Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės tvarkos aprašas

2013-12-07 22:00   Peržiūros : 1999   Spausdinti


DĖL TRĄŠŲ LAIKYMO, NAUDOJIMO IR APSKAITOS KONTROLĖS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2011 m. sausio 7 d. Nr. A1-4

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952; 2010, Nr. 12-560) 10 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3D-490 (Žin., 2010, Nr.61-3012, Nr. 129-6604), 8.5 punktu bei atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 68) ir į Vandens taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D- 686/D1-676 (Žin., 2008, Nr. 143-5741), nuostatas:

1. T v i r t i n u Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės tvarkos aprašą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2011 m. kovo 1 d.

 

Direktorius                                                                                     Evaldas Zigmas Čijauskas

___________________

 

PATVIRTINTA

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus
2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A1-4

 

TRĄŠŲ LAIKYMO, NAUDOJIMO IR APSKAITOS KONTROLĖS TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Kontrolės tvarkos aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952; 2010, Nr. 12-560) 10 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3D-490 (Žin., 2010, Nr. 61-3012, Nr. 129-6604), 8.5 punktu bei įgyvendinant 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 68) ir Vandens taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-686/D1-676 (Žin., 2008, Nr. 143-5741), nuostatas.

2. Šio Kontrolės tvarkos aprašo tikslas – skatinti gamtinę aplinką tausojančią žemės ūkio gamybą, mažinti neigiamą poveikį gyvūnų ir žmonių sveikatai, kontroliuojant trąšų laikymą, naudojimą ir jų apskaitą žemės ūkyje.

3. Kontrolės tvarkos aprašas taikomos žemės ūkio veiklos subjektams, naudojantiems trąšas.

4. Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolę vykdo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus (toliau – AAPKS) specialistai.

5. Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės planavimą ir veiksmų koordinavimą vykdo Tarnybos Trąšų skyrius.

 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

6. Kontrolės tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

Mineralinė trąša – medžiaga, kurios deklaruojama maistinė medžiaga yra neorganinės kilmės, gautos ekstrahuojant arba taikant fizikinį ir (arba) cheminį pramoninį procesą, ar gaunama kaip iškasena.

Mėšlidė – statinys ar įrenginys mėšlui kaupti ir laikyti.

Organinė trąša – gyvūninės ar augalinės kilmės organinis junginys (kompostas, žemės ūkio produktų perdirbimo, maisto pramonės organinės atliekos, dumblas, sapropelis ir pan.), kuris teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas tręšti.

Trąša – medžiaga, kurios sudėtyje yra azoto junginių ir kuri naudojama dirvoje augalų augimui skatinti. Sąvoka apima mineralines trąšas, organines trąšas, ūkio trąšas, dirvožemio savybių gerinimo ir auginimo terpes, substratus, kalkinimo medžiagas ir pan.

Tręšimo norma – didžiausias leidžiamas maisto medžiagų kiekis tręšiamo lauko ploto vienetui (kg/ha), kuris gali patekti į dirvožemį tręšiant ir reikalingas planuojamam derliui pasiekti.

Ūkio trąša – natūrali augalinės ar gyvūninės kilmės medžiaga, susidaranti žemės ūkio pirminėje gamyboje, kurios sudėtyje yra azoto junginių ir toliau neperdirbta naudojama dirvožemyje augmenijos augimui skatinti. Savoka apima gyvulių mėšlą, srutas, skystąjį mėšlą.

Žemės ūkio veiklos subjektas (toliau – ūkio subjektas) – žemės ūkio veikla ar žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

7. Kitos Kontrolės tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434; 2010, Nr. 85-4492) (toliau – Aprašas) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

III. TRĄŠŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI

 

8. Mineralinių trąšų laikymas:

8.1. Sandėliai (patalpos), kuriuose laikomos trąšos, turi būti pastatyti iš nedegių medžiagų, uždari, sausi ir vėdinami.

8.2. Pakuotos trąšos gali būti laikomos sandėliuose arba lauke ant padėklų, apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, atmosferos kritulių taip, kad maišai nestovėtų vandenyje ir vanduo nesikauptų ant maišų.

8.3. Piltinės (nepakuotos) trąšos laikomos tik sandėlyje. Skirtingų rūšių piltinės (nepakuotos) trąšos sandėlyje laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose.

8.4. Didelį azoto kiekį (N > 28 %) turinčios amonio nitrato trąšos laikomos tik supakuotos.

8.5. Skystosios trąšos laikomos sausame, uždarame sandėlyje, tik sandariose, atspariose atmosferos poveikiui ir nedegiose talpose.

8.6. Trąšos laikomos atskirai nuo kaitinimo šaltinių ar liepsnos, tepalų, degių medžiagų, rūgščių, šarmų ar kitų cheminių medžiagų, augalų apsaugos produktų, pašarų bei atsižvelgiant į kiekvieno trąšų tipo ypatybes, taip, kad nekiltų pavojus jų patekimui į aplinką.

9. Ūkio trąšų laikymas:

9.1. Ūkio subjektas, laikantis mažiau kaip 10 sutartinių gyvulių (toliau – SG) gyvenamosiose vietovėse, turi užtikrinti, kad mėšlas ir (ar) srutos būtų laikomi uždengtose mėšlidėse ir (ar) srutų kauptuvuose (toliau – talpos) ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

9.2. Ūkio subjektas, laikantis daugiau kaip 10 SG, turi įrengti tokio dydžio talpas, kad jose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos.

9.3. Talpų įrengti nereikia, kai ūkiniai gyvūnai laikomi giliuosiuose tvartuose, kuriuose telpa ne mažiau kaip per šešis mėnesius susidarantis mėšlas.

9.4. Talpos turi būti įrengtos taip, kad nepatektų paviršinis bei gruntinis vanduo ir srutos neišbėgtų į aplinką.

9.5. Atstumas nuo įrengtų talpų, mėšlo lauko rietuvių iki vandens kaptažo įrenginių turi atitikti Apraše nustatytus atstumus.

9.6. Tirštąjį mėšlą galima laikyti ir lauko rietuvėse, laikantis Apraše nustatytų reikalavimų.

10. Dirvožemio kalkinimo, dirvožemio savybių gerinimo medžiagoms, auginimo terpėms, substratams, organinėms trąšoms taikomi laikymo reikalavimai, nustatyti Taisyklų 8 punkte.

 

IV. TRĄŠŲ NAUDOJIMO REIKALAVIMAI

 

11. Augalų tręšimui naudojamos ekonomiškai optimalios trąšų normos, laikantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos parengtų Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų bei tręšimo planų, skelbiamų ministerijos interneto svetainėje www.zum.lt.

12. Ūkio subjektas, ūkio trąšomis tręšiantis daugiau kaip 100 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą (toliau – Planas). Nuo 2012 metų šis reikalavimas bus taikomas tręšiantiems daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus.

13. Planas sudaromas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą ir pateikiamas Tarnybos specialistui paprašius. Plane turi būti:

13.1. Tręšiamų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis, vandenviečių sanitarinėmis apsauginėmis zonos juostomis, vandens kaptažo įrenginiais.

13.2. Tręšimo kalendorinis grafikas mėnesiais.

13.3. Dirvožemio agrocheminiai tyrimai arba monitoringo ne senesni kaip 3 metų duomenys apie azoto ir fosforo sankaupas tręšiamuose laukuose.

13.4. Numatomas panaudoti trąšų kiekis.

13.5. Apskaičiuota augalų mitybai reikalingų maisto medžiagų visuma reikalinga planuojamam derliui išauginti.

14. Augalų tręšimui naudojami Plane apskaičiuoti trąšų kiekiai, pagal augalų augimui reikalingų maisto medžiagų kiekį planuojamam derliui išauginti.

15. Draudžiama tręšti trąšomis nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. ir nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d. bei įšalusią, įmirkusią ir apsnigtą žemę, kaip tai nustatyta Aprašo reikalavimuose.

16. Draudžiama naudoti ūkio trąšas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, kaip tai nurodyta Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-431 (Žin., 2004, Nr. 113-4253).

 

V. TRĄŠŲ APSKAITOS REIKALAVIMAI

 

17. Ūkio subjektai, naudojantys trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą (priedas), nurodydami tręšiamų laukų plotus, tręšimo laiką, naudotų trąšų tipus ir trąšų kiekius. Duomenys saugomi trejus metus.

