Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Cukinijų auginimas
2025-05-07 22:32 Peržiūros : 2918 Spausdinti
Cukinija - vienmetė šilumamėgė daržovė, priskiriama moliūginių šeimos vaisinių daržovių grupei. Subrendę vaisiai būna žalios ar geltonos spalvos, balsvu minkštimu, kurio viduryje susitelkusios mažos, minkštos valgomos sėklos. Jaunos cukinijos yra saldžiausios, o jų minkštimas - puriausias. Didžiausia šios daržovės vertė - lengvai įsisavinami angliavandeniai, gausus vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis. Cukinijų vaisiuose esantys pektinai šalina iš organizmo sunkiuosius metalus bei pasižymi tuo, kad kaupia mažai nitratų. Šių daržovių šaknų sistema yra sekli, todėl neišnaudoja visų dirvoje esančių maisto medžiagų. Dėl gausios daržovių lapijos susidaro puvėsis, kuris mažina piktžolių dauginimąsi. Cukinijos vertingos dėl mineralinių komponentų gausos ir teigiamo šarminio poveikio medžiagų apykaitai. Cukinijos turi nedaug organinių rūgščių ir skaidulinių medžiagų, todėl jas patartina valgyti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis. Jas labai naudinga valgyti sergant ateroskleroze, kadangi cukinijos padeda iš organizmo pašalinti cholesteriną. Cukinijos taip pat padeda iš organizmo pašalinti gyvsidabrį, šviną, kobaltą, radioaktyvųjį stroncį.
Šiuo metu cukinija - plačiai auginama daržovė. Cukinija naudojama kaip papildomas ingredientas maisto ruošoje, tačiau kaip pagrindinis patiekalas ruošiamas retai. Dėl švelnių skaidulinių medžiagų cukinijos tinka mažiems vaikams, o dėl mažo cukraus kiekio - sergantiesiems cukralige. Šviežias, nesubrendęs 10-15 cm cukinijos vaisius laikomas vertingesniu, negu sunokęs. Jaunos cukinijos nelupamos ir naudojamos su sėklomis. Šviežias cukinijas galima dėti į salotas arba supjaustytas pailgomis riekelėmis naudoti su pavilgais, tačiau jaunų cukinijų vaisius rekomenduojama suvartoti per savaitę, o didesnius (16-22 cm) galima laikyti apie 4 savaites. Sodininkai pastebi, kad 22-26 cm vaisiai išsilaiko geriausiai, nors fiziologiškai jie dar nėra subrendę ir jų odelė per minkšta. Žalios spalvos cukinijos išlieka šviežesnės ilgiau, negu geltonos. Maistui galima naudoti ne tik vaisius, bet ir cukinijos žiedus. Nuskinti vyriškieji cukinijos žiedai prikemšami įdaro, tada apvoliojami tešloje ir iškepami.
Cukinijų sėjimas
Cukinijas auginti nėra sunku, jos nėra reiklios dirvožemiui bei labai pakančios vasariniam lietui. Gerai auga derlingoje, organinėmis trąšomis patręštoje, saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje, neužmirkusioje dirvoje. Norint gauti ankstyvą derlių, daigai auginami šiltnamyje. Augantiems daigams neturi būti per aukšta temperatūra - dieną 15-20 °C. Esant aukštesnei temperatūrai daigai ištįs, blogiau vystysis. Daigus išsodiname į lysvę, kai jie turi 3-4 tikruosius lapelius.
Vėlesniam naudojimui cukinijų sėklas gegužės pabaigoje galima sėti tiesiai į lysvę, kaip ir agurkus. Patariama sėti lizdais po 2-3 sėklas 4-5 cm gylyje 50-60 cm atstumu viena nuo kitos. Lysvėje per vidurį sėjama tik viena eilutė, nes jų krūmai užauga vešlūs. Dirva 10 cm gylyje turėtų būti įšilusi iki 10-12 ºC šilumos.
Duobutėje dedamos 3 sėklos
Cukinijų priežiūra
Vėliau cukinijas prižiūrėti labai paprasta. Sudygusios retinamos, paliekant vieną stipriausią daigą. Jei sausa - cukinijas liejame.
Užaugę 10-20 cm ilgio cukinijų vaisiai skinami du kartus per savaitę salotoms, konservavimui, troškinimui. Peraugę vaisiai nepraranda maistinės vertės ir gero skonio. Derlius imamas liepos-rugsėjo mėnesiais. Cukinijų vaisiai jautrūs šalnoms, todėl paskutinį vaisių derlių būtina nuskinti joms neprasidėjus. Subrendę vaisiai laikymui skinami su 2 cm koteliu ir mechaniškai nepažeidžiant jų. Patalpoje esant 5-7 °C temperatūrai vaisius sudėjus į lentynas galima išlaikyti keletą mėnesių, o laikant sausoje, vėsioje vietoje jie išsilaiko net iki kitų metų vėlaus pavasario.
Cukinijos pradžioje ravimos naudojant kauptuką. Po kelių kartų galima mulčiuoti. Mulčiuotos cukinijos daugiau mažiau atlaikys be piktžolių iki sezono pabaigos.
Dirvožemis cukinijoms
Norint gauti gerą cukinijų derlių būtina tinkamai paruošti dirvą, kad apsaugoti augalus nuo piktžolių, kenkėjų bei ligų. Dirvą itin svarbu giliai suarti iš rudens, tada pavasarį tereiks tik sukultivuoti. Taip įdirbta, puri dirva greičiau įšyla, joje susikaupia daugiau oro, maisto medžiagų bei drėgmės. Rudenį giliai suarta dirva gauna šalčio, kuris dirvą supurena, sunaikina jos paviršiuje žiemojančius kenkėjus. Rudenį dirvą rekomenduojama gerai patręšti. Į 10 kv. m iškratoma 40-60 kg mėšlo, išberiama 400 g kalio chlorido ir 600 g superfosfato. Pavasarį, prieš cukinijų sėją išberiama 300 g amonio salietros. Tačiau norėdami praturtinti dirvą, turime atsižvelgti į dirvožemio mechaninę sudėtį:
- makroelementus - azotą, fosforą, kalį, kalcį ir magnį;
- mikroelementus - manganą, molibdeną, cinką, varį, geležį ir borą.
Nerekomenduojama cukinijų tręšti chloro elementų turinčiomis trąšomis. Cukinijoms reikia greitai įšylančios, nesukietėjusiu paviršiumi, humusingos, turtingos mineralinių medžiagų, vandeniui ir orui pralaidžios dirvos.
Auginant cukinijas rekomenduotinas ankštinių augalų, svogūnų, pomidorų, ankstyvųjų kopūstų, bulvių, porų ar javų priešsėlis. Nuo sėjomainos priklauso ne tik derlius, vaisių kokybė, bet ir piktžolių, kenkėjų ir jų plitimo kontrolė bei dirvožemyje esančių maisto medžiagų pasisavinimas. Nuo piktžolių patartina saugotis teisingai pasirenkant sėjomainą bei mulčiuojant dirvą.
Cukinijų ligos ir kenkėjai
Kad augalai neužsikrėstų tomis pačiomis ligomis ir kenkėjais, besiveisiančiais ant dirvos paviršiaus arba dirvoje, nepatartina cukinijų auginti 3-4 metus iš eilės toje pačioje arba dirvoje, kurioje augo moliūginės daržovės. Saugant cukinijas nuo kenkėjų ir ligų sukėlėjų, pirmiausia reikėtų taikyti profilaktinių priemonių sistemą, t. y. sudaryti augalams optimalias augimo sąlygas.
Cukinijų ligos. Iš visų ligų didžiausią dalį sudaro grybelinės ligos. Tik laiku apsaugojus cukinijas nuo ligas sukeliančio grybelio, galima išauginti gausų derlių. Grybeliai lengvai patenka į nusilpusių augalų audinius, todėl svarbi daigų kokybė. Ypač nepatartina pertręšti azoto trąšomis, nes nuo jo pertekliaus augalų audinių sienelės tampa porėtos, o tai leidžia grybelio sporoms lengvai patekti į augalo audinius.
Nesilaikant sėjomainos rekomendacijų cukinijas gali pažeisti netikroji miltligė, kekerinis puvinys, fuzarinis vytulys ir puvinys, septoriozė. Ant lapalakščio atsiradusios 0,5-1,5 cm dydžio rudos, kampuotos, su būdingu šviesios spalvos apvadu dėmės įspėja apie rauplių atsiradimą. Po kiek laiko dėmėse sudžiūvę audiniai iškrinta, lapai pasidaro skylėti. Žaizdos gali būti tokios gilios, kad pasiekia sėklų kameras. Rauplių ir kitų ligų sukėlėjai žiemoja sirgusių augalų liekanose. Užkratą perneša vėjas, vabzdžiai, perduodama ir per priežiūros įrankius, todėl ši liga plinta ypač greitai.
Norint apsisaugoti nuo ligų reikalinga laikytis tinkamos sėjomainos. Be to, ruošiant dirvą iš rudens galima suarti tik sunaikinus augalijos liekanas. Profilaktikai reikėtų beicuoti sėklas, daigus sodinti pakankamu atstumu, o pastebėjus pirmuosius ligos požymius - purkšti fungicidais.
Cukinijų kenkėjai
Dažniausiai sutinkami cukinijų kenkėjai yra tripsai, daiginės muselės ir amarai.
Daiginės muselės pasirodo gegužės mėnesį ir deda kiaušinėlius į sukastą sklypą. Lervos - baltos kirmėlaitės pasiekia sėklas arba daigus, įsiskverbia į juos, pažeistos sėklos žūva, o daigai nuvysta.
Amarai gyvena kolonijomis apatinėje lapų pusėje ir siurbia augalo sultis, o kai jų prisiveisia daug, užpuola ir ūglius, ir žiedus, net vaisių užuomazgas. Lapai susiraito, deformuojasi, gelsta. Pažeisti augalai skursta, byra vaisių užuomazgos, ir galop augalai žūva.
Pastebėjus kenkėjus, cukinijas reikia purkšti insekticidais, kurių poveikis priklauso ne tik nuo preparato veikliosios medžiagos, bet ir nuo tiksliai parinkto purškimo laiko. Bet kuris preparatas veikia efektyviausiai tik tuomet, kai naudojamas tinkamu laiku.
Cukinijų veislės
Lietuviškų cukinijų veislių nėra, tačiau jų veislių pasiūla rinkoje yra nemaža. Veislės tarpusavyje skiriasi vaisių forma, dydžiu bei spalvomis, taip pat krūmo forma, lapijos vešlumu bei žalios spalvos intensyvumu. Vistik dažniausia cukinijos augalai būna krūmo formos.
| Raven H |  |
L. ankstyvos, gausus derlius |
| Rhodos H |  |
Ankstyvos |
| Naxos H |  |
Tamsiai žalios |
| Golden Glory H |  |
Ankstyvos, gera prekinė išvaizda |
| Supremo H |  |
Atsparus ligoms hibridas |
| Angelina H |  |
Ankstyvas hibridas |
Tekstą parengė Algis Mačiukas
Kategorijos: Daržovių auginimas, Augalininkystė, žemdirbystė, Žemės ūkio produkcija, saugojimas ir perdirbimas, maisto pramonė, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
