Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Mėšlo tvarkymas
2023-02-15 15:03 Peržiūros : 5054 SpausdintiMėšlo tvarkymo reikalavimai nuolat keičiasi, todėl fermų savininkai daug dėmesio turi skirti ne tik šiuolaikiškai gyvulių priežiūros įrangai, bet ir mėšlo tvarkymo sistemai. Šiuo metu skysto ir kraikinio mėšlo kaupimą bei laikymą apibrėžia keli teisės aktai. Pagal naujausius reikalavimus mėšlo saugojimas ir naudojimas reglamentuojamas griežtų aplinkosauginių reikalavimų, kuriuos reguliuoja 2011 m. rugsėjo 26 d. Nr. D1-735/3D-700 „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas", o mėšlo tvarkymo statinių statybą ir projektavimą - „Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklės" ŽŪ TPT 03:2010.
Skysto mėšlo šalinimas iš tvarto
Vienas iš skysto mėšlo šalinimo būdų yra aukšto slėgio srove plaunami mėšlo kanalai. Mėšlo tako lovys yra apie 1,5 metro gylio. Kanalo gale vamzdžiais paduodamas aukšto slėgio (iki 16 atmosferų) skystis, kuris nuplauna susikaupusį mėšlą į skersinį kanalą. Skersiniame kanale tokiu pat būdu mėšlas nustumiamas į prieduobę. Visuose kanaluose turi būti pastovus vandens kiekis. Prieduobėje mėšlas maišomas, išplakamas, dalis grąžinama į plovimo sistemą, o perteklinė dalis išpumpuojama į pagrindinį mėšlo rezervuarą. Į skersinį kanalą taip pat rekomenduojama nukreipti skysčius iš pieno bloko. Jei naudojamas kraikas arba nesmulkinti pašarai, skystas mėšlas būtinai turi būti smulkinamas, o tam naudojami siurbliai su smulkintuvais.
Srutų siurblys
Siurbliai gali būti išcentriniai arba panardinami. Siurbliai ne tik smulkina mėšlą, bet ir plačiai naudojami srutų cirkuliavimui kanaluose, perpumpavimui į kaupyklas, srutų maišymui mažesnėse kaupyklose ir išpumpavimui į srutovežius. Juos taip pat galima naudoti valymo įrenginiuose, biodujų jėgainėse ir kitose pramonės srityse.
Naudojant srutų siurblius jie gali būti naudojami kartu su savitakinio skysto mėšlo šalinimo technologija, kai skystas mėšlas pašalinamas periodinio veikimo savitakiais. Savitakio gale įrengiamas apie 10 - 15 cm slenkstis pastoviam vandens lygiui palaikyti. Skystas mėšlas nustumiamas į skersinį kanalą, esantį tvarto viduryje ar jo gale. Iš čia mėšlas patenka į pirminio surinkimo rezervuarą (prieduobę), kur yra išmaišomas, kartais papildomai smulkinamas, dalis nukreipiama kanalų plovimui, o perteklinė dalis siurblio pagalba perpumpuojama į pagrindinį mėšlo kaupimo rezervuarą.
Kraikinio mėšlo šalinimas iš tvarto
Gyvulių ir paukščių tvartuose nenaudojant kraiko (smulkintų šiaudų, pjuvenų) arba jo naudojant labai mažai, mėšlas turi būti šalinamas kasdien ar periodiškai, jei jis sukaupiamas skysto mėšlo kanaluose. Bekraikis mėšlas gali būti šalinamas naudojat grandiklinius transporterius, įrengtus atvirame ar grotelėmis uždengtame kanale mėšlo šalinimo take. Iš seklių gyvulių ėdimo ir mėšlo šalinimo takų (zonų) gali būti šalinamas buldozeriais arba skreperiniais transporteriais. Skystas mėšlas gali būti surenkamas po grotomis dengtuose periodinio veikimo kanaluose ir šalinamas savitaka, siurbliais ar nuplaunamas technologiniu vandeniu arba mėšlo srautu.
Grandininis mėšlo šalinimo skreperis
Karvių vaikščiojimo takuose mėšlas šalinamas grandinine mėšlo šalinimo sistema, kuri varoma 0.75 KW elektros variklio pritaikyto dirbti sunkiomis sąlygomis, skreperius traukia 13mm jūrinė grandinė. Ši sistema gali išvalyti iki trijų takų ir dirbti su trimis skreperiais. Visi takai valomi vienu metu. Tai užtikrina greitą tvarto išvalymą. Sistema susideda iš vienos varomosios stotelės, montuojamos mėšlo tako gale kampinio ratuko vietoje. Jeigu mėšlo kanalo gale yra durys, stotelę galima montuoti tarp mėšlo takų. Sistema lengvai pritaikoma ir tvartams su skirtingu mėšlo takų ilgiu.
Be grandininio mėšlo šalinimo skreperio yra trosinė mėšlo šalinimo sistema, kuri gali dirbti su aštuoniais skreperiais ir išvalyti iki keturių takų. Visi takai valomi vienu metu. Tai užtikrina greitą tvarto išvalymą. Sistema susideda iš vienos varomosios stotelės, kurioje ant vieno būgno krašto užvyniojamas, o nuo kito krašto nuvyniojamas nerūdijančio plieno arba nerūdijančio plieno, dengto plastiku, trosas. Plastikinės kreipiančiosios trosą ant būgno vynioja vienu sluoksniu. Tai gerokai prailgina troso tarnavimo laiką.
Skysto mėšlo mėšlidės
Perpumpuotas skystas mėšlas kaupiamas antžeminiuose, įgilintuose rezervuaruose arba lagūnose. Rezervuarų gylis ar aukštis siekia iki 6 metrų, o juos užpildant paliekama atsarga nenumatytam persipildymui dėl neįprastai gausių kritulių. Siekiant sumažinti azoto nuostolius, savitaka ar siurblių pagalba skystasis mėšlas į kauptuvą turi būti tiekiamas į jo dugno dalį. Galvijų ūkiuose skysto mėšlo rezervuarai gali būti nedengiami, nes susidaro plaukiojanti ląstelienos pluta. Kiaulių mėšlo ir vandeniu praskiesto, mažiau nei 7 proc. sausųjų medžiagų turinčio galvijų mėšlo rezervuarų paviršiuje natūrali ląstelienos pluta nesusidaro, todėl juos būtina uždengti. Kadangi mėšlas ir srutos tręšimo laukuose turi būti paskleidžiami ne didesniu kaip 15 proc. netolygumu, prieš išvežant iš rezervuarų skysto mėšlo masė turi būti homogenizuojama mobiliomis ar stacionariomis priemonėmis.
Skysto mėšlo lagūna
Lagūnos tipo srutų kauptuvai gali būti įrengti grunto iškasoje, kai gruntinio vandens lygis yra žemiau jos dugno, užtikrinant jų sandarumą visą eksploatacijos laikotarpį (pvz., panaudojant atsparią hidroizoliacinę plėvelę arba kitas atitinkamas priemones). Didesnių kaip 70 sąlyginių gyvulių fermų lagūnos tipo srutų kauptuvuose turi būti įrengiama hermetiškumo kontrolės drenažo sistema su kontroliniu šuliniu. Lagūnos įrengiamos iki 6 metrų gylio ant žemės paviršiaus arba, esant žemam gruntinio vandens lygiui, įgilinamos. Įgilintose lagūnose gruntinio vandens lygis turi būti ne aukščiau kaip 0,5 m nuo lagūnos dugno.
Lagūnos išklojamos dviejų 1,0 - 1,5 mm storio sluoksnių geomembranų plėvelėmis, tarp kurių yra 15 cm smėlio drenažo sluoksnis. Lagūnų hidroizoliacinį sluoksnį galima įrengti iš ne mažesnio kaip 0,5 m storio plūkto molio. Lagūnos naudinga talpa apskaičiuojama įvertinant 0,5 - 1,0 m gylio rezervą nuo viršaus ir bent 0,5 m nuosėdų sluoksnį nuo dugno. Lagūnų šlaitai priklauso nuo grunto savybių ir daromi 1:2 - 1:3 nuolydžio. Lagūnos, kuriose nesusidaro natūrali ląstelienos pluta, yra dengiamos plaukiojančia ne mažesnio kaip 0,75 mm storio plėvele su įrengtais susikaupiančių dujų išleidimo vožtuvais.
Taip pat naudojamos skysto mėšlo antžemines plienines srutų kaupyklas. Šios kaupyklos pagamintos iš specialios rūšies plieno lakštų, dengtų stiklo emale. Lakštai sujungiami galvanizuoto plieno varžtais, iš vidinės pusės uždengtais plastikiniais gaubtuliais, po to lakštai hermetizuojami pastoviai elastinga specialia mastika. Šias kaupyklas vėliau galima paaukštinti, arba išmontavus, perkelti į kitą vietą. Į šias kaupyklas skysto mėšlo masė paduodama siurbliais.
skysto mėšlo plieninė srutų kaupykla
Be šių jau minėtų antžeminių skysto mėšlo kaupimo rezervuarų yra daug kartų brangesnė technologija, kai skystas mėšlas visą kaupimo laikotarpį laikomas giliuose po tvartu įrengtuose kanaluose. Toks mėšlas nemaišomas, tik prieš išvežant į tręšimo laukus homogenizuojamas specialiu maišytuvu. Tokiuose tvartuose mėšlo maišymo ir išvežimo metu gali išsiskirti pavojingas sveikatai ar net gyvybei nuodingų dujų kiekis, todėl mėšlo išvežimo metu patalpose neturi būti gyvūnų, privalo veikti visos tvartų vėdinimo sistemos, atidaryti vartai ir langai, o uždarius įėjimą į patalpas privalomi įspėjamieji ženklai. Toks skysto mėšlo kaupimo būdas taikomas, kai nėra vietos įrengti rezervuarus ar lagūnas prie gyvulių laikymo vietų, arba neleidžia sanitariniai higieniniai reikalavimai.
Pusiau skysto mėšlo mėšlidės
Pusiau skystas mėšlas (sausųjų medžiagų 12-20 proc.) susidaro negausiai kreikiamuose sekliuose tvartuose ir gali būti kaupiamas trisienėse ar ketursienėse kraikiniam mėšlui skirtose mėšlidėse, kurių sienų aukštis - ne žemesnis kaip 1,5 m. Mėšlidžių grindų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 1 proc. į atvirąją pusę, kur įrengiamas grotomis dengtas griovelis srutoms surinkti. Srutų kauptuvų talpa privalo būti didesnė už normatyvinę bent 30 proc. Rekomenduojama mėšlą į mėšlidę transportuoti po ja įrengtu stūmokliniu transporteriu. Nusausėjęs mėšlas gali būti kraunamas mobiliais krautuvais ir laikomas taip pat, kaip ir kraikinis mėšlas.
Kraikinio mėšlo mėšlidės
Kai kraikinis mėšlas šiaudingas, vietoje visų ar kelių atraminių sienų mėšlidės padą galima apjuosti ne žemesniu kaip 5 cm aukščio betono kauburiu, kuris sulaiko srutas mėšlidėje bei neleidžia iš fermos teritorijos įtekėti lietaus vandeniui. Aikštelės padas ir teritorija apie mėšlidę padaromi nuolaidūs, kad srutos tekėtų tik į duobę, o lietaus ar sniego vanduo iš fermos teritorijos nebėgtų į mėšlidę. Brangesnės įrengti, bet patikimos eksploatuoti antžeminės viensienės, dvisienės, trisienės, rečiau ketursienės su įvažiavimu mėšlidės. Atraminių sienų aukštis - 1,5 m ar didesnis. Atraminės sienos įrengiamos iš surenkamų blokų ar išliejamos iš monolitinio betono.
Gyvulių mėšlui kaupti mėšlidžių atraminių sienų įrengimui visiškai netinka rąstų ar lentų sienos. Tranšėjos tipo mėšlidės yra antžeminės dvisienės pailgos formos, surenkamos iš gelžbetonio plokščių. Tokios mėšlidės yra optimalaus ploto ir leidžia į aukštesnius kaupus sukrauti mėšlą. Į jas patogu pakrauti ar išvežti mėšlą, galima lengvai uždengti vandeniui nelaidžia plėvele. Galinė siena leidžia dar daugiau padidinti jų talpą, nors tada jos tampa sunkiau eksploatuojamos. Tranšėjos ar kitokio tipo mėšlidės gali būti dengiamos stogu. Jei stogas iškeliamas virš tranšėjos aukščiau kaip 3,5 m arba įrengiamas virš besienės mėšlo kaupimo aikštelės, tikslinga nuo šoninio lietaus apsaugoti sienomis. Dengtoms mėšlidėms, kuriose kaupiamas šiaudingas kraikinis mėšlas, srutų surinkimo rezervuarai praktiškai nereikalingi. Tačiau dengtos kraikinio mėšlo mėšlidės yra brangios įrengti ir sunkiau eksploatuojamos, negu atviro tipo mėšlidės.
Mėšlo išmaišymas
Lagūnose ir plieniniuose rezervuaruose kaupiamame skystame mėšle esančios sunkesnės priemaišos nusėda į dugną, o lengvos - lieka viršuje ir sudaro natūralią dangą. Kad mėšlas būtų homogeniškas, prieš ištuštinant šias talpas, jį reikia išmaišyti. Naudojami propeleriniai srutų maišytuvai, kurie naudojami skystam mėšlui maišyti įgilintuose arba iš dalies įgilintuose rezervuaruose.
Šie maišytuvai gerai ardo mėšlo plutą, tačiau maišant skystą kiaulių mėšlą, praėjus 15 min. nuo maišymo pabaigos, beveik 50 proc. nuosėdų nusistoja į rezervuaro dugną. Kad to būtų galima išvengti, kiaulių mėšlą reikėtų pradėti maišyti 0,5 val. prieš pradedant jį išsiurbti iš rezervuaro ir maišyti visą laiką rezervuarą tuštinant. Galvijų mėšlas gali likti homogeniškas kelias dienas.
Mėšlo separavimas
Šiuo metu yra separuojamos įvairios organinės trąšos: tai paukščių mėšlas, galvijų ir kiaulių kraikinis mėšlas. Atskiroms organinėms medžiagoms jis yra skirtingas. Labai svarbu atskirti skystą frakciją nuo tirštos frakcijos, kurią būtų galima paskleisti mechaniškai. Separatorių pagalba mėšlas paverčiamas vertinga trąša. Jų pagalba yra atliekamas pilnai automatinis mėšlo seperavimas. Jų našumas: galvijų mėšlas iki 30 m3/h, kiaulių mėšlas iki 35 m3/h.
Mėšlo separatoriai
Skystos ir tirštos frakcijų atskyrimas turi daug privalumų:
- skystą frakciją galima išlaistyti bet kada be sudėtingos išlaistymo įrangos;
- prieš išvežimą nebereikia maišyti;
- paskleidus greičiau įsigeria į žemę ir nenudegina augalų;
- tirštąją frakciją (praktiškai bekvapę) galima lengvai sandėliuoti. Ji yra puiki trąša. Ją taip pat galima dar kartą panaudoti pakratui.
Tokias trąšas yra patogiau naudoti, jos neskleidžia nemalonaus kvapo, neturi patogenų, o jų sudėtis gerai žinoma. Mokslininkų yra nustatyta, kad tręšti žemės ūkio augalų šviežiu mėšlu negalima, nes jame esantis amoniakinis azotas nudegina augalų šaknis, ir augalai žūva arba labai išretėja, todėl toliau auginti tokį pasėlį yra ekonomiškai nuostolinga. Siekiant išspręsti šią problemą yra kuriamos mėšlo granuliavimo technologijos. Vakarų Europoje mėšlo granuliavimo technologija naudojama jau seniai, tuo tarpu, Lietuvoje pradėta naudoti tik prieš keletą metų. Tokiose mėšlo granulėse yra kelis kartus mažiau vandens, negu šviežiame mėšle, o sausųjų medžiagų kiekis jose priklauso nuo gamybos technologijos.
Naują mėšlo tvarkymo technologiją galima pamatyti čia:
Skysto mėšlo laistymas laukuose
Mokslininkų nuomone, šiuolaikinėje aukštų technologijų žemdirbystėje iš dirvožemio paimama gerokai daugiau naudingųjų medžiagų, nei sugrąžinama. Ypač sparčiai mažėja humuso, kurį geriausiai gali papildyti laukų tręšimas mėšlu. Kaip viena iš alternatyvų tręšimui mėšlu yra laukų tręšimas srutomis. Srutovežiai gaminami nuo 15m3 iki 28m3 talpos, su vakuuminiais arba išcentriniais siurbliais. Srutovežių talpos padengiamos dviem epoksidinių dažų sluoksniais viduje ir dviem bikomponentinių poliuretaninių dažų sluoksniais išorėje. Srutos išlaistomos išlaistymo žarnomis, kurių darbinis plotis nuo 12m iki 30m.. Šios žarnos lengvai primontuojamos prie beveik visų srutovežių.
Danų kompanijos Samson Agro srutovežis su išlaistymo žarnomis
Transportuojant žarnos užverčiamos į viršų. Taip išvengiama srutų išsilaistymo kelyje. Srutas taip pat galima išlaistyti specialiais purkštuvais, paskleidžiančiais jas ant žemės paviršiaus. Visi srutų išlaistymo įrenginiai turi srutų paskirstytuvus su smulkinimu.
Be srutų išlaistymo galimas skystų trąšų įterpimas. Srutų įterpimui yra naudojami srutų įterpėjai į dirvą, kurių noragėliai gali būti kelių modifikacijų (pleištiniai, pavažiniai arba diskiniai), tinkami dirvai su augmenija (geriausiai dirba žalienose, kai žolė yra 8-15 cm aukščio) ir be jos. Įterpėjų darbinis plotis 5-16 m. Jie lengvai primontuojami prie beveik visų srutovežių. Šie įterpėjai pasižymi tvirta konstrukcija ir mažu svoriu.
srutų įterpėjas
Didelė problema išlaistant srutas yra skleidžiamas aštrus amoniako kvapas. Kvapui sumažinti galima laikytis kelių taisyklių:
- kvapas menkiau sklinda labai drėgną ir nevėjuotą dieną;
- saulėtą ir vėjuotą dieną po šaltesnės nakties, kai oras kyla į viršų, taip pat yra tikimybė, kad kvapas greičiau išsisklaidys.
Kraikinio mėšlo kratymas
Kraikinio mėšlo kratymas - tai galutinis mėšlo tvarkymo proceso etapas. Daugiausia mėšlo ūkiuose sukaupiama per žiemą. Visas galvijų ūkyje gaunamas kraikinis mėšlas turi būti nustatytą laikotarpį (6 mėn.) kaupiamas mėšlidėje ir tik augalų vegetacijos metu (nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 1 d.) panaudojamas žemdirbystės laukams tręšti, tai yra iškratomas.
Danų kompanijos Samson Agro mėšlo kratytuvas Flex 23
Šio kratytuvai gaminami nuo 9 iki 24 m3 talpos. Samson Agro mėšlo kratytuvai pasižymi puikiu iškratymu, dideliu našumu, ilgaamžiškumu. Mėšlo iškratymo plotis nuo 12 iki 24 m. Iškratyto mėšlo padengimo storis priklauso nuo važiavimo greičio ir padavimo transporterio greičio. Gale esantys vertikalūs rotoriai užtikrina bet kokio mėšlo išskleidimo tolygumą.
Biodujų gamyba iš mėšlo
Biodujos yra vertingas energetinis produktas, pagal energetinę vertę tik trečdaliu nusileidžiantis gamtinėms dujoms. Vertingiausia biodujų dalis - metanas, kurio biodujose gali būti iki 60 procentų. Gaunamos dujos gali būti iš karto naudojamas katiluose, pašalinus drėgmę ir sieros vandenilį gali būti naudojamos koogeneracinėse elektrinėse, arba, išvalius iki gryno metano, - patiektos į gamtinių dujų tinklą. Skystas mėšlas dažnai maišomas su kitais metano išsiskyrimą skatinančiais komponentais, pavyzdžiui, kukurūzų silosu, skerdyklų atliekomis.
Mėšlas, iš kurio pašalintos biodujos, nepraranda trąšos savybių ir toliau gali būti panaudotas kaip vertinga organinė trąša. Degazuotame mėšle amoniakinio azoto, kurį lengviau įsisavina augalai, būna 10-15 proc. daugiau. Degazuotas mėšlas nenudegina lapų ir gali būti naudojamas vegetacijos periodu.
Biodujoms gaminti galima panaudoti tuos pačius gelžbetoninius mėšlo kaupimo rezervuarus. Rezervuarų sienelės ir viršus apšildomi, viduje išvedžiojami šildymo vamzdeliai, kad būtų palaikoma apie 40 ºC temperatūra. Rezervuaro viršuje ar šone statoma dujų gaudyklė, iš kurios siurbliai dujas paduoda į cisternas. Dažniausiai būna pastatomi keli rezervuarai biodujų gamybai, bei 1-2 panašaus dydžio rezervuarai perdirbto mėšlo sandėliavimui.
Biodujų jėgainę apsimoka statyti tuo atveju, jei yra galimybė naudoti ir kitas pigias bei energetiškai efektyvias žaliavas. Priklausomai nuo to, biodujų jėgainė atsiperka per 5-10 metų. Skirtingos žaliavos išskiria skirtingą dujų kiekį: kukurūzai išskiria 200 m³/t, kiaulių mėšlas - 35 m³/t, riebalinės ir aliejaus atliekos - 400-600 m³/t, žolė - 110 m³/t.
Biodujų gamyba iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų yra remiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemones „Investicijos į materialųjį turtą" veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas". Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka savo vardu įregistravę ūkininko ūkį bei valdą. Tačiau pagamintos biodujos turi būti naudojamos tik valdos reikmėms.
Tekstą parengė Algis Mačiukas
Kategorijos: Žemės ūkio pastatų statyba ir įrengimas, Fermų, mėšlidžių, valymo įrenginių pamatai ir statyba
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
