Kompostavimas

2020-08-12 22:20   Peržiūros : 2363   Spausdinti


Atliekų kompostavimas paprasčiausias ir pigiausias būdas perdirbti organines atliekas į vertingą sodo ir daržo trąšą. Tai geriausiais būdas praturtinti dirvožemį humusu ir sugražinti į dirvą kokybiškas azoto trąšas ir dalį kitų trąšų. Kompostavimas sumažina perdirbimui tinkamų organinių atliekų patekimą į savartynus. Tinkamai kompostuojant talpa užims nedaug vietos ir iš ten sklis minimalus nemalonaus kvapo kiekis.

Kompostavimo talpa ar dėžė

Kompostavimo yra keletas būdų, tai  anaerobinis (kompostavimas bedeguoninėje terpėje) ir aerobinis būdas kai kompostavimas vyksta naudojant deguonį. Anaerobinis kompostavimas dažniausiai naudojamas dideliems atliekų kiekiams didelėse talpyklose. Jos gali būti uždaros išgaunant biodujas. Namudiniuose ūkiuose dažniausiai naudojamas aerobinis kompostavimo būdas, nedidelėse talpyklose.

Kompostavimo vieta gana svarbi. Vietą verta parinkti šešėlyje, perdžiūvimas komposto gamyboje veikia negatyviai. Parinkite netoli vietų kur kuriasi biologinės atliekos, netoli vejos pjovimo lauko, daržo. Parinkite vietą taip,kad vyraujantys vėjai nepūstų į namą nemalonų kvapą. Nedarykite komposto krūvos kur gruntiniai vandenys aukštai. Galimas jų užteršimas kompostavimo sunka.

Dėžės dugnas turi būti laidus vandeniui, lygus ir  kietas. Kompostą verta vartyti ir vėliau lygus dugnas labai pravers švariai išvalant duobę. Paisteisinęs variantas tai klasikinių trinkelių sudėjimas. Žvyro sluoksnis ant kurio bus sudėtos trinkelės praleis vandenį ir kompostas nerūgs.

Kai kompostuojami maži bioskaidžių atliekų kiekiai dėžė gali būti aukšta. Privažiavus atliekos permetamos į dėžę. Tačiau kai atliekų daug patogiau, kad būtų galima atliekas išversti iš karučio ar vejapjovės traktoriuko. Tokiu atveju geriau padaryti apie 50 - 70 centimetrų gylio duobę, jos dugną išklojant trinkelėmis. Šonus patogu sumūryti iš blokelių. Jei landšaftui vizualikai nekenkia,  iš blokelių galima iškelti sienutę iš trijų pusių. Viena pusė paliekama išvertimui. Estetiškiau gali atrodyti sienelė iš rastukų ar akmens. Bendras sienelės aukštis turėtų būti apie 70 - 100 centimetrų. Kuo dėžė mažesnė tuo aukštis didesnis. Optimalus variantas tai dvi 2 x 2,5 ( 3) metrų talpos naudojamos pamečiui.  Tokioje talpoje tilps apie 2 - 4 tonos žolės, pjūvenų ir kitokių bioatliekų.

Kompostavimo technologija

Kompostuojant turi būti nukenksminta daug patogenų. Tai žmogaus ir gyvūnų patogenai kaip kirminai, salmonėlės, virusai. Dėl šios priežasties neverta į kompostą dėti gyvūnų išmatų, termiškai neapdorotos mėsos likučių. Fitopatogenai - įvairūs augalų grybeliai, virusai, kitokios ligos. Į kompostą neverta dėti ligų pažeistų augalų dalių. Taip pat turi būti sunaikintos piktžolių  sėklos. Todėl geriau nedėti sėklas subrandinusių piktžolių.

Tačioau net ir dedant viską be rūšiavimo galima sunaikinti patogenus. Tačiau tam reikia išmokti komposto krūvoje palaikyti didesnę temperatūrą. Patogenai žūna kai komposto krūvoje palaikoma didesnė kaip 55 laipsnių temperatūra. Tokios temperatūros palaikymo laikotarpis turėtų būti ilgas ( bent keletas savaičių). Aktyvioje fazėje reikėtų bent 3 - 5 kartus pervartyti krūvą, kad temperatūros poveikis paveiktų visą masę. Tam ir reikalingos aukštos sienelės. Kuo aktyvaus komposto storis didesnis, tuo temperatūra aukštesnė.

Namudinėmis sąlygomis tai gana sunkiai pasiekiama, taip kaip kompostoi krūva pastoviai pasipildo atliekomis. Švarus kompostas vėl gali būti užkrėstas patogernais. Todėl geriau patogenus galinčias paskleisti atliekas deginti. Pelenai labai puikiai praturtins kompostą, ypač jei kompostavimui naudosite rūgštį didinančias atliekas kaip obuolius.  Rūgščios medžiagos sudaro fitotoksiškus junginius kaip amoniakas, pieno ar acto rūgštis. Kompostui bręstant šios rūgštys nyksta.

Kompostuojant aerobiniu būdu reikia pastoviai tiekti deguonį. Tai galima padaryti ir be vartymo. Sluoksniuokite žalią masę su durpėmis, pjūvenomis ar medžių atliekomis. Be to didelis sliekų kiekis taip pat įtakoja geresnį deguonies patekimą. Sliekų perdirbtos atliekos yra dar vertingesnės, vadinamos biohumusu.

Kaip kompostuoti
Kompostas turi būti rupus, juodos spalvos, pavasarinių lapų ( miško) kvapo.

Komposto panaudojimas

Kompostas laikomas subrendusiu  kai jis tampa puria, juoda ir maloniai pernykščiais lapais kvepiančia mase. Šioje masėje dažnai išlieka stambių nesupuvusių dalių - šakelės, kaulai. Prieš įterpiant į dirva ar panaudojant sodinti medžius kompostą vertą išsijoti. Namudinėms sąlygoms idealus variantas sovietinė metalinė lova. Darbas vyksta greitai, kompostas švariai išsisijoja.

Į dirvožemį komposto dedama apie 1 kibiras į kvardratinį metrą. Kompostu tręšiama rudenį arba pavasarį. Supylus ir išsklaidžius po paviršių kompostas sekliai įterpiamas kultivatoriumi.

Sodinant augalus, ar ruošiant vagas sėjimui grynas kompostas nenaudojamas. Geriausia naudoti mišinį iš trečdalio komposto, trečdalio durpių ir trečdalio daržo žemės.

Komposte gausu azoto, tačiau dažnai būna mažai kalio ir fosforo. Šiomis mineralinėmsi trašomis verta praturtinti sodinimo mišinį. Jei kompostas per rūgštus verta įdėti dolomito miltų.

Komposto sijojimas
Pusiau "pramoninė" komposto sijojimo įranga. Svarbu, kad po metaline sovietine lova palįstų karutis. Karučiui pripildyti sijotu kompostu pakaks penketos minučių. Už tokį kiekį maišuose gali tekti ir daugiau dešimties eurų susimokėti. Sodyboje per metus sunaudojama apie 30- 40 karučių komposto, tai ženklus pinigų taupymas.


Kategorijos: Trąšos ir augalų tręšimas, Augalininkystė, žemdirbystė, Daržovių auginimas
Svarbu
Azoto trašos, amonio salietra

Azoto trąšos

Azoto naudojimas tręšimui, azotinių trąšų tipai, pritaikymas, tręšimo azotu normos 

Dirvos kalkinimas

Dirvos kalkinimas

Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti  

Vaismedžių ligos

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? 

Fosforo trąšos

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

NPK trašos

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Kalio trąšos

Kalio trąšos

Tręšimas kaliu, kalio trąšų normos augalams, kalio trūkumo požymiai 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

pavasarinis tręšimas

Pavasarinis tręšimas

Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas  

Kaip kompostuoti

Kompostavimas

Atliekų kompostavimas, kaip kompostuoti, talpos ir kompostavimo dėžės. 

Svarbu žinoti tręšiamųjų produktų naudotojams

Pagrindiniai reikalavimai, reglamentuojantys TP naudojimą 

Temą atitinkančios įmonės


Produktai
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau