Kvapusis šalavijas

Kvapusis šalavijas (Salvia sclarea, Мускатный шалфей)

Pramoniniu būdu kvapusis šalavijas auginamas Rusijos ir Ukrainos pietuose, Vidurinėje Azijoje. Eterinis aliejus gana paklausus kvepalų ir farmacijos pramonėje. Nors yra ir perspektyvesnių eterinių, prieskoninių ir vaistinių augalų, dėl augalo nereiklumo jis galėtų būti auginamas ir Lietuvoje. Kvapiojo šalavijo eteriai yra sudėtinės brangių vyriškų kvepalų sudedamosios dalys.

Pirmais metais kvapusis šalavijas užaugina didelius, stipraus kvapo neturinčius lapus. Šiuos lapus labai mėgsta laukiniai žvėreliai, dėl to rudenėjant šalavijus verta uždengti šakomis.

Kvapusis šalavijas liaudies medicinoje

Kvapusis šalavijas naudojamas kaip organizmą stiprinantis vaistas, ypač naudingas sergant lėtinėmis odos ligomis: žvyneline, egzema, neurodermitu. Jo antpilais gydomos inkstų, akių ir virškinamojo trakto ligos. Augalio eteriniai aliejai prasiskverbia pro odą ir dirgina nervų galūnes, taip atstatydami kraujagyslių bei odos refleksus. Šalavijo šaknyse yra medžiagų, turinčių priešuždegiminių savybių, todėl kvapiojo šalavijo dedama į vonią - taip gydomas reumatas ir kitos chroniškos sąnarių ligos.

Augalas duoda daug eterinio aliejaus (apie 0,2- 0,3 %), pasižymi švelnesniu, palyginti su kitomis šalavijų rūšimis, aromatu. Geriausias laikotarpis rinkti žolynus - žydėjimo pabaiga. Žiedas paprastai nukerpamas iškart, kiek aukščiau tirkųjų lapų. Kvapųjų šalaviją galima džiovinti pakabinus šluotelėmis sausoje, vėdinamoje, tamsioje patalpoje.

Augalo aliejus turi seksualumą sužadinančių savybių savybių, o jo raminamasis poveikis puikiai gelbėja nuo streso. Kvapusis šalavijas taip pat naudingas žaizdų gydymui, turi teigiamą poveikį skatinant nudegintų vietų ir opų gijimą.

Kvapusis šalavijas kulinarijoje

Čilėje iš kvapiojo šalavijo šaknų ir jaunų stiebų daromi gėrimai, jo dedama į vyną ir alų - augalas suteikia malonaus muskato kvapo.

Kvapiojo šalavijo auginimas

Prieš sėjant rekomenduojama gerai paruošti dirvą, pašalinti giliašaknes piktžoles. Šiam augalui parenkama saulėta vieta. Dirvai šalavijas nėra reiklus, geriausi dera smėlėtuose priemoliuose, nemėgsta aukšto gruntinio vandens, užmirkstančio grunto.  Rudenį dirvožemis giliai perkasamas, verta įterpti superfosfato (30 g/kv. m.), amonio salietros (30 g/kv. m.), kalio druskų (10 g/ kv. m). Sėklos sėjamos pavasarį, tarp eilių paliekami apie 70 centimetrų tarpai, tarp augalų tarpai turėtų siekti 15-20 centimetrų. Auginant sode tarpus tarp eilių galima mažinti iki 35-40 centimetrų. Sėjama 3-4 centimetrų gylyje.

Antrais metais kvapusis šalavijas išleidžia stambius ir kvapius žiedynus. Stiebus galima pradėti rinkti  kai nužydi nuo pusė žiedyno. Geriausias laikas kai nužydi pilnai. Stiebai džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Daugiausiai aliejaus turi sėklos ir žiedų apvalkalas. Reikės žolės smulkintuvo susmulkinti stiebus.

Agrožinios.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.