Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Viena iš pagrindinių Lietuvoje auginamų daržovių yra raudonieji burokėliai. Burokėliai turi 9 - 16 % cukraus, 1,8 - 3 % baltymų, iki 0,9 % organinių rūgščių, 0,7 - 1,4 % celiuliozės; be to, juose gausu vitaminų B1, B2, PP, kalcio, natrio, chloro, vitamino C - net du kartus daugiau nei morkose, jodo daugiau, negu kitose daržovėse. Vertinga jų biocheminė sudėtis lemia ne tik maistinę, bet ir gydomąją šių daržovių galią. Burokėliuose esančios aktyvios medžiagos stiprina kraują, kraujagyslių sieneles, padeda atsinaujinti jungiamajam audiniui, aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, kurie atsakingi už audinių aprūpinimą deguonimi. Juos patartina vartoti kaip dietinį produktą, kai kamuoja kepenų ligos, o burokėliuose esančios jodo druskos reguliuoja skydliaukės darbą.
Norint užauginti gerą ir kokybišką burokėlių derlių rudenį dirvą reikia giliai suarti, ne mažiau kaip 30 cm gyliu. Pavasarį, dirvai pradžiūvus, du kartus kultivuoti ir akėti. Burokėliai nėra labai reiklūs, jie gali būti auginami daugelyje dirvų, nors geriausiai tinka vidutinio sunkumo, geros struktūros humusingas priemolis. Sunkios dirvos gali lemti šakniavaisių deformavimąsi, o lengvose dirvose dažnai trūksta drėgmės. Dirvos reakcija turi būti neutrali (pH 5,7 - 6,5). Jeigu dirvos reakcija rūgšti, ją būtina kalkinti. Rūgščiose dirvose burokėlių daigai suserga juodšakne, likusieji auga lėtai, lapai pasidaro dėmėti. Burokėlius netinka sėti į šviežiu mėšlu tręštą dirvą, nes šakniavaisiai išauga netaisyklingos formos, išsikraipę, būna prasto skonio. Juos galima auginti po mėšlu tręštų priešsėlių. Nepatartina auginti burokėlių po kopūstinių augalų (išskyrus labai ankstyvas veisles), bulvių, griežčių bei šakniavaisinių daržovių, o ypač po pašarinių ir cukrinių runkelių. Labai geras priešsėlis yra javai, svogūnai, porai, agurkai ir pomidorai. Burokėlius į tą pačią vietą galima sėti po 3 - 4 metų. Vidutinis burokėlių derlingumas 50 - 60 tonų iš ha.
Priklausomai nuo planuojamo derliaus bei dirvos tyrimų rezultatų keisis ir trąšų normos, todėl renkantis trąšas, būtina atsižvelgti į dirvos savybes. Šarminėms dirvoms reikalingos rūgščios trąšos, o rūgščias reikia praturtinti šarminėmis. Svarbiausias faktorius, nuo kurio priklausys būsimas burokėlių derlius - tai derlingas dirvožemis, t.y. jo sugebėjimas aprūpinti augalus maitinamosiomis medžiagomis, drėgme ir oru. Dirvožemį reikia tręšti, jei nenorime nusivilti nuimdami derlių. Intensyviai augantiems burokėliams reikia 140 kg/ha azoto (N), 70 kg/ha fosforo (P2O5), 220 kg/ha kalio (K2O). Lengvose dirvose papildomai dar reikia 20 kg/ha magnio (Mg). Azoto normos didinimas yra susijęs su ženkliu nitratų normos padidėjimu, kas labai pastebima padidinus azoto normą virš 100 kg/ha.
Burokėliai yra ilgos vegetacijos augalai, todėl didžiąją reikalingų maisto medžiagų dalį jie pasiima iš priešsėjinio kultivavimo metu išbertų trąšų. Dalis maisto medžiagų yra dirvoje, tačiau natūralu, kad vegetacijos metu jų pradeda stigti. Vegetacijos metu rekomenduojama burokėlius papildomai patręšti per lapus. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad papildomai tręšiant per lapus, burokėlių šakniavaisių biometriniai rodikliai (šakniavaisių masė, skersmuo) turėjo tiesioginės teigiamos įtakos suminiam ir prekiniam derliui. Tyrimų metu didėjo burokėlių šakniavaisių masė ir skersmuo, didėjo suminis ir prekinis burokėlių derlius, o papildomai netręšiant tolygiuose bandymų ploteliuose, ne tik kad derlingumas buvo du kartus mažesnis, bet ir labai prasta jų kokybė.
