai sunaikinami visai, pačios bulvės per anksti subręsta. Praradus aktyvų žalią lapų plotą, sumažėja gumbų, ypač prekinių, derlius, kartu sumažėja krakmolo kiekis gumbuose.

Apsaugos priemonės. "Syngenta" bulvių apsaugai nuo sausligės, kaip ir nuo maro, pirmam purškimui rekomenduoja naudoti sisteminio-kontaktinio veikimo fungicidą Ridomil Gold MZ 68 WG ( norma - 2 5 kg/ha). Jo sudėtyje esantis mankocebas yra veiksmingas nuo sausligės. Šis fungicidas nuo sausligės saugo iki 2 savaičių. Kadangi sausligė vystosi lėčiau nei maras, pakanka kas antrą purškimą atlikti nuo šios ligos veiksmingais fungicidais.

Kaip vienas veiksmingiausių fungicidų rekomenduojamas naudoti Revus Top, kurio sudėtyje esantis difenikonazolas ypač veiksmingas nuo sausligės, produkto naudojimo norma yra 0,6 l/ha. Revus Top tikslingiausia naudoti kaitaliojant su Revus 250 SC, kai vieną kartą purškiama Revus (0,6 l/ha), antrą kartą - Revus Top (0,6 l/ha), kurį daugiausia sezono metu galima naudoti 2 kartus.

 

"Syngenta" rekomenduojama bulvių apsaugos nuo ligų schema

"Syngenta" rekomenduojama bulvių apsaugos nuo ligų schema

Bulvėms žalingos ir kitos ligos, pažeidžiančios gumbus ir jaunus augalus. Šių ligų užkratas dažniausiai aptinkamas ant sėklinių gumbų. Pasodinus gausiau užkrėstus gumbus bulvės gali visai nesudygti arba sudygsta vėliau, augalai būna silpni, vėliau jie dažniausiai sunyksta, pasėliai išretėja. Tokių pasėlių priežiūra būna sudėtinga, tuščiose vietose dygsta piktžolės, labiau išplinta kenkėjai, galiausiai sumažėja pasėlio derliaus potencialas.

 

Bulvių rizoktoniozė (baltoji kojelė) - tai grybinė liga, pažeidžianti bulvių gumbus, daigus, stiebų žemutinę dalį. Ant bulvės gumbų susiformuoja kieti juodi šašai - prie lupenos prikibę įvairios formos grybo skleročiai. Jie rodo bulvių sėklos užsikrėtimą ir infekcijos riziką. Ligos sukėlėjas yra tipingas dirvos grybas, kurio vystymasis tiesiogiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų.  Rizoktoniozės agresyvumą skatina neperpuvusio mėšlo naudojimas.

 

Bulvių gumbai, paveikti rizoktoniozės
Bulvių gumbai, paveikti rizoktoniozės

Nuotraukoje matyti  prie gumbų prilipę šašai, tarsi juodų žemių taškai, tačiau tai nėra žemės grumsteliai. Rizoktoniozę galima pažinti iš to, kad sudrėkinti vandeniu jie neištyžta į purvą, kaip žemė, o tik pajuoduoja ir lieka tvirti. Tai grybo skleročiai. Skleročiais gausiai padengtų gumbų akutės būna nedaigios. Tačiau net ir naudojant sveiką sėklą galimas šio grybo antpuolis iš dirvos. Ligai bulvės opiausios būna dygdamos, tuo metu rizoktoniozė ir pridaro daugiausia žalos.

Paprastosios bulvių rauplės. Šios ligos požymiai yra ant bulvių gumbo odelės  iškilusios rauplėtos dėmės. Rauplės kartais įtrūksta, tačiau žala gali būti paviršutiniška. Kai kuriais atvejais gumbas gali suskilinėti ir deformuotis. Minkštimas dažniausiai nepažeidžiamas.

Paprastosios bulvių rauplės
Paprastosios bulvių rauplės

Šią ligą daugina rauplinis laibagrybis. Grybui jautresnės yra bulvės, auginamos smėlėtose, silpnai šarminėse dirvose. Ši liga dažniausiai plinta karštomis, sausomis vasaromis ir tuomet, kai trūksta drėgmės.

