Žieminių kviečių auginimas

2022-08-10 16:24   Peržiūros : 23339   Spausdinti


Žieminiai kviečiai — viena seniausių kultūrų, pagrindinė komercinė žemės ūkio kultūra. Taikant šiuolaikinę agrotechniką Lietuvoje prikuliama iki 8 tonų iš hektaro, o vidutiniškai — 5—6 tonos. Lietuvoje 1922 m. įkurtoje Dotnuvos selekcijos stotyje buvo tiriamos ir kuriamos naujos bei ieškoma mūsų klimatui tinkamiausių veislių, sukurta 14-ka žieminių kviečių veislių.

 

Žieminių kviečių auginimas

Žieminių kviečių kokybės vertinimas

Pagrindiniai rodikliai vertinant žieminių kviečių kokybę yra baltymingumas, glitimo kiekis  ir sedimentacija.

Aukštesnei klasei priskiriami grūdai, kuriuose yra daugiau kaip 10,5 proc. baltymų. Maistiniuose kviečiuose yra 11,5 proc. baltymų. Kviečiai, kuriuose yra daugiau kaip 13 proc. baltymų, priskiriami aukščiausiajai klasei. Mažiau baltymų — mažiau ir glitimo, bet tokių miltų tešla labiau praskysta. Daugeliu atvejų didesnis derlius tiesiogiai proporcingas mažesniam baltymų kiekiui. Taikant tinkamą agrotechniką, galima ir daug prikulti, ir kviečiai bus geros kokybės. Tyrimai rodo, kad, papildomai tręšiant iki žydėjimo, galimas didesnis derlius, o baltymų kiekį veikia azotinės trąšos, kai jos naudojamos po žydėjimo, be to, labai svarbu dirvos drėgnumas ir temperatūra.

Pagal sedimentaciją kviečiai skirstomi:

1 grupė — elitiniai (E) >60,
2 grupė — kokybiškieji (A1) 51—60,
3 grupė — kokybiškieji (A2) 40—50,
4 grupė — duoniniai (B1) 30—39,
5 grupė — duoniniai (B2) 20—29,
6 grupė — kiti (C) <20.

Žieminių kviečių vystymosi fazės

Trąšų, pesticidų, fungicidų ir herbicidų naudojimas labai priklauso nuo žieminių kviečių vystymosi fazės. Lietuvoje kviečių augimo fazes susistemino S. Nacevičius. Smulkiau jas suskirstė Fekesas. Skiriami 23 tarpsniai, išskiriamos papildomai lapamakščių, pirmojo ir antrojo bamblio fazės, plaukėjimo tarpsnyje išskiriamos 5 pofazės, žydėjimo — 4, brandos — 4 pofazės.  Dar detaliau fenofazės skirstomos pagal Zadokso dešimtainę skalę: yra 92 žieminių kviečių augimo stadijos.

Fazės

Aprašymas

Fazės pagal Fekesą

Zadokso skalė

Dygimas

Pasirodo apie 1,5 cm lapelis. Skiriama į pirminį dygimą (10 proc. sudygusių sėklų) ir masinį dygimą (sudygo 50 proc. sėklų)

0

01÷09

Pirmieji lapeliai

Pasirodo trys lapeliai

1.1... 1.n

11÷12

Krūmijimosi

Ūglio pamate atsiranda šoniniai ūgliai

2; 3.1...3.n

21÷25

Bamblėjimas

Tarpubamblių augimas

4÷ 8

26÷39

Stiebų augimas

 

9÷ 10

41÷49

Plaukėjimas

Pasirodo pusė varpos

10.1... 10.n

51÷59

Žydėjimas

Byra žiedadulkės

10.5.1÷ 10.5.4

61÷69

Branda

Sėklos gali dygti

11.1÷11.4

71÷92

Dirvos žieminiams kviečiams paruošimas

Tinkamai paruoštoje dirvoje kviečiai bus derlingesni ir kokybiškesni, nes geriau peržiemos. Tinkamiausios yra humusingos (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrintos lengvo priemolio dirvos, pH mažiau negu 6, judraus fosforo ir kalio formų ne mažiau kaip 150 mg/kg dirvožemio, viršutiniame šaknų pasiekiamame sluoksnyje (iki  60 cm) mineralinio azoto turi būti nuo 60 kg/ha. Tinka ir sunkesni dirvožemiai, velėniniai glėjiniai vidutinio sunkumo ir sunkūs priemoliai.

Žieminiams javams itin svarbu tinkamai pasirinkti priešsėlį. Jie prastai augs po vasarinių miežių.  Geriausia —plačialapiai augalai, žirniai ir rapsai. Rapsai mažina humuso ir azoto kiekį dirvoje, taigi patartina priešsėliams naudoti dobilus, liucerną, kitas ankštines žoles, jų mišinius. Gilios šių augalų šaknys iškelia maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių, nepalieka piktžolių.

Keli patarimai, kaip pagerinti dirvos savybes.

Šiaudai greičiau supus, jeigu bus įterpti sekliai, ir papildomai bus azoto įterpta (1 tonai šiaudų 10 kg/ha azoto), o po kelių savaičių  reikia giliai suarti. Giliai aparus jie tarytum užkonservuojami iki pavasarinio arimo.  Galima naudoti tarpinius pasėlius žaliajai trąšai: vaškinės brando stadijoje sėti baltųjų garstyčių (15—20 kg/ha). Išbarstyti jas galima trąšų barstomąja, pasinaudojant technologinėmis vėžėmis. Patartina padidinti azotinių trąšų normas, naudoti daugiau pesticidų.

Ekologiškuose ūkiuose žieminių kviečių tame pačiame lauke sėjama tik po  4 ar 5 metų. Pagrindinė priežastis — ligos, ypač puolančios pašakninę sritį. Kviečiai labai nualina dirvą ir, norint gero derliaus, reikia dirvą praturtinti — sėti kitas kultūras.

Neariant auginti žieminius kviečių galima tik lengvose dirvose, turėtų būti apie 700 produktyvių stiebų kvadratiniame metre.

Žieminių kviečių sėja  ir žiemojimas

Humusingoje, laidžioje, giliai išartoje dirvoje žieminiai kviečiai žiemoja geriau. Svarbu ir sėjos laikas. Sėjama atsižvelgus į dirvą, klimatą ir sėklos veislę. Išlaikant optimalų tankumą užtikrinamos geresnės aeracijos sąlygos, todėl kviečiai geriau peržiemoja.

 

Žieminių kviečių sėja

 

 

Optimalus sėjos laikas pagal regionus pateiktas lentelėje.

Regionai

Rajonai

Žieminiai kviečiai

1

Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Šakių, Vilkaviškio, Varėnos

09-15—30

2

Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Raseinių, Šilalės, Šilutės, Tauragės

09-12—27

3

Akmenės, Anykščių, Joniškio, Kretingos, Mažeikių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Šalčininkų, Šiaulių, Telšių, Trakų

09-10—25

4

Biržų, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Rokiškio, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Vilniaus, Zarasų

09-05—20

LŽŪU Agronomijos fakultetas, prof. Albinas Šiliauskas, 2008 m.

Žinoma, ir dirvos sudėtis turi įtakos sėjos laikui. Lengvesnėje, humusingoje dirvoje galima sėti iki rugsėjo vidurio. Sunkesnėse sėją reikėtų pradėti anksčiau — rugsėjo pirmosiomis savaitėmis.

Sėjama beicuota ir turinti daugiau krakmolo sėkla: iš tokios išaugę augalai atsparesni šalčiams. Rekomenduojama sėti iki C4 kartos sėklą. Derlius tarp C1 ir C4 kartos sėklos gali skirtis iki 0,5 t/ha. Be to, derlius tarp l ir lll daigumo klasės sėklos gali sudaryti 0,5—0,6 t/ha.

Sėkla lengvesnėse dirvose įterpiama 4—5 cm, sunkesnėse 3—4 cm gylyje. Nederlingose dirvose turėtų augti 280—400, vidutinio derlumo — 320—500, aukšto derlumo — 300—550 stiebų kvadratiniame metre.

Lentelėje pateiktos žieminių javų sėklų normos (mln. ha-1) skirtingo našumo dirvose skirtingu sėjos laiku.

Dirvožemių derlumas

Žieminiai kviečiai

Sėta

09-12—27

Sėta vėliau

1. Labai nederlingi

5,25

5,5

2. Nederlingi

4,75

5,0

3. Žemesnio negu vidutinio

4,25

4,5

4. Vidutinio

3,75

4,25

5. Aukšto

3,25

3,75

6. Labai aukšto

2,75

3,25

LŽŪU Agronomijos fakultetas, prof. Albinas Šiliauskas, 2008 m.

Sunkiausia prognozuoti, kiek žieminiai kviečiai paaugs iki šalčių. Prieš žiemą turėtų susidaryti bent trys lapeliai, geriausiai žiemoja 3—4 lapelių ūgliai. Geriausiai peržiemoja tie krūmeliai, kurių sausoji masė sudaro 0,35—0,4 g. Krūmijimosi mazgas turėtų būti iki 2 cm nuo žemės paviršiaus. Turintys daug žaliosios masės kviečiai turi daugiau galimybių nušalti. Greitai priaugti žaliosios masės padės ir rudeninis tręšimas ar nuo priešsėlio užsilikusios trąšos. Jei vasara buvo sausa, tai lietus išplovė nedaug mineralinių medžiagų, ypač azoto, todėl papildomai patręšus (>30 kg/ha) daigai auga tikrai sparčiau.

Žieminių kviečių tręšimas

Derėtų įvertinti kiekvieno lauko dirvožemį ir tik po to parinkti tinkamiausias trąšas. Lengvesnėse dirvose vertėtų formuoti humusą, nes mineralinės trąšos lengvai išplaunamos į gilesnius sluoksnius, kurių nepasiekia kviečių šaknys.

Rudenį augalus verčiau tręšti fosforo ir kalio trąšomis, įterpti nedaug azoto trąšų. Lengvesnėse dirvose 90 kg/ha fosforo, 100–120 kg/ha kalio, sunkesnėse dirvose daugiau fosforo (100–110 kg/ha) ir 90 kg kalio.  Siekiant stipresnio pasėlio įterpiama 10–20 kg/ha azoto. Įterpus šiaudų, azoto gali būti mažiau, tačiau įterpus giliai, azotas bus naudojamas mikroorganizmams ardant šiaudų ląstelieną ir anglies organiniams junginiams.

Fosforu tręšti svarbiausia pirmąsias šešias augimo savaites. Trąšos turi būti įterptos šaknų zonoje. Kalio trąšos skatina krūmijimąsi, kai jų trūksta, azoto trąšos taip pat ne tokios veiksmingos yra. Dėl kalio trūkumo kviečiai ne tokie atsparūs grybeliams, sunkiau peržiemoja.

Pirmojo pavasarinio tręšimo tikslas — sustiprinti peržiemojusius daigus ir paskatinti augimą. Gerai peržiemojusiems kviečiams (apie 400 augalų/m2) skiriama 30—40 kh/ha azoto. Silpnai išsikrūmijusiems žiemkenčiams skiriama papildomai 20 kg/ha azoto. Vėliau sėtiems kviečiams skiriama mažiau azoto — iki 30 kg/ ha. Tręšiama dirvai įšilus iki 3—4 laipsnių, prasidėjus vegetacijai. Ar prasidėjo augimas, galima suprasti iš naujų šaknų.

Kitų tręšimų normos skaičiuojamos priklausomai nuo planuojamo derliaus. Planuojant 5 t/ha derlių reikės 70 kg/ha azoto. Antrą kartą tręšiama augalui pradėjus krūmytis, skiriama penktadalis numatytosios normos (15 kg/ha), trečiąjam tręšimui krūmijimosi laikotarpiu skiriama  pusė numatytos normos.