18. Ūkio subjektai, laikantys daugiau kaip 300 SG, ne trumpiau kaip dvejus metus turi saugoti dokumentus, įrodančius teisėtą ūkio trąšų panaudojimą, perdavimą ar realizavimą.

19. Ūkio subjektai, vienoje vietoje laikantys daugiau kaip 1200 SG, turi parengti bendrą ūkio trąšų tvarkymo planą, vadovaujantis Apraše nurodytais reikalavimais.

20. Ūkio subjektai apie žemės valdoje naudotas trąšas per praėjusius kalendorinius metus teikia ataskaitą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui pagal formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 3D-452 (Žin., 2006, Nr. 125-4769; 2007, Nr. 18-680).

 

VI. KONTROLĖS ATLIKIMO TVARKA

 

21. Trąšų skyrius kartu su AAPKS rengia metinius trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės planus, kuriuos tvirtina Tarnybos direktorius.

22. Kontrolė atliekama vadovaujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais trąšų veiklą, šiuo Kontrolės tvarkos aprašu bei atsižvelgiant į anksčiau nustatytus pažeidimus ir tikrinimų patirtį, žemės ūkio subjektų savikontrolės patikimumą ar gautą informaciją apie neigiamą poveikį aplinkai.

23. AAPKS specialistas tikrinimus atlieka pagal sudarytą ir patvirtintą planą. Atvykęs į tikrinimo vietą, jis pateikia tarnybinį pažymėjimą ir supažindina su tikrinimo užduotimi ūkio subjektą ar jo atstovą.

24. AAPKS specialistas, atlikdamas tikrinimą, turi teisę naudotis filmavimo, fotografavimo priemonėmis.

25. Atlikęs patikrinimą, AAPKS specialistas surašo Tikrinimo aktą, patvirtintą Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-170.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

26. Asmenys už šio Kontrolės tvarkos aprašo pažeidimą ir dėl to padarytą žalą aplinkai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

27. Ginčai, kilę dėl Kontrolės tvarkos aprašo vykdymo, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. 


Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai, Augalininkystė, žemdirbystė
Pilkojo puvinio pažeistas rapso stiebas                    Pilkojo puvinio pažeista rapso ankštara

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Augimo reguliatoriaus veikimas

Žieminių rapsų augimo reguliatoriai

Kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius?  

Rapsai

Žieminių rapsų herbicidai

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose. Herbicidai žieminiams rapsams. Žieminių rapsų apsauga, žieminių rapsų purškimas rudenį, žieminių rapsų apsauga nuo piktžolių. Herbicidai rapsams. 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Šaknų gumbas rapsų pasėliuose: situaciją jau galima kontroliuoti!

Šaknų gumbas laikomas viena iš sunkiausiai kontroliuojamų grybinių ligų rapsų pasėliuose. Tačiau labai nerimauti neverta, nes jau yra sukurtos šaknų gumbui atsparios rapsų veislės 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

Kaip išauginti gerą pupelių derlių

Pupelių auginimas nesudarys didelių problemų net ir pradedančiam daržininkui, nes ši kultūra – viena iš mažiausiai reiklių. 

burokeliu auginimas

Kaip išauginti gerą burokėlių derlių

Hibridinės veislės labiau tinka mechanizuotam auginimui, todėl jas renkasi ūkininkai 

moliūgai

Kaip išauginti gerą moliūgų derlių

Daug kur pasaulyje moliūgai ir auginami kartu su kukurūzais, dėl ko abiejų derlius smarkiai padidėja 

Kaip išauginti gerą žirnių derlių

Žirniai - ne tik baltymingas maisto produktas, bet ir puikus priešsėlis kitiems lauko augalams 

Braškių sodinimas

Braškių verslo pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus.  

Kaip išauginti gerą bulvių derlių

Kokias bulvių veisles naudingiausia auginti, kokias agrotechnikos priemones taikyti 

Varpų fuzariozė

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti  

Įmirkusių dirvų dirbimas

Nors dėl liūčių ūkininkai patyrė didžiulius nuostolius ir paskelbta ekstremali situacija, tačiau įmirkusias dirvas įdirbti ir paruošti jas naujiems derliams teks patiems ūkininkams. Būtent todėl reikalingos ne tik naujos žinios, bet ir novatoriškas mąstymas bei strateginis darbų organizavimas.  

česnakai

Česnakai

Česnakų auginimas, dirvos česnakams paruošimas, česnakai iš sėklų, česnakų derliaus nuėmimas 

Tikslioji žemdirbystė - gausaus ir sveiko derlius pagrindas

Tikslioji žemdirbystė - gausaus ir sveiko derliaus pagrindas

Naujos technologijos leidžia itin tiksliai nustatyti trąšų pesticidų, normas, dirbti laukuose. Automatinės vairavimo sistemos, kintamos normos technologijos, augalų fiziologinės būklės jutikliai 

Žydintis raudonėlis

Raudonėlio auginimas

Raudonėlis viena iš paprasčiausiai Lietuvoje auginamų ir turinti didelę paklausą prieskoninė ir arbatinė žolė 

obelų genėjimas

Vaismedžių formavimas ir genėjimas

Vaismedžių genėjimas, vaismedžių formavimas, obelų vainiko formavimas, obelų genėjimas 

sodas

Nuo ko pradėti veisti sodą

Sodo įveisimas, vieto sir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra 

Antrametis derlius kiek smulkesnis, aktyviai nenaudojant cheminių apsaugos priemonių uogos kiek pažeistos ligų

Kultūrinių žemuogių auginimas

Žemuogės yra labai perspektyvios prekiaujant sodinukais, šviežių uogų skynimui ir prekybai konservuotomis žemuogėmis. 

Žalioji trąša

Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų.  

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6 7 ... 38

Paupio 4-1, Anykščiai
Telefonas: +370-381-59371, +370-381-58173, El. paštas: lilija@originaliosseklos.lt

Pramonės 11, Pakruojis
Telefonas: +370-421-61205, El. paštas: info@robusta.lt

Pramonės g. 20, Tauragė
Telefonas: +370-446-62780

Lakštučiai, Vilkaviškio r.
Telefonas: +370-342-43925, Mobilus: +370-687-45523

Vieštovėnų k., Nausodžio sen., Plungės r.
Telefonas: +370-448-54738, Mobilus: +370-616-72632

A. Fromo-Gužučio g. 2, Girkalnio mstl., Girkalnio sen., Raseinių r.
Mobilus: +370-698-16029 , El. paštas: dmbraua@takas.lt

Skuodo sen., Skuodas, Skuodo r.
Mobilus: +370-611-52481

Spiečiūnai , Anykščių r.
Telefonas: +370-381-78352, Mobilus: +370-686-90209

Utėnų k., Smilgių sen., Panevėžio r.
Mobilus: +370-686-06521

Paupio g. 6, Kruonio mstl., Kruonio sen., Kaišiadorių r.
Mobilus: +370-698-12840
1 2 3 4 5 6 7 ... 38
1 2 3 4 5 ... 7
Produktai
prikabinamas purkštuvas
Naujas purkštuvas aliuminėmis sijomis

Traktoriaus purkštuvas, prikabinamas purkštuvas, purkštuv...

Purkštuvų gamyba
Jubiliejiniai UAB “PASVALIO AGRODILERIS” metai

Nauji purkštuvai, purkštuvų gamyba, modernūs purkštuvai, ...

Sėklinės bulvės
Sėklinės bulvės internetu

Sėklinės bulvės prekyba internetu, sėklinių bulvių veislė...

Agurkų sėklos Cantara
Agurkų sėklos internetu

Agurkų sėklos, agurkų sėklos internetu, agurkų sėklos paš...

Pašarinių žolių mišinys lengvai dirvai (smėlis)

Varpinių ir ankštinių žolių mišinys smėlėtam dirvožemiui ...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Mettler Toledo PDX Powercell skaitmeniniai svėrimo davikliai.
Automobilinės svarstyklės

Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...

Bulvių technika GRIMME
Bulvių sodinimo ir priežiūros technika GRIMME

Bulvių sodinimo technika, bulvių kasimo technika

Platforminės svarstyklės

Pramoninės platforminės svarstyklės, svėrimo platforma

Geležinkelio svarstyklės

Geležinkelio vagonų svarstyklės

1 2 3 4 5 ... 7