Vaistinė ramunė

Graižažiedžių (compositae) šeimos vienmetis augalas. Natūralioje gamtoje auga atvirose vietose, dažniau sunkesniuose dirvožemiuose ir yra vienas iš perspektyviausių vaistinių augalų, tinkamų auginti Lietuvos gamtinėmis sąlygomis.

Vaistinės ramunės yra gana didelę supirkimo ir galutinio produkto pardavimo kainą turinti žaliava, o kaip augalai jos nereiklios priežiūrai, duoda gana nemažą (apie 0,5-1,2 t/ha sausų graižų) derlių. Kokybiškam ramunių derliui surinkti reikalinga daug rankų darbo, džiovyklos turėtų būti įrengtos netoli auginimo vietos, nes džiovinimo procesas po surinkimo turėtų prasidėti ne vėliau kaip po 2-3 valandų. Kombainu surinktų ramunėlių žiedų supirkimo kaina yra mažesnė, tačiau ją kompensuoja ir mažesnės surinkimo bei perdirbimo išlaidos. Taigi rankinis apdorojimas yra naudingesnis tada, kai turima mažiau auginimo ploto ir ramunės parduodamos ne kaip žaliava, o kaip galutinis, vartotojui visiškai paruoštas produktas.

Vaistinių ramunėlių auginimas

Ramunėlėms auginti geriausia tinka humusingos, neutralios arba rugščios lengvo priemolio ir priesmėlio dirvos. Šie augalai mėgsta saulėtą vietą. Geriausi priešsėliai - žieminiai javai arba kaupiamieji. Ramunėlės nemėgsta piktžolėtos dirvos, todėl prieš sėją reikėtų gerai įdirbti dirvą. Mineralinėmis trąšomis tręšiama rudenį, prieš gilujį arimą. 1 ha įterpiama 300 kg superfosfato, 150 kg kalio druskos. Ramunėlėms išleidus keletą lapelių tręšiama 100 kg/ha amonio salietros.

Hektarui apsėti reikia 2-2,5 kg sėklų. Sėklos neįterpiamos, išskyrus tuos atvejus, kai dirva sausa, tačiau ne giliau kaip 0,5 cm. Sėklos daigios išlieka 5-6 metus. Ramunėlės sėjamos eilėmis, paliekant 30 centimetrų tarpus, arba juostomis su 60 centimetrų tarpais. Sėti galima rudenį, rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje, žiemoja augalai su keliais susiformavusiais lapais. Taip pat sėjama ir savaitė prieš šalčius arba ankstyvą pavasarį.  Sėklos sudygsta per 7-14 dienų.

Vaistinių ramunėlių priežiūra

Sudygus purenami tarpueiliai ir išnaikinamos piktžolės. Per vegetaciją 2-3 kartus purenama žemė ir naikinamos piktžolės. Ramunėlės ima žydėti po 2 mėnesių nuo sudygimo. Skinamos 2-3 kartus per sezoną. Rankiniu būdu skinant galima priskinti geresnės kokybės žiedus (graižus), tačiau, kaip jau minėta, greičiau ramunėles skinti mechaniniu būdu. Skinant žiedkočiai turėtų būti ne ilgesni kaip 3 cm.

Nuskinti ramunėlių žiedai paskleidžiami plonu sluoksniu (1 kg/m2) tamsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Ramunėlės džiovinamos džiovyklose ne didesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje.

Vaistinių ramunėlių vaistinės savybės

Ramunėlių žieduose yra 0,2-0,8 % eterinio aliejaus, kuris susideda iš chamazuleno, terpeno, seskviterpeno, kadineno, izovalerijono rūgšties.

Ramunėlės auginamos dėl jų vaistinių sąvybių. Vaistinei žaliavai naudojami ramunėlių graižai (žiedai). Šios augalų dalys turi antiseptinių ir audinių regeneracijos savybių, todėl naudojamos išoriškai žaizdoms plauti, burnai skalauti nuo dantenų uždegimo, stiprina plaukų šaknis, dezinfekuoja galvos odą, atjaunina veido odą.

Ramunėlių pagalba yra gydoma bronchinė astma, gastritas, kolitas. Eteriniai aliejai mažina dujų susidarymą žarnyne.

Ramunėlių arbata malšina viduriavimą, menstruacijų sutrikimus, skrandžio spazmus.

Ramunėlės taip pat mažina bronchų spazmus bei gali būti naudojamos, jei kosulys sukeltas alerginės reakcijos, nes turi antialerginį poveikį. Ramunėlės džiovina gleivinę.

Ramunėlių žiedai gerina virškinimą skatindami tulžies išsiskyrimą ir aktyvindami virškinamojo trakto liaukas, slopina uždegimą, atpalaiduojančiai veikia skrandį ir žarnyną, gydo viduriavimą. Antpilas daromas maišelį žiedų užpylus puodeliu vandens ir palaikant 10 minučių. Geriama 1-3 puodeliai per dieną.