Paprikų daigų auginimas

2023-01-11 12:19 Peržiūros : 16032 Spausdinti

Žmonės mielai perka daržovių daigus, išaugintus patikimo augintojo. Tad kodėl nepabandžius užsiauginti paprikų daigų ne tik savo reikmėms, bet ir realizacijai?

Dėl didelių energijos kainų pramoninių šiltnamių Lietuvoje labai nedaug, juose auginamos daržovės, bet ne jų daigai realizavimui. Profesionalius daržininkus, auginančius daržovių daigus šiltnamiuose, turbūt galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.

Kol kas Lietuvą pasiekia dažniausiai Lenkijos šiltnamiuose išauginti daigai, todėl yra gera perspektyva tapti vietiniu daigų tiekėju, turinčiu nuolatinius klientus. Daigų šiltnamis ūkininkui gali tapti papildomu pajamų šaltiniu, ypač, jei šeimoje ar apylinkėse yra laisvesnių moteriškų darbo rankų. Daigų auginimas - daug kantrybės, kruopštumo ir atsidėjimo reikalaujantis darbas. Bet žmonės mielai perka žinomos ir pasiteisinusios veislės daigus, išaugintus žinomo ūkininko. Vietoje išauginti daigai būna labiau prisitaikę prie klimato sąlygų, atsparesni ligoms ir kenkėjams.

Nuo ko priklauso daigų verslo sėkmė? Anot Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotojos dr. Julės Jankauskienės, daigų kokybei daugiausia įtakos turi sėklos pasirinkimas, veislės atsparumas ligoms, auginimo temperatūra, apšvietimas, drėgmė, gruntas, kuriame daigai auga.

Šiltnamis paprikų daiginimui

Kadangi daigai auginami dėžutėse, jas galima sukrauti keliais aukštais, tad itin didelio ploto pramoninio šiltnamio neprireiks. Norint apsodinti vidutinio aukščio paprikomis 1 ha lauką, reikia 30-40 tūkst daigų, šiam kiekiui daigų išauginti užtenka 50-80 kv. m šildomo šiltnamio. Tai pramoniniai mastai.

Daigų auginimui galima pritaikyti turimą šiltnamį, tačiau, jei nusprendėte imtis didesnio masto daigų auginimo, žinotina, kad šie augalai mėgsta šilumą ir drėgmę. Šiltnamių pardavėjai tikrai pasiūlys reikiamos konstrukcijos ir su reikiama įranga šiltnamį, nes dirba su daugeliu pasaulio gamintojų.

Paprikų hibridinės veislės

Labai dažnai iškyla klausimas, kokias sėklas pirkti - veislių ar hibridų? Hibridai gaunami kryžminant dažniausiai tos pačios rūšies kruopščiai atrinktas skirtingas veisles, kurių palikuonys paveldi pageidaujamus „tėvinių" veislių požymius. Tokius požymius išlaiko iš hibridinių sėklų išauginti augalai, bet jų subrandintų sėklų rinkti neverta, nes iš tokių sėklų išaugę palikuonys praras dalį hibridams būdingų savybių, o kita karta jų turės dar mažiau.

Iš profesionaliai paruoštų hibridinių sėklų sudygę daigai būna stipresni, augalai - daug atsparesni ligoms, ilgiau ir gausiau dera, o vaisiai - geresnės kokybės, gražesnės prekinės išvaizdos. Nuimtas jų derlius ilgiau nepraranda savybių. Agurkų hibridai iš rinkos baigia išstumti standartines veisles. Tai rodo jų pranašumą. Kasmet vis daugiau auginama ir pomidorų hibridų. Jei ant pakuotės šalia veislės pavadinimo pastebėsite simbolį „F1", žinokite, kad veislė yra hibridinė. Kai kurių kultūrų hibridų nėra išvesta (pvz., salotų, krapų, petražolių ir kitų).

Standartines veisles dažniau augina daržininkai mėgėjai. Mat, jiems gausus derlius, išvaizda, ligos ar saugojimo trukmė ne tiek aktualu, kiek profesionaliems augintojams. Veisles jie renkasi dėl tam tikro patinkančio požymio - skonio, spalvos, dydžio ar kitų požymių. Be to, tokių sėklų kaina gerokai žemesnė nei hibridų.

Geriausios paprikų veislės

Pagal vaisių derėjimo laiką saldžiųjų paprikų veislės skirstomos į labai ankstyvas, ankstyvas, vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, ar daržovės tinkamos konservavimui, ar rekomenduojamos vartoti šviežios. Žinotina, kad konservavimui labiau tinka vėlyvesnės veislės, kasdieniniam vartojimui - veislės, turinčios stambius mėsingus vaisius, salstelėjusį minkštimą.

Taigi nesunkiai rasite veisles, turinčias tam tikrų savybių, kurių daugiausia pageidauja daržininkai. Svarbiausia, ką reiktų žinoti renkantis paprikų veisles - tai, kaip minėta, paprikų auginimo tikslas, vieta, vaisių dydis ir subrendimo laikas, skonio savybės.

Jeigu norite realizuoti daigus tinkamus auginti šildomuose šiltnamiuose, labiau tinka aukštaūgės vidutinio vėlyvumo ir ankstyvumo veislės. Jei numatomos auginti nešildomuose polietileno šiltnamiuose, po polietileno priedangomis ar polietileno šiltnamiuose po žalumyninių daržovių ar ankstyvųjų daigų, reikėtų rinktis ankstyvųjų paprikų veisles.

Paprikų sėklas įsigykite internetu

Balta H		Ankstyvos, dideli vaisiai
Yecla H		L. ankstyvos, raudonos
Jupiter		Vid. ankstyvumo, raudonos, lauko
Blondy H		Kreminės geltonos
Limone H		Ankstyvos, geltonos
Dimentio		Šviesiai geltonos spalvos, stora odele.

Paprikų sėja

Sėklos sėjamos nuo vasario vidurio iki kovo vidurio, skaičiuojant apie 60-80 dienų nuo pasėjimo iki daigų sodinimo į nuolatinę augimo vietą. Ilgiau laikyti sėjinukų nerekomenduojama, jie peraugs, susilpnės, nes kuo ilgiau auga, tuo šaknims reikia didesnio maitinamojo ploto.

Paprikos dygsta ilgokai, apie 12-15 dienų.

Parduodamos sėklos dažniausiai būna beicuotos ir prieš sodinimą papildomo apdirbimo joms nereikia. Kai kurie daržovių augintojai rekomenduoja paprikų sėklas prieš sėją 2-3 paras palaikyti deguonies prisotintame (pavyzdžiui, naudojant akvariumų kompresorių) vandenyje. Po to jas paskleisti ant drėgno audinio ir palaikyti šiltoje +25-30 laipsnių temperatūros vietoje, kol bradės brinkti. Tik tuomet sėti.

Nebeicuotas sėklas apie pusvalandį reikėtų palaikyti silpname (1 proc.) kalio permanganato tirpale. Po to sėklos perplaunamos, apdžiovinamos ir sėjamos į dėžes, puodelius ar vazonėlius. Kad greitai neišgaruotų drėgmė, dėžės uždengiamos plėvele, kuri nuimama kasdien laistant substratą. Plėvelė nuimama daigams išdygus.

Svarbiausia, kad substratas būtų purus ir lengvas. Daigų auginimui dažniausiai naudojamos aukštutinio tipo durpės. Ūkiuose, kur daigų auginimas yra pramoninis, daigams auginti naudojama mineralinė vata arba kokosų pluoštas.

Nepramoniniame šiltnamyje daigų auginimui geriausia naudoti lengvą žemę - mišinį iš komposto, derlingos humusingos žemės, durpių (aukštutinio tipo, kurios yra šviesiai rudos spalvos) ir smėlio santykiu 5:2:2:1 arba tam tikslui paruoštą gruntą.

Žemė sėjant turi būti drėgna, šilta. Sėklos sėjamos 0,5-1,5 cm gyliu, atstumai tarp eilių 3-4 cm, tarp sėklų - 0,5 cm. Pasėjus žemę lengvai paspaudžiame, kad sėklos greičiau įgertų drėgmės.

Sėklų dygimo temperatūra yra 25-27 laipsniai C, išdygus, kad daigeliai neištįstų ir geriau įsišaknytų, temperatūra mažinama iki 20-22 laipsnių C. Pirmas laistymas - 25 laipsnių C vandeniu 4-5 dieną po sudygimo.

Daigams augant temperatūra pamažu mažinama: saulėtą dieną - iki 20-22 laipsnių C, apsiniaukusią - iki 16-18, naktį iki 14-18 laipsnių C , priklausomai nuo dienos temperatūros. Dirvos temperatūra turi būti 2-3 laipsniais žemesnė nei aplinkos temperatūra.

Daigai papildomai apšviečiami, kad dienos ir dirbtinio apšvietimo trukmė būtų apie 18 valandų per parą.

Vėliau daigus reikės pikuoti. Paprikų daigai itin jautrūs persodinimui, tad jei jų auginame ne itin daug, galima iš karto sėti į kiekvienam augalui skirtą vazoną, dėžutę, tokiu atveju šaknys būna iki 1,5 karto didesnės.

Pikuojama užaugus pirmąjai tikrųjų lapų porai (apie 20-25 dieną po sėjos), į tą patį gylį kaip ir augo. Naudojamos 8-10 cm skersmens dėžutės ar vazonėliai.

Dr. Julė Jankauskienė laikosi nuomonės, o ir daugelis šaltinių tai nurodo, jog saldžiųjų paprikų daigų geriau nepikuoti, o sėti juos tiesiai į plastikinius ar durpių puodelius. Jei saldžiųjų paprikų daigai pikuojami, jų vystymasis vėluoja1,5-2 savaites, gaunamas vėlyvesnis pirmasis derlius ir mažesnis bendras derlius.

Optimalus paprikų daigų auginimo laikas iki sodinimo į nuolatinę augimo vietą yra 60-80 dienų.

Paprikų daigų tręšimas

Daigai tręšiami 2-3 kartus kas 10-12 dienų. Pirmą kartą tręšiama išaugus dviem tikriesiems lapams, išpikavus tai daroma ne anksčiau kaip po 10-15 dienų.

Daigai genėjami ir formuojami, nes nuo to priklausys paprikų derlius. Užaugus 9-12 lapeliams, susidaro žiedas, kurį reikia pašalinti, nes kitaip derlius bus ankstyvas, blogiau formuosis lapai. Visos atšakos žemiau žiedo pašalinamos.

Prieš sodinant į nuolatinę augimo vietą, daigus reikėtų užgrūdinti išnešant kuriam laikui į lauką ar vėsią patalpą, t.y. palaikyti žemesnėje, bet ne mažesnėje nei 13 laipsnių C temperatūroje.

Pardavimui ir sodinimui į nuolatinę augimo vietą paruošti daigai turi būti 25-30 cm aukščio, bet neperaugę ir neištįsę, turėti 10-15 lapų, jie turi būti sodriai žalios spalvos, gali būti su užmegztais žiedeliais.

Jei daigai pernelyg ištįso, pardavimui, aišku, netiks. Bet savo reikmėms juos dar galima išgelbėti. Tokiu atveju pjauname daigą į dvi dalis virš trečio ar ketvirto tikrojo lapelio ir viršutinę dalį merkiame į vandenį. Po 8-10 dienų ūgliukas išleidžia keletą šaknelių. Tuomet jau galima sodinti į substratą.

AgroZinios.lt inf

Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Daržovių auginimas, Veislininkystė, sėklų ir sodinukų prekyba, Verslo idėjos kaime