Graikiško riešutmedžio auginimas

2025-04-24 22:51 Peržiūros : 13 Spausdinti

Graikiškas riešutmedis (Juglans regia) - tai vertingas ilgaamžis medis. Riešutai vertinami dėl savo turtingos sudėties: juose gausu omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų, magnio, cinko, vitamino E. Jie palaiko širdies veiklą, mažina cholesterolio kiekį, gerina smegenų funkcijas ir imuninę sistemą. Be riešutų, naudos suteikia ir lapai bei žievė - dėl juose esančio juglono jie pasižymi antibakterinėmis savybėmis, o liaudies medicinoje naudojami odos ir žarnyno problemoms gydyti. Taip pat medis pasižymi estetine verte - išauga didelis, su plačia laja, teikia pavėsį.

graikiski riesutai

Jauname amžiuje riešutmedis auga gana lėtai, apie 30-40 cm per metus, tačiau su metais įgauna stiprų augimo tempą. Užauga iki 8-12 metrų aukščio. Derėti pradeda maždaug po 7-10 metų, o skiepytos veislės galipradėti derlių duoti po 3 metų. Vidutinio amžiaus medis (20-30 metų) gali kasmet duoti 15-30 kg riešutų, o geromis sąlygomis - net iki 40-60 kg. Riešutai subręsta rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje ir nukrenta patys - juos tereikia surinkti nuo žemės.

Vieta graikiškam riešutmedžiui

Medis augus, nors jis mėgsta saulę ir šilumą, pietinėje sklypo dalyje jo geriau nesodinti. Jis uždengs mažesnio aukščio augalams saulę. Geriau riešutą sodinti šiaurinėje sklypo dalyje. Riešutmedis jautrus šiaurės ir rytų vėjams, tad verta sodinti jį apsaugotoje vietoje - prie pastato pietinės sienos, už gyvatvorės ar kalvelės, kuri blokuotų šaltus vėjus. Kad medis turėtų pakankamai vietos vainikui ir šaknims vystytis, jį rekomenduojama sodinti ne arčiau kaip 6-8 metrai nuo pastatų, kitų medžių ar aukštų tvorų. Tokios sąlygos užtikrina gerą apšvietimą, šilumos kaupimąsi dirvoje ir greitesnį augimą. Riešutmedis nemėgsta šešėlio - jeigu sodinamas prie medžių, jo augimas bus lėtas, o derėjimas silpnas arba jo visai nebus.

Dirvožemis graikiškam riešutui

Graikiškam riešutmedžiui (Juglans regia) būtina parinkti tinkamą dirvožemį ir paruošti kokybišką sodinimo vietą, nes nuo to tiesiogiai priklauso medžio augimo tempas, atsparumas ir derėjimas. Skirtingai nei kai kurie vaismedžiai, šis medis reikalauja giliai purenamo, neužmirkstančio, pakankamai derlingo ir struktūriškai stabilaus dirvožemio. Geriausiai jam tinka vidutinio sunkumo priemolis arba lengvas priesmėlis. Toks dirvožemis turi būti laidus vandeniui, tačiau gebėti išlaikyti drėgmę vegetacijos metu - vasarą riešutmedis neturėtų patirti sausros streso. Netinkami yra molingi, sunkūs, užmirkstantys, rūgštūs ar organinių medžiagų perteklių turintys dirvožemiai. Taip pat vengti reikėtų žemumų, kuriose susikaupia šaltas oras ir vanduo. Gruntinis vanduo neturėtų būti arčiau kaip 1,5-2 metrų nuo paviršiaus, nes priešingu atveju šaknys pradės dūsti, o tai gali stabdyti augimą arba net pražudyti medį.

Riešutmedis jautrus dirvožemio rūgštingumui. Optimali pH reikšmė jam yra nuo 6,5 iki 7,5, t. y. neutralus arba silpnai šarminis dirvožemis. Jei vietovėje vyrauja rūgštesnės dirvos (pH žemesnis nei 6), būtina jas kalkinti, naudojant dolomito miltus arba kitus kalkinimo produktus. Kalkinimas atliekamas ne vėliau kaip 2-3 mėnesiai prieš sodinimą, kad spėtų įsigerti į dirvožemį ir nesutriktų augalo šaknų įsitvirtinimas.

Kai kurie augintojai, ypač sodindami riešutmedžius sunkesnėje dirvoje, naudoja mechaninį barjerą duobės apačioje - geotekstilės sluoksnį arba tankų plastikinių grotelių tinklą. Tai daroma siekiant sulaikyti kamieninės šaknies (vadinamosios liemeninės) augimą gilyn ir paskatinti horizontalių šaknų plėtrą. Toks sprendimas padeda suformuoti stabilų, plačiai išsidriekusį šaknų tinklą, kuris geriau aprūpina medį vandeniu ir maisto medžiagomis. Visgi, jei dirva gili, gerai struktūruota ir be pavojų užmirkimui, toks barjeras nebūtinas - medis natūraliai susiformuos subalansuotą šaknyną.

Tinkamai parinkus ir paruošus sodinimo vietą, graikiškas riešutmedis įsišaknija greičiau, stabiliau auga ir ankščiau pradeda derėti. Jo šaknų sistema plečiasi plačiai ir giliai, todėl medis tampa atsparesnis sausroms, o dirvožemio mikroklimatas aplink šaknis palaiko geras augimo sąlygas ištisus metus.

Graikiško riešutmedžio sodinimas

Graikiško riešutmedžio sodinimas Lietuvoje reikalauja ne tik tinkamos vietos ir dirvožemio parinkimo, bet ir strateginio požiūrio į sodinuko kilmę, sodinimo laiką bei technologiją. Dėl Lietuvos klimato riešutmedžiai turi būti parenkami atsižvelgiant į atsparumą šalčiui ir vegetacijos pradžios laiką – būtent tai padeda išvengti vėlyvų pavasario šalnų pažeidimų. Šiandien rinkoje dažniausiai siūlomi du pagrindiniai sodinimo variantai: skiepyti riešutmedžiai ir iš sėklų išauginti graikiški riešutai.

Skiepyti riešutmedžiai – tai populiariausias pasirinkimas tiems, kurie nori užtikrinto, greitesnio derėjimo ir žinomos veislės savybių. Jie paprastai pradeda derėti 4–6 metais anksčiau nei neskiepyti augalai, neretai jau po 3–4 metų nuo pasodinimo. Tačiau skiepytų sodinukų šaknys ne visada tokios stiprios ir prisitaikančios kaip sėklinių medžių, todėl jiems būtina skirti daugiau dėmesio pirmaisiais metais: parinkti gerai apsaugotą vietą, mulčiuoti ir prireikus pridengti nuo šalčio. Kad būtų užtikrintas atsparumas šalčiui, būtina rinktis sodinukus, užaugintus iš sertifikuotų, šalčiui atsparių sėklų arba įskiepių (pvz., veislės ‘Geisenheim 26’, ‘Resovia’, ‘Broadview’), kurie tinkami Šiaurės ir Rytų Europos sąlygoms. Lauke į sėklinį poskiepį labai sudėtinga įskiepyti skiepą.

Sodinimo laikas yra itin svarbus. Jei sodinukas auga konteineryje, t. y. su šaknų sistema žemės gumule, jį galima sodinti visą sezoną – nuo balandžio pabaigos iki spalio pradžios, svarbu tik išvengti didelių karščių ar sausros. Tuo tarpu sodinukai su atviromis šaknimis – iškasami rudenį ar pavasarį – turėtų būti sodinami pavasarį (balandžio pradžioje–viduryje) arba rudenį (rugsėjo pabaigoje–spalio viduryje), kai medis dar arba jau neturi lapų. Svarbiausia – šaknys neturi būti per ilgai paliktos veikiamos oro, o po pasodinimo būtina gerai palaistyti.

Kai kurie augintojai renkasi auginti riešutmedį iš sėklos – tai ekonomiškai patrauklus, bet ilgesnio ciklo sprendimas. Sėklos sėjamos tiesiai į dirvą rudenį arba stratifikuojamos ir sėjamos pavasarį. Deja greičiausiai bus prarastos veislinės sąvybės. Didesni ūkiai perka sertifikuotas sėklas, tačiau tai pakankamai sudėtinga.

