Auginimas pakeltose lysvėse

2025-01-29 23:14 Peržiūros : 93 Spausdinti

Aukštos pakeltos lysvės su borteliais iš fibrocemento, plytų, medžio ar metalo išsprendžia daugybę problemų. Jas patogu prižiūrėti, iš jų lengviau nuimti derlių. Tinkamai įrengtose aukštose lysvėse augalai greičiau auga ir geriau jaučiasi.

auginimas pakeltose lysvėse

Kur tinkamiausios pakeltos lysvės

Darbas žemėje reikalauja fizinės jėgos ir gali būti netinkamas žmonėms, turintiems stuburo ligų. Aukštos lysvės leidžia daržininkyste užsiimti vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo nugaros ar kaklo skausmų. Pakeltos virš žemės augalų nereikia pasilenkti tiek, kiek įprastose lysvėse. Savo rankomis įrengtas aukštas lysves galima ravėti ir purenti sėdint ant nedidelės kėdutės.

Sklypų savininkams, kurių žemė yra žemumoje ir kur gruntinis vanduo yra arti paviršiaus, dažnai sunku auginti daržoves dėl per daug drėgnos ir vėsios dirvos. Aukštos lysvės padeda išspręsti šią problemą - pakeltos konstrukcijos greičiau įšyla, nepermirksa ir nereikalauja didelių investicijų į sklypo drenažą.

Tinka daržams, kurie prižiūrimi rankomis be kultivatoriaus.
Pavasarį greitai įšyla, todėl idealiai tinka ankstyvam derliui.
Nepriklauso nuo pradinės dirvos kokybės - į lysvės dėžę galima pripilti bet kokio tipo gruntą.
Leidžia įrengti daržą net apleistame, anksčiau nedirbtame sklype.
Reikalauja reguliaraus laistymo, geriausia - lašeliniu būdu.
Panaikina poreikį kasmet perkasti daržą.

Manoma, kad geriausios pirmosios kultūros naujose aukštose lysvėse, kur dar nesusiformavo natūrali dirvožemio mikroflora, yra agurkai, cukinijos ir moliūgai.

Medžiagos pakeltoms lysvėms

Lysvės gali būti įvairaus pločio ir aukščio. Klasikinė aukšta lysvė turi 30-70 cm bortelius ir 90-120 cm plotį. Lysvės dėžę galima pagaminti iš bet kokių ekologiškai saugių statybinių medžiagų.

Plytų ar betono lysvės - patvariausios, tačiau reikalauja daug darbo. Jos praktiškai amžinos.
Medinės lysvės - pigesnis variantas, bet tarnauja apie 3-4 sezonus. Medieną galima apsaugoti apdeginant ją litavimo lempa.
Fibrocemento lysvės - optimalus variantas. Fibrocementas nepūva, nebijo saulės, vėjo ar šalčio.
WPC lentų lysvės bus labai ilgaamžės, standžios

Pakeltų lysvių įrengimas

Paruoškite žemę - pašalinkite piktžoles ir išlyginkite paviršių.
Tinkamai orientuokite lysves - jos turėtų būti iš šiaurės į pietus, kad augalai gautų pakankamai saulės šviesos.
Apsauga nuo kenkėjų - kad į lysves neįlįstų kurmiai ar grambuoliai, ant žemės paklojama bet kokia cinkuota statybinė tinklinė tvora.
Tinkamos medžiagos lysvės dugnui - negalima naudoti lakštinio metalo ar geotekstilės, nes tarp lysvės grunto ir natūralaus dirvožemio turi vykti oro ir vandens mainai. Dėl to į lysvę galės patekti sliekai ir kita naudinga dirvožemio fauna.
Lysvės stabilizavimas - įrengtas lysvės rėmas papildomai sutvirtinamas į žemę įkaltomis medinėmis ar metalinėmis armatūromis.
Užpildymas dirvožemiu - lysvė pripildoma sodo žeme, sumaišyta su smėliu, mineralinėmis ir organinėmis trąšomis.

Norint sukurti derlingą pagrindą, pirmuoju sluoksniu galima dėti augalines atliekas: senų medžių kamienų nuopjovas, šakas, storesnius stiebus ir lapiją, kuri netinka kompostavimui. Tokia „pagalvė" užtikrins, kad kitą sezoną lysvėse bus pakankamai azoto augalams.

Ką auginti pakeltose lysvėse

Aukštos lysvės Lietuvoje itin tinka pomidorams, agurkams, cukinijoms, moliūgams, morkoms, salotoms, špinatams ir braškėms. Kiekviena iš šių kultūrų turi specifinius auginimo reikalavimus, tačiau pagrindinis privalumas - šiltesnė, lengvesnė ir geriau drenuojama dirva, leidžianti gauti ankstyvesnį ir sveikesnį derlių.

Pomidorai yra viena populiariausių kultūrų aukštose lysvėse, nes jiems reikia šilumos ir geros oro cirkuliacijos. Rekomenduojamas lysvės aukštis - 40-60 cm, dirva turi būti lengva ir derlinga. Prieš pomidorus geriausia auginti ankštines kultūras (pupeles, žirnius), kurios praturtina dirvą azotu. Negalima sodinti pomidorų po bulvių, nes abi kultūros serga tomis pačiomis ligomis.

Agurkai mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl pakeltos lysvės jiems ypač tinka. Jų šaknų sistema jautri pertekliniam vandeniui, todėl geras drenažas būtinas. Optimalus lysvės aukštis - 30-50 cm, o dirvos dugne galima įterpti organinių atliekų (šakų, lapų), kurios suirs ir suteiks papildomos šilumos. Prieš agurkus patartina auginti svogūnus, česnakus ar ridikėlius, nes jie padeda apsaugoti nuo dirvožemio ligų.

Cukinijos ir moliūgai dėl stiprios šaknų sistemos puikiai auga aukštose lysvėse, ypač jei apačioje įterptos šakos ir kitos organinės atliekos. Lysvės aukštis turėtų būti 40-70 cm, o dirva - lengva ir puri. Šios kultūros gerai dera po ankštinių augalų ar salotų, tačiau neturėtų būti sodinamos po kitų moliūginių (agurkų, moliūgų) dėl galimų ligų.

Morkos geriausiai auga purioje, lengvoje dirvoje, todėl aukštos lysvės su 30-50 cm sluoksniu joms idealiai tinka. Akmenų ir sunkaus dirvožemio nebuvimas leidžia auginti tiesias, gražias šaknis. Prieš morkas rekomenduojama auginti bulves, kopūstines daržoves ar ankštinius augalus, kurie gerina dirvos struktūrą. Negalima sėti po salierų, nes jie gali palikti nepalankias sąlygas šaknų vystymuisi.

Salotos ir špinatai yra greitai augančios kultūros, kurioms užtenka 20-40 cm aukščio lysvės. Jos mėgsta drėgną, humusingą dirvą, todėl prieš jas geriausia auginti morkas, ridikėlius ar česnakus. Salotos ir špinatai dažnai sodinami kaip pirmosios sezono kultūros, nes jų vegetacija trumpa, o po jų galima sodinti pomidorus, agurkus ar kopūstines daržoves.

Braškės taip pat gali būti auginamos aukštose lysvėse, nors nuolatiniam auginimui tai nėra geriausias variantas. 30-50 cm aukščio lysvė su lengvu, humusingu dirvožemiu užtikrins gerą drenažą ir šaknų apsaugą nuo puvimo. Prieš braškes rekomenduojama auginti ankštines daržoves ar česnakus, kurie sumažina dirvožemio patogenų kiekį.

Bendrosios taisyklės sodinant aukštose lysvėse: svarbu laikytis sėjomainos, vengti sodinti tas pačias šeimai priklausančias kultūras vienoje vietoje keletą metų iš eilės ir reguliariai papildyti dirvą organinėmis trąšomis. Tokiu būdu aukštos lysvės išliks derlingos ir užtikrins kokybišką derlių kiekvienais metais.

braškių auginimas pakeltose lysvėse

Bulvės nėra tradiciškai auginamos aukštose lysvėse, tačiau tam tikromis sąlygomis tai gali būti visai praktiškas sprendimas. Pagrindinis privalumas – ankstyvesnis dirvos įšilimas, geresnis drenažas ir patogesnė priežiūra. Tai ypač svarbu, jei sklypo dirvožemis yra sunkus, molingas arba linkęs užmirkti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad aukštose lysvėse dirva greičiau išdžiūsta, todėl būtina užtikrinti optimalų drėgmės balansą.

Auginant bulves pakeltose lysvėse, rekomenduojama jų aukštį riboti iki 40–50 cm. Jei lysvė bus aukštesnė, dirvai greičiau pritrūks drėgmės, o bulvės negali pakęsti perdžiūvusio substrato. Taip pat nerekomenduojama lysvės dugno iškloti geotekstile ar kitomis vandeniui nelaidžiomis medžiagomis, nes tai apribotų natūralų drėgmės ir oro judėjimą dirvoje. Po lysve verta įterpti organinių atliekų, tokių kaip šiaudai, šakos ar kompostas – jos suirs ir užtikrins papildomą maistinių medžiagų šaltinį.

Dirvožemis turėtų būti lengvas, purus, humusingas ir gerai drenuojamas. Optimalus pH yra 5,5–6,5, nes per daug šarminė dirva gali skatinti ligų plitimą, o per rūgšti gali trukdyti maistinių medžiagų pasisavinimui. Sodinant bulves, gumbai įterpiami į dirvą 10–15 cm gylyje, eilėmis kas 30–40 cm, paliekant maždaug 60 cm tarp eilių. Kadangi bulvės formuoja gumbus dirvos paviršiuje, būtina reguliariai jas apkaupti – tai apsaugo gumbus nuo šviesos poveikio, kuris gali sukelti jų pažaliavimą ir toksinių medžiagų susidarymą.

Svarbus aspektas – tinkamas drėkinimas. Kadangi pakeltos lysvės greičiau praranda drėgmę, rekomenduojama naudoti lašelinę laistymo sistemą arba reguliariai palaistyti dirvą taip, kad ji būtų drėgna, bet nepermirkusi. Didžiausias vandens poreikis atsiranda žydėjimo metu, kai pradeda formuotis gumbai.

Sėjomaina taip pat svarbi – bulves geriausia sodinti po ankštinių augalų (pupelių, žirnių), kopūstų ar salotų, nes jos gerina dirvos struktūrą ir praturtina ją azotu. Po bulvių aukštose lysvėse nerekomenduojama auginti kitų nakvišinių šeimos augalų, tokių kaip pomidorai, baklažanai ar paprikos, nes jos gali paveldėti tas pačias dirvožemio ligas ir kenkėjus.

Nors bulvių auginimas aukštose lysvėse gali būti sėkmingas, verta įvertinti alternatyvą – bulves galima sodinti paaukštintuose pylimuose, kurių aukštis siekia 20–30 cm. Tai suteikia dalį aukštų lysvių privalumų, tačiau reikalauja mažiau dirvožemio ir leidžia lengviau išlaikyti optimalų drėgmės balansą. Jei vis dėlto nuspręsite auginti bulves aukštose lysvėse, būtina užtikrinti, kad dirvožemis būtų pakankamai maistingas, drėgmė tolygiai palaikoma, o sėjomainos taisyklės tinkamai taikomos – tik taip galima gauti gausų ir sveiką derlių.

Aviečių auginimas pakeltose lysvėse itin tinkamas jei sklype nederlingas dirvožemis. Avietėms auginant pakeltose lysvėse, rekomenduojamas jų aukštis - 40-60 cm. Tai pakankamai aukšta konstrukcija, kad apsaugotų šaknis nuo per didelės drėgmės, tačiau tuo pačiu išlaikytų gerą prieigą prie maistinių medžiagų ir vandens. Lysvės plotis turėtų būti apie 80-100 cm, kad būtų pakankamai vietos krūmų vystymuisi.

Dirvožemis avietėms turi būti derlingas, purus ir gerai drenuojamas, kad šaknys nebūtų per ilgai veikiamos perteklinės drėgmės. Geriausiai tinka lengvas priemolio ar smėlio ir komposto mišinys, praturtintas organinėmis medžiagomis. Prieš sodinant avietes, rekomenduojama dirvą papildyti gerai perpuvusiu mėšlu arba kompostu, nes avietės reikalauja daug maistinių medžiagų. Taip pat naudinga įterpti pelenų, kurie aprūpina augalus kaliu - svarbiu elementu, reikalingu geram derliui.

Sodinant avietes pakeltoje lysvėje, būtina išlaikyti tinkamus atstumus tarp krūmų - jie turėtų būti sodinami kas 40-50 cm, o tarp eilių paliekama bent 1-1,5 metro erdvės. Taip užtikrinama gera oro cirkuliacija, mažinama grybelinių ligų rizika ir lengvesnė priežiūra. Geriausias laikas sodinti avietes yra ankstyvas pavasaris arba ruduo, kad augalai spėtų įsišaknyti iki aktyvaus augimo sezono.

Avietėms svarbu užtikrinti tinkamą drėkinimą, ypač sausros metu. Pakeltose lysvėse dirva gali greičiau išdžiūti, todėl idealu įrengti lašelinę laistymo sistemą, kuri užtikrins tolygų drėgmės pasiskirstymą dirvoje. Mulčiavimas šiaudais, pjuvenomis ar kompostu padės išlaikyti drėgmę, apsaugoti šaknis nuo perkaitimo ir sumažinti piktžolių augimą.

Kad avietės nuolat duotų gerą derlių, būtina reguliariai genėti senas ir silpnas šakas. Vasarinių aviečių veislės duoda derlių ant antramečių ūglių, todėl po derliaus nuėmimo senus stiebus reikia pašalinti paliekant naujus. Rudeninių aviečių veislės (remontantinės) gali būti kertamos prie pat žemės vėlyvą rudenį, nes jos dera ant einamųjų metų ūglių.

ką auginti pakeltose lysvėse

Kaip organizuoti aukštų lysvių laistymą?

Laistant svarbu, kad drėgmė pasiektų visą lysvės aukštį ir plotį. Tai padaryti nėra lengva, nes vanduo linkęs nutekėti per bortelių sandūras į takelius.

Aukštos lysvės idealiai tinka lašelinėms laistymo sistemoms. Jei ant dirvos paviršiaus ištiesti specialią laistymo juostą su purkštukais ir prijungti ją prie vandentiekio ar vandens rezervuaro, visos laistymo problemos išsispręs. Vanduo bus naudojamas taupiai ir tiksliai tiekiamas į augalų šaknis, sudrėkindamas dirvą visu gyliu. Jums nereikės stovėti su žarna ar nešioti laistytuvo – galėsite tiesiog pailsėti.

Koks derlius gali būti nuimtas nuo aukštų lysvių?

Pakeltos virš žemės konstrukcijos gerai sulaiko šilumą ir yra apšviestos iš visų pusių, todėl jose užaugintas derlius sunoksta 1–3 savaitėmis anksčiau nei įprastose lysvėse.

Pavasarį jos greitai išdžiūsta ir įšyla. Kai paprastos lysvės dar būna įšalusios arba apsemtos tirpstančio sniego vandens, aukštos lysvės jau būna pasiruošusios sėjai.

Patyrę daržininkai iš aukštų lysvių per sezoną spėja surinkti 2–3 derlius.

Pasidalinkite komentaruose savo patirtimi apie aukštas lysves. Skirkite kelias minutes trumpam mūsų agronomo meistriškumo kursui – jis parodys, kaip pasigaminti mulčią aukštoms ir įprastoms lysvėms iš bet kokių po ranka turimų medžiagų.

Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Daržovių auginimas, Gėlių auginimas, Šiltnamiai, šiltnamių įranga , Vaisių ir uogų ūkiai