Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Šylant klimatui laistymas leidžia išspręsti daugybę problemų. Sausros metu laistymas išgelbės derlių, derlius bus didesnis. Klimato atšilimo metu atsiranda orų nepastovumas ir laistymas gali išgelbėti nuo pavasarinių šalnų.
Žalumos ir daržovių mėgėjai gerai žino, kad be vandens žalios vejos ir gero derliaus nebus. Tad tam atvejui, kai dangus šlapių dovanų ilgai neduoda, verta apsidrausti ir įsirengti automatinį laistymą.
Pramoniniuose žemės ūkio sklypuose ir šiltnamiuose automatizuotos laistymo ir drėkinimo sistemos naudojamos jau seniai, nes jos užtikrina optimalų augalų aprūpinimą vandeniu. Šiandien, gerokai supaprastėjus pačioms laistymo sistemoms, jų montavimui bei atpigus įrangai, jos tampa vis labiau prieinamos ir atsiperkančios ne tik dideliuose plotuose, bet ir mažuose sklypuose, sodybose.
Pagal naudojimo būdą laistymo sistemos gali būti laikinos arba nuolatinės (stacionarios). Stacionarios automatinės sistemos paprastai būna požeminės, joms įrengti kasamos tranšėjos, klojami vamzdžiai, jos ilgaamžės, nesudaro kliūčių prižiūrint teritorijas, jų visiškai nesimato.
Pagal automatizavimo lygį sistemos skirstomos į pusiau automatines ir automatines. Pusiau automatinės sistemos kontroliuojamos nustatant tam tikrus parametrus, pagal kuriuos sklype liejamas vanduo. Automatinės sistemos turi papildomus daviklius, kurie reaguodami į aplinkos sąlygas vandenį tiekia pagal poreikį ir nustatymus, o laistymo programų gali būti arti šimto. Naudojant tokią sistemą augalus galima ne tik palaistyti, bet ir papildomai patręšti vandenyje ištirpintomis trąšomis.
Mėgėjų soduose ir daržuose gali pakakti pusiau automatinės, savitakės laistymo sistemos.
Pagal laistymo tipą sistemos skirstomos į lietaus ir lašines arba rūko. Lietaus sistema dažniausiai naudojama dideliems plotams laistyti, kai augalams nekenkia tiesiogiai ant lapų krintantys lašai. Lašinio laistymo sistemos itin taupo vandenį, jos naudojamos daržovėms, dauginamiems augalams laistyti.
Lašelinė sistema itin tinka daržovėms, vaismedžiams laistyti. Lašai krenta po šaknimis.
Laistymo sistemą sudaro kelios pagrindinės dalys: vandens purkštuvas ar lašinimo įranga, vandens tiekimo vamzdžiai, paskirstymo mazgas ir elektromagnetinių vožtuvų reguliavimo automatika, vandens šaltinis.
Kai reikia drėkinti augalų šaknų zoną, tinkamiausia įrengti požeminį arba antžeminį drėkinimą.
Vanduo į laistymo sistemą gali būti tiekiamas iš gręžinio siurblio pagalba, miesto vandentiekio, natūralaus arba dirbtinio vandens telkinio, kaupiamosios vandens talpos. Pastarosios labiau tinka laikinam naudojimui ar kaip papildomas šaltinis, nes prisipildo pagal dangaus, o ne pagal mūsų norus, vizualiai teršia aplinką, jose kaupiasi nešvarumai, kurie subėga nuo stogų, talpas sunku išvalyti.
Racionaliausias ir dažniausiai naudojamas vandens šaltinis - vandentiekio vanduo. Lietuvoje jis nėra brangus, yra švarus, nesunkiai pasiekiamas, jį naudojant prižiūrėti laistymo sistemą visai nesudėtinga.
Gręžinys - irgi patikimas, švarus vandens šaltinis, tačiau pradinės investicijos jam įrengti kiek didesnės. Tiek vandentiekio, tiek gręžinio vanduo gana šaltas, kai kurie augalai tokio nemėgsta.
Gana daug kur nesunkiai pasiekiamas yra atvirų telkinių vanduo, tačiau visgi labai svarbus atstumas, be to, tokiam vandeniui reikalinga filtravimo įrenginys. Tačiau atviro telkinio vanduo visada bus šiltas ir augalai patirs mažiausią šoką. Iš vandens telkinių, gręžinių vanduo tiekiamas naudojant siurblius. Jie gali būti įleisti į vandenį arba, jei yra nedidelis paaukštėjimas, montuojami patalpoje.
Iš vandens šaltinio vanduo tiekiamas į kolektorinę dėžę su elektromagnetiniais vožtuvais, kurie numatytu slėgiu vandenį paskirsto į kompiuterio parinktą laistymo sistemos dalį.
Elektromagnetinius vožtuvus reguliuoja kompiuteris, kuris režimą nustato pagal parinktas nuostatas arba dar papildomai reguliuoja pagal daviklių (lietaus ir grunto drėgnumo) duomenis.
Nuo kolektorinės dėžės vamzdžiais vanduo pasiekia galimus papildomus skirstomuosius elektromagnetinius vožtuvus, kurie skirsto vandenį į purkštukus arba lašinio laistymo įrangą.
Sistema turi ir drenažinius vožtuvus, kuriais vanduo pašalinamas iš sistemos. Elektromagnetiniai vožtuvai su kompiuteriu sujungiami valdymo kabeliais.
Purkštukas gali suktis ratu ar pusiau ratu. Jie turi skirtingą purškimo nuotolį.
Statant naują objektą galimybė įrengti laistymo sistemą turėtų būti numatyta infrastruktūros projekte.
Vandens paėmimas sistemoje turėtų vykti prieš filtrus - kadangi dažniausiai naudojamas didelis jo kiekis, filtracija gali brangiai kainuoti. Projekte turėtų būti numatytas vandens šaltinio, vamzdyno, valdymo pulto, elektromagnetinių vožtuvų kolektoriaus ir vandens išleidimo prieš žiemą vieta.
Laistymo sistema projektuojama bent apytikriai apsisprendus, kur augs augalai. Atliekama numatomo naudoti vandens analizė. Padaromas kraštovaizdžio planas (būtų geriau, kad su numatytų sodinti augalų schema). Šį planą vertėtų suderinti su laistymo sistemų specialistais, kurie gali nubraižyti visų vamzdžių trasas, numatyti reikiamą jungčių, elektromagnetinių vožtuvų, purkštuvų skaičių, laistymo spindulį.
Atsižvelgiant į laistymo spindulius, suprojektuojamas vamzdynas, elektromagnetinių vožtuvų kolektorius, purkštukų skaičius ir valdymo pultas.
Projektuojant papildomai derėtų įvertinti ir estetinį laistymo efektą, ypač dideliuose dekoratyvinės vejos plotuose.
Itin svarbu atsižvelgti į augalų fiziologiją. Pavyzdžiui, lašinis laistymas patiks kopūstams, paprikoms, agurkams - jiems žemė visada turi būti drėgna. Tačiau nuolat po truputį laistomus pomidorus greičiausiai apniks puvinys, nes jie mėgsta, kad žemė būtų drėgna giliau, tad juos reikia laistyti retai, bet gausiai.
Jei sklypas, pavyzdžiui, iki 20 arų, iš namo vedamas vandens vamzdis turėtų būti apie 32 mm skersmens, jei sklypas didesnis - tuomet 40 mm skersmens. Taip pat iki paskirstymo vietos reikia nuvesti apsauginį elektros vamzdį ir kabelį. Sistemos įrengimo darbai atliekami išlyginus sklypą (atvežta ir paskleista žemė, pasodinti didieji medžiai ar bent pažymėtos jų vietos). Pagal planą po takeliais reikėtų sukloti apsauginius vamzdžius, kurias vėliau bus tiesiamos laistymo sistemos. Kai sklype jau nebereikės naudoti sunkiosios technikos, galima pradėti kloti vamzdžius ir montuoti apsaugines dėžutes, kuriose bus laistymo galvutės ir elektromagnetiniai vožtuvai. Paruošus vejos ir gėlynų vietą, montuojama darbinė sistemos įranga.
Prie pagrindinio vamzdžio montuojami atsišakojimai. Įtvirtinamos tarpinėmis
Galima laistymo sistemą įrengti ir suformuotame sklype. Pirmiausia pažymimos būsimų trasų vietos. Pagal jas tiesiama polietileno juosta, ant kurios bus dedama velėna ar pilamas viršutinis vejos sluoksnis. Tranšėją patogiausia iškasti tranšėjų kasimo mašina - tada ji bus minimalaus pločio ir didelio gylio. Paklojus vamzdžius ir kabelius, tranšėja užpilama žemėmis, sumindoma ir ant viršaus užklojama velėna. Geriausia šiuos darbus atlikti sausu oru ir greitai, o jei plotas didesnis, geriau darbus atlikti etapais.
Vandens filtras ir automatinė laistymo valdymo sistema
Įprasta, kad magistraliniai vamzdžiai tiesiami mažiausiai naudojamose zonose - pagal sklypo perimetrą. Ten išdėstomos dėžutės su elektromagnetiniais vožtuvais. Taip pat šiuos vamzdžius galima kloti pagal takelius, kad nereikėtų ardyti centrinių vejos plotų. Vamzdžiai po takeliais tiesiami prakasant po apačia. Tvarkingai ir greitai viską atlikus, veja netrukus atsigauna.
Pagrindinis rūpestis - išleisti vandenį iš sistemos prieš žiemą bei pakeisti apkalkėjusias ar geležies oksidų paveiktas įrangos dalis. Labai geležingo vandens (dažnai toks būna pajūrio gyvenvietėse) sistemoje geriau nenaudoti, nes jis ne tik kenkia įrangai, bet jo nemėgsta ir augalai.
Laistymo sistemoje vandens per žiemą palikti nereikėtų. Dažniausiai dėl sklypo reljefo nepavyksta vamzdyno pakloti taip, kad jis tolygiai žemėtų į vandens paskirstymo punktą, todėl išleidžiant vandenį jo gali pasilikti sistemoje. Net jei vamzdžiai atsparūs šalčiui, užšalęs vanduo sudaro dideles apkrovas vamzdžių sienelėms ir po kiek laiko vamzdžių sienelės gali neatlaikyti.
Vanduo iš vamzdžių pašalinimas rankine įranga ar kompresoriumi pučiant į juos suslėgtą orą. Pučiama 6-8 bar slėgiu neatjungus purkštukų, vožtuvų ir kitos laistymo įrangos. Kiekviena linija prapučiama atskirai, vožtuvai turi būti atidaryti. Nuimamas laistymo sistemos dalis geriau išmontuoti ir žiemą laikyti šildomose patalpose. Purkštukus reikia uždengti, kad į juos nepatektų purvo.
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti
Džiovinimo verslas, ar verta imtis vaisių ir daržovių džiovinimo, buitinės ir pramoninės vaisių ir daržovių džiovyklės, džiovinamos žaliavos tvarkymo įranga, džiovintos produkcijos rentabilumas, pardavimai, reklama
Kaip auginti pomidorus? Pomidorų daigų sodinimas šiltnamyje ir lauke, pomidorų priežiūra, pomidorų veislės
Kaip saugiai naudoti pesticidus, saugus elgesys su pesticidais, pesticidų poveikis sveikatai
Automatinės laistymo sistemos įrengimas, lašelinis, požeminis laistymas, vejos, sodo, daržo laistymas
Šliužų ir sraigių naikinimas, priemonės nuo šliužų ir sraigių, biologinės priemonės nuo šliužų ir sraigių
Kornišonų tipo agurkų auginimas, priežiūra, marinavimas, agurkų veislės tinkančios kornišonams
Braškių dauginimas, kaip išauginami braškių daigai, elitiniai braškių daigai, kaip sodinti braškių daigus
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau