Pievų tręšimas

Norint išlaikyti produktyvias ir sveikas pievas bei ganyklas, būtina laiku atlikti jų priežiūros darbus. Intensyvioje pievų eksploatacijoje nepavyks išvengti papildomo pievų tręšimo. Natūralioms pievoms tręšimas gali būti kenksmingas, ypač jei žolė ne surenkama, bet mulčiuojama.

Pievų sutvarkymas pavasarį

Ankstyvą pavasarį, vos tik dirva pradeda džiūti, būtina peržiūrėti pievas ir ganyklas, atlikti tvarkymo darbus. Pirmiausia svarbu išlyginti kurmiarausius, kad būtų lengvesnis vėlesnis šienavimas. Tai daroma akėčiomis arba volais. Akėjimas padeda ištraukti pernykštę žolę ir užtikrina geresnį oro patekimą į dirvą, kas yra būtina sveikam žolynų augimui. Jei pievos buvo pažeistos per žiemą, reikėtų įvertinti jų būklę ir nuspręsti, ar reikia atsėti žoles. Svarbu pasirinkti tinkamus žolinių augalų mišinius, atsižvelgiant į ūkio specifiką ir klimato sąlygas.

Reikėtų vengti važinėti per drėgną dirvą, kad neatsirastų suspaustų vietų, kurios trukdytų žolės augimui ir vėlesniems žemės darbams. Per didelis mechaninis poveikis gali pažeisti velėną, todėl būtina palaukti, kol žemė pakankamai išdžius, kad išvengti žolyno išmindymo ir pablogėjusios regeneracijos.

Pavasarinis pievų tręšimas

Norint užtikrinti spartų žolės augimą ir gerą pirmosios žolės derlių, būtina laiku patręšti pievas. Pagrindinis tręšimas turėtų būti atliekamas prieš vegetaciją, balandžio pradžioje, naudojant fosforo ir kalio trąšas, kurios gali būti beriamos net ant sušalusios žemės. Fosforas yra svarbus šaknų sistemos vystymuisi, o kalis padeda augalams atlaikyti stresines sąlygas, tokias kaip sausra.

Azoto tręšimas atliekamas vėliau, jau prasidėjus vegetacijai, siekiant paskatinti intensyvų žolės augimą. Azoto poreikis priklauso nuo žolyno sudėties. Varpinės žolės, tokios kaip daugiametės svidrės, reikalauja daugiau azoto, tuo tarpu ankštinės žolės (dobilai, liucernos) gali fiksuoti atmosferos azotą, todėl jų perteklinis tręšimas gali būti neefektyvus.

Kompleksinės trąšos, kuriose visos reikalingos maisto medžiagos yra vienoje granulėje, užtikrina geresnį trąšų pasisavinimą. Pašarinėms ir vejų žolėms rekomenduojamas azoto, fosforo ir kalio santykis yra 1:2:3. Jei dirvožemis vidutiniškai turtingas, naudojant kompleksines trąšas pakanka 300 kg/ha, tačiau būtina atlikti dirvožemio analizę ir pritaikyti trąšų normas pagal esamą jų kiekį dirvoje. Netinkamas trąšų kiekis gali lemti mažesnį derlių ar neefektyvų investuotų lėšų atsipirkimą.

Pievų priežiūra vegetacijos metu

Vegetacijos metu svarbu tinkamai naudoti skystą mėšlą, kuris gali būti laistomas nuo balandžio 1 d. Tai geriausia daryti prieš vegetacijos pradžią arba po pirmojo pjovimo. Skysto mėšlo normą reikia pasirinkti atsakingai, nes per didelis azoto kiekis gali neigiamai paveikti ankštines žoles, kurios sudaro svarbią produktyvaus žolyno dalį. Produktyviuose žolynuose 40 proc. turėtų sudaryti ankštinės žolės, nes jos ne tik praturtina pašarus baltymais, bet ir padeda palaikyti biologinį azoto balansą dirvoje.

Jeigu žolynas retėja ar yra pažeistas sausros, rekomenduojama atsėti naujais mišiniais, kuriuose dominuoja produktyvios žolės rūšys. Renkantis žolės mišinius, svarbu įvertinti dirvožemio tipą, klimato sąlygas ir numatomą naudojimo pobūdį - ar pieva bus intensyviai šienaujama, ar naudojama ganymui.

Technika pievoms tręšti

Tręšimui patartina naudoti traktorius su platesnėmis padangomis, kad būtų sumažintas dirvos suslėgimas ir išsaugota žolynų velėna. Svarbu naudoti tinkamas technologijas, siekiant kuo mažiau pažeisti dirvožemį ir nepalikti gilių vėžių, kurios gali apsunkinti vėlesnius priežiūros darbus. Pastaraisiais metais vis dažniau naudojamos lėtai tirpstančios organinės trąšos, kurios ilgiau išlaiko maisto medžiagas dirvoje ir gali būti naudojamos net iš rudens. Šios trąšos papildomai praturtina dirvožemį kalciu, magniu ir mikroelementais, padedančiais gerinti žolyno produktyvumą.

Labai svarbu vengti tręšti per drėgną dirvą, kad nebūtų paliekama gilių vėžių, kurios gali pakenkti būsimam derliui. Tinkamai pasirinktas tręšimo laikas ir būdas padeda išsaugoti velėną bei maksimaliai išnaudoti trąšų potencialą.

Laiku atlikti pavasariniai darbai padeda užtikrinti gerą pirmosios žolės derlių ir kokybiškus pašarus. Kiekvienas ūkininkas turėtų įvertinti savo žolyno būklę ir pasirinkti tinkamiausią tręšimo bei priežiūros strategiją, atsižvelgdamas į dirvožemio būklę, meteorologines sąlygas ir ūkio tikslus. Investicija į tinkamą priežiūrą atsiperka ne tik didesniu derliumi, bet ir geresne pašarų kokybe, užtikrinančia gyvulių produktyvumą.