Vėlyvuoju augimo laikotarpiu derlingumą ir grūdų kokybę galima padidinti papildomai tręšiant per lapus.  Siekiama padidinti grūdų kiekį varpoje ir grūdo dydį. Grūdų kiekiui įtakos turės geros apvaisinimo sąlygos, o tam įtakos turi ir augalo mityba. Plaukėjimo pradžioje kviečiai per lapus tręšiami azotu, fosforu, kaliu ir mikroelementais. Pagal atliktus tyrimus grūdų kiekį galima padidinti 3—4 vienetais. Vienas papildomas grūdas derlių padidina 200—250 kg/ha. Galima vienu metu tręšti ir purkšti fungicidais.  Didesnis poveikis bus tręšiant du kartus plaukėjimo pradžioje ir 10 dienų po žydėjimo. Antrasis purškimas turi įtakos pačių grūdų svoriui. Jis ypač aktualus išretėjusiems pasėliams. Grūdų masė padidės po vidutinio vėlyvumo tręšimo per lapus azoto trąšomis (ištirpintas karbamidas 40—50 kg/ha). Šis tręšimas padidina ir baltymų kiekį grūduose.

Lietuvos žemdirbystės institutas rekomenduoja tręšimo normas apskaičiuoti pagal šias formules:

N = 48D — 53h;

P = 44,8D — 1,36p;

K = 33,4D — 0,64k.

kur: N; P; K - reikalingas azoto, fosforo ir kalio trąšų veikliųjų medžiagų kiekis (kg/ha);

D - prognozuojamas derlius, t/ha;

h - humuso kiekis dirvožemyje, proc.;

p - fosforo kiekis dirvožemyje, mg/kg;

Žieminių kviečių apsauga nuo kenkėjų ir ligų

Kaip ir daugelį augalų, kviečius apsaugoti nuo ligų plitimo ir piktžolių padeda sėjomaina gerai įdirbtoje dirvoje. Per dirvą plintančias ligas, ypač javaklupę, neverta naikinti cheminėmis priemonėmis. Sėjomaina ir sėjos terminų laikymasis padės sumažinti pavasarinio pelėsio (Fusarium nivale), pilkojo pavasarinio pelėsio tifuliozės (Typhula incarnata), javaklupės (Gaeumanomyces graminis) daromą žalą.

Pirmoji ir efektyvi žiemkenčių cheminė apsaugos priemonė — beicavimas. Tais metais, kai paplinta kietoji kūlė, fuzarioziniai grybai, derlius gali būti ypač didelis. Dėl vidutiniškai beicuotų grūdų derlius bus didesnis apie 1 t/ha. Beicavimui reikėtų parinkti beicą, kuris tinka kuo daugiau ligų: šaknų ir pašaknų ligų, kviečių dryžligės, varpų septariozės.
Pirmą kartą purškiama rudenį, jei švedinių muselių paplitimas viršyja leistiną ribą.

Bamblėjimo pradžioje stebima, gal kviečius pažeidė stiebalūžė (Pseudocercosporella herpotrichoides). Ligos pradžią rodo parudavęs lapkotis ant augalo pamato su įplįšimu per dėmės vidurį. Purkšti fungicidais reikia iki liga pasiekia stiebą, purškiama, jei randama daugiau kaip 20 proc. užsikrėtusių augalų. Ligai pasiekus stiebą, fungicidai ligos sukėlėjų beveik neveikia. Javai sugula suminkštėjus stebui pažeistoje vietoje. Gali prireikti ir purkšti nuo lapų ligų: miltligės, kviečių dryžligės, geltonųjų rudžių ir septoriozės, jei yra dideli pažeidimai.

Antrą kartą purškiama jau fungicidais, siekiant apsaugoti kviečius nuo lapų grybinių ligų. Purškiama  išsiskleidus paskutiniam lapui, iki kol augalai išplaukėja. Tikslus laikas priklauso nuo ligų išplitimo ir to, ar buvo purškiama bamblėjimo pradžioje. Svarbiausia išlaikyti sveiką varpą ir du paskutinius lapus. Pasėliai purškiami, jei yra pažeistas trečias nuo viršaus lapas, iki liga atsiranda ant antrųjų lapų.

Javams žydint yra varpų fuzariozės pavojus. Vyraujant lietingiems orams varpų fuzariozė gali labai išplisti. Efektyviausias laikotarpis purkšti žydint.

Žieminius kviečius puolančios ligos: javaklupė (Gauemanomyces graminis),  pavasarinis pelėsis ir kiti pašaknio iršaknų puviniai (Monographella nivalis Fusarium spp.), rudosios rūdys (Puccinia recondita), geltonosios rūdys (P. striiformis), juodosios rūdys (P. Graminis), miltligė (Erysiphe graminis),  stiebalūžė (Pseudocercosporella herpotrichoides), lapų ir varpų septoriozė (Septoria tritici, Stagonospora nodorum), kviečių dryžligė (Pyrenophora tritici-repentis), varpų fuzariozė (Fusarium spp.), kietosios kūlės (Tilletia tritici), dulkančiosios kūlės (Ustilago tritici).

Kenkėjai:  amarai (Rhopalosiphum padi, Macrosiphum avenae), javiniai lapiniai pjūkleliai (Pachynematus clitelatus),  lemai (Oulema melanopus, Lema cyanella), švedinės muselės (Oscinella frit), tripsai (Limothrips denticornis, Haplothrips aculeatus), balniniai gumbauodžiai (Haplodiplosis eqestris).

Žieminių kviečių veislės

Visuotinio veislių grupavimo pagal kokybę nėra, tačiau dauguma valstybių pagal kokybę išskiria 4 grupes: elitiniai (E), kokybiškieji (A), duoniniai (B), neduoniniai (C) ir konditeriniai (K).  Derlingumą ir kitas savybes galima vertinti pagal Vokietijoje priimtą 9 balų sistemą.

Renkantis veislę atsižvelgiama ne tik į derlingumo ir galimos grūdo kokybės rodiklius, bet ir į atsparumą ligoms, žiemkentiškumą. Geriausia rinktis veisles, kurių yra bent 10 metų stebėjimo duomenys, o veislė augo nepalankiais metais.

Lietuvoje auginamas kviečių veisles su aprašymais rasite paspaudę šią nuorodą.

Žieminių kviečių derliaus nuėmimas

Žieminiai kviečiai nuimami pasiekus kietąją brandą. Auginant kviečius sėklai — pasiekus pilnąją brandą. Derlių verčiau nuimti anksčiau nei vėlinti. Pirmosiomis 10 dienų po kietosios brandos kiekvieną dieną derlius bus mažesnis 50 kg/ha, dar vėliau nuostoliai siekia 100 kg/ha per dieną.

Javų nuėmimo kombainas

Žieminių kviečių derliaus paruošimas ir saugojimas

Vidutinis daugiametis grūdų drėgnis per javapjūtę yra apie 23 proc., lietingais orais gali siekti 25—30 proc. Pagal standartus pirmos ir antros klasių superkamų kviečių maksimalus drėgnis turi būti iki 19 proc., trečios klasės iki 21, o šalutinių priemaišų — iki 8 proc. Pagrindinis drėgnio rodiklis, pagal kurį atsiskaitoma už grūdus, yra 14 proc. ir 1 proc. priemaišų. Kviečius labiau apsimoka priduoti padžiovintus. Didesniems ūkininkams apsimoka statytis grūdų džiovyklą ir saugyklą arba kooperuotis su kitais ūkininkais. Rinkoje siūlomos įvairaus dydžio stacionarios ar mobilios grūdų džiovyklos/saugyklos.

Nevėdinant galima laikyti grūdus iki 16,5 proc. drėgnio, neviršijant 10 laipsnių ribos. 20 proc. drėgmės grūdai 10 laipsnių temperatūroje laikysis nesugedę 20 dienų, 23 proc. — tik 10 dienų. Laikant reikia pašalinti priemaišas, nes jose daugiausia drėgmės. Priemaišas atskiriant sunaudojama 50 kartų mažiau energijos, nei jas džiovinant.

Straipsnis paruoštas naudojantis šaltiniais ir tyrimais:

Prof. Albinas Šiliauskas

Doc. Vytautas Liakas

Dr. Irena GAURILČIKIENĖ, LŽI

Dr. Vytautas SEPONAITIS, LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutas
Dr. Gediminas PUPINIS, LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutas


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Žemės ūkio produkcija, saugojimas ir perdirbimas, maisto pramonė, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai
Svarbu
Šiluogių auginimas

Šilauogių auginimas

Šilauogių veislės, šilauogių sodinimas, šilauogių auginimas, priežiūra ir ligos 

Piktžolių javuose naikinimas

Piktžolių javuose naikinimas

Herbicidai javams, vienskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimas javuose 

Vaismedžių genėjimas

Vaismedžių genėjimas ir formavimas

Kaip genėti obelis, kriaušes, slyvas, abrikosus. Geriausias genėjimo laikas, aukštaūgių ir žemaūgių vaismedžių formavimas 

Vasarinių miežių ligos

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais 

kriausiu auginimas

Kriaušių auginimas

Kriaušės, kriaušių sodinimas, kriaušių priežiūra, kriaušių ligos, kriaušių kenkėjai, kriaušių veislės 

Braškių auginimo verslas

Braškių auginimo verslas

Braškių pramoninis auginimas, braškių daigai, auginimo agrotechnika, realizavimas, braškių ūkio rinkodara ir reklama. 

Piktzoliu naikinimas pupose

Piktžolių naikinimas pupose, apsauga nuo kenkėjų ir ligų

Pupų auginimas ir priežiūra, herbicidai pupoms, pupų ligos ir kenkėjai 

Paprikų daigų auginimas

Paprikų daigų auginimas

Paprikų sėjimo laikas, geriausios paprikų veislės, paprikų daigai 

Pašarinės žolės auginimas

Pašarinės žolės auginimas

Geriausia pašarinė žolė, kaip auginti pašarinę žolę, dirvos žolynams paruošimas, pašarinės žolės tręšimas 

pomidoru auginimas

Pomidorų auginimas

Kaip auginti pomidorus? Pomidorų daigų sodinimas šiltnamyje ir lauke, pomidorų priežiūra, pomidorų veislės 

Paukščių baidyklė

Kuo baidyti paukščius

Apsauga nuo paukščių, paukščių baidyklės, plėšriuosius paukščius imituojantys aitvarai 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti karkvabalius, jų lervas ir kurklius? Nematodai karkvabalių ir kurklių naikinimui 

Braškių daigai

Braškių daigai

Braškių dauginimas, kaip išauginami braškių daigai, elitiniai braškių daigai, kaip sodinti braškių daigus 

Raudonieji serbentai

Raudonieji ir baltieji serbentai

Raudonųjų ir baltųjų serbentų auginimas, raudonųjų ir baltūjų serbentų sodinimas, raudonųjų ir baltųjų serbentų veislės, raudonųjų ir baltųjų serbentų ligos, priežiūra, genėjimas 

Kvapusis šalavijas

Kvapusis šalavijas

Kvapiojo šalavijo auginimas, kvapiojo šalavijo vaistinės ir kosmetinės sąvybės 

Raudonėliai

Raudonėlio auginimas

Kaip auginti raudonėlį, raudonėlio sėjimas, dauginimas, raudonėlio priežiūra 

Nuo ko pradėti veisti sodą

Nuo ko pradėti veisti sodą

Sodo įveisimas, vietos ir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra 

Kukurūzai

Kukurūzų auginimas

Kaip auginti kukurūzus, kukurūzų sėja, kukurūzų priežiūra ir tręšimas, kukurūzų kombainai ir pjaunamosios 

Agurkų auginimas

Agurkų auginimas

Kaip auginti agurkus, agurkų sodinimas, agurkų priežiūra, agurkų ligos ir kenkėjai 

burokeliu auginimas

Burokėlių auginimas

Kaip auginti burokėlius, veislės, dirvožemio paruošimas, burokėlių priežiūra, ligos, burokėlių tręšimas 

Rapsų ligos ir kenkėjai

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Šiltnamio įrengimas

Šiltnamio įrengimas

Kaip išsirinkti šiltnamį, vietos šiltnamiui parinkimas, šiltnamio projektas, optimali šiltnamio konstrukcija, šiltnamio statyba 

cesnaku auginimas

Česnakų auginimas

Kada sodinti česnakus, kaip paruošti dirvą česnakams, česnakų priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Moliūgų auginimas

Moliūgų auginimas

Kaip auginti moliūgus, geriausios moliūgų veislės, dirvožemio paruošimas moliūgams ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai  

Topinambai

Topinambų auginimas

Kaip auginti topinambus, topinambų sodinimo laikas, topinambų naudingosios savybės, receptai su topinambais. 

Kultūrinės žemuogės

Kultūrinių žemuogių auginimas

Kultūrinės žemuogės, kaip auginti žemuoges, dirvožemis žemuogėms, žemuogių sodinimas, veislės 

Dirvos kalkinimas

Dirvos kalkinimas

Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti  

Daržovių džiovyklės

Daržovių ir vaisių džiovyklės

Džiovinimo verslas, ar verta imtis vaisių ir daržovių džiovinimo, buitinės ir pramoninės vaisių ir daržovių džiovyklės, džiovinamos žaliavos tvarkymo įranga, džiovintos produkcijos rentabilumas, pardavimai, reklama 

Geltonžiedė sedula

Geltonžiedė sedula

Geltonžiedės sedulos - kizilo auginimas, geltonžiedės sedulos sodinimas, tręšimas, priežiūra 

Agrastai

Agrastų auginimas

Agrastai, kaip auginti agrastus, agrastų sodinimas, agrastų priežiūra, agrastų veislės, agrastų ligos ir kenkėjai 

Pupelės

Pupelių auginimas

Pupelės, pupelių auginimas, ankštinės ir šparaginės pupelės, dirvožemis pupelėms, pupelių tręšimas, pupelių ligos 

Krokų auginimas

Krokų auginimas

Kaip auginti krokus, krokų sodinimo laikas, krokų ankstyvas pražydinimas 

Sidro gaminimas

Sidro gaminimas

Naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, naminis sidras 

Naminio vyno gamyba

Naminio vyno gamyba

Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga 

Žalioji trąša

Žalioji trąša

Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  

Temą atitinkančios įmonės

Lietuva


1 2 3 4 5 ... 38
1 2 3 4 5 ... 7
Produktai
Kokybiškos daržovių sėklos internetu

"SYNGENTA" daržovių sėklos.

Grūdų drėgmės matuoklis

Birių medžiagų drėgmės matuoklis HPXT

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

prikabinamas purkštuvas
Naujas purkštuvas aliuminėmis sijomis

Traktoriaus purkštuvas, prikabinamas purkštuvas, purkštuv...

Purkštuvų gamyba
Jubiliejiniai UAB “PASVALIO AGRODILERIS” metai

Nauji purkštuvai, purkštuvų gamyba, modernūs purkštuvai, ...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

Mettler Toledo PDX Powercell skaitmeniniai svėrimo davikliai.
Automobilinės svarstyklės

Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...

Bulvių technika GRIMME
Bulvių sodinimo ir priežiūros technika GRIMME

Bulvių sodinimo technika, bulvių kasimo technika

1 2 3 4 5 ... 7
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau