Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Ridikų auginimas
2024-04-17 15:48 Peržiūros : 10512 SpausdintiRidikai yra kilę iš Viduržemio jūros pakrantės ir paplitę visoje Europoje, vidutinio klimato juostoje Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje. Lietuvoje auginamos dvi valgomojo ridiko atmainos: ridikėlis ir ridikas. Ridikai yra vienmečiai arba dvimečiai 20 - 80 cm aukščio augalai. Stiebas apatinėje dalyje tuščiaviduris. Lapai kotuoti, lyriškai suskaldyti, viršutiniai, rečiau visi lapai, ištisiniai, lancetiški. Žiedeliai balti, rausvi ar violetiniai. Žydi nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Vaisius - iki 35 mm ilgio ankštaros, sėklos kiaušiniškos, gelsvai arba rausvai rudos. Maistui vartojami šakniavaisiai, iš kurių gaminamos salotos ir prieskoniai. Pagal magnio ir kalcio kiekį ridikai užima pirmą vietą tarp daržovių. Juose taip pat gausu baltymų, aminorūgščių, vitaminų, mikroelementų, fitoncidų, cholino, fermentų. Dažnai valgant šias daržoves sustiprėja imunitetas ir pagerėja virškinimas.
Liaudies medicinoje ridikai nuo seno buvo vartojami kosuliui malšinti, ypač sukeltą kokliušo. Juose yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurios veikia kaip antibiotikai ir atpalaiduoja kvėpavimo takų raumenis. Ridikų sultis rekomenduojama gerti sergant kokliušu, bronchitu, atsikosėjimui palengvinti. Išgremžus didelį ridiką, į jo vidų įdedama medaus arba cukraus ir uždengiama ridiko gabalėliu. Susidaręs skystis geriamas sergant šlapimtakių ir inkstų akmenlige, plaučių ligomis. Sultys gali būti vartojamos ir kaip išorinis vaistas: jomis įtrinamos skaudamos vietos sergant reumatu, podagra, neuritais ir radikulitu.
Ridikų veislių yra daug, jie skiriasi šakniavaisių forma, spalva, skoniu ir subrendimo laiku. Šakniavaisiai dažniausiai būna stori, mėsingi, juodi, raudoni, melsvi arba balti. Ridikų skonis priklauso nuo eterinių aliejų, o aštrumas - nuo glikozidų.
Juodieji ridikai - tai stipriausi augaliniai stimuliatoriai. Kai kuriose šalyse lakūnai juos vartoja vietoj kavos. Ši daržovė padeda atitolinti gresiančią aterosklerozę, jų ląsteliena skatina žarnyno peristaltiką, o ridikų minkštime esantys eteriniai aliejai skatina skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą ir padeda pašalinti iš organizmo cholesterolį.
Juodasis ridikas
Dirvos ridikams paruošimas ir ridikų tręšimas
Norint išauginti gerą ridikų derlių būtina ne tik tinkamai paruošti dirvą, bet ir apsaugoti augalus nuo piktžolių, kenkėjų bei ligų. Ridikai gerai auga lengvoje ir vidutinio sunkumo neutralioje ar silpnai rūgščioje dirvoje. Sunkiose molio ir rūgščiose dirvose užauga deformuoti šakniavaisiai, kurie būna blogesnio skonio. Dirvą itin svarbu giliai suarti ar subedžioti iš rudens, tada pavasarį tereiks supurenti. Taip įdirbta puri dirva greičiau įšyla, joje susikaupia daugiau oro, maisto medžiagų bei drėgmės. Rudenį giliai suarta dirva gauna šalčio, kuris dirvą supurena ir sunaikina jos paviršiuje žiemojančius kenkėjus.