Apsaugos priemonės. Nuo rizoktoniozės ir paprastųjų rauplių veiksminga apsaugos priemonė būtų sėklinių gumbų beicavimas. Deja, mūsų ūkiuose sėklinių gumbų beicavimas nėra įprasta sėklos paruošimo technologija. Tam labiausiai trukdo menkas registruotų produktų pasirinkimas (registruoti tik 2 produktai) ir techninių priemonių, skirtų gumbų beicavimui, trūkumas.

Bulves taip pat pažeidžia ir įvairios bakterinės ir virusinės ligos. Iš bakterinių ligų geriausiai žinoma yra juodoji kojelė ir rudasis puvinys.

Juodoji kojelė. Šios ligos pažeistos bulvės blogai auga, lapai pagelsta, apvysta. Apatinė stiebo dalis ir šaknys būna patamsėjusios, nupuvusios. Dalis gumbų supūva šlapiuoju juoduoju puviniu dar lauke, kita dalis - laikymo vietose. Liga plinta per dirvą ir apsikrėtusius gumbus. Labiau bulvės nukenčia lietingą šiltą vasarą sunkiose dirvose. Ligos požymiai pasirodo vasaros pradžioje ir labiausiai išryškėja bulvėms žydint. Užsikrėtę augalai būna mažesni, statmenomis šakomis, pageltusiais ir susisukusiais lapais. Lapai vysta, apatinė stiebo dalis suplonėja, suskystėja ir pajuoduoja. Jei liga ima vystytis anksti, tai augalas žūna neišauginęs gumbų, bakterijos pereina į gumbus ir juos užkrečia. Ligota bulvė prisegimo vietoje turi tamsią dėmę, jos vidus pajuodavęs, išpuvęs. Sandėliuose tokios bulvės apkrečiakitas bulves.

Bulvės, sergančios juodąja kojele
Bulvės, sergančios juodąja kojele

Bulvių rudasis puvinys. Šia liga užsikrėtęs augalas pradeda vysti. Pirmiausia vysta vienas ar keli jauniausi viršūniniai lapeliai. Lapai įgyja žalsvai blyškią spalvą, kuri vėliau virsta bronzine, ruduoja. Lapai raukšlėjasi, suglemba ir žūva, bet nenukrenta.

Kairėje nuotraukoje bulvės, sergančios ruduoju puviniu, dešinėje – sveikos bulvės
Kairėje nuotraukoje bulvės, sergančios ruduoju puviniu, dešinėje - sveikos bulvės

Pagrindinis infekcijos plitimo šaltinis yra užkrėsta bulvių sėkla. Per žiemą rudojo puvinio bakterijos gali išgyventi net dirvoje likusiuose bulvių gumbuose. Tačiau ši liga sėkmingai plinta per užkrėstą žemės ūkio inventorių, bulvinių šeimos piktžoles, augalų liekanas.

Bulvių gumbas, užkrėstas ruduoju puviniu
Bulvių gumbas, užkrėstas ruduoju puviniu

Apsaugos priemonės. Nuo bakterinių ligų cheminių augalų apsaugos priemonių nėra. Viena efektyvesnių apsaugos priemonių yra pažeistų augalų šalinimas iš lauko, ligos židinių naikinimas bulvių pasėliuose.

 

Virusinės ligos. Virusinės ligos, t. y.  paprastoji ir raukšlėtoji mozaika bei dryžligė, ryškiausiai yra matomos bulvių butonizacijos - žydėjimo metu (BBCH 51-69). Paprastoji mozaika dažniausiai pažeidžia bulvių lapus, lapai būna mozaikiškai margi arba šlakuoti.

 

Paprastoji bulvių mozaika
Paprastoji bulvių mozaika

Liga lengvai persiduoda nuo vieno bulvių kelmo prie kito, prisilietus pažeistomis augalo dalimis prie sveikų bulvienojų. Raukšlėtąją mozaiką platina amarai.

Dryžligė - bulvių lapų liga, pasireiškianti spalvotais dryžiais. Ją taip pat platina amarai, kurie ligą perneša ant kitų augalų. Šią ligą lengvai išplatina vėjas, vabzdžiai, lietus ir net pats žmogus.

Apsaugos priemonės. Nuo virusinių ligų tiesioginių apsaugos priemonių nėra. Efektyviausios preventyvios priemonės nuo bulvių virusinių ligų yra sėklos devirusavimas ir amarų, kurie yra virusų platintojai, kontrolė insekticidais ir kitomis priemonėmis.

 

Bulvių kenkėjai

Pagrindiniai bulvių kenkėjai yra kolorado vabalai, kurie kontroliuojami insekticidais. Ne mažiau svarbūs bulvių pasėliuose gali būti amarai ir blakutės, ir nors jų tiesioginė žala nėra labai reikšminga, tačiau šie kenkėjai yra virusinių ligų platintojai. Jiems naikinti naudojami insekticidai. Bulvėms kenkia nematodai, kurie iščiulpia šaknis, bei sprakšiai, išgraužiantys gumbus ir taip sugadinantys bulvių prekinę vertę. Deja, nuo šių kenkėjų nėra registruotų produktų.

Kolorado vabalai ir jų lervos graužia bulvių lapus, stiebus, žiedus. Labai apgraužtuose keruose gumbų užauga 40-50% mažiau. Kolorado vabalai žiemoja dirvoje. Pavasarį, pradėjus dygti bulvėms, vabalai pradeda misti bulvių lapais. Čia jie poruojasi, deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita lervos. Dirvai įšilus iki 14-15°C pasirodo pirmoji kolorado vabalų karta, dedanti kiaušinėlius apatinėje bulvių lapų dalyje. Viena kolorado vabalo patelė sudeda apie 400-2000 kiaušinėlių, iš kurių išsiritusios lervos graužia lapus. Pradeda nuo viršutinių lapų, vėliau nugraužia apatinius. Lėliukėmis virsta žemėje ir po 10-15 dienų išsirita nauja vabalų karta.

Kolorado vabalo lervos
Kolorado vabalo lervos

Kontrolės priemonės. Nuo kolorado vabalų yra veiksmingi tiek kontaktinio veikimo, tiek sisteminio veikimo insekticidai. "Syngenta" yra registravusi du produktus nuo kolorado vabalų. Vienas jų yra kontaktinio veikimo insekticidas Karate Zeon 5 CS (norma - 0,1 l/ha). Veiksmingiausiai kolorado vabalai sunaikinami, kai purškiamos II ūgio lervos. Karate Zeon 5 CS sunaikina visas lervas, kurios turi tiesioginį kontaktą su insekticidu, tiesiogiai užpurškus ant jų arba joms užropojus ant apipurkštų augalo dalių.

Antrasis insekticidas Actara  25 WG yra sisteminio veikimo insekticidas, jo registruota norma yra 0,08 kg/ha. Šis insekticidas yra veiksmingas nuo įvairaus ūgio kolorado lervų įskaitant ir tas, kurios purškimo metu dar būna neišsiritusios. Insekticidas veikia  tiesiog patekdamas ant kenkėjų arba per jų virškinamąjį traktą su augalo sultimis. Actara 25 WG veikia ilgiau, nei kontaktinio veikimo insekticidai.

Amarai. Bulvėms kenkia apie 10 rūšių amarų. Labiausiai paplitę šunobeliniai, agurkiniai, persikiniai ir paprastieji bulviniai amarai. Jie gyvena kolonijomis ant daigų viršūnių ir apatinėje lapų dalyje, tačiau ne visi amarai suformuoja didesnes kolonijas, todėl norint nustatyti kenkėjus reikia kruopščiai apžiūrėti apatinę lapų pusę.

Paprastieji bulviniai amarai apatinėje lapo dalyje
Paprastieji bulviniai amarai apatinėje lapo dalyje

Amarų pažeisti bulvių daigai būna netiesūs, silpniau auga ir vystosi, iščiulpti lapai pagelsta, susiraukšlėja arba susisuka. Pas mus amarai labiau pavojingi tuo, kad išplatina virusines ligas. Net ir negausiai išplitę amarai  gali pernešti užkratą nuo užkrėstų augalų ant sveikų. Pačiulpę užkrėsto augalo sulčių ir perėję ant sveiko augalo kartu su sultimis perneša ir viruso užkratą. Amarai ypač žalingi gali būti vyraujant karštiems ir sausiems orams, tada jie, norėdami apsisaugoti nuo perkaitimo, aktyviai čiulpia augalo sultis ir aktyviai migruoja nuo vienų augalų ant kitų.

Kontrolės priemonės. Bulvių pasėliuose veiksmingiausi nuo amarų yra sisteminio veikimo insekticidai. Jie, patekę į augalo sultis, amarams maitinantis patenka į kenkėjo virškinamąjį traktą ir kenkėją apnuodija iš vidaus. Sisteminio veikimo insekticidai yra efektyvesni ir veikia ilgiau, nei kontaktinio veikimo insekticidai. "Syngenta" nuo amarų bulvėse rekomenduoja naudoti sisteminio veikimo insekticidą Actara 25 WG (norma - 0,08 kg/ha), kurio tinkamiausias naudojimo laikas - amarų plitimo pradžia.

"Syngenta" rekomenduojama bulvių apsaugos nuo kenkėjų schema

Pagal Syngenta medžiagą tekstą parengė Algis Mačiukas


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Sodininkystė, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Augalų apsaugos priemonės
Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas. 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Šilauogių auginimas ir sodinimas

Šilauogių auginimas

Šilauogių veislės, šilauogių sodinimas, šilauogių auginimas, priežiūra ir ligos 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Kvapusis šalavijas pirmaisiais metais

Kvapusis šalavijas (Salvia sclarea)

Kvapusis šalavijas, nereiklus daugiametis augalas tinkantis eterinių aliejų išgavimui 

burokeliu auginimas

Burokėlių auginimas

Kaip auginti burokėlius, veislės, dirvožemio paruošimas, burokėlių priežiūra, ligos, burokėlių tręšimas 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

zemes nuoma

Žemės nuomos ir laikinojo žemės naudojimo ypatumai

Žmonės nepakankamai žino apie žemės nuomos ir laikinojo žemės naudojimo ypatumus ir patenka į keblias situacijas 

Žieminių rapsų augimo reguliavimas

Žieminių rapsų augimo reguliavimas pavasarį

Taigi, kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie jau gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius? 

miežiai

Salyklinių miežių auginimas

Salyklo gamybos pajėgumų plėtra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse atvėrė naujas perspektyvas mūsų šalies miežių augintojams, kurie pastaraisiais metais padarę didžiulę pažangą gali sėkmingai konkuruoti vietos ir užsienio rinkose. 

Beicuota s4kla

Pigiausia apsauga nuo ligų - tinkamo beico pasirinkimas

Kaip išsirinkti beicą? Kaip tinkamai paruošti ir kokybiškai beicuoti sėklą. 

Varpų fuzariozė

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti  

Kaip kompostuoti

Kompostavimas

Atliekų kompostavimas, kaip kompostuoti, talpos ir kompostavimo dėžės. 

Paprikų daigų auginimas

Paprikų daigų auginimas

Kada sėti paprikas? Paprikų veislės - kaip išsirinkti? Paprikų sėja ir auginimas. 

javai

Turtingesnis 2019 metų Nacionalinis augalų veislių sąrašas

Augalo veislės tyrimas ir registravimas apsaugo nuo neproduktyvių veislių naudojimo, padeda sumažinti veiklos riziką 

šparagai

Šparagų auginimas

Kaip auginti šparagus ( smidrus), dirvos paruošimas, auginimas, šparagų derliaus surinkimas ir apdorojimas 

Pilkojo puvinio pažeistas rapso stiebas                    Pilkojo puvinio pažeista rapso ankštara

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Augimo reguliatoriaus veikimas

Žieminių rapsų augimo reguliatoriai

Kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius?  

Rapsai

Žieminių rapsų herbicidai

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose. Herbicidai žieminiams rapsams. Žieminių rapsų apsauga, žieminių rapsų purškimas rudenį, žieminių rapsų apsauga nuo piktžolių. Herbicidai rapsams. 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Šaknų gumbas rapsų pasėliuose: situaciją jau galima kontroliuoti!

Šaknų gumbas laikomas viena iš sunkiausiai kontroliuojamų grybinių ligų rapsų pasėliuose. Tačiau labai nerimauti neverta, nes jau yra sukurtos šaknų gumbui atsparios rapsų veislės 

Pupelių auginimas

Kaip auginti pupeles, veislės, dirvožemis pupelėms, pupelių tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Moliūgų auginimas

Moliūgų auginimas

Kaip auginti moliūgus, geriausios moliūgų veislės, dirvožemio paruošimas moliūgams ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Žirnių auginimas

Žirnių auginimas

Kaip auginti žirnius, geriausios žirnių veislės, dirvožemio žirniams paruošimas ir tręšimas, žirnių priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Bulvių auginimas

Kaip išauginti gerą bulvių derlių, geriausios bulvių veislės, dirvožemio paruošimas, bulvių tręšimas, bulvių ligos ir kenkėjai 

Įmirkusių dirvų dirbimas

Nors dėl liūčių ūkininkai patyrė didžiulius nuostolius ir paskelbta ekstremali situacija, tačiau įmirkusias dirvas įdirbti ir paruošti jas naujiems derliams teks patiems ūkininkams. Būtent todėl reikalingos ne tik naujos žinios, bet ir novatoriškas mąstymas bei strateginis darbų organizavimas.  

česnakai

Česnakai

Česnakų auginimas, dirvos česnakams paruošimas, česnakai iš sėklų, česnakų derliaus nuėmimas 

Tikslioji žemdirbystė - gausaus ir sveiko derlius pagrindas

Tikslioji žemdirbystė - gausaus ir sveiko derliaus pagrindas

Naujos technologijos leidžia itin tiksliai nustatyti trąšų pesticidų, normas, dirbti laukuose. Automatinės vairavimo sistemos, kintamos normos technologijos, augalų fiziologinės būklės jutikliai 

Žydintis raudonėlis

Raudonėlio auginimas

Raudonėlis viena iš paprasčiausiai Lietuvoje auginamų ir turinti didelę paklausą prieskoninė ir arbatinė žolė 

sodas

Nuo ko pradėti veisti sodą

Sodo įveisimas, vieto sir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra 

Antrametis derlius kiek smulkesnis, aktyviai nenaudojant cheminių apsaugos priemonių uogos kiek pažeistos ligų

Kultūrinių žemuogių auginimas

Žemuogės yra labai perspektyvios prekiaujant sodinukais, šviežių uogų skynimui ir prekybai konservuotomis žemuogėmis. 

Žalioji trąša

Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų.  

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 38
Augalų priežiūra, auginimo priemonės, sėklos, sodinukai, beicai, fungicidai, herbicidai, insekticidai
Gynėjų g. 16, Vilnius
Telefonas: +370-5-2420017
Žemės ūkio technika ir jos atsarginės dalys. Purkštuvų centras.
Stoties g. 24L, Pasvalys
Telefonas: +370-451-52592, Mobilus: +370-616-30380 , El. paštas: info@agrodileris.lt
Svarstyklės, betono tyrimo prietaisai, betono mazgas, laboratorinė įranga, dozatorius, metalo detektorius, presas, įrengimų valdymas, kelių eismo saugos įranga
Mokslininkų g. 6A, Vilnius
Telefonas: +370-5-2491010, El. paštas: info.lt@kemek.eu
1 2 3 4 5 ... 38
1 2 3 4 5 ... 7
Produktai
prikabinamas purkštuvas
Naujas purkštuvas aliuminėmis sijomis

Traktoriaus purkštuvas, prikabinamas purkštuvas, purkštuv...

Purkštuvų gamyba
Jubiliejiniai UAB “PASVALIO AGRODILERIS” metai

Nauji purkštuvai, purkštuvų gamyba, modernūs purkštuvai, ...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Mettler Toledo PDX Powercell skaitmeniniai svėrimo davikliai.
Automobilinės svarstyklės

Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...

Bulvių technika GRIMME
Bulvių sodinimo ir priežiūros technika GRIMME

Bulvių sodinimo technika, bulvių kasimo technika

Platforminės svarstyklės

Pramoninės platforminės svarstyklės, svėrimo platforma

Geležinkelio svarstyklės

Geležinkelio vagonų svarstyklės

1 2 3 4 5 ... 7