Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Pavasarinis tręšimas
2025-04-16 20:19 Peržiūros : 11171 SpausdintiDirvožemis yra augalų aplinkos elementas kuriame vyksta sudėtingi cheminiai, mikrobiologiniai, fiziniai procesai. Augalų derlius, dirvožemio derlingumas priklauso nuo mineralinių ir organinių medžiagų kiekio ir tarpusavio reakcijos. Vidutiniškai trąšos turi apie 40- 50 procentų įtakos derliui. Modernus tręšimo mokslas dar gana jaunas. Pirmieji rimti atradimai tręšimo srityje padaryti devynuiolikto amžiaus antroje pusėje. Modernus tręšimo mokslas ėmė formuotis dvidešimto amžiaus antroje pusėje. Nors apie tręšimo naudą žinojo Graikijos ir Romos mokslininkai ir žemdirbiai.
Bendraujant su daugybe žemdirbių ima atrodyti, kad įstrigome kokiame 17 - 18 amžiuje. Tuo metu vyravo Tero teorija, kad vienintelis augalų maisto šaltinis tai dirvožemyje esantis humusas. Tik taip ant mėšlo, sėjomainoje išauginti augalai yra sveiki žmogaus organizmui. Aišku yra ir priešinga ūkininkų dalis kurie didelius derlius gauna naudodami daug mineralinių trąšų ir užmiršdami apie humuso papildymą.
Sveikai užaugintas derlius yra tas kurio auginime išlaikytas balansas. Kurį auginant papildomas humusas dirvožemyje ir naudojama tiksli mineralinių trašų norma atstatanti kasmetinius praradimus. Šiame straipsnyje esančios tręšimo rekomendacijos yra labiau skirtos mėgėjiškam ūkininkavimui. Modernus ūkininkas turėtų tręšti remdamasis duomenimis, nespėlioti dėl trąšų sudėties ir normų. Jam svarbu žinoti dirvožemio mineralinės sudėties situaciją, mokėti paskaičiuoti reikiamus būsimo derliaus tręšimo kiekius pagal konkrečią mineralinę sudėtį.
Tiems kas galvoja, kad patręšus mineralinėmis trąšomis į vaisius patenka tos pačios trąšos gali nustebti. Nuo šaknų iki vaisiaus atėjusios mineralinės medžiagos patiria daugybę transformacijų.
Svarbiausios trąšos augalams pavasarį
Svarbiausi elementai augalui ir vaisiams augti yra azotas, fosforas, kalis. Taip pat daugybė įvairių mikrolementų, be kurių augalas ir vaisiai neteisingai vystosi.
Azotas natūraliai randamas organinėje medžiagoje. Tradiciškai azotu dirvožemis praturtinamas įterpiant mėšlu arba kompostu. Taip pat pavyzdžiui ankštiniai augalai kaip dobilai ant šaknų turi bakterijų kurios sugeba sukaupti azotą iš oro. hektaras dobilų gali sukaupti apie 200 - 400 kg azoto, kas prilygsta 600- 1200 kg amonio salietros.
Azotas atsakingas už augalo augimą. Esant pakankamam azoto kiekiui auga stiprūs stiebai, sodrūs lapai. Augalui turint pakankamai azoto jam reikia apie trečdaliu mažiau vandnns išauginti tą patį derlių.
Per didelis azoto kiekis nėra gerai. Esant azoto pertekliui augalas nesustoja augti ir vėlyvą rudenį. Dėl to nespėja susiformuoti augalo viršūnės ir nušala žiemą. Taip pat azoto perteklius augale viršta į žmogaus organizmui kenksmingus nitratus ir nitritus. Dėl to perteklinis tręšimas mėšlui gali visai ne ekologiškus vaisius įtakoti.
Azoto trūkumo požymiai yra smulkesni lapai, šviesiai žali, gelsvi. Javai silpnai krūmyjasi, varpos ir grūdai bus smulkūs. Vaismedžių metūgliai ploni ir trumpi. Azoto kiekis nustatomas tiriant dirvožemį arba žaliąją masę. Normalus azoto kiekis 2,1- 2,4 procentai sausoje medžiagoje. Daugiau apie azoto normas straipsnyje " azotinės trąšos".
Vienas iš geriausių azoto trūkumo ir pertekliaus indikatorių yra obelys.Raudonų Jonagold obuolių veislė.E sant dirvožemyje per dideliam azoto kiekiui raudoni obuoliai neįgauna raudonumo.
Azoto trūkumo požymis yra lapų tarpgyslių šviesėjimas. Trumpi ir silpni ūgliai.
Kalio yra daug įvairiuose junginiuose dirvožemyje. Nuo kalio priklauso vaisių kokybė, cukraus susidarymas. Kalis padeda formuotis smulkesnėms šaknims. Jis padeda augalams įsisavinti vandenį. Kalis svarbus vystantis šakoms. Pakankamas kalio kiekis padeda geriau peržiemoti augalui. Esant kalio trūkumui augalas prasčiau įsisavina azotą.
Kalio trąšos esant aukštai temperatūrai ir mažai drėgmės iš judrių formų pereina į augalams neprieinamas formas. Kalio trūkumą išduoda džiūstantys ir besiraukšlėjantys lapų kraštai. Populiariausios kalio trąšos yra kalio magnezija ( kalio ir magnio sulfatas). Kalio magnezijoje yra 26 - 28 K2O ir 11 - 12 MgO. Ji yra brangesnė nei Kalio Chloridas, tačiau daugumas augalų nemėgsta kalio druskos. Kalio chloridu galima tręšti iš rudens. Per žiemą augalams nepatinkantis chloras kiek išgaruoja. Normos skaičiuojamos kiekvienai kultūrai atskirai ir atsižvelgiant į dirvožemio situaciją. Daugiau apie kalio normas galima paskaityti straipsnyje " kalio trąšos".
Trūkstant kalio rausta lapų pakraščiai, vėliau apdžiūna.
Fosforas yra trečia augalams itin svarbi mineralinė medžiaga. Jis savarbiausias augalui dygstant. Taip pat nuo fosforo priklauso cukraus ir krakmolo gamyba. Fosforas svarbus formuojantis žiedynams, vaisiams ir šaknims. Jei ankstyvoje augimo stadijoje trūksta fosforo pasekmes sudėtinga ištaisyti vėlesnės vegetacijos metu. Netgi tokius augalus ima neigiamai veikti vėlesnis tręšimas fosforu.
Fosforo trūkumas dažniausiai pasireiškia lapų raudonėjimu. Lapai smulkėja. Bulvėms lapai tampa tamsiai žali.Obelų ūgliai būna trumpi ir ploni. Lapkočiai ir apatinėse jų pusėse gyslos įgauna rausvą atspalvį. itin trūkstan spalva būna rausvai violetinį atspalvį. Spalva agali išsiplėsti visame lape ir jis nukrenta anskčiau. Populiariausia fosforo trąša yra superfosfatas. Jis turi 19 -20 procentų gerai įsisavinamo fosforo ( P2O5).
Kiekis paskaičiuojamas kiekvienai kultūrai atskirai priklausomai kiek augalai sunaudoja fosforo. Taip pat įvertinant fosforo kiekį dirvoje. Daugiau informacijos apie fosforo trašų sunaudojimą galima rasti straipsnyje " fosforo trąšos".
Trūkstant fosforo parausta prie lapų tarpgyslių, spava nuo rausvos iki melsvos.
Kalcis labai svarbus šaknų gyvybinėms funkcijoms. Trūkstant kalcio nustoja augti mažosios šaknys ir šakniaplaukiai nuo kurių labai priklauso mineralinių medžiagų ir vandens įsisavinimas. Trūkstant kalcio magnis gali tapti žalingas augalui.
Magnio trąšos svarbios fotosintezės procese, magnis svarbi chlorofilo sudėtinė dalis. Jis aktyvina fosforo įsisavinimą. magnio dažniausiai trūksta smėlinguosese ir rūgščiuose dirvožemiuose, durpynuose. Kalcis trukdo įsisavinti magnį. Jis svarbiausias šakniavaisiams ir bulvėms.
Magnio trūkumo požymis lapų blyškėjimas nuo vidurio. Blyškėjimas plinta į kraštus ir lieka žali ruožai tik prie lapų gyslų.
Traša gali būti paskleista kartu su Kalio magnezija.
Boras labai svarbus augalų mikroelementas. Nežiūrint į itin mažus jo kiekius nuo boro priklauso augalo vystymasis. Obuolių odelė trūkinėja ir obuoliai supūna. Runkeliai sukaupia mažiau cukraus, Bulvėse būna mažiau krakmolo. Boro neįmanoma Lietuvoje nusipirkti, galima nusipirkti boro rūgšties internetu.
Trūkstant boro trūkinėja vaisių žievelės. įsimeta puvinys kuris persiduoda ir kitiems vaisiams.
Dirvos kalkinimas ( kalcio įterpimas ir dirvos šarminimas) nėra tręšimas. Tačiau labai svarbus procesas pagerinant įsisavinti trąšas. Kalkintose dirvose suaktyvėja trąšas skaidančių mikroorganizmų veikla. Išjudinami elementai prieš tai surakinti netirpiuose junginiuose. Nors per daug kalcio gali sumažinti kalio įsisavinimą nes šios medžiagos trukdo viena kitai patekti į augalą.
Kompleksinės NPK trąšos tai azoto, fosforo, kalio ir įvairių mikroelementų mišiniai. Šie elementai gamykloje sumaišomi vienoje granulėje nustatytomis proporcijomis. Jos žymimos pagal šių elementų koncentracija. Pavyzdžiui 15-20-25 reiškia, kad kompleksinėse trąšose yra 15 procentų azoto, 20 procentų fosforo ir 25 procentai kalio.
Aplinkos sąlygos trąšų įsavinimui
Aplinkos ir dirvožemio sąlygos labai įtakoja mineralinių medžiagų įsisavinimą. Mažoje ir aukštoje temperatūroje mineralinės medžiagos sunkiau įsisavinamso. Optimali mineralinių medžiagų įsisavinimo temperatūra apie 20 laipsnių. Taip pat labai nulemia dirvos drėgnumas. Drėgnesnėje dirvoje trąšos įsisavinamos geriau.
Sodų trešimas pavasarį
Kiek skiriasi pavasarinis jaunų ir senų vaismedžių tręšimas. Jauniems ir nederantiems medeliams pavasarį pakanka azoto trąšų.Stebima kaip vaismedžiai auga. Jei ūgliai stiprūs beriama mažiau, jei silpnesni daugiau. Vidutiniškai medeliui beriama apie 80- 100 g gryno azoto. Jei daugiau tręšiama reikėtų tręšti kelių savaičių bėgyje.
Brandiems derantiems vaismedžiams azoto reikia parintki atsargiau. Dažnai pjaunama veja metama po medžiais. Vejiniame mulčiuje esančio azoto gali natūraliai pakakti.
Kalis gali būti nenaudojamas jauniems ir nederantiems medeliams. Derantiems vaismedžiams tai svarbiausia trąša. Kalio norma skaičiuojama pagal pernykštį ir numatoma derlių. Jei obelis užaugina apie 100 kilogramų obuolių augalui reikėtų apie 150 g gryno kalio. Tręšiant kalio magnezija magnio turėtų pakakti magnio. Magnio dažniausiai trūksta jaunesniems augalams nes jis išsiplauna į gilesnius sluoksnius ( 40- 60 cm) kur jauno vaismedžio šaknys nepasiekia. Galima po žydėjimo purkšti 1 procento magnio tirpalu.
Fosforas nėra labai būtinas brandiems ir derantiems vaismedžiams. Žalioje sausoje masėje turėtų būti 0,13- 0,2 procento fosforo. 100 kg obuolių sunaudoja apie 100g fosforo. Tiek reikėtų paberti brandžiam vaismedžiui.
Prieš žydėjimą ir po žydėjimo galima papurkšti boro jei yra trūkumo.
Turint daugiau patirties verta pačiam maišyti skirtingas trąšas. Tai leidžia vos ne kiekvienam augalui individualiai pritaikyti mineralinių elementų proporcijas. Jaunoms obelims su azotu, brandžioms obelims su mažesniu azoto kiekiu arba iš viso be jo. Nuotraukoje superfosfato 1/3 ir kalio magnezijos 2/3 mišinys skirtas derančioms obelims.
Daržo tręšimas pavasarį
Daržui svarbu palaikyti aukštą humuso kiekį. Pagrindiniai elementai laikosi humuse ir organikoje. Humusas palaikomas įterpiant durpes arba vejos mulčių, kompostą. Geriausiai veiks kompostas jo įterpiant apie 10 kilogramų 1 kvadratiniam metrui. Įterpiant komposto gali nereikėti naudoti mineralinių azoto trąšų.
Azoto kiekiai skirtingi skirtingoms kultūroms. Daugiau, apie 30g kvadratiniam metrui įterpiama kopūstams, porams, burokėliams. Apie 20 g kvadratui morkoms, bulvėms. Apie 15 g kvadratiniam metrui svogūnams, braškėms. Mažiausiai reikia salotoms ir ridikėliams apie 10 g kvadratiniame metrui.
Pagrindinis tręšimas kalio ir fosforo trąšomis būna rudenį. Pavasarį kalio įterpiama apie 10-20 g į kvadratinį metrą ir panašiai tiek pat fosforo trąšų.
Javų tręšimas pavasarį
Azotas atsakingas už spartų augalų augimą. Tačiau pernelyg didelis azoto kiekis įtakoja lapų augimą, kas vėliau atsilieptų neigiamai vėlesniuose augimo laikotarpiuose. Didelis azoto kiekis mažina javų atsparumą išgulimui. Todėl didesni azoto kiekiai gali būti naudojami išgulimui atsparesnių veislių javams.
Fosforo trąšos pagrinde tręšia iš rudens. Pavasarį tręšiamos prieš sėją. geriau įterpti į dirvą.
Trąšų trūkumo simptomų lentelė
| Trašų trūkumo simptomai | Azotas | Kalis | Fosforas | Magnis | Kalcis | Geležis | Varis | Cinkas | Boras | Molibdenas | Manganas |
| Viršutinių lapų tarpgyslinis pageltonavimas | x | x | x | ||||||||
| Apatinių lapų tarpgyslynis pageltonavimas | x | ||||||||||
| Žiedų, užuomazgų ir vaisių deformacijos | x | ||||||||||
| Rausvas arba oranžinis lapo atspalvis | x | ||||||||||
| Baltos dėmės ant lapo | x | ||||||||||
| Silpni viršutiniai ūgliai | x | x | x | x | |||||||
| Įvairių spalvų dėmės ant lapo | x | x | x | ||||||||
| Sukasi lapas | x | x | x | x | x | ||||||
| Lapo dalių atmirimas | x | x | |||||||||
| Per ankstyvas lapų kritimas | x | ||||||||||
| Tamsesnė lapo spalva, melsvas atspalvis | x | x | |||||||||
| Lapo gyslų baltėjimas, gelsvėjimas | x | ||||||||||
| Augalas nustoja augti | x | x | x | ||||||||
| Silpnas lapų, stiebų, butonų augimas | x | x | x |
Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Trąšos ir augalų tręšimas, Vaisių ir uogų ūkiai, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai, Sodininkystė, Medelynai, sodinukai , Augalininkystė, žemdirbystė, Daržovių auginimas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
