Kukurūzų auginimas

2020-11-18 15:38   Peržiūros : 2445   Spausdinti


Kukurūzai yra derlinga techninė kultūra, kuri naudojama įvairiose pramonės šakose. Nuo liaudyje vadinamų "Chruščiovo" laikų kukurūzai Lietuvoje buvo auginami tik silosui, tačiau paskutinių dešimtmečių klimato atšilimas ir naujos, selekcininkų pritaikytos veislės šiuo metu leidžia nuimti ne tik gausius žalios masė kiekius, bet ir nemažą kukurūzų grūdų derlių, kuris gali siekti net iki 10 t/ha. Selekcininkų teigimu, labiausiai tinkamos žemės kukurūzų auginimui yra Kauno, Kėdainių, Radviliškio rajonai ir Rytų Lietuva. Kukurūzai yra šilumamėgiai augalai, todėl Vakarų Lietuvoje tikėtis didesnių derlių nereikia. Vidutiniškai kukurūzų grūduose yra apie 77 % krakmolo, 2 % cukraus, 9 % baltymų, 5 % aliejaus, 5 % pentozano. Kukurūzai pasižymi ir gausiu mikroelementų, tokių kaip kalcio, magnio, fosforo, geležies, natrio, kalio ir jodo kiekiu.

 

Kukurūzų panaudojimas

Iš jų yra gaminama daugybė įvairių produktų, kurie naudojami įvairiose žmogaus veiklos srityse. Iš kukurūzų grūdų gaminama daugybė maisto produktų: kruopų, miltų, krakmolo; taip pat pramonės prekių: acto rūgšties, alkoholio, acetono, dažiklių ir kitų produktų. Kukurūzai naudojami biokuro ir biodujų gamybai. Kai kuriose stipriau išvystytos pramonės šalyse kukurūzų stiebai yra naudojami net automobilinių padangų ir baldų gamyboje. Štai kodėl kukurūzai yra perspektyvus ateities augalas, kuris ūkininkams ateityje gali atnešti tikrai didelį pelną.

Be pramonės, kukurūzai yra naudojami visų kategorijų gyvulių pašarų gamybai. Maždaug du trečdaliai kukurūzų produkcijos ES šalyse yra naudojama gyvulių ir paukščių pašarų gamybai. Dėl gausaus krakmolo, kuris lėčiau skaidosi galvijų prieskrandyje, kukurūzų grūdai yra plačiai naudojami kombinuotuose pašaruose, kaip vienas iš pagrindinių galvijų energijos tiekėjų. Kukurūzų naudojimas kombinuotųjų pašarų gamybai paukščiams taip pat yra labai efektyvus. Dėl malonaus skonio paukščiai suvartoja ir lengvai pasisavinba didelius kukurūzų krakmolo kiekius. Kukurūzuose esantys ksantofilai pagerina trynio spalvą, o linolo rūgštis padidina kiaušinio dydį. Be to, kukurūzų grūdai taip pat yra naudojami kaip daugiaverčių priedų šaltinis kiaulių kombinuotiesiems pašarams.

Kukurūzų auginimas

Šiandien respublikos ūkiai yra sukaupę pakankamą patirtį gaunant nemažą grūdų derlių, tačiau kukurūzų siloso ar grūdainio gamyba leidžia apsirūpinti pašarais, kuriais nebuvo suspėta apsirūpinti per trumpąjį vasaros periodą. Grūdainis - viena populiariausių koncentruotųjų pašarų gamybos technologijų ES gyvulininkystės ūkiuose. Grūdainio gamybai kukurūzai turi būti beveik  arba visiškai netekę žalios spalvos, o, perlaužus burbuolę, grūdai turi švytėti sodriai geltona spalva, juos smarkiau įspaudus nykščio nagu turi likti žymės. Toliau jis gaminamas taip pat kaip ir kukurūzų silosas, tik silosui naudojama žalioji kukurūzų masė.

Žaliojoje kukurūzų masėje yra pakankamas kiekis vandenyje tirpių angliavandenių. Atsižvelgiant į derliaus nuėmimo technologijos reikalavimus, silosas gaunamas pagal aukščiausią kokybės klasę, o šiuolaikinių biologinių konservantų naudojimas užtikrina didelę mainų energijos koncentraciją pašaruose. Todėl svarbus technologinis veiksnys gaminant silosą iš kukurūzų yra sėklos pasirinkimas pagal  brandą.