Papildomai per lapus burokėlius geriausia tręšti kelis kartus. Ruduoju nutrifolu tręšiama du kartus - pirmą kartą, kai burokėliai yra 4 - 6 lapų tarpsnio, antrą - po dviejų savaičių. Antroje vasaros pusėje naudojamas žalias nutrifolas. Tinka tręšti ir vieną ar du kartus nitraboru ir atitinkamai du ar vieną kartą žaliuoju nutrifolu.
Burokėliai sėjami į drėgnoką, neperdžiūvusią dirvą, nes perdžiūvusioje dirvoje sėklos ilgai dygsta, pasėlyje augalai būna nevienodo dydžio ir tankumo. Geriausia sėti pneumatine ar mechanine sėjamąja, užtikrinančia tikslų ir tolygų sėklų išbėrimą maždaug 3 cm gylyje. Burokėlius ankstyvajam derliui galima sėti apie 2 cm gylyje. Naudojant mechanizuotą burokėlių auginimo technologiją, jie sėjami ir auginami lygiuose laukuose. Taip užaugintus burokėlius lengviau nukasti derliaus nuėmimo kombainais.
Burokėlių sėklos yra gan stambios, viename grame yra apie 40 - 60 sėklų. Pati sėkla - tai vaisynas, arba kamuoliukas, kuriame yra 2-3 ar net daugiau mažų sėklelių vienoje luobelėje, todėl labai svarbu juos laiku išretinti. Sėklos esti daigios iki 4 metų ir ilgiau. Sėklų norma - apie 60 sėklų į m². Burokėlių sėklos pradeda dygti, kai dirvos temperatūra 4 - 5 °C, tačiau geriausiai dygsta, kai žemė įšilusi iki 11 °C. Juos rekomenduojama sėti ievai sužaliavus, kad dirva būna įšilusi iki 8 °C. Burokėliai sudygsta per 15 - 20 dienų. Nuo sėklų sudygimo iki šakniavaisių formavimosi pradžios burokėliai geriausiai auga +15 - 18 °C temperatūroje. Esant pavasarinėms šalnoms ir atšalus iki -3 - 4 °C, daigai žūva. Be to, po užsitęsusių pavasario šalnų burokėlių pasėlyje gali padaugėti žyduolių. Žydėjimą taip pat skatina sausi ir karšti orai.
Sudygę burokėliai auga lėtai, todėl siekiant, kad sudygusio pasėlio pirmą mėnesį nenustelbtų piktžolės, reikėtų nuolat purenti. Praėjus savaitei po sudygimo, burokėlius būtina išretinti, kiekviename lizde paliekant po 1 stipresnį daigą, kurio sėklaskiltiniai lapeliai nukreipti į tarpą tarp eilių. Retinant augalai paliekami kas 3 - 5 cm. Vėliau retinama dar 2 - 3 kartus. Po paskutinio retinimo atstumas tarp augalų eilėje turi būti 8 - 10 cm.
Piktžolėtumo kontrolei taikomos mechaninės ir cheminės priemonės. Tarpueilių purenimui naudojami tarpueilių kultivatoriai su įvairių tipų darbo elementais: strėliniais ar purenamaisiais noragėliais, rotacinėmis akėtėlėmis ir kitais noragėliais. Kai ima storėti šaknys, burokėlius rekomenduojama 1 - 2 kartus apkaupti, tada šaknys ne taip sudiržta ir užauga didesni gumbai.
Klimato kaita ir besikartojančios sausros gali žymiai sumažinti burokėlių derlių, todėl reikėtų burokėlius laistyti. Pastaruoju metu ūkininkai - daržininkai daug dėmesio skiria daržovių laistymui, todėl daržininkystės ūkiai turėtų pasirūpinti laistymo įrengimais.
Smulkieji daržininkystės ūkiai Lietuvoje burokėlių lapus nupjauna šakniavaisinių daržovių lapų pjaunamosiomis. Po to, burokėliai nuimami bulvių kombainais, tačiau auginant didesnius burokėlių plotus tikslinga įsigyti šakniavaisinių daržovių universalius kombainus. Jie tinka morkoms, burokėliams, ropėms, pastarnokams ir kitoms kultūroms nuimti.
Iš visų šakniavaisinių daržovių burokėliai nuimami pirmiausia. Kadangi trečdalis burokėlių šaknų išauga virš žemės, o lapai vegetacijos pabaigoje būna menki, todėl šakniavaisiai rudeninių šalnų metu gali greitai apšalti. Ilgesniam laikymui geriausiai tinka tokie burokėliai, kurie pasėti šiek tiek vėliau - gegužės antroje pusėje. Derlius tuomet gaunamas mažesnis, bet šakniavaisiai žymiai geriau išsilaiko. Sandėliuoti paliekami sveiki, nesuskilę, mechaniškai nepažeisti, neapšalę, nesuvytę šakniavaisiai. Ūkininkai burokėlius dažniausiai sandėliuoja saugyklose, kur jie laikomi konteineriuose ar dėžėse skylėtais šonais, užtikrinančiais gerą vėdinimąsi. Konteineriai ar dėžės 20 cm atitraukiami nuo sienų ir pakeliami nuo grindų. Jeigu laikoma krūvose ar aruoduose, jų aukštis turėtų būti 1,5 - 2 m. Reikia atsiminti, kad geriausios laikymo sąlygos yra 3 - 4 °C temperatūra ir 95 - 98 % santykinė drėgmė. Saugyklas reikia dažnai vėdinti, bet neleisti, kad sumažėtų drėgmė. Namų rūsiuose burokėlius patartina laikyti susluoksniuotus su drėgnu smėliu arba durpėmis. Gerai laikosi ir supilti po 20 - 30 kg į atvirus ar perforuotus polietileno maišus.
Burokėlių juodšaknė (Phoma betae) arba dar vadinama diegavirtė. Ligos sukėlėjams grybams plisti geros sąlygos susidaro, kai yra anksti pasėjama ir dygstant sėkloms yra žema temperatūra, daug drėgmės ir dirvoje trūksta oro. Tada burokėlių daigai nusilpsta, pasidaro neatsparūs, ir juos užpuola juodšaknės grybai. Daigų pagrindinė šaknelė bei poskiltis paruduoja, vėliau pajuosta ir suplonėja. Daigai išlinksta ir išvirsta. Nors dažniausiai juodšaknės pažeisti daigai visai nesunyksta, bet iš jų išauga šakoti burokėliai.
Burokėliai juodšakne gali sirgti nuo sėklos sudygimo iki tol, kol susidaro 3 - 4 poros tikrųjų lapelių. Vėliau burokėliai tampa atsparūs juodšaknei.
Burokėlių šaknų gumbas (Pseudomonas tumefaciens) - tai bakterijos, kurioms vystytis optimalios sąlygos yra 25 - 30 °C temperatūra ir neutrali dirvos reakcija. Ant burokėlių šakniavaisio, dažniausiai prie šaknies kaklelio, susidaro gana didelės išaugos - gumbai. Ligą sukeliančios bakterijos, būdamos šakniavaisyje, išskiria auksinų tipo medžiagas, skatinančias augalo ląstelių pagreitintą dauginimąsi. Gumbai jungiasi su šakniavaisiu plona audinių juostele ir lengvai nulūžta. Iš pradžių išaugos esti minkštos, vėliau sumedėja, sukietėja, jų paviršius pasidaro nelygus, gauburiuotas arba sueižėjąs, viduje tuštumų nėra.
Ligos pažeisti burokėliai skursta, išauga maži šakniavaisiai, nes daug maisto medžiagų sunaudoja greitai besidalijančios ląstelės. Laikymo metu bakterijų užpulti šakniavaisiai supūva.
Apsaugos priemonės: siekiant apsaugoti burokėlius nuo ligų būtina taikyti visas agrotechnikos priemones, skatinančias burokėlių dygimą ir augimą. Prieš sėją 1 - 2 dienas pamirkius sėklas vandenyje, sutrumpėja kritiškas užsikrėtimo periodas. Sėti tik beicuotą sėklą ir tik tada, kai dirvos temperatūra būna ne mažiau nei 8 °C. Laikytis sėjomainos. Nuėmus derlių, atrinkti gumbuotus burokėlius ir išvirtus sušerti gyvuliams ar tiesiog sunaikinti, nereikėtų išversti į komposto krūvą.