graikisko riesutmedzio auginimas

Sodinimo duobė turi būti paruošta kruopščiai. Rekomenduojamas jos gylis - apie 60-80 cm, o plotis - 80-100 cm. Toks dydis leidžia šaknims lengvai skverbtis į dirvą ir formuoti platų šaknų tinklą. Iškasus duobę, vertėtų atskirti viršutinį derlingą sluoksnį nuo gilesnio, mažiau vertingo grunto. Užpildymui naudojamas būtent viršutinis sluoksnis, į jį įmaišoma komposto arba gerai perpuvusio mėšlo - apie 10-15 litrų vienam medeliui. Taip pat galima pridėti šiek tiek kaulamilčių ar medžio pelenų, o jei reikia pakelti pH - dolomito miltų. Visos šios medžiagos turi būti tolygiai sumaišytos su viršutiniu gruntu ir tik tada supilamos į duobę. Labai svarbu, kad šviežias mėšlas nesiliestų su medelio šaknimis, nes jis gali jas nudeginti.

Sodinukas statomas taip, kad šaknys laisvai išsiskleistų, o skiepijimo vieta liktų 3–5 cm virš dirvos paviršiaus. Užpildžius duobę, žemė lengvai suplūkta, o medis gerai palaistomas – apie 15–20 litrų vandens. Aplink kamieną rekomenduojama mulčiuoti žieve, šiaudais ar kompostu – tai išlaiko drėgmę ir apsaugo nuo piktžolių. Jei sodinukas plonas, jis parišamas prie kuolo, kad vėjas neišverstų.

Riešutmedžiai auga plačia laja, todėl reikia palikti didelį atstumą tarp medžių – ne mažiau kaip 8–10 metrų. Jei sodinami palei pastatą, nuo sienos turėtų būti bent 5–6 metrai. Netoli augantys kiti medžiai ar krūmai neturėtų užstoti saulės – riešutmedis jautrus šešėliui ir jo derlius nuo to stipriai nukenčia.

Graikiško riešutmedžio priežiūra

Pasodinus graikišką riešutmedį, jo priežiūra pirmaisiais metais yra itin svarbi, nes nuo to priklauso, kaip sėkmingai medis įsitvirtins, formuos šaknų sistemą ir pradės augti. Nors tai ilgaamžis ir gana atsparus augalas, pirmieji 3-5 metai reikalauja daugiau dėmesio - vėliau priežiūra tampa lengvesnė ir labiau sezoninė.

Pirmųjų metų priežiūra prasideda iškart po pasodinimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas laistymui, dirvos būklei ir apsaugai nuo šalčio. Pasodinus riešutmedį, būtina jį gausiai palaistyti - apie 15-20 litrų vandens. Vėliau per pirmuosius metus laistoma reguliariai, ypač jei vasara sausa - kartą per savaitę, palaistant 10-15 litrų. Medis neturėtų kentėti nuo perdžiūvimo, nes tai silpnina šaknų vystymąsi. Rudenį, kai medis pradeda ruduoti ir ruošiasi žiemai, laistymas palaipsniui mažinamas ir visiškai nutraukiamas spalio pradžioje.

Aplink šaknų zoną rekomenduojama mulčiuoti - tai apsaugo dirvą nuo išdžiūvimo ir slopina piktžoles. Mulčias gali būti dedamas iš žievės, šiaudų, komposto ar nupjautos žolės. Svarbu, kad mulčias nesiliestų prie pat kamieno - tarp mulčio ir kamieno turėtų likti kelių centimetrų tarpas, kad būtų išvengta puvinio ar graužikų žalos.

Apsauga žiemai yra ypač svarbi pirmaisiais 2-3 metais. Jauni sodinukai jautresni šalčiui, todėl rudenį jų kamienas apvyniojamas neaustine medžiaga, eglišakėmis arba specialiu sodo tinkleliu. Aplink kamieną galima suformuoti apsauginį mulčio kalnelį arba supilti daugiau purios žemės. Tai apsaugo ne tik nuo šalčio, bet ir nuo žiemos saulės nudeginimų bei kintančių temperatūrų žalos. Žiemą taip pat reikėtų stebėti, ar aplink medį nesikaupia sniego ledo plutų, kurios gali uždusinti kamieno pagrindą.
Pats geriausias būdas apsaugoti nuo šalčio padaryti iš nendrių ryšulių tvorelę. Ji gerai saugo nuo vėjo, atitinkamai drėgmės praradimo, kiek padidina temperatūra ir leidžia kamienui kvėpuoti ir neužpelyti.

Nuo antrųjų metų laistymas tampa mažiau intensyvus, tačiau vis dar svarbus sausros metu. Jei pavasaris ar vasara labai sausi, riešutmedis vis tiek turėtų būti palaistomas kartą per 10-14 dienų, kad nepatirtų streso ir formuotų sveikus vaisių pumpurus ateinantiems metams.

Reguliariai reikėtų apžiūrėti kamieną ir šaknų kaklelį, ypač pavasarį po žiemos - ar nėra mechaninių pažeidimų, pelėsio, įskilimų ar šerkšno nudegimų. Jei mulčias nuo kamieno buvo užneštas per arti, reikia jį atitraukti.

Piktžolės aplink riešutmedžio šaknų zoną neturėtų būti toleruojamos, ypač pirmaisiais metais. Jos ne tik konkuruoja dėl drėgmės ir maisto medžiagų, bet ir vilioja dirvinę pelę bei kitas šaknis graužiančias kenkėjų rūšis. Rekomenduojama nuolat ravėti arba naudoti mulčiavimą kaip natūralią piktžolių kontrolės priemonę.

Kai medis ūgteli, maždaug nuo 3-5 metų amžiaus, jis tampa atsparesnis sausrai, šalčiui ir kenkėjams, tačiau vis tiek naudinga stebėti jo lapų spalvą ir formą. Blyškėjantys ar deformuoti lapai gali rodyti mikroelementų trūkumą arba šaknų pažeidimus. Tokiais atvejais galima atlikti lengvą tręšimą - kompostu ar natūraliu humusu aplink lajos projekciją.

Atskirai reikėtų paminėti, kad riešutmedis išskiria jugloną, medžiagą, slopinančią kitų augalų augimą šaknų zonoje. Todėl aplink riešutmedį nereikėtų sodinti daržovių ar kitų vaismedžių - jo šaknys gali trukdyti jiems augti. Geriausia aplink medį palikti bent 2-3 metrų laisvą zoną.

Ilgainiui, tinkamai prižiūrimas graikiškas riešutmedis išsivysto į stiprų, savarankišką medį, kuris kasmet vis mažiau reikalaus aktyvios priežiūros ir bus vis atsparesnis aplinkos veiksniams. Svarbiausia - stiprus startas pirmaisiais metais.

Graikiško riešutmedžio genėjimas

Graikiško riešutmedžio genėjimas yra svarbus žingsnis siekiant suformuoti tvirtą ir vaisingą medį. Lajos formavimą rekomenduojama pradėti antraisiais metais po pasodinimo. Dažniausiai pasirenkama „taurės" formos laja - tai reiškia, kad pagrindinės šakos formuojamos taip, kad viršūnė būtų 90-100 cm aukštyje nuo žemės. Jeigu medis pasodintas arti pastatų, šį aukštį galima padidinti, kad medis netrukdytų aplinkai.

Formuojant lają, atrenkamos 3-4 stiprios skeletinės šakos - jos taps pagrindu visam vainikui. Centrinę - vadinamąją lyderio - šaką galima kurį laiką palikti nepaliestą, nes tai padeda pagreitinti pirmąjį derėjimą.

Trečiaisiais metais, kai medis jau išleidžia daugiau šakų, lajoje atrenkama iki dvylikos antrojo eilės skeletinių šakų. Įžengus į derėjimo etapą, centrinė lyderio šaka pašalinama - ji nupjaunama iki viršutinės, stiprios lajos šakos. Taip suformuojama atviresnė, šviesą praleidžianti laja, skatinanti geresnį vaisių brendimą.

Svarbu lają formuoti iki vaisių mezgimo pradžios. Jei medis jau pradėjo formuoti naujas šakeles su pumpurais, genint reikia labai tausoti jų viršūnes - būtina išsaugoti kuo daugiau pumpurų. Šalinamos tik tos šakos, kurios per daug tankina lają, taip pat pažeistos ar sergančios šakos bei tos, kurios auga nepageidaujama kryptimi ar trukdo viena kitai.

Graikiško riešutmedžio veislės

'Ideal' - viena plačiausiai žinomų ir ilgai auginamų riešutmedžių veislių Lietuvoje, ypač vertinama šiauriniuose kraštuose dėl savo atsparumo ir gebėjimo prisitaikyti prie įvairių dirvožemių. Tai vidutinio augumo medis, formuojantis galingą, giliai skverbiančiąsi šaknų sistemą. Tinkamiausias jam - karbonatingas priemolis su vidutine drėgme.

graikisko riesutmedzio veisles

Veislė žydi gegužę, todėl neretai išvengia pavasario šalnų, o derlius renkamas vėlai - spalio ar net lapkričio mėnesį. Riešutai auga kekėmis, branduoliai šviesūs, saldaus skonio, lengvai gliaudomi. Pradeda derėti jau penktaisiais metais, o tai priskiria 'Ideal' prie greitai derančių veislių.

Nors 'Ideal' laikoma savidulke, dėl nevienodo žiedų subrendimo derlius gali būti nepastovus. Todėl net ir šią veislę rekomenduojama sodinti kartu su kitomis, pavyzdžiui, 'Broadview' ar 'Mars', kad būtų užtikrintas pilnas kryžminis apdulkinimas.

'Mars' - sena čekų selekcijos veislė, Lietuvoje vertinama dėl savo išskirtinio atsparumo šalčiui, kokybiškų riešutų ir ilgaamžiškumo. Šis riešutmedis žydi vėlai, todėl beveik visada išvengia šalnų. Jo vegetacija prasideda lėtai, todėl ūgliai spėja sumedėti iki rudens.

Riešutai vidutinio dydžio (10-14 g), branduolys sudaro iki 55 %, puikiai gliaudomas, saldaus skonio. Pradeda derėti apie 7-8 metus, tačiau maksimalų derliaus potencialą atskleidžia apie 10 metus. Tai viršūninio derėjimo veislė - riešutai formuojasi metūglių galuose.

Tinkama ne tik mėgėjams, bet ir ekstensyviems sodams, ypač jei norima mažesnės priežiūros. Sodinimo schema - 10×10 m. Tinka auginti vienam, tačiau pramoniniuose soduose derėtų naudoti dulkintojus - 'Broadview', 'Lake', 'Zygmund'.

Broadview Kanadoje atrasta ukrainietiškos kilmės veislė, kuri sėkmingai prigijo ne tik Šiaurės Amerikoje, bet ir Europos šiaurės vakaruose bei Lietuvoje. Pasižymi vėlyva vegetacija ir didele tolerancija šalčiui bei ligoms. Riešutai formuojasi ne tik viršūnėse, bet ir šoniniuose pumpuruose - tai mišraus derėjimo veislė, itin derlinga.

Riešutai yra dideli, kokybiški, tačiau branduolio skonis kiek intensyvesnis - būdingas natūralus graikiško riešuto kartumas. Branduolio išeiga siekia 46-48 %, o derėjimas prasideda apie šeštus metus. Privalumas - šios veislės žiedai dažnai žydi tuo pačiu metu, todėl ji gali būti ir savidulkė, bet dažnai pastebima ir apomiksija, kai dalis riešutų užsimezga be apdulkinimo.

Tinka auginti tiek mažuose soduose, tiek tankesniuose pramoniniuose želdiniuose - schema 8×8 ar 7×9 m. Puikiai dera su 'Mars', 'Zygmund', 'Koszycki' kaip dulkintojais.

Mars1 spėjama, kad ši veislė kilo iš 'Mars' ir 'Lake' veislių hibrido. Tai iš esmės patobulinta 'Mars' versija, turinti didesnį derėjimo intensyvumą, nes riešutai formuojasi tiek viršūnėse, tiek šoniniuose pumpuruose - tai didelio produktyvumo veislė.

Riešutai labai kokybiški, branduolio išeiga apie 50 %, gliaudosi lengvai. Tačiau ši veislė jautri bakteriozei, ypač lietingais metais. Todėl rekomenduojama sodinti aukštesnėse, gerai vėdinamose vietose, o pramoniniuose soduose - naudoti vario preparatus.

Sodinimo schema 10×10 m arba 8×8 m, tinkami apdulkintojai - 'Broadview', 'Resovia'.

'Hansen' - tai kanadietiškos selekcijos riešutmedžių veislė, kuri pasižymi labai didelėmis prisitaikymo galimybėmis ir atsparumu šalčiui. Ši veislė dažnai rekomenduojama kaip patikimas apdulkintojas kitoms šiaurėje augančioms veislėms.

Riešutai vidutinio dydžio, bet kokybiški, su šviesiu, šiek tiek saldžiu branduoliu. Derėjimas mišrus, tačiau su ryškiu šoniniu elementu, kas leidžia ankstesnį ir intensyvesnį derlių. Ši veislė ypač tinka kaip papildoma veislė kryžminiam apdulkinimui, ypač šalia 'Zygmund', 'Mars 1'.

Tinka tankesnėms sodinimo schemoms: 8×8 arba net 7×7 m, jei atliekamas reguliarus genėjimas. Labai tinkama vietovėms su vidutinio derlingumo žemėmis.

'Milotai ' yra nauja vengriška veislė. Jos pagrindinis privalumas - itin vėlyva vegetacijos pradžia ir žydėjimas, todėl ši veislė beveik visada išvengia pavasarinių šalnų. Tai ją daro ypač patrauklia veisle Lietuvos šiaurės rytų regionuose.

Riešutai dideli, plonu kevalu, gliaudomi be didelio vargo. Branduolio išeiga didelė, skonis saldus. Derėjimo tipas - mišrus, iš dalies šoninis, dalinai viršūninis.

Nors vegetacija ilga, metūgliai spėja sumedėti iki rudens, todėl medis gerai žiemoja. Atsparumas šalčiui - virš vidutinio. Reikia vėlyvo apdulkintojo - 'Mars', tačiau stabilumui geriausia pasodinti kelis skirtingus.

Zygmund lenkų selekcijos perlas, skirtas visų tipų sodams - nuo intensyvių pramoninių iki ekologiškų ar mėgėjiškų. 'Zygmund' - kompaktiškas, mažai augantis riešutmedis, bet nepaprastai derlingas. Nors jo derėjimas viršūninis, šaka turi daug trumpų ūglių, todėl riešutų kiekis labai didelis.

Branduoliai šviesūs, labai skanūs, išsilaiko ilgai. Pradeda derėti anksti, o dėl gero atsparumo sausrai išlaiko beveik visą derlių net ir sausesnėmis vasaromis. Lapai gali būti šiek tiek pažeidžiami antraknozės, tačiau riešutai lieka sveiki.

Tinka sodinti pagal schemas 8×8, 7×9 arba 7×7 m. Gali apsidulkinti pats, bet geresniam rezultatui tinka 'Hansen', 'Broadview', 'Resovia'.

'Lake' - tai iš Kanados kilusi riešutmedžių veislė, kurią rekomenduojama auginti vėsesnio klimato regionuose. Ji pasižymi vidutiniu augumu, gana kompaktiška laja ir vėlyva vegetacijos pradžia, dėl ko dažnai išvengia pavasarinių šalnų. Šis bruožas yra itin svarbus Lietuvos klimatui, ypač šiaurės ir rytų regionuose.

Riešutai stambūs, saldaus skonio, gliaudosi gana lengvai, tačiau branduolio išeiga kiek mažesnė nei 'Mars' ar 'Koszycki' veislių. Derėjimo tipas - mišrus, tačiau dominuoja viršūninis. Pradeda derėti apie 6-7 metus.

Tinka auginti tiek mėgėjiškuose, tiek pusiau intensyviuose soduose. Sodinimo schema - 9×9 arba 8×8 m. Puikiai dera su 'Mars', 'Broadview', 'Zygmund' kaip apdulkintojais.

Koszycki bene populiariausia stambiavaisė veislė Lenkijoje, puikiai tinkanti ir Lietuvos sodams. 'Koszycki' subalansuota tarp puikaus skonio, didelio riešuto dydžio ir gero derlingumo. Riešutai dideli, plonu kevalu, lengvai gliaudomi, branduoliai - saldūs, bronzinės spalvos.

Tai ankstyvos vegetacijos veislė, todėl sodinti rekomenduojama vietose, kur nėra šalnų pavojaus. Dera tiek viršūnėse, tiek kai kuriuose šoniniuose pumpuruose, todėl derlius būna tolygus.

Sodinama 10×10 m, o prastesnėse žemėse - 8×8 m. Tinka naudoti kaip dulkintoją kitoms veislėms. Taip pat jai tinka dulkintojai: 'Broadview', 'Zygmund', 'Resovia'.

Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Sodininkystė, Medelynai, sodinukai