Kaip sumažinti dirvos rūgštingumą?

Atsako UAB "ALETOVIS" agronomas Aidas Liudžius

Augalų mityboje dalyvauja apie 80 cheminių elementų. Nustatyta, kad augalų mityboje svarbiausi 17 cheminių elementų, kurie yra nepakeičiami. Penkių iš jų - anglies, deguonies, vandenilio, chloro ir nikelio -  aplinkoje yra pakankamai. Žemdirbio pareiga rūpintis, kad augalai gautų pakankamus kiekius kitų 12-os elementų - azoto, fosforo, kalio, magnio, kalcio, sieros, mangano, cinko, vario, geležies, boro ir molibdeno. Tačiau svarbiausią vaidmenį augalų mityboje atlieka azotas, fosforas, kalis, kalcis, siera, magnis. Ūkininkai jau yra pastebėję, kad didinant NPK trąšų normas ne visada gaunamas norimas rezultatas. Tai atsitinka dėl to, kad sumažėjus pH iki 6,0 fosforo pasisavinama tik 30-40%, kalio, magnio ir sieros apie 50%, o esant pH 5,5 - dar mažesni kiekiai taip pat ir azoto su kalciu tik apie 50% nuo esančių maisto medžiagų dirvoje.

Kas yra tas pH

Lietuvos dirvožemiai vystosi praplaunamojo vandens režimo sąlygomis. Veikiant atmosferos krituliams, iš viršutinių dirvožemio sluoksnių išplaunami ne tik lengvai vandenyje tirpstantys cheminiai elementai, bet ir smulkios dispersinės dalelės. Dėl to dirvožemiai tampa rūgštūs ir jų sorbuojamame komplekse įsivyrauja vandenilio jonų koncentracija, kuri, kad būtų patogiau, išreiškiama pH simboliu. Bet dirvožemio rūgštumas yra susietas su vandenilio ir aliuminio jonų koncentracija dirvožemio tirpale. Ypač kenksmingas augalams yra judrusis aliuminis. Esant jo kiekiui daugiau kaip 30-50mg/kg augalų vystymasis sulėtėja, mažėja jų derlingumas, o esant aliuminiui per 70 mg/kg daugelis žemės ūkio augalų derliaus praktiškai nesubrandina. Palaikomasis kalkinimas prisotina sorbuojamąjį kompleksą kalciu, sujungia aliuminį į nejudriąsias, augalams nekenksmingas formas, o vandenilio jonų perteklius per įvairias chemines reakcijas susijungia su deguonimi ir pavirsta vandeniu. Periodinis kalkinimas dar labiau slopina aliuminio judrumą.

Kaip nustatyti dirvos rūgštingumą

Kad šiandien augalai dar neblogai dera, įtakos turi ankstyvesnis kalkinimas palyginti didelėmis gryno CaCO3 normomis. Visų pirma, toks kalkinimas ne tik padidino pH, bet ir labai sumažino, o kai kur beveik sunaikino, judrųjį aliuminį, per dešimtmečius labai pakeitė ne tik podirvio pH, bet ir kitus agrocheminius rodiklius.  Be to, labai svarbu, kad keletą kartų kalkintuose, o dabar parūgštėjusiuose dirvožemiuose dar yra nemaži mainų katijonų ir ypač Ca ir Mg kiekiai. Daugiamečiais tyrimais nustatyta, kad po kalkinimo, vėliau daug metų dirvų  nekalkinant, pirmiausiai pasikeičia pH dydis, o judriojo aliuminio labai padaugėja praėjus 15-20 metų po paskutiniojo kalkinimo. Todėl reikėtų atidžiai sekti judriojo aliuminio kiekio pasikeitimą, taip pat ir mainų katijonų, ypač Ca bei Mg, pokytį dirvožemyje.

Dotnuvoje ir Rumokų atliktų sėjomainos tyrimų metu nustatyta, kad dirvožemio rūgštumas vidutiniškai per metus sumažėja 0,1 pH verte. Dirvą rūgština įvairūs faktoriai: rūgštūs lietūs, sėjomainos nebuvimas, augalų šaknys, naudojami dideli kiekiai mineralinių trąšų ir kt. Padidėjusi rūgščių junginių koncentracija dirvos tirpale ardo dirvožemio mineralus, tokios dirvų vietos dažnai būna užmirkusios. Apie kalkinimo būtinumą galima spręsti vizualiai įvertinus dirvožemį. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiai yra nelaidūs vandeniui, pilkšvesnės spalvos, juose karbonatų sluoksnis yra giliau. Dirvožemio rūgštumą rodo ir augalai indikatoriai: dirviniai kežiai, vienmetės klėstenės, dirvinės našlaitės smulkiosios rūgštynės, dirviniai asiūkliai, dirviniai ridikai ir kt. Skirtingais metais iš įvairių dirvožemių išplauto kalcio kiekis įvairuoja nuo 78-120 kg/ha. Tręšiant amonio sulfatu 100kg. neutralizuoti reikia 125kg CaCO3, amonio salietros ir karbamido 100kg.- reikia 75 kg. CaCO3, superfosfato 100kg.-10kg. CaCO3.