Brendimo metu kukurūzuose keičiasi ir maistinių medžiagų santykis. Krakmolo kiekis didėja palaipsniui pagal nokimo fazę, tačiau mažėja cukraus ir žalių baltymų kiekis. Kai masinis augimas baigiasi, asimiliacijos produktai kaupiasi stiebe. Jau žydėjimo pabaigoje stiebe yra apie 40 % cukraus. Šios „rezervinės" medžiagos patenka į burbuoles, kai pradeda formuotis grūdai, ir sudaro iki 50 % jų sausosios medžiagos. Kukurūzuose, kurių burbuolių dalis sudaro 50 % augalų svorio, pasibaigus vaško nokinimui, turėtų būti apie 20 - 30 % krakmolo (tai yra pagrindinis kukurūzų siloso reikalavimas) ir 10 % cukraus. Gaminant silosą cukrus fermentacijos metu prarandamas perpus ir pereina į fermentacines rūgštis.

Kaip minėjau straipsnio pradžioje kukurūzų pranašumas, lyginant su kitais pašarams auginamais javais, yra didelis krakmolo kiekis. Kukurūzų siloso krakmolas išsiskiria dar ir tuo, kad fermentacijos metu jis nėra suardomas mikrobų, tačiau siloso gamybai naudojant labiau prinokusius kukurūzus, padidėja krakmolo atsparumas fermentiniam virškinimui prieskrandyje. Pvz., šeriant karves silosu, pagamintu iš pernokusių kukurūzų, padidėja nesuvirškintų pavienių kukurūzų grūdų, t. y. nepanaudoto krakmolo, dalis. Šie nuostoliai žymiai padidėja, kai sausųjų medžiagų kiekis kukurūzų augaluose yra didesnis kaip 50 % arba grūduose - daugiau kaip 55 %.

Kukurūzų silosas yra populiarus atrajotojų pašaras, nes jis pasižymi dideliu energijos kiekiu ir virškinamumu. Kai kuriose pasaulio šalyse, pavyzdžiui JAV, galvių šėrimui iš natūraliai  fermentuoto kukurūzų siloso yra gaminamos  granulės. Lietuvoje taip pat yra atliktas ne vienas mokslinis tyrimas šio pašaro gamybai. Ši naujovė ypač naudinga galvijų, auginamų mėsai, penėjime paskutiniam laikotarpiui. Žinoma, šis pašaras yra brangesnis negu palaidas silosas, tačiau penimi galvijai jo suėda daug daugiau, pagerinamas pašarų naudojimo efektyvumas ir padidinamas galvijų produktyvumas. Norint gauti daugiau mėsos, reikia didesnių kiekių pašarų, todėl kukurūzų siloso granulės sugeba patenkinti penimų galvijų poreikį ir greitai atsiperka. Be to, granuliuotą pašarą daug lengviau sandėliuotir ir transportuoti.

 

Kukurūzų veislės

Nėra jokia paslaptis, kad karvės, kurių racione yra siloso, primilžiais reaguoja į kukurūzų siloso kokybę. Šis faktas yra sukėlęs mokslininkų susidomėjimą, todėl ilgamečiai tyrimai parodė, kad atitinkamos kukurūzų veislės, jų auginimo salygos turi didelę įtaką karvių produktyvumui, sveikatos būklei bei daro teigiamą poveikį gyvulininkystės pelningumui. Todėl atitinkamų veislių atranka kiekvienam konkrečiam ūkiui yra būtina. Dirvožemio struktūra ūkiuose yra skirtinga, bet viename ūkyje veislė gali derėti puikiai, o kitame ne - nors rodos technologiškai viskas yra tas pats. Šiuo atveju ypač svarbus technologinis veiksnys yra kukurūzų veislės pasirinkimas.

Pagal vegetacijos trukmę kukurūzų veislėms suteikiamas FAO rodiklis: 160 - 190 reiškia ankstyvąsias, 190 - 210 - vidutinio ankstyvumo, o daugiau negu 210 - vėlyvąsias veisles. Auginant kukurūzus grūdams rekomenduojama rinktis ankstyvąsias kukurūzų veisles (FAO rodiklis - ne daugiau kaip 190), išauginančias ant vieno stiebo tik po vieną didelę burbuolę. Tuomet grūdai būna geriau išsivystę, stambūs, vienoje burbuolėje sunoksta apie 500 grūdų.

Vėlyvesnes kukurūzų veisles pasirinkę žemdirbiai tikisi gausesnio derliaus, bet labai rizikuoja, o kai kada net patiria didelius nuostolius, lietingą rudenį vietoj gražių geltonų grūdų nuimdami fuzariozės ir kitų grybinių ligų užkrėstą nuodingą masę. Šiuo atveju Syngenta Lietuvos rinkai siūlo 5 hibridus aukštos kokybės silosui gaminti:

SY Karthoun FAO 190 - 200 - hibridinė veislė, kuri pas mus išbandyta Kauno ir Pasvalio Veislių tyrimo skyriuose. Ši veislė pasižymi geru augalo organinių medžiagų virškinimu, kurio vidurkis 74,8 %. Latvijos Vecaucės tyrimų stoties duomenimis, sausosios medžiagos sudarė 33,9 %. Šios veislės augalai gali išaugti iki 300 cm aukščio, tačiau labai atsparūs išgulimui. Rekomenduojama auginti geruose dirvožemiuose. Rekomendacijos sėjai - 80 - 90 tūkst. augalų/ha auginant silosui.; 75 - 80 tūkst. augalų/ha auginant grūdams.

SY Milkytop FAO 200-210 - trigubo kryžminimo hibridas. Tai veislė, kurios augalai sparčiai vystosi ankstyvaisiais augimo tarpsniais. Rekomenduojama auginti geruose dirvožemiuose. Rekomendacojos sėjai - 85 - 90 tūkst. augalų/ha auginant silosui. Geras viso augalo organinės medžiagos virškinamumas - priklausomai nuo derliaus nuėmimo laiko, siekė nuo 72,5 iki 77,2 %  2018 m. tirtuose mėginiuose. Pasižymi dideliais sausųjų medžiagų derliais, kuriuos patvirtina Kauno ir Pasvalio veislių tyrimų stočių vidurkiai: 2016 m. - 25,35 t/ha, 2017 m. - 19,83 t/ha sausųjų medžiagų (esant 30 % masės drėgmei). Atspari išgulimui.

SY Rotango FAO 220 - trigubo kryžminimo hibridas. Užaugina dideles burbuoles, kurių santykis nuo žalios masės 34 %. Viso augalo virškinamumas ~ 73,5 %. Šios veislės kukurūzai sukaupia sausųjų medžiagų apie 31,24 %, tačiau augalai ilgai išlieka žali. Sparčiai vystosi ankstyvais augimo tarpsniais, bet vidutinis augalų aukštis 263 cm. Vidutinė vegetacijos trukmė 117,7 dienos, bet galima sėti lėtai įšylančiose dirvose. Šios veislės kukurūzai tinka auginti visų tipų dirvožemiuose.

SY Skandik FAO 200 - paprastas hibridas, kuris sukurtas ir tiriamas Danijoje. Selekcininkų duomenimis, ši veislė pasižymi aukšt krakmolo kiekiu, o organinių medžiagų virškinamumas ~ 70,19 %. Augalų aukštis siekia apie 281 cm. Augalai sparčiai vystosi ankstyvais augimo tarpsniais ir atsparūs išgulimui. Pakenčia lėtai išylančias dirvas. Tinka auginti visų tipų dirvožemiuose. Sėjos norma 85 - 90 tūkst. augalų/ha.

SY Talisman FAO 220 - sparčiai vystosi ankstyvaisiais augimo tarpsniais, atsparūs išgulimui. Augalai pakenčia lėtai įšylančias dirvas. Geras viso augalo organinės medžiagos virškinamumas, kurio vidurkis 2018 m. tirtuose mėginiuose iš Kauno ir Pasvalio veislių tyrimo skyrių siekė 77,5 %. Pasižymi stabiliu sausųjų medžiagų derliumi. Pagal 2017 m. atliktų Kauno ir Pasvalio veislių tyrimų stočių duomenis, derliaus vidurkis buvo 21,35 t/ha sausųjų medžiagų (esant 30 % masės drėgmei). Tinkama auginti visų tipų dirvožemiuose. Rekomendacijos sėjai 85 -95 t8kst. augalų/ha.

 

Žemės dirbimo metodai ir sėja

Kukurūzai gerai auga derlingose dirvose: priesmėliuose, lengvuose ir vidutiniuose priemoliuose. Šiems augalams netinka rūgščios ir per drėgnos dirvos, taip pat laukai, kuriuose gruntiniai vandenys negiliai (60 - 80 cm gylyje). Kukurūzai jautrūs dirvožemio aeracijai - suspaustuose, beoriuose, vandens spaudimą patiriančiuose plotuose augalai nyksta. Be to, kukurūzai nėra labai jautrūs atsėliavimui. Juos galima ilgai auginti tame pačiame lauke, tačiau taip auginant reikia patenkinti maisto medžiagų poreikį ir užtikrinti tinkamą apsaugą nuo piktžolių.

Dirva kitų metų kukurūzų sėjai turi būti ruošiama iš rudens. Rudeninis arimas iki 25 - 30 cm gylio yra vienas iš labiausiai paplitusių pirminio žemės dirbimo variantų, tačiau rudeninis arimas šiuo metu technologiškai keičiamas į gilesnį dirvos skutimą.  Pirminiam žemės dirbimui, naudojant minimalią technologiją, šiuo metu yra naudojami diskiniai arba kombinuoti noraginiai - diskiniai skutikai, kurie savo efektyvumu neatsilieka nuo dirvos arimo, tačiau darbas yra ženliai spartesnis.

Pavasarį žemę reikia įdirbti šiek tiek giliau, negu bus įterpta sėkla, nes sėkla turi atsigulti ant kieto pagrindo ir turi būti užklojama supurentu dirvos sluoksniu. Kukurūzai yra šilumą mėgstanti kultūra. Minimali sėklų dygimo temperatūra yra 8 - 10 °C, tačiau kai kurios veislės 2 - 3 lapelių fazėje  atlaiko šalną iki  -2 °C, kukurūzų daigai žūsta -3 °C temperatūroje. Optimalus kukurūzų sėjos laikas yra nustatomas pagal esamą dirvožemio temperatūrą, pvz., esant dirvožemio temperatūrai 8 - 12 °C 10 cm gylyje, pirmiausia reikia sėti hibridus FAO 200-250, kurie pasižymi didesniu atsparumu šalčiui.

Sėjos tankis parenkamas priklausomai nuo kukurūzų veislės, auginimo tikslo, dirvos drėgmės, sėjos laiko. Ankstyva sėja ir pakankamas vandens kiekis dirvoje sudaro sąlygas didesniam kukurūzų derliui. Priklausomai nuo dirvos tipo, būklės, temperatūros, sėklų rūšies, jų įterpimo gylis gali būti nuo 3 iki 6 cm. Priemolio dirvose kukurūzai sėjami 3 - 5 cm, o priesmėlio 5 - 6 cm gyliu. Esant vėsesniems orams, kukurūzų nereikėtų sėti per giliai. Tada optimalus sėjos gylis turėtų būti 3 - 5 cm. Tik orams ir dirvai visiškai įšilus, kukurūzus galima sėti 5 - 6 cm gyliu. Jeigu trūksta drėgmės, rekomenduojama sėti 1- 2 cm giliau. Dažniausiai sėjama 75 cm tarpueiliais, maždaug 15 -20 cm atstumu eilutėse.

 

Priežiūra

Atsižvelgiant į specifines augimo fazes kukurūzų pasėlių priežiūra turi savo ypatybių. Pasėjus kukurūzus pagrindinė užduotis yra kuo greičiau suformuoti vegetatyvinę masę ir generacinius organus, t. y. kukurūzų auginimo laikotarpiu būtina išlaikyti esamą produktyvųjį potencialą ir tobulinti būsimo derliaus kokybės rodiklius bei kovoti su piktžolėmis, ligomis, kenkėjais bei papildomai maitinti augalus.

Kukurūzų priežiūra

 

Kova su piktžolėmis. Kukurūzai yra viena jautriausių žemės ūkio kultūrų piktžolėms, kurios pasirodo per pirmasias dvi savaites po kukurūzų sudygimo. Pasėliuose auga įvairios piktžolės, tokie  kaip baltosios balandos, šerytės, rietmenės ir paprastieji varpučiai. Pastarieji yra vieni sunkiausiai naikinamų kukurūzų pasėliuose. Varpučių augimą labai skatina trumpaamžių piktžolių išnaikinimas. Jie plinta minimaliai dirbant dirvą, neskutant ražienų. Šių piktžolių plitimą skatina gausus tręšimas, ypač azoto trąšomis. Varpučiai mėgsta nerūgščias, turtingas maisto medžiagų dirvas. Tačiau varputį geriausiai naikinti rudenį.

Jeigu pasėjus kukurūzus yra piktžolių ir varpučio, reikėtų purkšti herbicidu Elumis 105 OD, kuris yra plataus veikimo spektro herbicidas, priklausantis triketonų ir sulfonilurėjos cheminėms grupėms, skirtas vienmetėms vienaskiltėms ir dviskiltėms piktžolėms, ir paprastajam varpučiui naikinti sudygusių kukurūzų pasėliuose. Herbicidas geriausiai naikina jaunas piktžoles, kai jos turi 1 - 3 tikruosius lapelius, o varputis yra 10 - 15 cm aukščio. Kartais neišvengiamai kukurūzų pasėlius herbicidais tenka purkšti du kartus. Pirmąjį kartą kukurūzai purškiami, kai jie turi 3 - 4 lapelius, antrąjį - po dviejų savaičių.

Ligos ir kenkėjai. Kukurūzai yra labai atsparūs ligoms ir kenkėjams, todėl ne vienas ūkininkas džiaugiasi, kad sezono metu nereikėjo pirkti fungicidų, o pakako patręšti ir nupurkšti herbicidais. Tačiau, nors ir pakankamai  atsparius, kukurūzus taip pat puola įvairios ligos ir kenkėjai, todėl vegetacijos metu juos reikia stebėti, o atsiradus židiniams imtis atitinkamų priemonių. Pagrindinės ir sparčiai plintančios grybelinės ligos yra fuzariozė, deguliai ir dryžligė. Labai gerai kukurūzus apsaugoti nuo šių ligų gali žinomas strobilurinų grupės fungicidas Propulse .Tai Lietuvoje registruotas fungicidas nuo kukurūzų ligų. Purškiamas vieną kartą, pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, arba profilaktiškai nuo antrojo bamblio tarpsnio iki žiedyno susidarymo pradžios, kai stiebo viršūnėje pasirodo šluotelė.

Kukurūzai Lietuvoje intensyviau pradėti auginti tik per paskutinius dešimtmečius, todėl kenkėjų dar nespėjo prisiveisti. Tačiau vis tik pavieniuose plotuose jau galima aptikti spragšių ir grambuolio lervų, švedinių muselių, vakarinių lapgraužių ir kukurūzinių ugniukų. Spragšių ir grambuolių lervos didžiausią žalą padaro daigų tarpsniu išretindami pasėlį. Vėliau minta kukurūzų šaknimis ir stiebo pagrindu. Intensyvus žemės dirbimas mažina spragšių ir kitų lervų gausumą dirvoje. Atskridusios į lauką švedinės muselės kiaušinėlius padeda prie augalo pagrindo. Po 3 - 4 d. išsiritusios lervos įsigraužia į daigo stiebelius ir jais misdamos sunaikina augimo kūgelius. Intensyviai dirbant žemę, muselių labai sumažėja, o sėjant beicuotas sėklas šių kenkėjų žalos išvengiama. Lietuvoje yra registruotas vienintelis insekticidas Proteus OD, kuris yra kontaktinio ir sisteminio veikimo bei skirtas kukurūzinio ugniuko kontrolei. Purškiamas tada. kai pasirodo kenkėjai.

Papildomas tręšimas.  Norint parinkti ir įdiegti efektyvią tręšimo technologiją, reikalinga ne tik mokslinė, bet ir  praktinė trąšų naudojimo patirtis bei ekonominis tręšimo įvertinimas. Trąšų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo kukurūzų sėjos laiko, dirvos savybių, derinio su organinėmis trąšomis, augalų apsaugos priemonių. Augalui vystantis, vienai tonai augalo masės reikia 28 kg azoto, 11 kg fosforo, 30 kg kalio, 8 kg kalcio, 5,5 kg cinko, 3 kg magnio. Norint užauginti 10 t/ha kukurūzų grūdų, hektarui pasėlių reikės 120 - 180 kg N, 60 - 100 kg P2O5, 120 - 180 kg K2O ir mikroelementų.

Siloso gamybai skirtų kukurūzų tręšimo normos turėtų būti sekančios: N 135 - 150 kg, P2O5 40 - 60 kg, K2O 75 - 100 kg. Fosforo ir kalio trąšomis (trąšų formos turi tik nežymią įtaką) tręšiama prieš kukurūzų sėją, o 70 % azoto - iki sėjos ir 30 %  - kukurūzams užauginus 3 - 4 lapelius. Optimalų tręšimą reikia nustatyti remiantis dirvožemio tyrimais, kuriuos rekomenduojama atlikti kas 3 metus.

Derliaus nuėmimas

Norint sėkmingai nuimti kukurūzų derlių, reikia laikytis griežtų taisyklių, kurių pagrindinis tikslas yra išsaugoti išaugintų grūdų ar žalios masės kiekį ir kokybę, pvz., nuimant kukurūzus grūdams pagrindinis kokybės kriterijus yra grūdų branda. Grūdų brandai nemažą reikšmę turi  kukurūzų veislės, meteorologinės sąlygos ir augalų agrotechnika. Lietuvoje kukurūzų burbuolės nuimamos spalio viduryje, o esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms - mėnesio gale.

Optimalus grūdų derlius yra pasiekiamas nutraukus maistinių medžiagų vartojimą. Tyrimų duomenimis kaip tik šiuo laikotarpiu yra maksimalus tūkstančio grūdų svoris. Vizualiai stebint šį etapą galimą apibūdinti kaip "juodo taško" atsiradimą grūdo apačioje. Kaip tik šis taškas parodo, kad grūdai dar kelias dienas kaups maisto medžiagas, tačiau kartu ir primena, kad pats laikas nuimti kukurūzų grūdų derlių. Tikslesnis optimalaus laiko nustatymas yra drėgmės matavimas, kuriam  sumažėjus iki 35 %, grūdai maisto medžiagų nebekaupia, todėl laikas pradėti kulti.

Auginant kukurūzus silosui, pagrindinis tikslas yra išsaugoti nuimamų kukurūzų kiekį ir kokybę bei paversti juos galvijų burnoje tirpstančiu energetiškai vertingu pašaru. Iš 1 ha galima užauginti 45-55 tonas žalios masės. Kukurūzų silosas nuo seno buvo ir yra naudojamas kaip labai vertingas pašaras pieno ūkiuose, o pieno kokybė ir kiekybė priklauso nuo pašaro. Tyrimų duomenimis šeriant karves kukurūzų silosu,  pieno gamybą galima padidinti net iki 2 - 3 kartų. Silosas - tai be deguonis fermentuoti žalieji augalai; jame dėl mikroorganizmų veiklos esantis cukrus yra fermentuojamas į organines rūgštis, iš kurių svarbiausia yra pieno rūgštis.

Vegeracijos metu kukurūzų augaluose keičiasi ir maistinių medžiagų santykis, t. y. iki visiško prinokimo fazės krakmolo kiekis didėja, tačiau sumažėja cukraus ir žalių baltymų kiekis. Pluošto kiekis būna padidėjęs brendimo pradžioje, tačiau palaipsniui mažėja iki vaško brendimo fazės. Kaip tik šioje fazėje ir yra brandos finišas, kada reikia kukurūzus silosuoti. Taip yra teoriškai, tačiau kaip praktiškai nustatyti kada galima ir reikia pradėti gaminti silosą?

Pirmas žingsnis - tai augalo tikrinimas, ar jis yra tinkamas pjovimui. Tikrinant yra perlaužiama kukurūzo burbuolė, įvertinamas grūdo standumas ir pieno linija, kuri parodo, kur baigiasi krakmolas ir prasideda pieno pavidalo konsistencija.  Kukurūzai tinkami silosuoti, kai krakmolinga dalis sudaro daugiau negu 60 %  grūdo. Antas žingsnis -  nulaužkite augalo stiebą ir sulankstę taip, kad atsirastų antras ir trečias bamblys stipriai pasukite (gręžkite). Jei bėga sultys - dar per anksti, tačiau jeigu pakimba tik lašiukas - jau pats laikas silosuoti. Atminkite, kad pasirinkus netinkamą laiką kukurūzų siloso kokybė bus prastesnė nei gali būti, o ji labai svarbi galvijų augintojams.

Kukurūzai

 

Turint drėgnomatį  kukurūzų nuėmimo metu natūralaus drėgnio augalo stiebo masė turi sudaryti 20 - 35 %, burbuolė - 45 - 64 %, o lapai - 10 - 25 % viso augalo masės. Vertingiausia augalo dalis yra burbuolė. Grūdų dalis siekia apie 70 %, šerdis - 22 %, o lapai - apie 8 % visos burbuolės masės.Tačiau ir šiuo atveju reikalinga laikytis griežtų kukurūzų siloso gamybos taisyklių, pvz., jeigu kukurūzų nuėmimo metu bendras augalų sausųjų medžiagų kiekis yra mažiau kaip 30 %, kyla pavojus, kad atitinkamai sumažės cukraus kiekis sultyse. Be to, per anksti nuėmus derlių, augalas dar nėra pasiekęs maksimalaus svorio, o krakmolo jame yra palyginti nedaug. Jei sausų medžiagų kiekis yra didesnis nei 36 %, gali kilti problemų dėl masės tankinimo ir per didelio siloso masės kaitimo fermentacijos metu.

Gaminant kukurūzų silosą nemažą reikšmę turi smulkinimas į mažesnę frakciją - pjausnius. Pjaustant kukurūzo augalą yra pasiekiami du tikslai, tai: smulkiau susmulkinta žalia masė geriau susislegia ir antra, melžiamos karvės noriau kramto 5 - 8 mm dydžio daleles. Jeigų smulkinant yra didesnių nei 20 mm dydžio dalelių, jos neigiamai veikia siloso saugą. Siloso gamybos reikalavimai yra sekantys:

  • kukurūzų nuėmimo mašinos našumas turi atitikti ūkio transporto priemonių ir tranšėjoje masę spaudžiančios mašinos našumą;
  • susmulkintų kukurūzų pjausnio ilgis turi būti 5-8 mm;
  • smulkintuvo maigiklis turi sutraiškyti arba sužaloti visus grūdus;
  • masė tranšėjoje spaudžiama apie 15 t svorio traktoriumi;
  • traktoriaus ratuose oro slėgis turi būti maksimalus leistinas, važiuojama 4 km/ val. greičiu;
  • ant suslėgtos kukurūzų masės klojamas vis naujas apie 0,3 m storio pjausnio sluoksnis;
  • tranšėja pripildoma per 1- 2 dienas ir nedelsiant uždengiama;
  • atidengus tranšėją, kas savaitę atpjaunama apie 1,5 m storio siloso riekė.

 

Derliaus nuėmimo technika

Kukurūzų grūdų derliaus nuėmimui pagrindinė mašina yra savaeigis javų kombainas. Lietuvoje auginamos kukurūzų veislės, kurios iki spalio mėn. pabaigos spėja subrandinti grūdus. Nedidelį kukurūzų lauką grūdams galima nukulti ir nepertvarkytais javų kombainais. Kukurūzus pjaunant tiesiogiai javų pjaunamosiomis reikia palikti kuo aukštesnę ražieną, nes kukurūzų apatinė stiebo dalis yra stambi ir drėgna. Stiebo skersmuo prie dirvos paviršiaus yra 2 - 4 mm didesnis, negu ties pirma burbuole. Vidutinis atstumas nuo dirvos paviršiaus iki pirmosios burbuolės siekia 700 mm, būna burbuolių, kurios išauga žemiau 510 mm.

Kukurūzų nuėmimas

 

Didesniems plotams nuimti kombainus reikia pertvarkyti - vietoj javų pjaunamosios pritvirtinti burbuolių skabyklę. Abiem atvejais keičiami kombaino kuliamosios technologiniai parametrai. Jie yra susieti su veislės ypatumais, burbuolių ir šerdžių matmenimis, skirtingu jų drėgnumu. Kukurūzų burbuoles nuo stiebų nutraukia prie javų kombaino pritvirtinta skabyklė. Jos darbo spartai ir kokybei mažai įtakos turi burbuolių branda ir grūdų drėgnumas. Skabyklės tvirtinamos prie kombainų su tangentiniu ar ašiniu kūlimo - separavimo aparatu.  Kombaine į kūlimo aparatą burbuolės patenka skirtingo dydžio ir drėgnumo.

Kukurūzų siloso gamyba taip pat neatsiejama be specialios technikos naudojimo, todėl gyvulininkystės ūkiai tam naudoja savaeigius arba prikabinamus pašarų smulkintuvus. Smulkinimo sėkmės garantas - aštrūs ir tinkamai sureguliuoti smulkinimo peiliai. Geriausia - savaiminio galandymo arba smulkintuvai su nuimamomis peilių galandymo staklėmis. Smulkintuvas nupjautą ir sutraiškytą masę supučia į priekabą ar bunkerį.

Kukurūzų nuėmimo technika

 

Nemažą reikšmę turi nepertraukiamas siloso masės transportavimas nuo smulkintuvo. Norint užgarantuoti didesnį smulkintuvų našumą, reikia gerai suorganizuoti ne tik smulkintuvo, bet ir jo našumą atitinkantį transportavimą, masės paskleidimo ir tankinimo pajėgas. Į silosavimo vietą atvežus smulkintą masę, kukurūzai iškraunami į tranšėją, kuri yra suslegiama, kad iš masės pasišalintų oras ir augalų fermentacija vyktų sklandžiai. Viena siloso saugykla arba tranšėja, nepriklausomai nuo jos talpos, turi būti užpildyta kukurūzų mase ir uždengta per 3 paras. Mažesniuose ūkiuose silosas dažniausiai laikomas plastikiniuose kaupuose. Silosui įrūgus, kurį laiką dar būtina išlaikyti sandarumą, kad nepatektų deguonis ir žūtų mikroorganizmai. Tokio siloso kokybė ilgai nepakis.

 

Algis Mačiukas


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Grūdinės kultūros, Žemės ūkio ir miško technika, Kombainai, kasamosios ir kita derliaus nuėmimo technika
Serbentas

Raudonieji ir baltieji serbentai

Raudonųjų ir baltųjų serbentų sodinimas, auginimas, veislės, ligos 

Kukurūzai

Kukurūzų auginimas

Kukurūzų sėja, priežiūra, derliaus nuėmimas. 

Antrametis derlius kiek smulkesnis, aktyviai nenaudojant cheminių apsaugos priemonių uogos kiek pažeistos ligų

Kultūrinių žemuogių auginimas

Žemuogės yra labai perspektyvios prekiaujant sodinukais, šviežių uogų skynimui ir prekybai konservuotomis žemuogėmis. 

Dirvos kalkinimas

Dirvos kalkinimas - kada, kuo ir kodėl

Kodėl rūgštėja dirvos, koks yra optimaliausias pH skirtingiems augalams, kaip šį rodiklį nustatyti ir kokiu būdu bei kokiomis priemonėmis mažinti dirvos rūgštingumą.  

Augalų apsauga nuo laukinių gyvūnų

Augalų apsauga nuo laukinių gyvūnų

Efektyvios priemonės, saugančios augalus nuo laukinių gyvūnų daromos žalos, ir jų naudojimo būdai. 

Topinambai

Topinambų auginimas

Topinambų auginimas, laikymas, naudingosios savybės, receptai su topinambais. 

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas. 

Javų nuėmimo kombainas

Žieminių kviečių auginimas

Dirvos paruošimas žieminiams kviečiams, žieminių kviečių veislės, ligos, agrotechnika, kviečių kokybės vertinimas ir saugojimas 

Aviečių tręšimas

Kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trašų trūkumą avietėms. 

Vaistinė ramunė

Vaistinės ramunės auginimas, vaistinės savybės, arbatos 

Piktžolių naikinimas žieminiuose javuose

Trumpaamžių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimas žieminiuose javuose

Dirvines smilguoles geriausia naikinti rudenį, nes pavasarį jos javams jau būna padariusios nuostolių, ypač jeigu buvo ilgas ir nešaltas ruduo 

Kaip kompostuoti

Kompostavimas

Atliekų kompostavimas, kaip kompostuoti, talpos ir kompostavimo dėžės. 

Žydintis raudonėlis

Raudonėlio auginimas

Raudonėlis viena iš paprasčiausiai Lietuvoje auginamų ir turinti didelę paklausą prieskoninė ir arbatinė žolė 

burokeliu auginimas

Burokėlių auginimas

Kaip auginti burokėlius, veislės, dirvožemio paruošimas, burokėlių priežiūra, ligos, burokėlių tręšimas 

Pauksčius baidantis aitvaras

Kuo baidyti paukščius

Apsauga nuo paukščių, paukščių baidyklės, plėšriuosius paukščius imituojantys aitvarai 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Vynuogės

Vynuogių auginimas

Kaip auginti vynuoges, vynuogių sodinimas, auginimas, priežiūra, veislės, ligos  

Bulvių auginimas

Kaip išauginti gerą bulvių derlių, geriausios bulvių veislės, dirvožemio paruošimas, bulvių tręšimas, bulvių ligos ir kenkėjai 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

česnakai

Česnakai

Česnakų auginimas, dirvos česnakams paruošimas, česnakai iš sėklų, česnakų derliaus nuėmimas 

Piktžolių naikinimas kukurūzuose

Piktžolių naikinimas kukurūzuose

Kukurūzų derlių labiausiai mažina baltosios balandos, šerytės, rietmenės ir paprastieji varpučiai. 

Moliūgų auginimas

Moliūgų auginimas

Kaip auginti moliūgus, geriausios moliūgų veislės, dirvožemio paruošimas moliūgams ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

Dulkačiosiomis kūlėmis sergantys miežiai

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais 

Arkos (kupolo) formos šiltnamis

Šiltnamio įrengimas

Ruošiantis statyti šiltnamį savo sode, reikia ne tik iš anksto apsispręsti dėl jo paskirties, dydžio, bet ir teisingai parinkti medžiagas, iš kurių jis bus pagamintas bei atidžiai pasirinkti vietą būsimam šiltnamio „dislokavimui“. 

Šilauogių auginimas ir sodinimas

Šilauogių auginimas

Šilauogių veislės, šilauogių sodinimas, šilauogių auginimas, priežiūra ir ligos 

Pupelių auginimas

Kaip auginti pupeles, veislės, dirvožemis pupelėms, pupelių tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Agrastai

Agrastų auginimas

Kaip auginti agrastus, sodinimas, agrastų veislės, ligos 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

Žirnių auginimas

Žirnių auginimas

Kaip auginti žirnius, geriausios žirnių veislės, dirvožemio žirniams paruošimas ir tręšimas, žirnių priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Augimo reguliatorius rapsuose

Kada laikas naudoti augimo reguliatorius rapsuose pavasarį?

Ūkininkams pavasarį prireiks žymiai daugiau sąnaudų, nes teks gausiai tręšti per šiltą žiemą jėgas išeikvojusius augalus, daugiau purkšti nuo ligų, piktžolių bei suspėti tinkamu laiku panaudoti augalų augimo reguliatorius. 

šparagai

Šparagų auginimas

Kaip auginti šparagus ( smidrus), dirvos paruošimas, auginimas, šparagų derliaus surinkimas ir apdorojimas 

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Bakterinė degligė

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Amarai

Kukurūzų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti tam tikrą kukurūzų ligą ir kenkėjus, kad vėliau nenukentėtų visas pasėlis 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 38
1 2 3 4 5 ... 7
Produktai
Grūdų drėgmės matuoklis

Birių medžiagų drėgmės matuoklis HPXT

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

prikabinamas purkštuvas
Naujas purkštuvas aliuminėmis sijomis

Traktoriaus purkštuvas, prikabinamas purkštuvas, purkštuv...

Purkštuvų gamyba
Jubiliejiniai UAB “PASVALIO AGRODILERIS” metai

Nauji purkštuvai, purkštuvų gamyba, modernūs purkštuvai, ...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

Mettler Toledo PDX Powercell skaitmeniniai svėrimo davikliai.
Automobilinės svarstyklės

Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...

Bulvių technika GRIMME
Bulvių sodinimo ir priežiūros technika GRIMME

Bulvių sodinimo technika, bulvių kasimo technika

Platforminės svarstyklės

Pramoninės platforminės svarstyklės, svėrimo platforma

1 2 3 4 5 ... 7