Cukrinių runkelių ligos

Vienais metais gamta cukrinių runkelių augintojams būna palankesnė, o kitais siunčia įvairius išbandymus. Dideli išbandymai ūkininkаms yra nuolat besikeičiančios cukrinių runkelių supirkimo kainos, didėjantys mokesčiai, kitos išlaidos. Ne ką mažesni išbandymai yra cukrinių runkelių ligos. Tačiau ūkininkaujant išmintingai ir apgalvotai, pasitelkiant pažangiausias cukrinių runkelių auginimo technologijas, ieškant efektyvių kovos su ligomis naujovių, gerų rezultatų galima pasiekti ir ne itin palankiais metais. Kaip pagrindinę cukrinių runkelių ligų grėsmę specialistai įvardija lapų ligas. Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose  kaupiamas atsargines maisto medžiagas. Tai gerokai sumažina jų cukringumą bei svorį. Šakniavaisiams  auginant kuo daugiau sveikų lapų, suaktyvėja fotosintezės intensyvumas ir asimiliacijos procesai, padidėja azoto, fosforo, kalio ir angliavandenių įsisavinimas bei padidėja runkelių produktyvumas, - sako vadybininkė.

Cukrinių runkelių vegetacija trunka nuo 150 iki 180 dienų. Netinkamai prižiūrint pasėlius,cukrinius runkelius ligos pradeda pulti jau nuo daigo stadijos iki pat užaugusio šakniavaisio. Pačiomis žalingiausiomis cukrinių runkelių ligomis yra laikomos lapų ligos. Runkelių lapams visą vegetacijos periodą kenkia virusinės, bakterinės ir grybinės ligos.

Virusinės ligos. Cukrinių runkelių pasėliuose randama runkelių mozaikos, runkelių geltos ir runkelių silpno pageltimo, rizomanijos virusų, tačiau efektyvių cheminių apsaugos produktų nuo virusinių ligų nėra. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad pagrindinė apsaugos priemonė nuo virusinių ligų - naikinti virusų sukėlėjus, t.y. piktžoles, kurios ir yra šių virusų šeimininkai, bei amarus, kurie, maitindamiesi runkelių lapų sultimis, perneša virusus nuo vieno augalo prie kito.

Bakterinės ligos. Šias ligas sukelia įvairios bakterijos. Lietuvoje auginamuose cukrinių runkelių plotuose randamos šios bakterinės ligos: šaknų gumbas, rauplės, bakterinė lapų dėmėtligė. Didesnių nuostolių jos nepadaro, todėl apsaugos produktai nuo bakterinių ligų nėra naudojami.

Grybinės ligos. Nors cukriniai runkeliai, palyginti su kitais augalais, yra atsparesni grybinėms ligoms, tačiau jomis taip pat serga, todėl iš visų šių augalų ligų didžiausią dalį (per 80 proc.) sudaro grybinės ligos. Tik laiku apsaugoję savo pasėlius nuo ligas sukeliančio grybelio sulauksite gausaus derliaus. BASFspecialistų stebėjimais Lietuvoje cukrinių runkelių pasėliuose  labiausiai plinta ir didžiausius nuostolius padaro lapų rudmargė, baltuliai, tik  kai kuriais metais miltligė ir rūdys. Prieš susipažįstant su šiomis ligomis ir apsaugos produktais nuo jų, reikėtų priminti, kad norint apsisaugoti nuo grybinių ligų didelę reikšmę turi gera agrotechnika - tai tinkami priešsėliai, gerai parinkta ir įdirbta dirva, kuo ankstyvesnė sėja, atsparių ligoms veislių parinkimas, subalansuotas tręšimas, virusinių ligų sukėlėjų ir tarpinių jų šeimininkų naikinimas, - sakoRoma Laurinkienė.

Runkelių ligos ir augalų apsaugos produktai nuo jų

Lapų rudmargė. Liepos  pabaigoje, rugpjūčio mėnesį pradeda sparčiai plisti grybinė cukrinių runkelių lapų liga - rudmargė. Šiai ligai plisti reikalinga pakankama drėgmė ir pakankama šiluma.  Šie metai kaip tik labai palankūs rudmargės plitimui - aukšta temperatūra (27-32 °C dienos metu ir virš 16 °C nakties metu) ir pakankamai didelė drėgmė. Liepos mėnesį iškrenta daugiausia lietaus per visus metus, o kartais  trumpos liūtys arba gausūs lietūs per vieną dieną gali krituliais iškristi viso mėnesio norma. Šilumos taip pat užtenka, todėl laiku netaikant augalų apsaugos produktų, cukrinių runkelių derliaus nuostoliai vidutiniškai gali siekti net iki 30 proc. ir daugiau.

Lapų rudmargė.

Ši  liga pažeidžia runkelių lapus abiejose jų pusėse sudarydama nedideles (iki 5 mm), nuo gelsvai rusvos iki pelenų pilkumo spalvos dėmes (žiūrėkite paveikslėlyje). Dėmių pakraščius juosia tamsiai rudos iki purpurinės raudonos spalvos apvadas. Drėgnu ir šiltu oru dėmių paviršiuje susidaro melsvai pilkas apnašas, dėmės įgauna plieno pilkumo atspalvį. Smarkai pažeisti runkelių lapai vysta ir džiūsta. Pradžioje liga pasirodo atskirose pasėlių lauko vietose, po to greitai išplinta visame lauke. Pirmiausia šia liga užsikrečia silpnesni augalai, taip pat pažeisti kenkėjų ar krušos. Be to, rudmargės vystymąsi skatina didesnis azoto trąšų kiekis dirvožemyje, rūgštus dirvožemis (pH ≤ 5), didelis pasėlio tankumas, atsėliavimas, padidėjęs cukrinių runkelių liekanų kiekis dirvoje. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad lapų rudmargė yra viena žalingiausių cukrinių runkelių grybinių ligų daugelyje pasaulio šalių.

Baltuliai. Šiai ligai plisti taip pat reikalinga šiluma ir drėgmė, tačiau baltuliai geriau vystosi vėsesniu oru - optimali temperatūra yra 17° C, o santykinė oro drėgmė didesnė nei 95 proc. Liga taip pat pažeidžia runkelių lapus. Be to, ankstyvą ligos išplitimą skatina runkelių atsėliavimas, auginimas greta plotų, kur ir pernai augo runkeliai, bei neariminis žemės dirbimas.

Baltuliai.

Atpažinti baltulius galima iš pažeidimo vietoje susidariusių šviesiai rudai žalsvų, apvalių arba netaisyklingos formos dėmių su tamsiai rudu ar rausvai rudu apvadu (žiūrėkite paveikslėlyje). Vyraujant drėgnam orui, dėmėse iš grybo sporų masės susidaro maži balti taškeliai ar pilkšvai baltos apnašos. Intensyviai pažeisti runkelių lapai žūva. Ligos epidemijos metu dėmės susilieja, taip pat atsiranda ir ant lapkočių, o galiausiai tokie lapai sunyksta. Liga gali būti labai žalinga, jei anksti (liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje) išplinta cukrinių runkelių pasėliuose, ir augalai anksti netenka lapų. Baltulių grybas žiemojadirvoje ant lapų liekanų.

Miltligė - tai liga, kai ant runkelių lapų susidaro baltos miltuotos apnašos. Apnašose atsiranda iš pradžių geltoni, po to rudi, o vėliau juodi taškeliai. Ligos pažeisti lapai iš pradžių būna žali, esant stipriai infekcijai lapai pagelsta ir sudžiūsta. Prasidėjusi liga pažeidžia pavienius augalus, vėliau išplinta visame cukrinių runkelių lauke. Miltligė sumažina augalų fotosintezę, dėl ko augalai greičiau sensta ir derlius užauga menkesnis.

Miltligė

Miltligė Lietuvoje išplinta ne kiekvienais metais. Šiltas ir sausas oras (20-25°C) palankus ligos vystymuisi. Labai palanki terpė jai plisti yra dideli nakties ir dienos temperatūrų skirtumai, kada nakties metu ant augalų susidariusi gausi rasa skatina sporų dygimą. Žalingiausia ši liga būna, kada išplinta cukrinių runkelių vegetacijos pradžioje, tačiau jeigu ši liga išplinta vegetacijos pabaigoje, tai didelės žalos nebepadaro. Miltligės užkratas žiemoja su lapų liekanomis dirvoje ir ant laukinių augalų.

Rūdys - tai liga, kai ant runkelių lapų susidaro mažos ratu išsidėsčiusios pustulos (rūdžių atspalvio) . Cukriniams runkeliams sergant šia liga minėti požymiai gali susidaryti abiejose lapo pusėse. Pažeisti lapai nudžiūsta. Daugeliu atvejų rūdys nepadaro daug žalos, nors pasėliuose aptinkamos gana dažnai.

Rūdys.

Palankios sąlygos šiai ligai yra vėsus ir drėgnas oras (15 - 22°C), todėl labiau išplinta rudenį, vegetacijos pabaigoje. Rūdžių sporas platina lietus ir vėjas. Tais atvejais, kai rūdys smarkiai pažeidžia runkelių lapus, šakniavaisių derliaus nuostoliai gali būti ne maži. Ligos sukėlėjai peržiemoja ant užkrėstų augalų liekanų ir ant runkelių sėklų.

Apsauga. Cukrinių runkelių augintojai daugiausia dėmesio skiria runkelių veislėms, tręšimui ir apsaugai nuo piktžolių. Tačiau nesaugant pasėlių nuo ligų gali stipriai sumažėti ir pablogėti laukiamas derlius bei jo kokybė. Tyrimų duomenimis yra nustatyta, kad dėl ligų galimi nemaži cukraus derliaus nuostoliai, pvz. dėl baltulių patiriami  15 - 20 proc. nuostoliai, miltligės - 8 - 10 proc., rūdžių - 10 - 15 proc. Akivaizdu, kad tik efektyvaus fungicido pasirinkimas ir savalaikis panaudojimas gali išsaugoti cukrinių runkelių rentabilumą ir duoti nemažą pelną.

Cukrinių runkelių apsaugos produktai nuo ligų labai priklauso nuo teisingo jų parinkimo, panaudojimo būdo ir laiko. Kovai su aukščiau išvardytomis cukrinių runkelių ligomis gali būti naudojamos ne tik cheminės priemonės, taip pat nemažą efektą turi agrotechninės, fizinės mechaninės, biologinės ir biofizinės priemonės. Tik reikia nepamiršti, kad pastarosios priemonės turi būti taikomos profilaktikai.

Ligoms stipriai pradėjus plisti, jau būna per vėlu taikyti agrotechnines ar kitas priemones, todėl pats efektyviausias būdas yra cheminė runkelių apsauga - fungicidai. Geriausiai runkelius galima apsaugoti, jei jie yra purškiami profilaktiškai. Purškimai kartojami du ar tris kartus, priklausomai nuo oro sąlygų, veislės ir augimo sąlygų. Todėl labai svarbu nepavėluoti su purškimais. Jei runkelių derliaus nuėmimas planuojamas vėlyvą rudenį, tada gali tekti atlikti 3 purškimus. Jei runkeliai bus kasami anksčiau rudenį, pakaks vieno ar dviejų purškimų fungicidais.

Tekstą parengė Algis Mačiukas