Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

2022-12-28 10:44 Peržiūros : 55469 Spausdinti

Sodininkai dažnai skundžiasi, kad darže atsirado kenkėjų, kurie nugraužė braškių, daržovių ar kitų sodinukų šaknis. Ne kartą teko girdėti, kaip kaimynai su siaubu vienas kitam pasakoja, kad žemėje gyvenantys dideli vabzdžiai, rausdami urvus, graužia viską, kas auga po žeme - nugraužia pasodintų daržovių daigų šaknis, ir daržovių daigus tenka atsodinti iš naujo. Tai grambuolių lervos ir kurkliai. Kaip nuo šių kenkėjų gintis, paprašiau patarti UAB Inovacinės firmos "MKDS" specialistus.

Grambuolio lervos ir jų daroma žala

Ant medžių šakų išsprogus pirmiesiems lapams pradeda skraidyti paprastieji grambuoliai (karkvabaliai). Nors šie vabalai maitinasi medžių lapais, bet daug didesnį pavojų augalams kelia jų lervos. Grambuolio patelės kiaušinėlius deda 10 - 15 cm gylyje dirvoje krūvelėmis po 25 - 30, ties augalų šaknimis. Išsiritusios lervos maitinasi plonomis augalų šaknimis ir labiau mėgsta smėlingą, humusingą dirvožemį. Lervos yra gana stambios, C raidės formos ir po žeme auga apie 3 - 4 metus. Pirmametės lervos būna mažiausios ir maitinasi plonomis šaknelėmis bei humusu, tačiau augdamos lervos graužia vis storesnes šaknis ir padaro tikrai didelę žalą. Lervų amžių galima nustatyti pagal jų galvos kapsulės plotį - vidutiniškai pagal metus būna 2,5; 4 ir 7 mm. Trečių metų grambuolio lervos galva būna apie 7 mm, o kūno ilgis apie 60 - 65 mm. Grambuolio lervos yra didžiulė lengvesnių dirvų sodininkų problema. Molingesnių dirvožemių sodininkai grambuolio lervų savo darže randa retai, tačiau daug metų gerindami sodo dirvožemio struktūrą, darydami jį kuo lengvesniu, šiandien ne vienas klausia, kodėl džiūsta braškės, kodėl pasodintų aviečių nugraužtos smulkios šaknys, o sodinukai pradėję džiūti. Nenaikinamos grambuolio lervos nugraužia ir dekoratyvinių augalų šaknis bei išnaikina žaliąją veją. Kai grambuolio lervos apgraužia šaknis, vienas po kito pradeda džiūti augalo lapai. Pradžioje sodinukai pažeistomis šaknimis atrodo taip, lyg trūktų drėgmės, arba būtų paveikti herbicidų, todėl dažnai sodininkai bando gelbėti džiūstančius augaliukus papildomai laistydami ar tręšdami. Tačiau papildomos priemonės negelbėja - augalai lieka apvytę, kol galiausiai visiškai sunyksta. Grambuolius naikinti chemikalais Lietuvoje nedraudžiama, tačiau kol kas nėra registruotų preparatų, kuriais būtų naikinamos žemėje užsiveisusios lervos, todėl neretai sodininkai, matydami vystančius augalus, tiesiog nežino, ką daryti.

Grambuolių naikinimas

Grambuolio lervos tampa nepaskelbta epidemija, ir kad ir kaip keista būtų, tačiau vienintelis labiausiai žinomas jų populiacijos mažinimo būdas yra lervų rinkimas rankomis ir jų naikinimas. Kai kurie skeptikai pasakytų, kad grambuolio lervos dirvoje būna tik pas apsileidusius ūkininkus, tačiau taip nėra. Norint apsisaugoti nuo grambuolio lervų reikalingas grambuolių rinkimas jų skraidymo ir poravimosi metu. Rinkti pradedama 10 - 12 dieną nuo skraidymo pradžios, tai yra medžiams sulapojus, ir renkama vidutiniškai iki Joninių. Renkama anksti ryte arba vėlai vakare, kai nejudrūs vabalai neskraido. Iš jaunesnių medžių nejudrius vabalus galima išpurtyti prieš tai po medžiu patiesus audeklą. Dar vienas rankinis naikinimo būdas - tai rudeninis dirvos arimas, kai į dirvos paviršių yra išverčiamos lervos, kurios dirvos paviršiuje greitai žūva nuo saulės, yra sulesamos paukščių arba surenkamos rankomis. Taip pat nereikia pamiršti, kad grambuolio lervos mėgsta rūgščią dirvą, todėl dirvos kalkinimas taip pat yra vienas iš jų populiacijos mažinimo būdų.

Kaip matote, išvardytos priemonės yra tik dalinės ir mažai efektyvios, o kaip sunaikinti grambuolio lervas kelių hektarų braškių lauke arba pradėjusiame vysti tik prieš kelis metus pasodintame avietyne, žaliojoje vejoje, dideliuose dekoratyvinių augalų plotuose? Šiuo atveju UAB Inovacinė firma "MKDS" siūlo efektyvų ir greitą problemos sprendimo būdą, kurį panaudojus nelieka kenksmingų medžiagų likučių ir nėra išlaukos laikotarpio.

Grambuolio lervų naikinimas nematodais

Tik kiek daugiau nei pusė iš visų žinomų nematodų rūšių yra įvardijami kaip parazitiniai kenkėjai. Mokslininkų tyrimais gamtoje aptikti H. bacteriophora ir Steinernema feltiae nematodai yra įvairių rūšių plokštėtaūsių vabalų gamtiniai priešai. Paskleidus šiuos nematodus ant dirvos paviršiaus, jie suranda grambuolių lervas, įsiskverbia į jas ir nužudo maždaug per savaitę. Tai biologinė kai kurių plokštėtaūsių vabalų (sodinio grambuolėlio (grikinuko), paprastojo auksavabalio, vasarinio grambuolio, grambuoliukų (Hoplia spp.), paprastojo grambuolio (karkvabalio) lervų kontrolė. Ši apsaugos priemonė nėra agresyvi, todėl jos poveikis nekelia pavojaus augalams ir žmogaus sveikatai.

Paskirtis. Produkto sudėtyje yra 750 mln. entomopatogeninių nematodų - Heterorhabditis bacteriophora ir S. feltiae mišinys, skirtas kai kurių plokštėtaūsių vabalų - sodinio grambuolėlio (Phyllopertha horticola), paprastojo auksavabalio (Cetonia aurata) vasarinio grambuolio (Amphimallon solstitialis), grambuoliukų (Hoplia spp.) ir paprastojo grambuolio (Melolontha melolontha) - lervų biologinei kontrolei. Grambuolio kontrolei produkto užtenka 1000 m² (10 arų) plotui.

Kaip veikia produktas. Palaisčius dirvą paruoštu preparatu, H. bacteriophora ir Steinernema feltiae nematodai aptinka grambuolių lervas ir įsiskverbia į jų organizmą, kuriame paskleidžia savo žarnyne gyvenančias simbiotines bakterijas. Bakterijoms sparčiai dauginantis, lerva žūva per kelias dienas. Nematodai maitinasi bakterijomis ir dauginasi negyvame šeimininko kūne, kol ten esančio maisto medžiagos visiškai išeikvojamos. Tada tūkstančiai nematodų apleidžia negyvą kūną ir ieško naujų vabzdžių šeimininkų, o tokių neradę, per kelias dienas žūva patys.

Efektyvumas. Panaudojus produktą tinkamu laiku ir palankiomis sąlygomis, galima tikėtis reikšmingo grambuolių lervų populiacijos sumažėjimo. Apkrėstos lervos tampa rausvos ir gali būti nesunkiai atskirtos nuo sveikų.

Kurklių naikinimas

Dar vienas daržų siaubūnas yra paprastasis kurklys, tai - triatlonininkas, kuris puikiai skraido, plaukioja ir bėgioja. Didžiąją savo gyvenimo dalį šis šarvuotas kenkėjas praleidžia išsiraustuose požeminiuose urvuose. Kurklys naikina viską, kas pasitaiko jo kelyje, grauždamas požemines augalų dalis, daigus, daržoves, šakniavaisius. Augalų šaknis kurkliai pažeidžia ne tik jas apgrauždami, bet ir rausdami urvus. Šie kenkėjai yra rudos spalvos ir stambaus kūno, jų pilvas yra triskart ilgesnis už krūtinę. Paprastasis kurklys turi stiprius dantis, ilgus ūsus ir letenas, kuriomis rausia urvus. Šie vabzdžiai turi trumpus iki 1,5 cm antsparnius bei ilgus virš pilvo sudėtus sparnus, nuskristi gali net iki 8 km atstumą.

kurklių naikinimas
Paprastasis kurklys

Šie kenkėjai poruojasi gegužės, birželio mėnesiais. Jų pavadinimas kilęs dėl patinų kurkimo poravimosi metu. Kurkliai greitai dauginasi, patelė viename lizde gali padėti iki kelių šimtų kiaušinėlių, iš kurių po 1 - 2 savaičių išsirita panašios į skruzdėles mažos nimfos, kurios auga 2 - 3 metus. Kurkliai daugiausia veisiasi lengvesnėse, ne molingose dirvose, priesmėlio dirvose.

Kurklių naikinimui yra išbandytas ne vienas būdas: rinkimas dirbant žemę, augalų laistymas vištų mėšlo užpilu, šalia daigų sodinamos chrizantemos, augalų apibarstymas granulėmis arba kurklių naikinimas prieš žiemojimą, kai yra iškasamos ir arklių mėšlu pripildomos duobės, į kurias susirenka žiemoti kurkliai. Pradėjus šalti mėšlas išbarstomas, o kurkliai sušąla. Tačiau visos šios priemonės nėra pakankamai efektyvios ir negarantuoja pilno kurklių sunaikinimo. Šiuo atveju UAB Inovacinė firma "MKDS" siūlo efektyvų ir greitą problemos sprendimo būdą, kurį panaudojus nebūna kenksmingų medžiagų likučių ir nėra išlaukos laikotarpio - tai nematodai kurkliams naikinti.

Paprastojo kurklio naikinimas nematodais

Ši biologinė priemonė, kurios sudėtyje yra entomopatogeninių nematodų Steinernema carpocapsae infektyvių jauniklių, skirta kurklio (Gryllotalpa gryllotalpa) suaugėlių, storakojų uodų (Bibionidae), ilgakojų uodų (Tipulidae) ir dirvinukų (Agrotis spp.) lervų biologinei kontrolei darže, sode ir vejoje. S. carpocapsae yra gamtoje aptinkamas įvairių rūšių vabzdžių natūralus priešas. Paskleidus šiuos nematodus ant dirvos paviršiaus, jie suranda, įsiskverbia ir nužudo kenkėjų suaugelius ir lervas maždaug per savaitę.

Produkto veikimas. Nematodai kontroliuoja suaugėlių stadijos kurklius ir lervinių stadijų storakojus, ilgakojus uodus bei dirvinukus. Palaisčius dirvą paruoštu preparatu, S. carpocapsae nematodai aptinka vabzdžius šeimininkus ir įsiskverbia į jų organizmą, kuriame paskleidžia savo žarnyne gyvenančias simbiotines bakterijas. Bakterijoms sparčiai dauginantis, vabzdys žūva per kelias dienas. Nematodai toliau maitinasi ir dauginasi negyvame šeimininko kūne, kol ten esančio maisto medžiagos visiškai išeikvojamos. Tada nematodai ieško naujų vabzdžių šeimininkų, o tokių neradę, per kelias dienas žūva.

Produkto naudojimas. Produkto turinys supilamas į vandenį ir gerai sumaišomas. Gauta suspensija gali būti lengvai paskleidžiama įprastu laistytuvu arba purkštuvu. Purškiant rekomenduojama pašalinti visus sietus, purkštuko skersmuo neturi viršyti 0,8 mm, o slėgis turi neviršyti 5 barų.

Paprastojo kurklio naikinimas nematodais

Nuotraukose: kairėje matosi priemonės paruošimas 10 l talpoje, dešinėje - paskleidimui dirvos paviršiuje paruošta priemonė supilama į laistytuvą

Apdorojamas dirvožemio paviršius turi būti drėgnas. Po apdorojimo praėjus pusvalandžiui ar valandai paviršius dar kartą turi būti apdorotas 1 - 2 l vandens/1 m², kad nuplauti nematodus nuo lapų į dirvą. Optimaliam rezultatui pasiekti rekomenduojama užtikrinti pakankamą dirvos drėgnumą 3 - 4 savaites.

Be grambuolio lervų ir kurklių kontrolės nematodais UAB Inovacinės firmos "MKDS" taip pat siūlo biologinę juodojo pjovėjo, geltonjuosčio šimtakojo, šliužų kontrolę. Visos siūlomos kontrolės priemonės yra saugios faunai, augalams ir žmogui.

Tekstui panaudota UAB Inovacinė firma "MKDS" medžiaga bei nuotraukos

Tekstą parengė Algis Mačiukas

Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Daržovių auginimas, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Žemės ūkio mokslas ir inovacijos, Augalų apsaugos priemonės