Rudenį dirvą rekomenduojama gerai patręšti. Į 10 m² reikia išberti 400 g kalio chlorido ir 600 g superfosfato. Pavasarį, prieš ridikų sėją, išberiama 300 g amonio salietros. Tačiau norėdami praturtinti dirvą, turime atsižvelgti į dirvožemio mechaninę sudėtį. Ridikai nepakenčia šviežio mėšlo ir vienpusiško pertręšimo azotinėmis trąšomis, todėl patartina juos sėti į dirvą du metus netręštą mėšlu.
Auginant ridikus rekomenduotinas ankštinių augalų, svogūnų, pomidorų, bulvių, porų ar javų priešsėlis. Nuo sėjomainos priklauso ne tik derlius, šakniavaisių kokybė, bet ir dirvožemyje esančių maisto medžiagų pasisavinimas bei piktžolių ir kenkėjų plitimo kontrolė.
Ridikų sėja ir pasėlių priežiūra
Lauke ridikus galima sėti anksti pavasarį. Masiškai sėjami balandžio pradžioje, šalpusniams pražydus. Ridikai atsparūs šalčiui, todėl sėklos pradeda dygti esant 2 - 4 º C šilumos. Sudygę augalai pakenčia 2 - 3 ° C šalnas, o užaugę - trumpalaikį atšalimą iki 5 - 6° C šalčio. Ridikai sėjami 1,5 - 2 cm gyliu. Sėjant tarp eilučių paliekami 10 - 15 cm tarpai. Sudygę augalai turi būti retinami ir paliekami kas 3 - 4 cm. Kad užaugtų geros kokybės šakniavaisiai, trūkstant drėgmės, reikia gausiai laistyti (į 1 m² ploto - 10 l vandens).
Juodieji ridikai ir ridikai, kurie dažnai dar liaudyje vadinami daikonais, sėjami liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje. Jei pasėsime anksčiau, jie užaugins žyduolius. Peiksime sėklą, o kaltas sėjėjas. Nereikia ridikų pasėti per tankiai - 1 m2 pakanka 1 - 1,5 g sėklų. Per tankiai pasėjus, augalai, kovodami dėl šviesos, vienas kitą stelbia ir neišaugina šakniavaisio.
Yra taisyklė, kurios reikia griežtai laikytis auginant ridikus: neleisti piktžolėms išsiauginti daugiau kaip 1 - 2 tikrųjų lapų, nes vėlesniuose augimo tarpsniuose jas labai sunku išnaikinti, ir apsauga nuo piktžolių būna daug sunkesnė. Patartina teisingai pasirinkti sėjomainą ir mulčiuoti dirvą.
Ridikų nuėmimas ir saugojimas
Ridikų derlius yra nuimamas rudenį prieš pat šalnas. Iškastus ridikų šakniavaisius galima nesunkiai per žiemą išlaikyti vėsiame rūsyje. Ridikams tinkamiausia temperatūra 2 - 3 °C šilumos ir apie 90 proc. oro drėgmės. Jie gali peržiemoti ir dėžėse be smėlio, tačiau užpylus smėliu - išsilaiko geriau.
Iš šakniavaisinių daržovių ridikai yra patys ištvermingiausi ir žiemodami kelia mažiausiai rūpesčių. Juk ne veltui liaudis sugalvojo posakį: „Sveikas kaip ridikas".
Ridikų ligos ir kenkėjai
Kopūstų netikroji miltligė. Netikrąja miltlige serga įvairūs kopūstai, griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai. Ligos metu pažeidžiami daigai, suaugusių augalų bei sėklojų lapai, sėklojų stiebai. Apsikrėtusių augalų lapų viršutinėje pusėje atsiranda gelsvų netaisyklingos formos dėmių, apatinėje lapų pusėje jos būna apsitraukusios pilkšvomis arba balzganomis pakrikai pasiskleidusiomis apnašomis. Ant sėklojų stiebų ir ankštarų dėmės tarsi išsiliejusios, be ryškių kontūrų, rusvos. Pažeisti lapai gelsta ir džiūsta, ligotose ankštarose išauga smulkios, apsikrėtusios sėklos.
Kryžmažiedžių juodoji dėmėtligė (alternariozė) - tai kopūstinis sausgrybis. Serga kopūstai, griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai, krienai ir kai kurios laukinės bastutinių šeimos žolės. Kopūstinis sausgrybis pažeidžia lapus, sėklojų stiebus ir ankštaras. Ant lapų iš pradžių atsiranda smulkių juodų apskritų dėmelių, kurios plečiasi, pasidaro rievėtos, apsitraukia rudai juodomis apnašomis, jų centrai paruduoja.
A p s a u g o s p r i e m o n ė s. Laikytis sėjomainos. Pastebėjus ligų požymius, sėklojus purkšti fungicidais. Nuėmus derlių būtina užarti lapų liekanas.
Dauguma kenkėjų kenkia ne vienos rūšies kultūroms. Kopūstinis stiebinis paslėptastraublis kenkia kopūstų, ridikėlių, ridikų, griežčių, ropių ir kitų bastutinių šeimos daržovių daigams ir sėklojams. Pažeistų daigų stiebeliuose būna išgraužti išilginiai takai. Tokie daigai skursta, labai lėtai auga, todėl dažniausiai nuvysta ir nudžiūsta.
Krieninis lapgraužis. Pažeidžia kopūstus, griežčius, ropes, ridikus, ridikėlius ir krienus. Graužia augalų lapus. Iš pradžių ėda tik lapų paviršiaus odelę, vėliau išgraužia netaisyklingos formos, nors dažniausiai ovalias, skyles. Kenkia suaugę vabalai ir lervos. Vabalai 3 - 4 mm ilgio, pailgai kiaušiniški, išgaubta nugarine dalimi. Jų antsparniai tamsiai žali, metališkai blizgantys, su 8 išilginėmis įdubusių taškų eilutėmis.
A p s a u g o s p r i e m o n ė s. Naikinti piktžoles, šalinti derliaus liekanas. Rudenį giliai suarti dirvas. Vabalus ir jų lervas maitinimosi metu naikinti insekticidais.
Ridikų veislės
|
Veislė |
Aprašymas |
|
|
Agata |
|
Nuo pavasario iki rudens sėtina veislė. Šakniavaisiai 4-6 cm skersmens ir 17-25 cm ilgio, apie 200 g svorio, ilgiau laikant nepraranda kokybės. Minkštimas baltas, sultingas, skanesnis nei japoniškų ridikų. |
|
Alabaster F1 |
|
Derlingas vasarinis hibridas iš Čekijos, sėtinas nuo liepos iki rugpjūčio vidurio. Šakniavaisiai ilgi, 40-45 cm ilgio, cilindro formos, balta odele. Viršutinė jų dalis nepažaliuoja. Minkštimas baltas, švelnaus skonio. Tinka vartoti šviežius ir sandėliuoti iki žiemos vidurio. |
|
Mino Early |
|
Augalai atsparūs ligoms, kilę iš Japonijos. Šakniavaisiai iki 60 cm ilgio. Minkštimas baltas, maloniai švelnaus skonio, turi daug vitaminų B ir C. Tinka vartoti šviežius ir sandėliuoti. |
|
Karmina |
|
Ankstyva veislė. Užauga per 40-45 dienas nuo sėjos. Šakniavaisiai ištempto kūgio formos, raudoni. Minkštimas baltas, sultingas, malonaus skonio. |
|
Runder Schwarzer Winter |
|
Vėlyva lenkiška veislė, sėtina liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje. Užauga per 50-55 dienas nuo sėjos. Šakniavaisiai apvalūs, juoda šiurkštoka odele ir sultingu aštraus skonio baltu vidumi. Tinka vartoti šviežius ir laikyti per žiemą. |
Tekstą parengė Algis Mačiukas
Kategorijos: Sodininkystė, Daržovių auginimas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
