Vizualiniai vejos robotai
Belaidis vejos robotas skirtas mažiems sklypams su daug kliūčių daugiau
Pramoninė ir mėgėjiška žemdirbystė neįsivaizduojama be pastovaus dirvožemio papildymo makro- ir mikrotrąšomis. Makroelementai, be kurių neįmanomas augalų augimas, yra azotas (N), fosforas ( P) ir kalis (K). Sumaišytos tarpusavyje šios trąšos vadinamos kompleksinėmis NPK trąšomis. Šios trašos gali būti skystos ir granulių pavidalo. Į trašų sudėtį taip pat gali būti įterpiami ir augalams svarbūs mikroelementai, tokie kaip magnis, boras ir kt.
Azoto kiekis skaičiuojamas grynojo azoto kiekiu. Fosforas skaičiuojamas judriojo fosforo kiekiu (P2O5) ir kalis - judriojo kalio kiekiu (K2O). Nėra universalių ir geriausių visiems atvejais NPK trąšų. Netgi tai pačiai žemės ūkio kultūrai, priklausomai nuo dirvožemio, auginimo intensyvumo, priešsėlio, gali reikėti kitokios sudėties NPK trąšų.

Kompleksines NPK trasos šparagams 17+7+16+ 4 Mg0
Dažniausiai NPK trąšos parenkamos atsižvelgiant į dirvožemyje esamo judraus NPK makroelmentų kiekį, kultūrą ir trąšų poreikį vienai tonai užauginti.
Pavyzdžiui, per metus 1 tonai rapsų užauginti bus  sunaudoja apie 55-60 kilogramų azoto, apie 20-25 kg fosforo, 50 kilogramų kalio, 10-15 kg magnio,  15-35 kilogramus sieros.
Kviečių tonai užauginti reikės 30 kg azoto, 10-12 kg fosforo, 22 kg kalio. Miežių, rugių kvietrugių tonai - 20 kg azoto, 10 kg fosforo, 20 kg kalio.
Maisto medžiagų kiekiai kilogramais, reikalingi 1 tonai produkcijos užauginti
| Augalas | Produkcija | Azotas ( N) | Kalis (K2O) | Fosforas ( P2O5) | 
| Žieminiai kviečiai | Grūdai | 22 | 20 | 12 | 
| Žieminiai rugiai | Grūdai | 21 | 13 | 10 | 
| Vasariniai kviečiai | Grūdai | 22 | 20 | 7 | 
| Miežiai | Grūdai | 21 | 21 | 9 | 
| Avižos | Grūdai | 23 | 21 | 11 | 
| Grikiai | Grūdai | 30 | 40 | 15 | 
| Žirniai | Grūdai | 60 | 25 | 14 | 
| Pupos | Grūdai | 67 | 22 | 17 | 
| Cukriniai runkeliai | Šakniavaisiai | 3 | 6 | 1,7 | 
| Linai | Šiaudeliai | 12 | 10 | 5 | 
| Linai | Sėmenys | 75 | 64 | 32 | 
| Vikiai | Grūdai | 60 | 16 | 14 | 
| Bulvės | Gumbai | 5 | 5,5 | 1,6 | 
| Obuoliai | Vaisiai | 1 | 1,5 | 0,4 | 
| Kopūstai | Galvos | 5,5 | 5 | 1,6 | 
| Kukurūzai | žalioji masė | 2,7 | 4,5 | 1 | 
| Vienmetės žolės | Šienas | 17,5 | 20 | 5 | 
| Vienmetės žolės | Žalioji masė | 3 | 3,6 | 1 | 
| Daugiametės ankštinės žolės | Sausoji masė | 20 | 25 | 6 | 
| Daugiametės žolės | Šienas | 17 | 21 | 5 | 
| Daugiametės žolės | Žalioji masė | 3 | 4 | 1 | 
| Kultūrinės pievos | Šienas | 19 | 23 | 4 | 
| Kultūrinės pievos | Žalioji masė | 3,5 | 4 | 1 | 
| Kultūrinės ganyklos | Šienas | 21 | 28 | 6,5 | 
| Kultūrinės ganyklos | Žalioji masė | 5 | 5 | 1,3 | 
Paskaičiavus reikiamą maisto medžiagų kiekį numatomam derliui, reikia įvertinti ir dirvoje esančių maistinių medžiagų kiekį. Dirvoje esančių elementų kiekį galima nustatyti atlikus dirvožemio tyrimus.
| Medžiagos kiekis dirvoje, mg/kg | Fosforas | Kalis | 
| Labai mažai (0-50) | 1.4 | 1.3 | 
| Mažai (51-100) | 1 | 1,2 | 
| Vidutiniškai (101-150) | 0,7 | 1 | 
| Daugokai (151-200) | 0,5 | 0,7 | 
| Daug ir labai daug (>200) | 0,3 | 0,5 | 
Tiesiogiai paskaičiuoti tęšimo normų, neįvertinant kitų dirvožemio sąvybių, tokių kaip rūgštingumas bei kitų maistinių medžiagų kiekiai, neįmanoma. Tik po išsamių dirvožemio tyrimų ir agronomo konsultacijų galima parinkti tinkamiausią trašų kiekį ir sudėtį.
Taip pat kiekvienam vegetacijos periode yra skirtingas makro- ir mikroelementų poreikis. Profesionaliam naudojimui siūlomos dešimtys skirtingų NPK derinių.
Mėgėjiškai daržininkystėi ir sodininkystei siūlomos sezoninės NPK trąšos, turinčius skirtingus NPK ir mikroelementų kiekius. Jei NPK trąšos skirtotos konkrečiai kultūrai, būtinai atkreipkite dėmesį, kokiam vegetacijos periodui jos skirtos.
Rudenį daugumai augalų nereikia azotinių trąšų. Žieminiams kviečiams ar rapsams, ypač pavėlavus pasėti, gali reikėti nedidelio kiekio (30 kg/ha) azoto tam, kad augalai greičiau užaugtų ir sustiprėtų. Fosforas svarbus krūmyjimuisi , šaknyjimuisi ir angliavandenių kiekio didinimui. Fosforo reikėtų 60-90 kg/ha, kalio - 90-120 kg/ha skaičiuojant veikliąją medžiagą.
Žieminių rapsų rekomenduojamas rudeninis NPK yra N -0-5, P - 10-15, K - 25-30.
Vaismedžiams rudenį geriau naudoti NPK trąšas be azoto, kad nesuaktyvėtų ir sustotų vegetacija, kad augalai visas jėgas skirtų pumpurų užuomazgų stiprinimui ir jų pasiruošimui peržiemojimui. Tam reikia daugiau fosforo ir kalio.
Ruošiant dirvą kitų metų daržovėms, į dirvą įterpiamos NPK trąšos, kuriose dominuoja fosforas ir kalis. Galima sutaupyti rudenį naudojant pigesnes kalio chlorido trąšas, iš kurių chloras per žiemą pasišalina. Fosforui papildyti galima panaudoti superforfato trąšas.
Pavasarį augalų augimui itin svarbios azotinės trąšos. Taip pat turėtų būti didesnis fosforo kiekis, nes dygimo, žiedynų formavimosi metu augalas panaudoja didžiausią jo kiekį.

Pavasarinės kompleksinės trąšos
Skystas kompleksines trąšas specialistai rekomenduoja naudoti tokiais atvejais, kai reikia greito trąšų poveikio. Tai rudeninis laikotarpis, kai vėluojama pasėti, kai sausesni orai ir granulės pernelyg ilgai tirps.
Dažniausiai prekyboje siūlomos granuliuotos NPK trąšos. Gamykloje į granulę iš karto sudedmai visi reikalingi pagrindiniai komponentai ir mikroelementai.
      Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
    
    
      	
       Trąšos pomidorams, papildomas pomidorų tręšimas, mikroorganizminis pomidorų tręšimas, trąšų normos pomidorams 
      	
      	
       Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas  
      	
      	
       Kalio chlorido trąšos, tręšimas kalio chloridu, kada geriausia tręšti kalio chloridu 
      	
      	
       Trąšos morkoms, kaip tręšti morkas, morkų tręšimo normos ir laikotarpiai, trąšų trūkumo morkoms požymiai 
      	
      	
       Mineralinių medžiagų normos bulvių tręšimui, tręšimo terminai, papildomas bulvių tręšimas, mikroelementai bulvėms, NKP bulvėms 
      	
      	
       Biohumuso gamybos technologija, biohumuso gamybos verslas, įranga biohumusui gaminti, prekyba biohumusu 
      	
      	
       Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 
      	
      	
       Magnio sulfato trąša, magnio trūkumo augalams požymiai, kaip naudojamas magnio sulfatas, magnio sulfato normos augalams 
      	
      	
       Kaip tręšiamos šilauogės metų bėgyje, natūralios priemonės tręšti šilauogėms, kodėl negalima naudoti fungicidų 
      	
      	
       Grikių naudingos savybės, dirvožemio paruošimas grikiams, grikių auginimo agrotechnika, grikių  naudojimas kaip sideralinio ir medingojo augalo 
      	
      	
       Facelijos auginimas, facelijos sodinimas, facelijos naudojimas kaip žalioji trąša, facelijos naudojimas bitėms 
      	
      	
       Kalio magnezijos trąša, kalio magnezijos naudojimas, normos augalams, tręšimo kalio magnezija laikas 
      	
      	
       Granuliuotas superfosfatas, kokios superfosfato tręšimo normos ir tręšimo laikas 
      	
      	
       Karbamidas, kaip tręšiama karbamidu, karbamido normos augalams, azoto kiekis karbamide 
      	
      	
       Garstyčios yra populiariausias sideralinis augalas, efektyvi žalioji trąša, gerinanti dirvos struktūrą ir mažinanti ligas ir kenkėjus, garstyčių teikiama nauda ir kur jų negalima auginti 
      	
      	
       Monokalio fosfato ( MKP) naudojimas vynuogių, pomidorų ir kitų augalų tręšimui. Monokalio fosfato naudojimo normos, periodai 
      	
      	
        Prevencinės, apsauginės  priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? 
      	
      	
        Pagrindiniai organinės žemdirbystės principai, teigiami ir neigiami organinės žemdirbystės aspektai 
      	
      	
       Vaismedžių purškimas rudenį, purškimas karbamidu ir monokalio fosfatu 
      	
      	
       Atmosferinį azotą fiksuojančių bakterijų panaudojimas, natūralus azotas augalams, azotines bakterijos javams ir kukurūzams. 
      	
      	
       Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti
 
      	
      	
       Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 
      	
      	
       Tręšimas boru per lapus, boro poveikis augalams,  cukriniams runkeliams ir kviečiams, boro trąšų derinimas su kitais mikroelementais 
      	
      	
       Pagrindiniai  tręšimo ir purškimo įrangos tipai, specifika, parengimas darbui, darbų sauga 
      	
      	
       Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 
      	
      	
       Herbicidai javams, vienskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimas javuose 
      	
                Belaidis vejos robotas skirtas mažiems sklypams su daug kliūčių daugiau
                Kodėl tunelinės džiovyklės geriau nei vertikalaus džiovinimo, vaisių, grybų, pastilių, prieskoninių žolelių džiovinimas daugiau
                Šildymo sistemos renovacija, šildymo sistemos subalansavimas, valdymo įranga daugiau