Runkelinė musė (Pegomya hyoscyami) - tai pelenų spalvos dvisparnis vabzdys. Kiaušinėliai smulkūs, pailgi, balti, sudėti krūvelėmis arba pavieniui apatinėje lapų pusėje. Lervos kirmėliškos, begalvės ir bekojės, gelsvos, iki 9 mm ilgio, jos graužia burokėlių lapų minkštimą iš vidaus. Ant pažeistų lapų atsiranda įvairių formų balzganų dėmių.
Pupinis amaras (Aphis fabae Scop.) - tai taip vadinamas čiulpiantis kenkėjas, kuris siurbia lapų sultis ir užteršia augalus lipniomis išmatomis, platina virusines augalų ligas. Tai gležni, besparniai ir sparnuoti, beveik juodi, su žaliu arba rudu atspalviu, apie 2 mm ilgio vabzdžiai. Iščiulpti lapai raukšlėjasi, pagelsta. Rudenį amarai ant kitų augalų (krūmų) deda žiemojančius kiaušinius. Per metus išsivysto keletas generacijų.
Rudoji runkelinė blakė (Polymerus cognatus Fieb.). Kenkia ne tik suaugusios blakės, bet ir lervos. Suaugusi blakė būna 3 - 5 mm ilgio, siaura, spalva labai nepastovi. Patelių kūno apačia žalsva, patinų ištisai juoda. Priešnugarėlė gelsvai rusva, jos užpakaliniuose kampuose yra didelės juodos dėmės. Antsparniai gelsvai rudi su raudonai rudomis dėmėmis. Iš peržiemojusių kiaušinių lervos pradeda ristis balandžio gegužės mėn. Pirmiausia jos maitinasi piktžolėmis, paskui perskrenda ant kultūrinių augalų. Rudoji runkelinė blakė labai puola burokėlių ir runkelių daigus ir čiulpia augalų sultis. Rudosios runkelinės blakės pažeistų lapų viršūnė bei pakraščiai pagelsta ir sudžiūsta, o pagrindinė gysla ir lapkotis išsikraipo. Antroje vasaros pusėje kenkėjai puola ir kitus augalus.
Labai panašiai burokėliams ir runkeliams gali kenkti paprastoji pievinė blakė (Lygus pratensis L.).
Runkelinė spragė (Chaetocnema concinna Marsh.) - tai 1,5 - 2,3 mm ilgio tamsūs, metališkai žalio ar bronzinio atspalvio šokinėjantys vabalai. Priekinių ir vidurinių kojų blauzdos dažnai geltonos. Antsparniais eina taškuotos vagutės. Kenkti jie pradeda pavasarį, kai oro temperatūra pakyla iki 6 - 9 °C. Šie kenkėjai apgraužia daigų sėklaskiltes ir paaugusių augalų lapus, išėda lapuose duobutes arba skylutes. Pažeistose vietose atsiranda pusiau permatomų dėmelių, kurios, audiniams perdžiūvus, virsta skylėmis.
Runkelinis skydinukas (Cassida nebulosa) - tai lapgraužių šeimos skydinukų genties vabalas. Vabalai ovalūs, plokšti, 5 - 8 mm ilgio, rudos spalvos, apatinė vabalo pusė juoda. Antsparniais eina juodų taškų eilės. Pažeidžia cukrinius ir pašarinius runkelius, burokėlius.
Apsaugos priemonės: siekiant apsaugoti burokėlius nuo kenkėjų, rudenį būtina šalinti augalų liekanas, giliai suarti dirvą, naikinti balandinių šeimos ir kitas piktžoles. Jas rekomenduojama pašalinti iš lauko, nevertėtų ir kompostuoti. Vabalus ir lervas naikinti insekticidais daržo pakraščiuose augančius krūmus anksti pavasarį, iki pumpurų brinkimo, taip pat purkšti insekticidais. Jei naudojate chemikalus, burokėlių lapai netinkamai maistui naudoti.
Europos Sąjungos augalų veislių kataloge yra įrašytos 146 valgomųjų burokėlių veislės ir hibridai. Skirtingų veislių burokėliai vieni nuo kitų skiriasi savo vidine struktūra, spalva, šakniavaisių vienodumu, stipriais lapais ir puikiu skoniu, tinkamų tiek šviežiam vartojimui, tiek perdirbimui. Mėgėjiškame darže patartina auginti bent dvi veisles - vieną ankstyvąją, kitą vėlyvesnę, kuri bus skirta saugoti žiemai. Hibridinės veislės labiau tinka mechanizuotam auginimui, todėl jas renkasi ūkininkai.
Tekstą parengė Algis Mačiukas
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti
Kada sodinti česnakus, kaip paruošti dirvą česnakams, česnakų priežiūra, ligos ir kenkėjai
Geltonžiedės sedulos - kizilo auginimas, geltonžiedės sedulos sodinimas, tręšimas, priežiūra
Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta.
Bulvių ligų požymiai, bulvių apsaugos priemonės, bulvių kenkėjai ir kontrolės bei naikinimo priemonės
Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų
Kaip auginti moliūgus, geriausios moliūgų veislės, dirvožemio paruošimas moliūgams ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai
Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas.
Tręšimas boru per lapus, boro poveikis augalams, cukriniams runkeliams ir kviečiams, boro trąšų derinimas su kitais mikroelementais
Geriausia pašarinė žolė, kaip auginti pašarinę žolę, dirvos žolynams paruošimas, pašarinės žolės tręšimas
Pramoninės ir buitinės grybų džiovyklės, grybų džiovinimas, grybų džiovinimo verslas
Žieminių rapsų auginimas, sėjos laikas, žemės įdirbimas, žieminių rapsų ligos ir kenkėjai
Daržovių paruošimas perdirbimui, daržovių paruošimo perdirbimui įranga, daržovių ir vaisių plovimo, skutimo, pjaustymo ir džiovinimo įranga
Džiovinimo verslas, ar verta imtis vaisių ir daržovių džiovinimo, buitinės ir pramoninės vaisių ir daržovių džiovyklės, džiovinamos žaliavos tvarkymo įranga, džiovintos produkcijos rentabilumas, pardavimai, reklama
Kaip džiovinti prieskonines ir vaistines žoleles, kaip išsirinkti žolelių džiovyklę, vaistažolių ir prieskonių džiovinimo verslas
Žemės ūkio technika pavasariniam dirvos įdirbimui, kultivatoriai, skutikai žemės įdirbimui pavasarį
Medžio priežiūra, medžio priežiūros darbai, medžių sodinimas, medžių genėjimas, medžių pjovimas, šakų sutvarkymas, šakų susmulkinimas, kelmų naikinimas, medžių gydymas
Kaip auginti pomidorus? Pomidorų daigų sodinimas šiltnamyje ir lauke, pomidorų priežiūra, pomidorų veislės
Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama
Sodo įveisimas, vietos ir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra
Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės
Naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, naminis sidras
Kaip gaminti naminį vyną, uogos ir vaisiai naminio vyno gamybai, naminio vyno gamybos technologija ir įranga
Dirbtinio rūko sistemos, apsaugos nuo šalnų sistema, oro filtravimo, vėsinimo, dulkių mažinimo, kvapų šalinimo, priešgaisrines ir kitas funkcijas.
Tikslus trąšų, pesticidų normų nustatymas ir paskleidimas pasėliuose
Kaip auginti žirnius, geriausios žirnių veislės, dirvožemio žirniams paruošimas ir tręšimas, žirnių priežiūra, ligos ir kenkėjai
Kaip išauginti gerą bulvių derlių, geriausios bulvių veislės, dirvožemio paruošimas, bulvių tręšimas, bulvių ligos ir kenkėjai
Bioproduktas Pireco Mucofol braškių lapams purkšti nuo gr...
Trąšos braškėms po derliaus - pristato Mivena Uab - kompa...
Laistymo sistemos įranga Klaipėda, automatinio laistymo į...
Žolės pjovimas gera kaina, aukštos žolės pjovimas kaina, ...
Sklypo paruošimas vejai, vejos įrengimas, vejos sėjimas k...
Termo vazonas sėkmingam augalų augimui vasarą ir žiemą. Š...
Traktorius vejos pjovimui, žolės pjovimo traktorius Taura...
"SYNGENTA" daržovių sėklos.
Birių medžiagų drėgmės matuoklis HPXT
Šildantys anglies pluošto apklotai
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau