Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Kriaušių ligos ir kenkėjai
2023-03-13 14:04 Peržiūros : 32002 SpausdintiNuo vaikystės daugeliui iš mūsų yra pažįstama mįslė: „Saldus - ne medus, pakabintas nevarva?". Turbūt nesunkiai atspėjote - taip, tai kriaušės, kurios yra ne tik saldžios ir skanios, bet sveikos ir net hipoalerginės, todėl jas valgyti gali net kūdikiai. Šiandien yra šimtai kriaušių veislių, kurios vartojamos ne tik žalios, bet naudojamos ir įvairiuose receptuose. Iš kriaušių gaminamos sultys, kompotai, uogienės, džiovinti vaisiai ir t.t.
Mūsų soduose auginamas kriaušes dažnai pažeidžia įvairios ligos ir kenkėjai, kurie per trumpą laiką gali ne tik palikti sodininką be derliaus, bet ir nužudyti vaismedį. Kad taip neatsitiktų, turite teikti pirmenybę atspariosioms veislėms. Tačiau auginant ir atsparias ligoms veisles nebūsime visiškai apsaugoti nuo kriaušių priešų, kai akivaizdžiai bus matomi stiebo, lapų ar nokstančių vaisių pažeidimai. Net ir labai atsparių veislių kriaušės kenčia nuo kai kurių grybinių ligų, nepageidaujamų virusų ir kenkėjų.
Kovojant su nepageidaujamais kriaušių priešais jas reikia ne tik tinkamai prižiūrėti, didinti jų atsparumą, bet ir reguliariai profilaktiškai purkšti, o kai nustatomi pirmieji ligos ar kenkėjų požymiai - laiku gydyti bei naikinti. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis.
Kriaušių atsparumo didinimas
Patyrę sodininkais jums patvirtins, kad tik tinkamai auginamas ir prižiūrimas sodas duoda tinkamą derlių. Norint, kad sodas džiugintų gausiu derliumi, nuo pat sodinukų pasodinimo reikia pradėti rūpintis vaismedžių atsparumu ir didinti jį visomis priemonėmis. Pavyzdžiui, sodinant kriaušių sodinukus, turite gerai paruošti sodinimo vietą. Iškasus duobę pašalinkite akivaizdžiai matomus varpučio, usnių ir kitų piktžolių šakniastiebius. Į iškastą duobę įpilkite 2 - 3 kg komposto ar supuvusio mėšlo, stiklinę medžio pelenų ir šaukštą kompleksinių trąšų, kurių pagrindą sudaro azotas. Iškastą žemę ir papildomą turinį sumaišykite. Kad sodinukas greičiau prigytų ir įsišaknytų siūloma naudoti Hifas mikorizinius grybus, kurie sudaro simbiozę su augalų šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Taip augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis ir maksimaliai išnaudojamas jų augimo potencialas.
Tinkamas vainiko formavimas ne tik didina derlių, bet ir didina augalo atparumą ligoms, o saulės apšviečiamos šakos, lapai ir vaisiai neleidžia įsikurti kenkėjų kolonijoms. Tačiau genėjimo metu yra padaromos žaizdos, kurias būtina atitinkamai apdoroti. Priešingu atveju net ir nedidelė žaizda gali tapti dideliu infekcijos šaltiniu ir ženkliai pakenkti augalui. Genėjimo metu padarytas žaizdas būtina tepti sodo tepalu Bee Fort. Apsaugant mechaninius kamieno pažeidimus ar žievės įtrūkimus rekomenduojama naudoti sodo tepalą su bičių vašku. Sušilus orams jis nenubėga į šonus ir nenudegina žaizdos, ko nešvengiama naudojant tepalą, paruoštą aliejaus pagrindu. Be įprasto sodo tepalo, labai gerą efektą turi purškiamas sodo tepalas Fort, kuris taip pat apsaugo kriaušę nuo žalingų aplinkos veiksnių, o pateptos vietos nesutrūkinėja ir nedžiūva. Tiek sodo tepalas su vašku, tiek purškiamas sodo tepalas gydo vaismedžių žaizdas, puikiai išsaugo drėgmę ir neleidžia jai išgaruoti per padarytas žaizdas.
Didinti kriaušių atsparumą ligoms taip pat galima kai kuriais papildomo maitinimo metodais. Pavyzdžiui, dažnas simptomas yra stresas, kurį augalas patiria dėl neigiamo aplinkos poveikio: šalčio, karščio, užmirkimo, ligų, kenkėjų antplūdžio, pesticidų, mechaninių pažeidimų ar dėl mitybos problemų. Šiuo atveju tinka produktai - amino rūgštys Keramin ar Terra sorb Foliar. Amino rūgščių ir mikroelementų kompleksas skirtas augalų atgaivinimui bei papildomai mitybai.
Vario trūkumą rodo aiškūs požymiai, kada vasaros viduryje ant viršutinių kriaušių lapų atsiranda dėmės, vėliau lapai susisuka, pamažu nudžiūsta ir nukrenta. Apsaugai nuo vario stokos tinka produktas Copfort.Tai mikroelementinė vario trąša, kuri yra greitai įsisavinama ir absorbuojama per lapus ir šaknis (sisteminis veikimas). Apsaugo augalus nuo vario stokos ir padaro juos atsparesniais nepalankiems aplinkos veiksniams. Rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: chlorozės (lapų, ūglių, stiebų spalvos pakitimai), deformacijos, baltos ir pilkos apnašos, dėmės, lapų kritimas, džiūvimas, nekrozės (audinių ar augalo dalių žuvimas, pajuodavimas), šakelių džiūvimas, rudos apnašos, rudavimas ir kt. Ypač tinka vaismedžių, uoginių augalų, dekoratyvinių augalų bei spygliuočių apdorojimui.
Kai kurių maisto medžiagų trūkumas atsiranda net tada, kai šaknys sveikos. To priežastimi gali būti nepalankūs aplinkos veiksniai, kada kyla problemos dėl konkurencijos įsisavinant kai kuriuos elementus, arba vienas elementas yra perteklinis ir blokuoja kito įsisavinimą. Šiuo atveju tinka produktas Altosan, kuris greitai prasiskverbia į augalą ir yra įsisavinamas (sisteminis veikimas). Šių trąšų sudėtyje yra chitozano (natūralios kilmės polisacharido), kuris sustiprina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Rekomenduojama apdoroti vaismedžius tokių simptomų prevencijai: chlorozės (lapų, ūglių, stiebų spalvos pakitimai), deformacijos, baltos ir pilkos apnašos, dėmės, lapų kritimas, džiūvimas, nekrozės (audinių ar augalo dalių žuvimas, pajuodavimas) ir kt.
Atsiradus chlorozės požymiams, kada pašviesėja žalieji kriaušės organai bei atsiranda baltos ir pilkos apnašos, dėmės, lapų kritimas, džiūvimas, nekrozės (audinių ar augalo dalių žuvimas, pajuodavimas) ir pan., rekomenduojama papildyti augalo mitybą mikroelementais: boru, magniu, cinku ar naudoti jų mišinius Mimox Zn. Šia priemone apdoroti augalai įgyja didesnį atsparumą stresui, kurį sąlygoja grybai patogenai, sukeliantys tokias ligas kaip: dėmėtligė, baltasis sklerotinis puvinys, šaknų puvinys, vaisių puvinys, kekerinis puvinys (pilkasis pelėsis), lapų dėmės, fuzariozė, rauplės, netikroji miltligė ir kt.
Daugelis pasirodžiusių ir aiškiai matomų pakitimų gali rodyti skirtingų elementų trūkumą ar perteklių, ir gali būti interpretuojami skirtingai. Pavyzdžiui, atsiradus lapų įtrūkimams, skylėms, dechromavimams (rudos, geltonos, rausvos ar pilkos dėmės), susisukimams, susiraukšlėjimams naudokite produktą Matrifruit. Produkto sudėtyje yra augalinių ekstraktų, Mn ir Zn chelatų bei paviršiaus aktyviųjų medžiagų, kurios palengvina šių elementų įsisavinimą ir prasiskverbimą į augalus, apsaugo nuo jų trūkumo, didina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams.
Kriaušių ligos ir jų kontrolė
Tiek kriaušių kamienai, tiek ūgliai, tiek lapai, tiek prinokę vaisiai gali nukentėti nuo grybinių ir virusinių ligų. Todėl kovojant su šiomis ligomis reikia tinkamai prižiūrėti, reguliariai profilaktiškai purkšti ir laiku gydyti, kai tik nustatomi pirmieji ligos požymiai. Kriaušių atsparumui didinti rekomenduojama naudoti sodininko rinkinį Bordo. Tai - neorganinės druskos vario sulfato mišinys su kalkėmis, kuris didina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Siekiant didesnio efektyvumo šiuo tirpalu rekomenduojama apdoroti sodą du kartus į metus, t. y. ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį. Taip pat rekomenduojamas reagentas vario sulfatas. Ši priemonė yra vadinama mėlynuoju akmenėliu ir naudojama samanų bei kerpių augimo ant vaismedžių stabdymui.
Tiek kriaušių kamienai, tiek ūgliai, tiek lapai, tiek prinokę vaisiai gali nukentėti nuo grybinių ir virusinių ligų. Todėl kovojant su šiomis ligomis reikia tinkamai prižiūrėti, reguliariai profilaktiškai purkšti ir laiku gydyti, kai tik nustatomi pirmieji ligos požymiai. Kriaušių atsparumui didinti rekomenduojama naudoti sodininko rinkinį Bordo. Tai - neorganinės druskos vario sulfato mišinys su kalkėmis, kuris didina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Siekiant didesnio efektyvumo šiuo tirpalu rekomenduojama apdoroti sodą du kartus į metus, t. y. ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį. Taip pat rekomenduojamas reagentas vario sulfatas. Ši priemonė yra vadinama mėlynuoju akmenėliu ir naudojama samanų bei kerpių augimo ant vaismedžių stabdymui.
Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais - Altozan B/Zn, Alsupre S, Copfort, Mimox Zn
Kriaušių rauplės (Venturia pirina). Pavasarį arba vasaros pradžioje viršutinėje lapų pusėje atsiranda apvalių, neryškiais kontūrais, juosvai žalių, vėliau paruduojančių aksominių dėmelių. Jos didėja ir tankėja. Lapai dažnai pirma laiko nukrinta. Ant vaisių rauplių dėmelės būna apvalios, iš pradžių pilkšvai rudos, vėliau žalsvai juodos, ryškių kontūrų. Dėmelių vietoje odelė susiraukšlėja ir, vaisiui augant, kartais sutrūkinėja. Anksti apsikrėtę vaisiai būna smulkūs, deformuoti.
Rauplėtų ūglių žievė būna rudai dėmėta, sutrūkinėjusi. Ūgliai būna storesni, blogai auga, dažnai nudžiūsta. Rauplių grybiena žiemoja šakutėse, nukritusiuose lapuose, per žiemą išsivysto periteciai su aukšliais. Pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia apie 9°C ir būna drėgnas oras, aukšliasporės pasklinda ir apkrečia lapus bei ūglius. Vasarą plinta konidijomis, jas platina lietaus lašai, išnešioja vėjas ir vabzdžiai.
Kriaušių rauplės
Apsaugos priemonės. Kriaušių atsparumui didinti purkškite Bordo tirpalu 3 kartus per sezoną: anksti pavasarį, prieš žydėjimą ir po žydėjimo. Be to, kriaušių vainikas turi būti formuojamas taip, kad šakos gerai vėdintųsi, o vaisiai augtų tik ant gulinčių šakų. Rudenį valomi kamienai nuo atšokusios žievės, o nukritę lapai negali būti paliekami aplink kamieną, juos būtina sugrėbti ir sudeginti. Be šios priemonės, nereikia pamiršti natūralaus atsparumo didinimo naudojant priemones Copfort, MimoxZn.
Jei kriaušės rauplėmis jau yra užkrėstos ženkliai, naudokite sisteminio veikimo fungicidą Score 250 EC . Pirmą kartą - prieš žydint; antrą kartą - po žydėjimo. Produktas veikia sistemiškai, t.y. patekęs ant augalo įsiskverbia į jį, tolygiai pasiskirsto audiniuose ir stabdo sterolų biosintezę grybo ląstelėse, naikina patogeninių grybų haustorijas. Veikia profilaktiškai ir gydo (naikina ligas, kai jos dar nėra smarkiai išplitusios). Veikia 10-14 dienų. Apdorojus augalus produktu, maždaug po 2 val. lietus produkto veikimo efektyvumui įtakos nebeturi.
Kriaušių rudys (gleivėtrūdė) (Gymnosporangium sabinae). Tai grybelinė liga, kai ant lapų iš išorės atsiranda dėmės, panašios į rūdis. Ji žinoma jau ne vieną amžių ir plačiai paplitusi tuose vietovėse, kur išplitęs kazokinis kadagys. Ši liga daugiausia išplinta vasaros viduryje ir pabaigoje. Pažeistose šakutėse sukėlėjas peržiemoja, o pavasarį susidariusias sporas vėjas perneša ant kriaušių lapų, jaunų ūglių, kartais ir vaisių. Labai pažeisti lapai nukrinta anksčiau laiko, vaismedžiai nusilpsta, blogiau peržiemoja, blogėja vaisių kokybė. Apatinėje lapų pusėje dėmių vietose, kartais ir ant jaunų ūglių bei vaisių atsiranda iškilių oranžinių spuogelių. Pažeisti kriaušių vaismedžiai dažniausiai nedera arba dera labai menkai, vaisiai užauga smulkesni, blogesnės kokybės, nes pažeisti lapai anksti nukrinta, o šakelės nudžiūsta. Stipriai pažeistos kriaušės dažniausiai kitais metais nedera. Rūdys kriaušių lapus apkrečia, kai vidutinė paros temperatūra yra ne žemesnė kaip +8°C ir drėgna, ypač po lietaus. Liga labai išplinta ten, kur daug senų, aukštų, sutankėjusių vaismedžių. Augalai tarpininkai neturi augti arčiau kaip 300 m iki sodo.
Kriaušių rudys (dešinėje - apatinė lapo pusė)
Apsaugos priemonės. Viena iš apsaugos priemonių yra soduose ir greta jų neauginti kazokinių kadagių. Tačiau kriaušių izoliuoti nuo jų beveik neįmanoma, nes vėjas sporas išnešioja keliasdešimties kilometrų spinduliu, todėl ankstyvą pavasarį kriaušės turi būti apdorojamos Bordo tirpalu. Rekomenduojama antrą kartą šiuo tirpalu purkšti kriaušes prieš žydėjimą, trečią - po žydėjimo, ketvirtą - 10 dienų po žydėjimo. Be šios priemonės, nereikia pamiršti natūralaus atsparumo didinimo naudojant priemones Copfort, MimoxZn.
Jei kriaušės rūdimis yra užkrėstos ženkliai, pagal instrukciją naudokite sisteminio veikimo fungicidą Score 250 EC.
Moniliozė arba vaisių puvinys (Monilia fructigena Pers). Liga masiškai pasireiškia antroje vasaros pusėje vaisių nokimo metu. Kriaušių vaisių paviršiuje atsiranda juodų dėmių, kurios išsivysto į baltus auginius - grybelio sporas. Ant vaisių atsiranda ruda, apvali, kiek įdubusi dėmelė, kuri greit plečiasi ir apima visą paviršių. Grybo užpulti vaisiai pūva. Vaisiai apsikrečia per žaizdeles, o jeigu liečiasi supuvęs ir sveikas, gali apsikrėsti ir per nesužalotą odelę. Supuvę vaisiai krinta arba sudžiūvę lieka kaboti ant medžių. Ligos sukėlėjai žiemoja supuvusių vaisių mumijose ant medžių arba dirvos paviršiuje.
Moniliozė arba vaisių puvinys
Apsaugos priemonės. Norint užkirsti kelią grybeliui vystytis, reikia imtis atsargumo priemonių. Tik ką pradėję pūti vaisiai tuoj pat turi būti nuskinami ir sunaikinami. Pavasarį kriaušę ir žemę aplink ją apipurkškite Bordo mišiniu arba vario chloridu. Kad kriaušės nepūtų ant vaismedžio, būtina didinti natūralų augalų atsparumą naudojant priemonę Copfort. Be to, nepamirškite tiek rudenį, tiek pavasarį kriaušių nupurkšti Bordo ar vario chlorido tirpalu. Derliaus nuėmimo metu reikia stengtis nepažeisti vaisių.
Bakterinė degligė (Erwinia amylovora) - tai karantininė liga, kuri pažeidžia kriaušes, obelis ir kitus augalus (įvairios slyvų, abrikosų, trešnių rūšys, braškės, avietės ir kt.). Pavasarį žaizdose peržiemojusias degligės bakterijas ant žiedų ar ant jaunų augančių ūglių audinių perneša vėjas, lietus ir vabzdžiai. Bakterijos patenka per besiskleidžiančius žiedus. Po kelių dienų sutrinka augalų audinių augimas ir pasimato dėmės, o dar po kelių dienų pažeisti žiedai nuvysta. Nuvytus žiedams, degligės infekcija skverbiasi į žiedinius ūglius, po to į lapkočius ir taip užsikrečia lapai ir galiausiai šakos. Tuo metu pradeda formuotis žaizdos, o jei bakterijos nesikaupia žievės paviršiuje, jos toliau plinta šakomis į storesnes šakas ar kamieną. Pažeistas medis gali žūti. Kai kuriais atvejais žūsta kelios ar dauguma šakų. Vabzdžiai, lietus ir vėjas bakterijas gali pernešti ant sveikų audinių ir įvyksta antrinė infekcija. Žmogus, genėdamas užterštais bakterijomis genėjimo įrankiais, taip pat gali platinti degligę. Antrinė infekcija yra žymiai gausesnė už pirminę ir paprastai padaro daug daugiau žalos augalams. Antriniai ligos užsikrėtimo ciklai gali tęstis visą vegetacijos laikotarpį ir formuoti mažesnes ar didesnes žaizdas.
Bakterinė degligė
Apsaugos priemonės. Kovai su bakterine deglige efektyvių augalų apsaugos produktų nėra, todėl ji laikoma pačia žalingiausia vaismedžių liga. Vieno sezono metu liga gali sunaikinti visą kriaušių sodą ar medelyną. Labai svarbu parinkti ligai atsparesnes veisles, nepertręšti azoto trąšomis, neleisti nusilpti augalui kovojant su rauplėmis, rūdimis. Be to, nereikia pamiršti ir natūralaus atsparumo didinimo naudojant priemones Copfort, MimoxZn.
Kriaušių kenkėjai
Kriaušes, kaip ir visus kitus vaismedžius, puola įvairūs kenkėjai, todėl nesiimant jokių apsaugos priemonių, rizikuojate prarasti derlių. Kaip profilaktiškai apdoroti kriaušes nuo kenkėjų ir kaip kovoti su kriaušes jau užpuolusiais kenkėjais - skaitykite straipsnyje toliau.
Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais Matrinal B, Matrifruit, Drekkar.
Rudasis kriaušinis amaras (Anuraphis subterranea). Šis kenkėjas čiulpia kriaušių lapus, kurie ima raukšlėtis, parausta, pakraščiai pastorėja, riečiasi į apačią. Iščiulpti lapai ir nesumedėję ūgliai būna užteršti lipniomis išskyromis, deformuojasi ir vysta. Tai vienas pavojingiausių kriaušių kenkėjų, kuris nepraleis progos paragauti ir kitų rūšių vaismedžių. Kada patelė deda kiaušinius iš jų vėliau išsirita maždaug 15 mm ilgio lervos, kurios misdamos pažeidžia kriaušių, obuolių, slyvų ir persikų vaisius.
Amarų kiaušiniai žiemoja ant plonų kriaušių šakučių. Pavasarį išsivysto kelios kartos. Amarai išplinta, kai yra jiems yra palankios žiemojimo sąlygos. Jie labiau plinta jaunuose soduose ir medelynuose. Labai palankios sąlygos amarams plisti, kai vegetacijos metu vidutinė oro temperatūra būna aukštesnė už daugiametę vidutinę ir būna mažiau kritulių.
Rudasis kriaušinis amaras (dešinėje susiraukšlėję ir paraudę lapai)
Apsaugos priemonės. Rečiau apsilankantys sode sodininkai dažnai praleidžia akimirką, kai ant kriaušių atsiranda rudųjų amarų, todėl tik sistemingas ir nuodugnus vaismedžių tikrinimas leidžia laiku pastebėti kenkėją ir jo atsikratyti. Šiuolaikinė pramonė siūlo didelį asortimentą priemonių, kurias ne tik paprasta naudoti, bet ir yra užtikrinamas visiškas saugumas gamtai, gyvūnams, paukščiams ir žmonėms. Tai biologinė amarų kontrolė, kada yra naudojami naudingi vabzdžiai, kurie minta suaugusiais amarais ir jų lervomis: auksaakės ir boružės. Prie biologinės amarų kontrolės priemonių galima priskirti ir naudingų vabzdžių vilioklį Magipal. Taip pat rekomenduojamas naudingų vabzdžių viešbutis, kuris pagamintas remiantis entomologų rekomendacijomis. Šios priemonės pritraukia įvairius naudinguosius vabzdžius - nuo apdulkintojų iki sodo kenkėjais mintančių.
Be nurodytų apsaugos priemonių galite naudoti produktą Fizimite. Šis produktas veikia fizikiniu būdu - nuplauna augalų paviršių, apsaugodamas juos nuo kenksmingų organizmų, o taip pat ir nuo kenkėjų. Apipurškus augalą Fizimite, amarai nebegali žaloti augalų ir jiems kenkti. Be to, dėl Fizimite fizikinio poveikio mechanizmo kenkėjai neįgauna atsparumo šiam produktui.
Augalų priežiūros priemonė žalias sodo muilas Agroclean arba Chilly užblokuoja amarų kvėptukus, dėl to kenkėjai greitai žūsta.
Cheminiam amarų naikinimui gali būti naudojamas kontaktinio veikimo insekticidas Mavrik. Tai plataus veikimo spektro kontaktinis insekticidas, priklausantis sintetinių piretroidų klasei. Preparatas pasižymi kontaktiniu poveikiu, taip pat veikia per kenkėjo virškinamąjį traktą. Mavrik paralyžiuoja kenkėjo nervų sistemą. Veiklioji medžiaga patenka mažomis dozėmis per virškinamąjį traktą, jutimo organus, kenkėjo stigmas ir galūnes. Šis insekticidas nekenkia bitėms.
Kriaušinis gumbauodis (Contarinia pyrivora). Gumbauodžiai skraido išsiskleidus kriaušės butonams ir į juos deda kiaušinėlius, kurie vystosi 4 - 6 savaites. Vienoje užuomazgoje gali vystytis iki 80 gumbauodžių lervų. Bekojės, šviesiai gelsvos spalvos išsiritusios lervos įsigraužia į vaisiaus užuomazgą ir ten vystosi apie mėnesį. Pažeisti vaisiai nenormaliai padidėja, pasidaro apvalūs, panašūs į obuoliukus. Vėliau užuomazgos susiraukšlėja, išburksta, pradeda pūti ir nukrinta ant žemės.
Kriaušininio gumbauodžio pažeisti vaisiai
Apsaugos priemonės. Kadangi kriaušinis gumbauodis kiaušinėlius deda į pumpurus, taip sunaikindamas žiedą ir vaisius, todėl insekticidus reikia naudoti prieš žydėjimą ir po.
Cheminiam gumbauodžio naikinimui gali būti naudojamas kontaktinio veikimo insekticidas Mavrik.
Lapsukiai (Tortricidae). Lietuvoje kriaušėms ir kitiems vaismedžiams ir vaiskrūmiams dažniausiai kenkia rožinis lapsukis, pumpurinis lapsukis, vaismedinis lapsukis. Rožinio lapsukio vikšrai skeletuoja ar išėda apvalias skyles lapuose, taip pat pažeidžia žiedynus. Visa žiedų rozetė voratinkliais sutraukta į kuokštą; apgraužti ir vainiklapiai, ir vidinės dalys. Iš vieno ar keleto lapų padaryta tūtelė, jos viduje yra gana judrus, baikštus vikšras, kuris jaunuose vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes. Pumpurinio lapsukio vikšrai įsigraužia į besiskleidžiančius pumpurus ir apraizgo juos voratinkliu. Liepos mėn. išsiritę kitos kartos vikšrai sutraukia voratinkliu lapus ir juos skeletuoja. Vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes. Vaisiaus paviršiuje būna išgraužtos smulkios, negilios, 0,5 - 2 mm skersmens duobutės, susidėsčiusios viena šalia kitos grupelėmis. Kenkiantis vikšras lindi vamzdiškos formos voratinklinėje makštelėje po lapu, pridengančiu vaisių. Vaismedinio lapsukio vikšrai graužiasi į pumpurus, vėliau minta voratinkliu sutrauktuose lapeliuose ir žiedpumpuriuose. Liepos mėn. išsiritę kitos kartos vikšrai skeletuoja lapus ir vaisiuose išgraužia netaisyklingos formos duobutes. Kenkėjai plinta kasmet. Lapsukiams yra palankesnės sąlygos vystytis, kai drugių skraidymo metu oro temperatūra yra aukštesnė nei 15 -20 ºC. Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai kriaušės mažai dera.
Dešinėje - lapsukis, Kairėje- kenkiantis vikšras, įsikūręs voratinkliu sutrauktuose lapuose
Apsaugos priemonės. Kadangi lapsukiai žiemoja po atsilupusia ir atsiraičiusia žieve, todėl anksti pavasarį būtina nuo kamienų nuvalyti atsilupusią, negyvą žievę ir ją sudeginti.
Rožinio lapdsukio gaudymui naudokite gaudykles su feromonu, kurios gali būti kabinamos vaismedžio vainiko viduryje, vakarų pietvakarių pusėje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje. Šios gaudyklės privilioja vabzdžių patinėlius, todėl patelės lieka neapvaisintos, dėl ko mažėja šių kenkėjų populiacija.
Kriaušinė blakutė (Cacopsylla pyri). Suaugusios kriaušinės blakutės yra nuo 2 iki 3 mm ilgio. Peržiemojusių blakučių kūnas rausvai rudas, pilvelis su tamsiomis skersinėmis juostelėmis. Lervos maitinasi prisisiurbusios prie jaunų ūglių žievės, vaisių ar lapų, gausiai išskirdamos lipčių. Pažeisti kriaušių pumpurai nebeauga, pagelsta iščiulpti lapai, centrinė gysla iškrypsta. Vėliau lapai ruduoja ir džiūsta, vaisių užuomazgos, ant kurių kotelių gyvena ir maitinasi kenkėjai, nubyra. Dėl išskiriamo lipčiaus blakutės sudaro simbiozę su skruzdėlėmis. Dėl gausaus lipčiaus pakenkimų vietose pradeda veistis suodligės sukėlėjai, pakenktų vaisių luobelė sukamštėja, praranda prekinę išvaizdą, suprastėja skonio savybės.
Kriaušinė blakutė
Apsaugos priemonės. Nuo kriaušinės blakutės reikia naudoti insekticidus prieš žydėjimą ir po žydėjimo.
Cheminiam kriaušinės blakutės naikinimui gali būti naudojamas kontaktinio veikimo insekticidas Mavrik.
Vapsvos (Paravespula vulgaris L.). Vapsvos mėgsta kriaušes ne mažiau kaip jūs, tačiau šie kenkėjai padaro daug žalos ankstyvųjų, ypač saldžiųjų veislių kriaušių vaisiams antroje vasaros pusėje. Šie kenkėjai išgraužia kriaušių vaisiuose dideles ertmes, o pažeidus vaisiaus odelę, jis pradeda pūti tiesiai ant medžio.
Vapsvos
Apsaugos priemonės. Vapsvos kriaušių soduose neišplinta, jei kasmet du kartus kriaušės purškiamos insekticidais (prieš žydėjimą ir po žydėjimo). Tačiau jeigu vapsvos kriaušes puola masiškai, humaniškų priemonių vapsvų naikinimui nėra. Patikimiausias būdas - tai vapsvų lizdų naikinimas sodo apylinkėse. Agresyvios vapsvos savo lizdus mėgsta susisukti tamsesnėse palėpėse, tuščiuose inkiluose ir panašiose vietose. Ruošdamiesi naikinti kenkėjų buveinę nepamirškite, kad savo lizdą jos gina aršiai, o pavaikytos gali pulti ir stipriai sugelti, tad naudokitės apsaugančiais rūbais ir kitomis apsauginėmis priemonėmis. Lizdų naikinimui galite naudoti greito poveikio insekticidą Ataka wasp, kuris tinka ne tik vapsvų, bet ir širšių lizdų naikinimui.
Algis Mačiukas
Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Sodininkystė, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Augalų apsaugos priemonės, Medelynai, sodinukai , Vaisių ir uogų ūkiai, Trąšos ir augalų tręšimas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
