Pupelių auginimas

2022-09-14 18:49   Peržiūros : 87   Spausdinti


Pupelių tėvynė - Pietų Amerika, turbūt dėl to ten jų daugiausia auginama ir šiuo metu. Europoje pupelės maistui pradėtos auginti apie XVI a. vidurį ir tapo ypač populiariomis Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje pupelių pasėlių plotai taip pat didėja.

Pupelės

Pupelių auginimas nėra sudėtingas, pupelės nėra reiklios trąšoms, priežiūrai ir klimatinėms sąlygoms.  Tarp kitų dar­žo­vių pu­pe­lės už­ima ypa­tin­gą vie­tą dėl sa­vo mais­ti­nės ver­tės. Jų sėk­lo­se yra iki 30 proc. bal­ty­mų, daug an­glia­van­de­nių, mi­ne­ra­li­nių drus­kų, o ankš­ty­se - vi­ta­mi­nų C, B gru­pės, pro­vi­ta­mi­no A. Pupelės - viena maistingiausių daržovių, o jų baltymus žmogaus organizmas labai gerai įsisavina. Švie­žios ir su­bren­du­sios pu­pe­lės var­to­ja­mos įvai­riems pa­tie­ka­lams ga­min­ti, jas tin­ka šal­dy­ti, kon­ser­vuo­ti. Be to, šie pu­pi­nių šei­mos au­ga­lai pra­tur­ti­nan­a dir­vą azo­tu, ku­rį iš oro fik­suo­ja ant šak­nų gy­ve­nan­čios gum­be­li­nės bak­te­rijos, todėl la­bai ver­ti­na­mi kaip prieš­sė­liai.

Pagal ankščių tipą pupelės skirstomos į gliaudomąsias ir šparagines. Gliau­do­mų­jų pu­pe­lių val­go­mos sėk­los, tuo tarpu špa­ra­gi­nių - jau­nos mė­sin­gos ankš­tys, kol dar ma­žos sėk­los. Šparaginių pupelių ankš­čių sie­ne­lė­se nė­ra per­ga­men­ti­nio sluoks­nio, o siū­lė­se plau­šai vys­to­si lė­tai ar­ba jų ga­li vi­sai ne­bū­ti.

Pa­gal stie­bo aukš­tį pu­pe­lės skirs­to­mos į krū­mi­nes, pu­siau vi­jok­li­nes ir vi­jok­li­nes. Vi­jok­li­nių pu­pe­lių stie­bai iš­au­ga iki 2-5 met­rų il­gio, to­dėl joms au­gin­ti rei­kalingos aukš­tos at­ra­mos.

Pupelių sėklos gali būti įvairių spalvų - nuo baltos iki juodos, taip pat ir įvairiai margos, tačiau mū­sų šalyje dažniau­siai au­gi­na­mos bal­ta­sėk­lės pu­pe­lės. Vis tik jos la­biau nu­ken­čia nuo ne­pa­lan­kių orų, todėl prieš sėjant pupeles, vertėtų labiau pasidomėti jų veislių įvairove ir pasirinkti tas, kurios pasižymi didesniu atsparumu.

Pupelių auginimas

Šparaginės pupelės skiriasi savo ankščių spalva, kuri gali būti žalia, geltona ir net violetinė, tačiau la­biau mėgs­ta­mos veis­lės gel­to­no­mis ankš­ti­mis. Be to, šparaginės pupelės vertinamos kaip ankstyvos daržovės, nes kai kurių veislių ankštys maistui tinka jau birželio pabaigoje.

Dirvožemis  pupelėms ir pupelių tręšimas

Pupelės gerai auga trąšioje, turinčioje nors šiek tiek humuso, puveningoje neutralaus PH (6,0-6,8), purioje ir greitai įšylančioje dirvoje. Au­gin­ti pu­pe­les ga­li­ma po įvai­rių prieš­sė­lių, iš­sky­rus ankš­ti­nius au­ga­lus. Geriausia jas auginti po kopūstų, bulvių, agurkų, pomidorų, kiek prasčiau po morkų, burokėlių, svogūnų. Ge­riau­siai jos de­ra po mėš­lu tręš­tų dar­žo­vių, bul­vių, šak­nia­vai­sių, žiemi­nių ja­vų. Į tą pa­čią vie­tą rekomenduojama so­di­nti tik praėjus 4-5 me­tams.

Pu­pe­lių šak­nų sis­te­ma stip­ri, to­dėl au­ga­lai su­ge­ba pa­im­ti mais­to me­džia­gas iš gi­les­nių sluoksnių. Pu­pe­lės  trę­šia­mos mi­ne­ra­li­nė­mis trą­šo­mis, ta­čiau iš ru­dens į dirvą ga­li­ma įterp­ti per­pu­vu­sio mėš­lo (20-30 t/ha) ar kom­pos­to. Ru­de­nį ar­ba anks­ti pa­va­sa­rį, prieš pa­grin­di­nį dir­vos dir­bi­mą, iš­be­ria­mos su­per­fos­fa­to (nor­ma 300-400 kg/ha), ka­lio drus­kos ar ka­lio chlo­ri­do (nor­ma 200-300 kg/ha) trą­šos, nes fos­fo­ro ir ka­lio trą­šos di­di­na pu­pe­lių sėk­lų der­lių, ge­ri­na ankš­čių ko­ky­bę bei au­ga­lų at­spa­ru­mą li­goms ir ken­kė­jams. Azo­to trą­šos (amo­nio sa­liet­ra - nor­ma 100-150 kg/ha) iš­be­ria­mos prieš sė­ją ar­ba au­ga­lams tik pra­dė­jus dyg­ti, kol ne­pra­si­dė­ju­si gum­be­li­nių bak­te­ri­jų veik­la. Be pa­grin­di­nių mais­to ele­men­tų pu­pe­lėms ypač rei­kia mag­nio, taip pat mik­ro­ele­men­tų bo­ro ir mo­lib­de­no.

Dirvožemis pupelėms

 

Pupelių sėjimas

Dau­gu­ma pu­pe­lių li­gų su­kė­lė­jų ir ken­kė­jų plin­ta per sėk­las, to­dėl prieš sė­ją jas rei­kė­tų termiškai ar­ba che­miškai dez­in­fe­kuo­ti. At­lie­kant ter­mi­nę dez­in­fek­ci­ją, pu­pe­lių sėk­los 25 min. laikomos 60 °C ar­ba 6 val.  - 50 °C tem­pe­ra­tū­ro­je, po to bei­cuo­ja­mos kon­tak­ti­nio vei­ki­mo bei­cais

Pupelės sėjamos saulėtoje ir nuo vėjų apsaugotoje vietoje, kadangi tai - šviesą ir šilumą mėgstantys augalai. Jos sė­ja­mos po šal­nų, kai dir­va įšy­la iki 10-12 °C - ge­gu­žės mė­ne­sio ant­ro­je pu­sė­je, pra­dė­jus žy­dė­ti aly­voms. No­rint anksčiau vartoti švie­žias  špa­ra­gi­nių pu­pe­lių ankš­tis, jas ga­li­ma sė­ti anks­čiau ir pri­deng­ti p­lė­ve­le, ar­ba so­din­ti 20-25 die­nų au­gu­mo dai­gus. Dai­gams sėk­los į puo­de­lius sė­ja­mos ge­gu­žės mė­ne­sio pra­džio­je. Sėk­las lau­ke ga­li­ma sė­ti kas 2-3 sa­vai­tės iki lie­pos mė­ne­sio pra­džios, taip pratęsiant šviežių pupelių vartojimą.

Pu­pe­les rekomenduojama sėti ei­lė­mis, 40-45 cm tar­pu­ei­liais ar­ba 2 ei­lių juos­to­mis. Tarp ei­lių pa­lie­ka­ma  20 cm, tarp juos­tų - 50 cm at­stu­mai, tačiau reikėtų laikytis sėklų pardavėjų nurodytų kiekvienai veislei optimalių sodinimo atstumų. Sėk­los įter­pia­mos 3-5 cm gy­ly­je, 7-10 cm at­stu­mu tarp au­ga­lų. Sėk­los nor­ma 100-120 kg/ha. Ne­rei­kė­tų su­tan­kin­ti špa­ra­gi­nių pu­pe­lių pa­sė­lio. Re­čiau pa­sė­tos pu­pe­lės už­mez­ga dau­giau ankš­čių, jas pa­to­giau skin­ti. Au­gi­nant vi­jok­li­nes pu­pe­les prieš sė­ją 0,5 m at­stu­mu vie­nas nuo ki­to su­ka­la­mi kuo­lai. Tarp ei­lių pa­lie­ka­mas 1 m at­stu­mas. Prie kiek­vie­nos at­ra­mos liz­di­niu bū­du pa­sė­ja­mos 4-6 sėk­los. Kad pasėtos pupelės lygiau ir greičiau sudygtų, rekomenduojama jas privoluoti.

Pupelių sėjimas

Pupelių priežiūra

Auginant pupeles reikia nuolat purenti tarpueilius, naikinti piktžoles ir tręšti. Sudygus pupelėms po 5-8 dienų galima pirmą kartą purenti tarpueilius, jeigu virš pasėtų pupelių susidaro dirvos plutelė, o pasirodžius daigamas to daryti nebegalima, nes yra pavojus nulaužti trapius ūglius. Tarpueilius pirmą kartą purenti galima tada, kai augalas pasiekia 6 cm, antrą - kai pasirodo pirma pora tikrųjų lapų. Dirvai išdžiūvus pupelės apkaupiamos. Apkaupimas padeda pupelėms išsilaikyti per stiprų vėją ir lietų. Iki žydėjimo pupelės beveik nelaistomos, tačiau jeigu ilgai nelyja, palaistyti reikėtų. Pupelėms žydint ir brandinant ankštis laistoma 2 kartus per savaitę - 10-15 l/m². Žydintys augalai auga labai intensyviai, jų stiebas pailgėja 2-3 kartus.

Norint gero derliaus, pupeles teks tręšti mineralinėmis trąšomis, todėl auginant pu­pe­les veiks­min­ga tręš­ti trą­šo­mis su mik­ro­ele­men­tais per la­pus. Butonizacijos pradžioje pupelės per lapus yra tręšiamos amino rūgščių ir augalinių preparatų trąšomis. Šioje fazėje skystose trąšose esantys biostimuliantai sustiprina augalų gyvybingumą, fosforas stimuliuoja generatyvinių organų vystymąsi, kalis skatina maisto elementų kaupimąsi stiebuose, o molibdenas stimuliuoja gumbelinių bakterijų gyvybingumą bei jų produktyvumą. Šioje fazėje mikroelementai skatina gausesnį žydėjimą ir sutrumpina tarpubamblius, todėl pupelės auga žemesnės bei atsparesnės išgulimui. Neturint galimybės tręšti per lapus, pupelės tręšiamos du kartus. Pirmą kartą tręšiama pasirodžius pirmajam tikrajam lapui tręšiama superfosfato (15-20 g), amonio salietros 0,5 g, kalio druskos (10-15 g) mišiniu vienam kvadratiniam metrui. Antrą kartą tręšiama praėjus 3 savaitėms, kai pradeda formuotis žiedai.

Priklausomai nuo veislės, orų, dirvos kokybės pupelių vegetacija trunka 2-3 mėnesius. Norint išauginti daugiau pupelių, reikia laiku nuskinti prinokusias ankštis. Perlaužus ankštį galima įsitikinti, ar pupelės jau prinokusios. Šparaginių pupelių ankštys skinamos plokščios, traškios (lenkiant lengvai perlūžta), dar netu­rinčios storų plaušinių siūlų ir pergamentinio sluoksnio. Tinkamiausias skynimo laikas - kai sėklos yra kviečio grūdo dydžio. Per­augusios šparaginės pupelės bus neskanios. Ankštys skinamos nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio. Paprastomis sąlygomis ankštis galima laikyti ne ilgiau kaip parą, nes jos greitai perbręsta, kietėja ir džiūsta, tačiau žemesnėje tem­peratūroje (apie 0°C) ir didelio santykinio drėgnumo (apie 90%) patalpoje - net 5-7 paras. Skinti ankštis reikia kas keletą dienų, jei bus skinamos rečiau - jos jau bus peraugusios ir nebus tokios minkštos. Gliaudomosios pupelės nuimamos tuomet, kai ankštys pagelsta, o pupelės atrodo subrendusios.

Pupelių ligos ir kenkėjai

Pupelių derlių gali žymiai sumažinti ligos ir kenkėjai. Labai išplitusi pupelių virusinė liga yra pupelių paprastoji mozaika, nuo kurios stipriau nukenčia ilgesnės vegetacijos pupelės. Pirmuosius ligos židinius sudaro pupelės, išaugusios iš apkrėstų sėklų. Jau daigai būna išmarginti gelsvomis mozaikiškomis dėmėmis. Ant jaunų lapų atsiranda šviesiai žalsvų ir gelsvų dėmelių. Pupelės, apsikrėtusios vegetacijos metu, nuo paprastosios mozaikos mažiau nukenčia, negu tos, kurios išaugo iš apkrėstos sėklos.

Apsauga. Sėklai imti sveiko pasėlio sėklas ir sėti kuo ankščiau. Iš sėklinio pasėlio prieš žydėjimą pašalinti sergančius augalus,jeigu jų ne daugiau kaip 15 %. Priešingu atveju jų visai nepalikti sėklai. Naikinti amarus, kadangi jie platina šios ligos virusą.

De­gu­liai - la­bai iš­pli­tu­si ža­lin­ga pu­pe­lių li­ga. Gry­bas pa­žei­džia au­ga­lo ant­že­mi­nes da­lis per vi­są ve­ge­ta­ci­ją. Li­ga ža­lin­giau­sia dai­gams. Įdum­ban­čios pail­gos ru­dos dė­mės at­si­ran­da jau ant skilčia­la­pių. Pa­žeis­ti dai­gai žūs­ta, su­si­da­ro ant­ri­nės in­fek­ci­jos ži­di­niai. Vė­liau ap­si­krė­tu­sių au­ga­lų la­pai, lap­ko­čiai, stie­bai bū­na iš­mar­gin­ti ru­do­mis įdum­ban­čio­mis tam­ses­niais kraš­tais dė­mė­mis.

Ap­sau­ga. Ta­me pa­čia­me lau­ke pu­pe­les au­gin­ti ne anks­čiau kaip po 3-4 me­tų, pa­rin­k­ti saulėtus, vė­jo per­pu­čia­mus plo­tus, ne­su­tan­kin­ti pa­sė­lio, sė­ti svei­kas, bei­cuo­tas sėk­las. Esant rei­ka­lui, pa­sė­lį ap­do­ro­ti fun­gi­ci­dais.

Pu­pe­lių juod­li­gė puo­la nu­sil­pu­sius au­ga­lus, ypač pu­pi­nių ama­rų ap­nik­tas pu­pe­les, nes lipnios ama­rų iš­sky­ros yra la­bai ge­ra ter­pė juod­gry­biui vys­ty­tis. Ser­gan­čių pu­pe­lių ankš­tys ir stie­bai pasiden­gia tam­siai ža­lio­mis, be­veik juo­do­mis ap­na­šo­mis. Juod­li­gė ga­li la­biau iš­plis­ti ten, kur pupelės au­ga per tan­kiai ir dėl per di­de­lės drėg­mės. Juod­li­gės su­kė­lė­jas žie­mo­ja au­ga­lų lie­ka­no­se ir ap­krėsto­se sėk­lo­se.

Ap­sau­ga. Per gau­siai ne­tręš­ti au­ga­lų, nu­ė­mus der­lių, gi­liai su­ar­ti dir­vą, ve­ge­ta­ci­jos me­tu nai­kin­ti ama­rus.

Pupelių sklerotinis puvinys - tai labai plačios specializacijos grybas, galintis parazituoti įvairiausius augalus, tiek augančius lauke, tiek šiltnamiuose. Pupelės suserga jau užaugusios. Dažniausiai pažeidžiamos ankštys, nors gali pūti ir kitos antžeminės augalo dalys. Pūvančios

augalo dalies paviršiuje susidaro balta, panaši į vatą grybiena. Pupelės gali sirgti ir slapta sklerotinio puvinio forma. Tuomet jų paviršiuje grybiena nesusidaro. Tokie augalai paprastai gelsta, vysta ir supūva.

Pupelių kekerinis puvinys - tai labai plačios specializacijos grybas, parazituojantis ant įvairių augalų vegetacijos metu ir net ant saugyklose laikomų daržovių. Nuo kekerinio puvinio pupelės smarkiau nukenčia vėsiomis lietingomis vasaromis, ypač tankūs pasėliai, taip pat vėjo blogai perpučiamose vietose, antroje vasaros pusėje ir blogai vėdinamose saugyklose laikomos per drėgnos sėklos.

Apsauga. Nesėti pupelių per tankiai ir neauginti jų blogai vėjo perpučiamose, užpavėsintose vietose. Sėti gerai išvalytą, beicuotą sėklą. Gausiai netręšti o nuėmus derlių, pašalinti augalų liekanas ir giliai suarti dirvą.

Dai­gi­nė mu­se­lė ken­kia pu­pe­lių, žir­nių, agur­kų ir ki­tų au­ga­lų dai­gams. Tai ne­di­de­lis, 3-5 mm dy­džio, pil­kas, dvi­spar­nis vabz­dys. Prieš­nu­ga­rė­lė­je tu­ri tris iš­il­gi­nes tam­siai ru­das juos­te­les. Muselės pra­de­da skrai­dy­ti pa­va­sa­rį žy­dint vyš­nioms. Pa­te­lės de­da bal­tus, pail­gus, apie 1 mm il­gio kiau­ši­nius ša­lia dygs­tan­čių au­ga­lų. Iš­si­ri­tu­sios ler­vos min­ta irs­tan­čio­mis or­ga­ni­nė­mis me­džia­go­mis (to­dėl daug jų ran­da­ma švie­žiai mėš­lu pa­tręš­to­se dir­vo­se), dygs­tan­čio­mis sėk­lo­mis bei dai­gais. Pasė­tos sėk­los ne­su­dygs­ta, jo­se ran­da­mos įsi­grau­žu­sios bal­tai mur­zi­nos spal­vos, be­gal­vės ir be­ko­jės ler­vos. Jos iš­au­ga iki 7 mm, prie­ki­nis jų kū­no ga­las smai­lus, už­pa­ka­li­nis - bu­kas. Dai­gų stie­be­liuo­se ir la­pe­liuo­se ler­vos iš­grau­žia lan­das. Pa­žeis­ti dai­gai džiūs­ta ir nu­nyks­ta. Daž­nai nu­džiūs­ta au­gi­mo kū­ge­lis.

Ap­sau­ga. Bei­cuo­­ti sėk­las, dar­žo­vėms skir­ti grei­tai įšy­lan­čias ir iš anks­to pa­tręš­tas dir­vas, sėklų dy­gi­mo ir dai­gų au­gi­mo me­tu pa­sė­lį užden­gti ag­rop­lė­ve­le.

Si­to­nai ken­kia įvai­riems ankš­ti­niams au­ga­lams, la­biau­siai žir­niams, pu­pe­lėms, vi­kiams ir lubi­nams. Si­to­nai - tai 3-5 mm il­gio pilkš­vi va­ba­lai. Jų ant­spar­niai su va­gu­tė­mis. Prie­ki­nė­je gal­vos da­ly­je tu­ri straub­liu­ką. Kenk­ti pra­de­da anks­ti pa­va­sa­rį. Va­ba­lai iš­grau­žia la­pų minkš­ti­me ga­na taisyk­lin­gas ap­va­lias iš­kan­das (vie­nas va­ba­las per die­ną su­grau­žia apie 6 mm²). Ga­li ap­grauž­ti ir dai­gų au­gi­mo kū­ge­lį, to­dėl si­to­nai ža­lin­gi jau­nam pa­sė­liui. Va­ba­lai mai­ti­na­si apie 1,5 mėn.

Ap­sau­ga. Svar­biau­sia bei­cuo­ti sėk­las.

Pu­pe­li­niai grū­di­nu­kai. Su­au­gę va­ba­lai bū­na 2-3,5 mm il­gio, pla­tūs, kres­ni, ru­dai pilkš­vi, kūnai ap­au­gę tan­kiais gels­vai žals­vais plau­ke­liais.

Ap­sau­ga. Sau­go­ti, kad grū­di­nu­kų ne­pa­tek­tų į san­dė­lius, san­dė­lius dez­in­fe­kuo­ti, pu­pe­les laikyti vė­sio­se pa­tal­po­se.

Pu­pi­niai ama­rai. Daž­nai pu­pe­lių pa­sė­liuo­se ap­tin­ka­mi pu­pi­niai ama­rai. Su­au­gė­liai gali būti ir sparnuo­ti, ir be­spar­niai, apie 2,4 mm il­gio, juos­vi, tam­siai ru­do ar žals­vo at­spal­vio. Ler­vos ža­lios. Nim­fų šo­nai iš­mar­gin­ti bal­to­mis vaš­ki­nė­mis dė­me­lė­mis. Tai pla­čiai pa­pli­tęs ken­kė­jas, ga­li kenk­ti ir lau­kuo­se, ir šilt­na­miuo­se. Daž­niau­siai pa­žei­džia run­ke­lius, bu­ro­kė­lius, špi­na­tus, pu­pas, pu­pe­les ir dau­ge­lį ki­tų au­ga­lų. Per va­sa­rą ga­li už­aug­ti dau­giau kaip 10 ama­rų ge­ne­ra­ci­jų. Pa­va­sa­rį ir va­sa­rą šie ken­kė­jai vei­sia­si par­te­no­ge­ne­tiš­kai, tik ru­de­ni­nė ge­ne­ra­ci­ja yra dvi­ly­tė. Jei­gu pa­va­sa­ris anks­ty­vas, šil­tas ir iš per­žie­mo­ju­sių kiau­ši­nių gau­siai iš­si­ri­to ama­rų, ti­kė­ti­nas di­des­nis pu­pi­nių ama­rų iš­pli­ti­mas ir ža­la.

Ap­sau­ga. Nai­kin­ti ar­ti pa­sė­lių au­gan­čius krū­mus ir pik­tžo­les, o pa­ste­bė­jus pir­muo­sius ama­rų ži­di­nius, pa­sė­lius purkš­ti in­sek­ti­ci­dais ir afi­ci­dais.

Pupelių veis­lės

Pu­pe­lių rū­šių ir veis­lių įvai­ro­vė pa­sau­ly­je la­bai di­de­lė. Tro­pi­nė­se ir sub­tro­pi­nė­se Ame­ri­kos, Azi­jos ir Af­ri­kos ša­ly­se au­ga iki 200 skir­tin­gų rū­šių, iš ku­rių pla­čiau au­gi­na­ma apie 20, o di­des­nę prak­ti­nę reikš­mę tu­ri 9 rū­šys.  Lie­tu­vo­je la­biau pa­pli­tu­sios krū­mi­nės gliau­do­mo­sios ir špa­ra­gi­nės pu­pe­lės.

 

Pupelių veislės

Šparaginės pupelės

Veislė Firma (šalis)
____________________________

Aprašymas

Berggold

 

Vidutiniškai ankstyva veislė. Derėti pradeda po 60-65 dienų nuo sėjos. Augalai apie 45 cm aukščio. Ankštys geltonos, apie 13 cm ilgio ir 0,9 cm pločio, skanios. Sėklos baltos, pailgos.

Blondor
Prancūzija

 

Ankstyva veislė iš Prancūzijos. Augalai 40-45 cm aukščio. Ankštys tiesios, lygios, 12-13 cm ilgio, aukso geltonumo, apvalaus skerspjūvio, labai skanios. Sėklos baltos, pailgos, smulkios.

Brittle
Wax

 

Vėlyva veislė. Augalai 30-45 cm aukščio. Ankštys geltonos, iki 15 cm ilgio, apvalaus skerspjūvio, mėsingos, be plaušelių. Tinka šaldyti ir marinuoti.

Ferrari
Italija

 

Ankstyva veislė. Augalai 35-45 cm aukščio. Ankštys tamsiai žalios, 13 cm ilgio, skanios. Subręsta per 60 dienų nuo sėjos. Sėklos baltos, smulkios.

Purple
Queen

 

Ankstyva veislė. Augalai neaukšti. Ankštys apie 15 cm ilgio, violetinės, verdant pažaliuoja, labai skanios. Vartojimui subręsta per 53-55 dienas nuo sudygimo. Tinka konservuoti ir šaldyti.

Tara
Polan

 

Ypač derlinga vidutinio vėlyvumo veislė, atspari antraknozei ir bakteriozei. Laikas nuo sėjos iki derliaus nuėmimo - 76 dienos. Ankštys aukso geltonumo, apvalaus skerspjūvio, 12-14 cm ilgio ir 9 mm pločio, išsidėsčiusios viršutinėje augalo dalyje, subręsta vienu metu, todėl derlių galima nuimti mechanizuotai. Tinka vartoti šviežias ir perdirbti. Veislė apdovanota aukso medaliu Tarptautinėje parodoje Polagra 95.

Gliaudomosios pupelės

Veislė, Firma (šalis)
_______________________________

Aprašymas

Igolomska
Polan

 

Labai ankstyva derlinga veislė. Augalai apie 50 cm aukščio. Sėklos cilindro formos, baltos, su neryškiomis gyslelėmis, vidutinio dydžio.

Borlotto lingua di fuoso nano
Italija

 

Vidutiniškai ankstyva gliaudomų pupelių veislė. Augalai žemi, derėti pradeda po 66-70 dienų nuo sėjos. Ankštys ilgos, jose subręsta po 7 kremines sėklas su raudonais dryželiais.

Wawelska Polan


Derlinga ankstyva veislė. Augalai neaukšti. Ankštys auga krūmo išorėje. Sėklos didelės, raudonai rudos spalvos, lygia blizgia odele, lengvai gliaudenamos iš ankščių. Tinka vartoti šviežias ir konservuoti.

Kininės pupuolės (vignos)

Veislė, Firma (šalis)
__________________________

Aprašymas

Un Metro
Italija

 

Vijoklinė vėlyva veislė iš Italijos. Augalai aukšti, todėl reikia atramų. Derėti pradeda po 75-80 dienų nuo sėjos. Ankštys žalios, iki 60 cm ilgio ir 7 mm pločio. Tinka šaldyti ir marinuoti.

Tekstą parengė Algis Mačiukas

 


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Daržovių auginimas
Svarbu
Geltonžiedė sedula

Geltonžiedė sedula

Geltonžiedės sedulos - kizilo auginimas, geltonžiedės sedulos sodinimas, tręšimas, priežiūra 

Agrastai

Agrastų auginimas

Agrastai, kaip auginti agrastus, agrastų sodinimas, agrastų priežiūra, agrastų veislės, agrastų ligos ir kenkėjai 

Pupelės

Pupelių auginimas

Pupelės, pupelių auginimas, ankštinės ir šparaginės pupelės, dirvožemis pupelėms, pupelių tręšimas, pupelių ligos 

Krokų auginimas

Krokų auginimas

Kaip auginti krokus, krokų sodinimo laikas, krokų ankstyvas pražydinimas 

Sidro gaminimas

Sidro gaminimas

Naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, naminis sidras 

Naminio vyno gamyba

Naminio vyno gamyba

Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga 

Žalioji trąša

Žalioji trąša

Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  

Duobė vaismedžio sodinimui

Vaismedžių sodinimas

Kaip sodinti vaismedį, obelų sodinimas, kriaušių sodinimas, slyvų ir vyšnių sodinimas 

Augalų apsauga nuo laukinių gyvūnų

Augalų apsauga nuo laukinių gyvūnų

Medelių apsaugos nuo gyvūnų priemonės, repelentai, kvapai, mechaninės priemonės augalų ir medelių apsaugai nuo kiškių, stirnų, elnių 

Žieminių kviečių ligos

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų 

cesnaku auginimas

Česnakų auginimas

Kada sodinti česnakus, kaip paruošti dirvą česnakams, česnakų priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Žieminių rapsų auginimas

Žieminių rapsų auginimas

Žieminių rapsų auginimas, sėjos laikas, žemės įdirbimas, žieminių rapsų ligos ir kenkėjai 

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

Žieminių kviečių auginimas

Žieminių kviečių auginimas

Dirvos paruošimas žieminiams kviečiams, žieminių kviečių veislės, ligos, agrotechnika, kviečių kokybės vertinimas ir saugojimas 

Obelų kenkėjai

Obelų ligos ir kenkėjai

Pagrindinės obelų ligos, obelų kenkėjai, kaip atpažinti ir naikinti obelų ligas ir kenkėjus 

Naminis serbentų vynas

Naminis serbentų vynas

Juodųjų ir raudonųjų serbentų naminis vynas, vyno gamybos receptas, kaip teisingai pagaminti juodųjų ir raudonųjų serbentų naminį vyną 

Siauralapis gaurometis

Siauralapis gaurometis

Siauralapio gauromečio fermentuotos arbatos gamyba, gauromečio auginimas 

Vyno gamybos verslas

Vyno gamybos verslas

Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Agurkų auginimas

Agurkų auginimas

Kaip auginti agurkus, agurkų sodinimas, agurkų priežiūra, agurkų ligos ir kenkėjai 

Vynuogės

Vynuogių auginimas

Vynuogės, kaip auginti vynuoges, vynuogių sodinimas, auginimas, priežiūra, veislės, ligos  

Kalio trąšos

Kalio trąšos

Tręšimas kaliu, kalio trąšų normos augalams, kalio trūkumo požymiai 

Bulvių auginimas

Bulvių auginimas

Kaip išauginti gerą bulvių derlių, geriausios bulvių veislės, dirvožemio paruošimas, bulvių tręšimas, bulvių ligos ir kenkėjai 

Pažeistas maro bulvės gumbas

Bulvių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su bulvių ligomis bei kenkėjais. 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

burokeliu auginimas

Burokėlių auginimas

Kaip auginti burokėlius, veislės, dirvožemio paruošimas, burokėlių priežiūra, ligos, burokėlių tręšimas 

serbentu auginimas

Serbentų auginimas

Serbentai, serbentų sodinimas, serbentų priežiūra, serbentų auginimas, serbentų ligos, serbentų kenkėjai, serbentų veislės 

Pomidorų ligos

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  

Bulvių ligos

Bulvių ligos

Kaip atpažinti ligas, apnikusias bulvių pasėlius? 

Daržovių džiovyklės

Daržovių ir vaisių džiovyklės

Vaisių ir daržovių džiovinimas yra vienas iš įdomiausių ir pelningiausių žemės ūkio produkcijos perdirbimo verslų. džiovinimo rentabilumas, daržovių ir vaisių džiovinimo įranga 

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Smidrų auginimas

Smidrų auginimas

Kaip auginti smidrus - šparagus, šparagų - smidrų sodinimas, smidrų priežiūra 

Tunelinė grybų džiovykla

Tunelinės grybų džiovyklės

Pramoninės ir buitinės grybų džiovyklės, grybų džiovinimas, grybų džiovinimo verslas 

Vaismedžių purškimas

Vaismedžių purškimas

Kuo ir kada purkšti vaismedžius? 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 38
Augalų priežiūra, auginimo priemonės, sėklos, sodinukai, beicai, fungicidai, herbicidai, insekticidai
Gynėjų g. 16, Vilnius
Telefonas: +370-5-2420017
Svarstyklės, betono tyrimo prietaisai, betono mazgas, laboratorinė įranga, dozatorius, metalo detektorius, presas, įrengimų valdymas, kelių eismo saugos įranga
Mokslininkų g. 6A, Vilnius
Telefonas: +370-5-2491010, El. paštas: info.lt@kemek.eu
1 2 3 4 5 ... 38
1 2 3 4 5 ... 7
Produktai
Kokybiškos daržovių sėklos internetu

"SYNGENTA" daržovių sėklos.

Grūdų drėgmės matuoklis

Birių medžiagų drėgmės matuoklis HPXT

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

prikabinamas purkštuvas
Naujas purkštuvas aliuminėmis sijomis

Traktoriaus purkštuvas, prikabinamas purkštuvas, purkštuv...

Purkštuvų gamyba
Jubiliejiniai UAB “PASVALIO AGRODILERIS” metai

Nauji purkštuvai, purkštuvų gamyba, modernūs purkštuvai, ...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

Mettler Toledo PDX Powercell skaitmeniniai svėrimo davikliai.
Automobilinės svarstyklės

Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...

Bulvių technika GRIMME
Bulvių sodinimo ir priežiūros technika GRIMME

Bulvių sodinimo technika, bulvių kasimo technika

1 2 3 4 5 ... 7
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau