Vaismedžių sodinimas

Vaismedžių sodinimas mėgėjiškame sklype ir profesionaliame sode kiek skiriasi.  Mėgėjiškuose soduose ima sparčiai grįžti augios veislės. Prieškario ir pokario soduose  smarkiai keičiamos senos veislės į naujas. Ypač plinta atsparios ligoms, saldžios veislės.

Vaismedžių sodinukai

Populiariausiais sodų vaismedžias išlieka obelys. Mūsų klimatas obelims yra labai tinkamas. Antra pagal populiarumą yra lieka kriaušės ir slyvos. Atsižvelgiant į klimato atšilimą, šiltėjančias žiemas sparčiai plinta anksčiau egzotiškais laikyti abrikosai ir persikai.

Vaismedžių sodinukai yra iš kelių šaltinių. Dideli sodininkystės ūkiai skiepyja ir augina sodinukus patys. Viena iš problemų tai, kad taupant skiepai imami iš savo auginamų motininių krūmų. Tam, kad užaugtų motininis medis iki pramoninių skiepų kiekių praeina daug laiko.  Todėl tokių ūkių kišami pasenusių veislių medeliai: alyviniai, ananasiniai, grabšteinai, antaniniai.  Šių veislių tikrai neverta sodinti visą medį, pakanka įskiepyti keletą šakų į vieną medį. Be to senesnių veislių kaip alyvinis, ananasinis yra daugybė skirtingų poveislių su skirtingomis savybėmis. Pirkdami alyvinį nebūtinai nusipirksitę tą patį kuris džiugino senelių sodyboje. Daug paprasčiau bus pasiimti skiepą nuo senelio obels ar gerai rekomenduojamos alyvinės obels ir paskiepyti seną obelį arba sodinuką. Galima į tą pačią alyvinę įskiepyti skirtingų alyvinių poveislių - taip galima alyvinių derėjimą pratęsti nuo pirmųjų obuolių iki gana vėlyvo laikotarpio. Gerai tik ir kitų senovinių ankstyvų veislių įskiepijimas į vieną ankstyvą obelį. Tik neverta pirkti iš karto keliomis šakomis suskiepytų medžių. Apatinės šakos dažniausiai būna per žemai mėgėjiškam ūkiui.

Dar viena problema, kad medelynai didžiąja dalimi prekiauja žemaūgėmis obelimis. Tai obelys kurių poskiepis augina mažesnes šaknis. Tokie sodinukai pravartūs pramoniniuose ūkiuose kur obelys auginamos eilėmis viena šalia kitos, daromos atramos. Erdvioje sodyboje vienareikšmiškai reikalingos ūgios obelys. Galima ūgią obelį išauginti ir iš žemaūgių obelų, tačiau dėl šaknų silpnumo tokių obelų kamienai virsta.

Jau dauguma ūkių turi ir modernesnių savarankiškai išaugintų veislių kaip Beloruskoje sladkoje/malinovoje, Florina, Jonagold, Aldas, Šampion. Šių veislių drąsiai galima auginti po medį. Jos puikiai tinka laikymui ir sultims.

Šie savarankiškai išauginti sodinukai turi dažniausiai labai geras šaknis ir juos geriau pirkti su atviromis šaknimis. Konteineryje tokių sodinukų šaknys greičiaisiai bus užsilenkusios ir sunkiau prigis.

Daug soininkystės ūkių veža sodinukus atviromis šaknimis iš Lenkijos, pirkdami ten labai pigiai. Vėliau sodinukai sodinami į konteinerius ir po kurio laiko parduodami. Kartais prekiaujantys sodinukais parduoda pirmamečius sodinukus konteineriuose  - nepirkite jų, jie dažnai būna su neišsivysčiusiomis šaknimis. Geriau pirkti kai sodinukai per metus sustiprės ir prigis. Lenkų sodinukai yra visai kokybiški, daug gerų veislių. Arba kaip tik konteineryje sodinukas perlaikomas, susisuka šaknys ir jei normaliai nebus ištiesinta ( kas kai kuriais atvejais sudėtinga) augalas sunkiai augs.

Prastesni sodinukai kai jais prekiauja tame nesispecializuojantys statybinių medžiagų ar net maisto prekių prekybiniai centrai. Sodinukai dažnai būna padžiuvę ir sunkiai prigyja.

Geriausios obelų veislės

Obelų šeimai pakanka  3 - 6 medžių. Subrendus medžiams iš tiek galima užauginti 300 - 1200 kilogramų obuolių. 6 brandžių obelų pakaks ir sidrui pagaminti.

Ankstyvų obelų pakanka 1. Vienas medis gali būti iš pusės alyvinio, pusės Konfetnaja arba ankstyvą ananasinį. Yra ir modernių ankstyvų veislių kaip Agra. Nors Konfetnaja ar Persikinis  sodinukų veislės vertos ir visam medžiui, obuoliai ankstyvi, subręstantys rugpjūčio mėnesį. Tai saldūs ir sultingi obuoliai, laikymui netinkami, tačiau išeina labai skanios sultys. Yra labai fantastiška etnografinė greičiausiai ananasinių obuolių veislė. Žali sultingi obuolai, subrendę tampa gintariniai. Labai fantastiškos sultys.

Konfetnaja obelys sunoksta gana nevienodai, valgymo sezonas truks 4 ar net 6 savaites. Valgyti galima kartu su alyviniais, paskutiniai obuoliai sulaukia rugsėjo. Paskutiniai obuoliai sukaupia tiek sulčių, kad obuolys skęsta vandenyje.

Rudeninių obuolių reikia 2 - 3 medžių. Labai pasiteisinusi veislė Auksis, darbinis arkliukas. Prižiūrint nepramečiuoja, labai derlinga ir natūraliai riboja augančių obuolių kiekį. Dėl to obuoliai užauga dideli, sukaupia daug cukraus. Skonis saldžiarūgštis. Puikiai tinka sultims ir sidrui. Dar tiks atskiram medžiui Freedom, Kovalenkovskoje, Delikates. Auksis puikiai tinka sandėliavimui, laikosi iki kovo mėnesio.

Žieminiai obuoliai dažniausiai naudojami sandėliavimui ir sultims. Verta paieškoti saldžią žieminę obuolių veislę Alesia, taip pat Florina, Belaruskoje Sladkoje.

Beloruskoje Malinovoje subręsta gana vėlai, saldūs su labai silpna rūgštele, optimalus derinys. Sandėlyje laikysis iki pavasario.

Kokio augumo sodinukus rinktis

Pramoniniame sode kuriame labai svarbu paprastas derliaus surinkimas ir medelio priežiūra dominuoja žemaūgės ir vidutinio ūgio obelys. Mėgėjiškame erdviame ūkyje prioritetai pastaruoju metu smarkiai pasikeitė. Optimalus apatinių šakų aukštis apie 1,5 metro nuo žemės. Tai sąlygoja partogumas prieiti prie pat kamieno tvarkant veją su traktoriuku ar vejapjove. Viršutinės šakos neverta, kad būtų aukščiau kaip 3 - 3, 5 metrai. Aukščiau būna gana sudėtinga purkšti ir nuimti derlių. Todėl mėgėjiškame ūkyje verta naudoti ūgesnių veislių obelis. Jos turi gerokai stipresnes šaknis, galima suformuoti stiprias, storesnes ir ilgesnes šakas. Žemaūgių obelų šaknys gali neatlaikyti tokių apkrovų ir medžio kamienas links.

Kaip parinkti vietą vaismedžiui

Obelų, kriaušių, vyšnių, trešnių, abrikosų, persikų ir kitų vaismedžių sodinimas gana panašus. Kiek skiriasi kaulavaisinių ir sėklavaisinių vaismedžių sodinimo gylis. Obelų ir kriaušių skiepijimo veita turėtų būti dešimčia centimetrų aukščiau žemės paviršiaus. Vyšnioms, tręšnėms, abrikosams, persikams skiepijimo vieta turėtų būti sulig žemės paviršiumi ar kokiu centimetru po žeme.

Obelims, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms geriausi neutralūs dirvožemiai. Kaulavaisiniai ypač nemėgsta užmirkusių žemių ir aukšto gruntinio vandens lygio. Obelys tai iškenčia, bet trumpiau auga, serga. Slyvoms, abrikosmms, persikams reikia parinkti saulėtas vietas. Abrikosams ir persikams reikėtų parinkti vietą netoli pietinės sienos, pietiniame šalite ar krūmais nuo šiaurinių vėjų apsaugotoije  vietoje.

Atstumai tarp vaismedžių priklauso nuo veislės ir numatomo genėjimo. Apatinė obels šaka mėgėjiškame sode optimali apie 1,5 - 2 metrų ilgio. Tokios obels diametras bus apie 3 - 4 metrai. Atstumas tarp obelų turėtų būti mažiausiai 4 metrai, dar geriau palikti 5 metrus. Slyvos ir vyšnios diametras kiek mažesnis, pakaks 3 -4 metrų. Trešnėms geriau daryti ilgesnes šakas ir didesnius atstumus tarp medžių.

Duobės dydis priklauso nuo vaizmedžio šaknų apimties ir dirvožemio derlingumo. Mažiau derlinguose dirvožemiuose kasama didesnė duobė, kad bent jau pirmiems penkeriems metams vaismedis turėtų pakankamai jėgos augti.  Vėliau išsiplėtus šaknynui vaismedis susirenka pakankamai reikalingų mineralinių medžiagų.
Optimalus duobės sodinukams diametras apie 80 centimetrų. Derlingo sluoksnio storis apie 60 centimetrų. Jei dirvožemis derlingas pakaks ir duobės kurios diametras panašus kaip šaknų diametras. Jei dirvožemio derlingas tik viršutinis sluoksnis jį galima panaudoti duobės apačiai. Iškasus kiek gilesnę duobę žemyn sudedama velėna. Smėlėtuose gruntuose apačioje daromas ekranas iš molingo dirvožemio. sunkiuos egruntuose verta padaryti dešimties centimetrų drenuojantį sluoksnį iš žvyro.

Sodinimas plono gero dirvožemio sluoksnyje. Iškastas karutis skurdžios žemės, apačion sumesta velėna. Dar dalis derlingo sluoksnio be šaknų eis į mišinį sodinukui.

Kaip sodinti vaismedžių sodinukus

Duobės užpildas dažniausiai daromas iš trijų pagrindinių komponentų. Komposto kuriame gausu azoto ir kuris duos impulsą lapų ir tuo pačiu medienos augimui dedama apie trečdalį mišinio. Jei dirvožemis smėlėtas ir vanduo tiesiog prabėga verta įdėti apie trečdalį durpių. Durpės dedamos neutralizuotos arba galima neutralizacijai įdėti dolomito miltų. Trečiasis komponentas tai derlinga daržo žemė arba derlingas sluoksnis iškasus duobę.

Žemės mišinys iš komposto, durpių, derlingo sluoksnio. Supilamas kibiras vandens, palaukiama kol susigers

Supylus į duobę žemės mišinį įpilamas kibiras vandens. Tai bus vandens atsarga šaknims. Dar vandens galima supilti po pasodinimo, nors jei žemė drėgna, geriau tai padaryti po kelių dienų.  Susigėrus vandeniui padaroma šaknų apimties duobė ir dedamas sodinukas. Sodinuko sudėjimo momentas labai atsakingas, nes daugybė neprigijusių, ar vėliau žuvusių sodinukų dėl užlenktų šaknų. Ypač nukenčia kaulavaisiniai ir jų užlenkta liemeninė šaknis. Geriau šaknis apkarpyti ir sodinti pamirkius į molio skiedinį. Atitinkamai pasodinus reikėtų kiek sumažinti šakų.

Sodinant ant šaknų pilamos žemės ir pastoviai pamindoma. Pasodinus neturi likti tuštumų. Įstatomi kuoliukai iš dviejų pusių vyraujančių vėjų kruptimi. Dažniausiai tai šiaurės ir pietų kryptis. Reikia medelį pririšti, kad vėjas netraukiotų šaknų linguojant medeliui.

Pasodinto sodinuko priežiūra

Pasodinus sodinuką daromas dubenėlis iš žemių, kad būtų galima įpilti didelį kiekį vandens ir jis nenubėgtų tolyn. Atvirą žemę mulčiuojame sluoksniu džiovintos vejos. Rauname piktžoles, kad nekonkuruotų su medelio šaknimis. Laistoma gausiai kartą per savauitę vasaros periodu.

Geriausias vaismedžių sodinimo laikas

Medelis konteineriuose leidžia pratęsti sodinimo sezoną beveik visam šiltam laikotarpiui. Mėgėjams tai iš tiesų geras sodinimo variantas. Prigijęs medelis daug lengviau perkelia persodinimą. Tačiau yra ir trūkumų. Neverta pirkti peraugusių medelių, šaknys ten išsilanksčiusios po konteinerį ir tiek būna suaugusios, kad neįmanoma būna ištiesinti. Neištiesinus šaknų  labai sumažėja kokybiško augimo ir prigijimo galimybės. Tuo tarpu mažiausiai nukentės sodinukas tiesinant šaknis pavasarį.

Pavasaris lieka pačiu geriausiu laiku sodinti visiems vaismedžiams. Jei reguliariai laistyti medelis gerai prigis ir pasiruoš žiemai. Tačiau jei nėra galimybių laistyti, geriau sodinti rudenį.