Pankolio auginimas

2025-03-05 11:38 Peržiūros : 89 Spausdinti

Pankolis (Foeniculum vulgare) - aromatinga ir vertinga prieskoninė daržovė, priklausanti salierinių augalų šeimai. Jis kilęs iš Viduržemio jūros regiono, kur auginamas tūkstančius metų. Pankolis vertinamas ne tik dėl unikalaus skonio, bet ir dėl savo vaistinių savybių.

Pankoliai skirstomi į dvi pagrindines rūšis:

Lapinis (vaistinis) pankolis (Foeniculum vulgare) - tai aukštas, šakotas augalas, kurio lapai ir sėklos naudojami kaip prieskoniai arba vaistinė žaliava. Jis dažniausiai auginamas dėl žalumynų ir aromatinių sėklų, iš kurių gaminamos arbatos, vaistiniai užpilai ir įvairūs maisto prieskoniai.
Gumbinis (daržovinis) pankolis (Foeniculum vulgare var. azoricum) - ši veislė augina storą, mėsingą baltą gumbą (sutankėjusį stiebo pagrindą), kuris naudojamas kaip daržovė. Jis išsiskiria švelniu, anyžių primenančiu skoniu ir puikiai tinka įvairiems patiekalams - salotoms, troškiniams, kepimui ir net žaliavalgystei.

Pankoliai mėgsta šiltą klimatą, tačiau juos galima sėkmingai auginti ir Lietuvoje. Lapinis pankolis yra daugiametis, bet dėl žiemos šalčių dažniausiai auginamas kaip vienmetis ar dvimetis augalas. Gumbinis pankolis Lietuvoje auginamas vienmečiu būdu - svarbu pasirinkti tinkamas veisles ir laiku sėti, kad susiformuotų kokybiški gumbai.

Pankolio maistinės, prieskoninės ir vaistinės savybės

Pankolio maistinė vertė ir panaudojimas virtuvėje
Pankolis yra puikus skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis. Jame gausu:

Vitaminų A, C, E, K, B grupės vitaminų (ypač B9 - folio rūgšties),
Mineralų: kalcio, kalio, magnio, geležies, fosforo, cinko,
Eterinių aliejų, suteikiančių būdingą anyžinį aromatą.

Gumbinis pankolis savo skoniu primena salierą, anyžių ir pastarnoką, o tekstūra yra traški ir sultinga. Jį galima valgyti žalią, troškinti, kepti ar net dėti į sriubas ir padažus. Lapinis pankolis dažniausiai naudojamas kaip prieskonis - tiek švieži lapai, tiek sėklos puikiai tinka žuvies, mėsos, daržovių patiekalams bei kepiniams pagardinti.

Pankolio prieskoninės savybės
Pankolio sėklos - vienas populiariausių prieskonių Viduržemio jūros ir Azijos virtuvėse. Jos pasižymi saldžiu, anyžių primenančiu skoniu ir dažnai naudojamos duonos kepiniuose, padažuose, marinuotuose patiekaluose bei arbatai gaminti. Džiovinti pankolio lapai ir stiebai taip pat gali būti naudojami kaip subtilaus aromato prieskonis.

Pankolio vaistinės savybės
Pankolis nuo seno vertinamas kaip virškinimą gerinantis ir raminantis augalas. Jo sudėtyje esantys eteriniai aliejai pasižymi priešuždegiminėmis, spazmolitinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Pankolio arbata dažnai naudojama:

Virškinimui gerinti, nes mažina pilvo pūtimą ir spazmus,
Kvėpavimo takams valyti, nes padeda atsikosėti ir mažina gleivių sankaupas,
Nervų sistemai raminti, todėl jis įtraukiamas į įvairius vaistažolių mišinius,
Laktacijai skatinti, nes pankolio arbata populiari tarp maitinančių mamų.

Pankolio sėklos taip pat įeina į įvairius vaistinius mišinius nuo gastrito ir virškinimo sutrikimų.

Vieta ir dirvožemis pankoliams

Pankoliai yra šilumą ir šviesą mėgstantys augalai, todėl geriausiai auga atvirose, saulėtose vietose, apsaugotose nuo stiprių vėjų. Jiems būtinas geras apšvietimas, nes šis augalas priklauso ilgos dienos kultūroms - esant per trumpai šviesos dienai, jo augimas gali sulėtėti, o per ilgai dienai - jis gali anksti pereiti į žydėjimo stadiją, ypač jei netinkamai parinktas sodinimo laikas. Pankolis nemėgsta užmirkusių vietų, todėl netinka pelkėtos žemumos ar vietos su aukštu gruntiniu vandeniu.

Sodinant pankolį, svarbu laikytis tinkamo kaimynystės principo. Jis puikiai dera su žirniais, kaliaropėmis, agurkais, kopūstais ir bulvėmis, tačiau blogai auga šalia pomidorų, pupelių, krapų ir morkų, nes su šiomis kultūromis gali konkuruoti dėl maistinių medžiagų. Vienoje vietoje pankolį galima auginti 2-3 metus, tačiau vėliau rekomenduojama keisti vietą, kad sumažėtų ligų ir kenkėjų pavojus.

Dirvožemis pankoliui turi būti derlingas, purios struktūros ir gerai drenuotas. Geriausiai tinka lengvi priemoliai arba priesmėliai su neutraliu pH (6,5-7,0). Jei dirva rūgšti, ją būtina kalkinti. Dirvos paruošimas pradedamas iš anksto - rudenį giliai perkasant lysves (iki 30 cm gylio) ir įterpiant organines trąšas, tokias kaip kompostas ar perpuvęs mėšlas. Pavasarį dirva papildomai išpurenama ir praturtinama mineralinėmis trąšomis, kurios reikalingos augalų augimui ir gumbų formavimuisi.

dirvožemis pankoliams
Vageles pankoliui verta prieš sėją palaistyti. Tada pačios sėklos greitai išdygs su didesniu drėgmės kiekiu. Aplinkuo esančios piktžolių sėklos sudygs vėliau.

Pankolio sėjimas daigams

Daigai dažniausiai ruošiami siekiant užauginti pankolių gumbus. Pradedančiam išauginti pankolio gumbus tikras iššūkis. Pankolio gumbai formuojasi kai saulės kiek mažiau, pakanka drėgmės. Todėl sėjant daigus ir juos auginant šiltnamyje pavasarį galima užauginti kokybiškus gumbus.
Sėjant daigus, tai daroma kovo-balandžio mėnesiais, naudojant durpinius arba plastikinius vazonėlius, nes pankolio šaknys nemėgsta persodinimo. Sėklos užberiamos 0,5 cm storio žemės sluoksniu, nes dygimui reikalinga šviesa. Optimali dygimo temperatūra - 20-25 °C, o pirmieji daigai pasirodo po 7-10 dienų. Kai daigai pasiekia 3 savaičių amžių ir išleidžia pirmuosius tikruosius lapelius, juos reikia pikuoti. Po pikavimo daigus rekomenduojama laikyti 8-10 °C temperatūroje, kad jie neištįstų.

Kai daigai pasiekia 10-15 cm aukštį ir turi 3-4 tikruosius lapelius, jie gali būti sodinami į lauką, paprastai gegužės viduryje arba birželio pradžioje, kai dirva jau pakankamai sušilusi ir nėra šalnų pavojaus. Sodinant būtina palikti 15-20 cm atstumą tarp augalų ir 40-60 cm tarp eilių, jei auginami gumbiniai pankoliai. Jei sodinami lapiniai pankoliai, atstumai gali būti mažesni. Kadangi pankolis blogai perneša persodinimą, sodinant reikia stengtis nepažeisti šaknų sistemos.

Pankolio sėjimas lauke

Pankolį galima sėti tiesiai į atvirą gruntą, tačiau tam svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Žalumynams gauti sėjama nuo balandžio vidurio iki liepos pabaigos, kas 2 savaites, kad būtų užtikrintas nuolatinis derlius. Gumbiniam pankoliui sėklos sėjamos birželio pabaigoje arba liepą, kai šviesos diena pradeda trumpėti - taip išvengiama priešlaikinio žiedstiebių formavimosi, kuris neleidžia susidaryti kokybiškiems gumbams.

lapinis pankolis
Gumbiniai pankoliai taps lapiniais jei trūks drėgmės ir bus per šilta ir saulėta. Pankolis išleis stiebus.

Prieš sėją sėklas rekomenduojama mirkyti 12-24 valandas, kad jos greičiau sudygtų. Sėjama 1-2 cm gylyje į sunkią dirvą ir 2-3 cm gylyje į lengvą dirvą. Tarp eilių paliekama 40 cm, o tarp sėklų - 15-20 cm, jei auginami gumbiniai pankoliai. Po 10-15 dienų, kai išdygsta daigai, juos būtina išretinti, paliekant po vieną stipriausią augalą kas 15-20 cm.

Pankolio tręšimas

Pankolis yra gana reiklus maistinėms medžiagoms, tačiau reikia vengti per didelio organinių trąšų kiekio, nes perteklius gali skatinti pernelyg vešlų žaliosios masės augimą ir sulėtinti gumbų formavimąsi. Rudenį dirvoje įterpiamos organinės trąšos (kompostas, perpuvęs mėšlas), tačiau jos neturėtų būti naudojamos prieš pat sodinimą.

Pavasarį pankoliui būtinos mineralinės trąšos. Pirmas tręšimas atliekamas 3-4 tikrųjų lapelių stadijoje, įterpiant 10-12 g amonio salietros, 20-25 g superfosfato ir 10-12 g kalio druskos 1 m². Jei pankolis auginamas sėkloms, antras tręšimas atliekamas žiedkočių formavimosi metu, naudojant 10 g amonio salietros ir 5-8 g superfosfato 1 m². Galiausiai, kad vaisiai tinkamai sunoktų, prieš galutinį derliaus nuėmimą įterpiama 2 g fosforo trąšų 1 m² drėgnos dirvos.

Pankolių priežiūra

Pankolių priežiūra nėra sudėtinga, tačiau norint užtikrinti kokybišką derlių, reikia nuolat rūpintis dirvos purenimu, piktžolių naikinimu, laistymu ir apkaupimu.

Dirva aplink pankolius turi būti reguliariai purenama, kad būtų užtikrintas geras oro patekimas į šaknis. Per sezoną dirvą rekomenduojama purenti 2-3 kartus, pradedant iškart po sudygimo. Piktžolės naikinamos rankomis arba lengvai kultivuojant tarpueilius.

pankolio priežiūra

Laistymas turi būti reguliarus ir gausus, ypač sausros metu. Vandens trūkumas gali sukelti ankstyvą žydėjimą, o tai neleidžia susiformuoti gumbams. Laistyti pankolius reikia 2-4 kartus per sezoną, sunaudojant 15-20 litrų vandens 1 m². Jei dirva lengva, laistyti galima dažniau, bet mažesniais kiekiais.

Kai pankolis pradeda formuoti gumbą, labai svarbu jį apkaupti - tai padeda apsaugoti augalą nuo per didelio saulės poveikio, išlaikyti drėgmę ir suteikti gumbui švelnesnę tekstūrą. Apkaupimas atliekamas, kai gumbas pasiekia 5-7 cm skersmenį.

Pankolių ligos ir kenkėjai

Pankolis nėra atsparus ligoms ir kenkėjams, todėl būtina reguliariai stebėti augalus ir užtikrinti tinkamą prevenciją.

Pagrindiniai kenkėjai: pankolio daigus ir jaunus augalus gali pažeisti gegužės vabalų lervos, amarai, tripsai, taip pat machaonų vikšrai, skėtinių augalų ugniukas. Labiausiai pavojingi yra skėtinis ir dryžuotasis blakės, kalendros sėklagraužis bei skėtinė kandis, kurie pažeidžia lapus ir sėklas.

Pagrindinės ligos: pankolis gali sirgti fomoze, kuri ypač pavojinga auginant pankolį sėkloms. Šios ligos požymiai išryškėja vidurvasarį - ant lapų ir stiebų atsiranda smulkios dėmelės su apnašomis. Jei liga išplitusi, rugsėjį-spalį augalas visiškai nudžiūsta, o sėklos išbyra dar nesubrendusios.

Ligos ir kenkėjų prevencija: pagrindinė kovos priemonė - tinkama sėjomaina, laiku pašalintos augalų liekanos ir optimalus sodinimo tankis, kad būtų užtikrintas geras oro judėjimas. Kadangi pankolis dažniausiai auginamas kaip prieskoninė ir vaistinė kultūra, cheminių priemonių naudojimas yra ribotas.

Pankolių veislės

Skirtingos veislės skiriasi derėjimo trukme, augalo dydžiu ir gumbų savybėmis. Daug kas siunčiasi sėklas iš Rusijos kur didesnis pankolių pasirinkimas. Dažniausiai pardavėjai skelbiasi daržininkų forumuose.

Ankstyvosios pankolių veislės

Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Daržovių auginimas, Vaistažolių, prieskonių, gėlių augintojai