autoreviu.lt | visasverslas.lt | viskas.lt | leisureguide.info [ Lithuania (EN) ] | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

Komentarai: 0   Peržiūros : 954

Apsauga nuo šliužų ir sraigių
Spausdinti 2017-06-16 10:33  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

Gamtai pasidabinus žaliu rūbu pabunda iš miego arba ritasi iš kiaušinėlių peržiemoję augalų kenkėjai. Nors ir nesiskirstydami pagal teritorijas, tačiau čia jie gyvena be jokių rūpesčių - kai kurie graužia šaknis, kiti lapus, o dar vieni gyvena ir minta vaisiais. Šiame straipsnyje susipažinsime su vaisių ir lapų kenkėjais - šliužais ir sraigėmis. Šliužai ir sraigės yra tos pačios pilvakojų (Gastropoda) klasės, tačiau darže šliužai yra ženkliai didesni kenkėjai nei sraigės. Mokslininkų teigimu prieš šliužų ėdrumą ir žalingumą nublanksta net didžiausi bulvių kenkėjai kolorado vabalai. Tad kaip nuo jų apsisaugoti ir kaip su jais kovoti paprašiau patarti UAB Inovacinės firmos "MKDS" komercijos direktorės  Linos Mikulskytės.

Šliužai - rimti kenkėjai

Kadangi šliužai padaro daug daugiau žalos negu sraigės, tai šiame straipsnyje apie juos daugiau ir kalbėsime, o apsaugos priemonės nuo šių kenkėjų yra beveik tos pačios. Šliužų populiacijos mėgstama vieta yra drėgni daržai, sodai ir pievos su gausia bei tankia augmenija. Šie kenkėjai puikiausiai veisiasi parkuose prie upių, net miškuose. Jeigu kalbėtume apie jų maitinimąsi, tai maistui šliužai visiškai neišrankūs ir maitinasi praktiškai visa augmenija - žole ir dekoratyviniais augalais, vaisiais, uogomis ir daržovėmis. Šliužai būna aktyviausi ir daugiausia maitinasi naktį, kai iškrenta rasa. Dieną slepiasi po lapais ar žemės grumstais, todėl dienos metu ne taip paprasta juos pamatyti.

Salotos lape šliužo išgraužtos netaisyklingos skylės
Paveikslėlyje matosi salotos lape šliužo išgraužtos netaisyklingos skylės

 

Skeptikai gali pasakyti, kad kas čia tokio, kad šliužas apgraužė augalo lapą, tačiau besimaitindami bei palikdami gleivių juostas šliužai padaro didelę žalą augalams. Grauždami jaunus  augalų daigus juos gali visiškai nugraužti, o išgrauždami lapus sugadina lapinių daržovių išvaizdą ir kokybę. Ypač šie kenkėjai pavojingi rudenį. Nenaikinami šliužai pakenkia net kopūstams, kada pradėjus sukti galvas apsigyvena jose. Iš kopūsto galvos dažniausia net nereikia išliaužti ir dienos metu galima slėptis nuo saulės. Šie kenkėjai gadina ir naikina net tik lapines daržoves, bet gali išplisti net žirniuose. Ypač jų gausu drėgnais metais. Nekovojant su šiais kenkėjai žirniuose apsigyvenę šliužai derliaus nuėmimo metu patenka į produkciją kaip priemaiša. Esant didesnei jų gausai žalieji žirneliai būna nebetinkami tolesniam perdirbimui. Apsigyvenę braškynuose šliužai maitinasi uogomis ir tokiu būdu sugadina didelę derliaus dalį. Be išgraužtų skylių šliauždami naktį jie palieka ant uogų sustingusių gleivių juostas. Šliužai taip pat išgraužia ir žemuoges.

Vėlesnį rudenį šliužai labai puikiai įsikuria sudygusiuose žieminiuose rapsuose. Kada  rapsas sudygsta ir turi 2-4 lapelius, šalimais apsigyvenę šliužai suėda lapo minkštąją dalį, palikdami tik gyslas. Stipriau pažeisti rapsų pasėliai nuo šliužų antpuolio net žūva. Šliužai kenkia ir žiemkenčių javų pasėliams, pažeidžia miežių daigus, kenkia dobilams, vikiams ir dekoratyviniams augalams (lelijoms, irisams, chrizantemoms, ciklamenams, amariliams, orchidėjoms ir kt.). Be to, apgraužia bulvių gumbus ir įvairius šakniavaisius bei sugadina šių daržovių prekinę išvaizdą.

Besimaitindami šliužai pakenkė braškių uogoms ir rapsų daigams
Besimaitindami šliužai pakenkė braškių uogoms ir rapsų daigams

Besimaitindami šliužai per parą suėda augalų masės, sudarančios apie 40 proc. kenkėjo masės. Šliužai labai gausiai dauginasi, todėl išnaikinti juos yra labai sunku. Pagrindines apsaugos priemones reikia nukreipti jautrių ūglių bei jų daigų apsaugai. Kadangi šliužai mėgsta drėgmę pagrindinė apsaugos priemonė - dirvos sausinimas, todėl dirva turi būti be grumstų ir be piktžolių. Viena iš pagrindinių kovos priemonių yra ravėjimas, dirvos purenimas, augalų retinimas. Esant mažesniam dirvos plotui šliužus galima rinkti, kada tarplysviuose bei ant takų paliekamos išravėtos piktžolių krūvelės arba paklojami drėgni skudurai ar lenta. Dienos metu išravėtas piktžoles ar šiuos paliktus daiktus pakėlus telieka surinkti nuo saulės besislepiančius šliužus. Šliužų atbaidymui nuo braškių apie braškyną gali būti klojami eglių ar pušų spyglių užtvarai arba paberiama pjuvenų ar smėlio. Kadangi šliužų kūneliai labai minkšti ir jautrūs jiems nepatinka šliaužti per šias kliūtis, be to, tokie pabarstai ar paklotai sausina kenkėjų kūnelius,  todėl jie ieško palankesnių maitinimosi ir susisiekimo su maistu vietų. Tačiau tokius pabarstus gali tekti dažnai atnaujinti. Kai kurie sodininkai mėgėjai su šliužais kovoja garstyčių antpilais. 100g garstyčių miltelių ištirpinama 10 litrų vandens. Į gautą turinį įmaišoma 100 g ūkiško, skysto muilo arba indų ploviklio. Tokiu garstyčių antpilu apšlakstomi kenkėjų graužiami augalai. Purkštuvu purkšti net nebandykite, nes garstyčių milteliai tuojau pat užkiš purkštuvą.

Tokiems trapiems padarams kaip šliužai visiškai nepatinka mineralinės trąšos ir kalcis, todėl mokslininkai rekomenduoja savo sode nepagailėti šių priemonių. Maždaug 2,3-3,6 kg šių trąšų 100 kv. metrų plote reikia išberti tuo metu, kai šliužai maitinasi (naktį arba anksti rytą). Svarbiausia, nepadauginti, nes nuo pernelyg gausaus tręšimo gali nukentėti ir kultūriniai augalai. Ši priemonė tinka ir sraigių naikinimui. Norint, kad šliužų populiacija mažėtų, ypač kruopščiai sutvarkykite sodą rudenį - sugrėbkite visus lapus ir surinkite augalų likučius, kuriuose šliužai taip mėgsta žiemoti.

 

 

Sraigės kenkėjos


Sraiges nesunku atpažinti iš susisukusios kriauklės, kurioje yra vidaus organai. Nors jų išvaizda dekoratyvi, tačiau neapsigaukite - jų kūno sandara ir gyvenimo būdas panašus į šliužų ir yra ne mažiau kenkėjiškas. Sraigės minta jaunų augalų lapais, su vienodu pasimėgavimu šlamščia ir daržovių bei dekoratyvinių augalų lapus. Jei nesiimsite jokių priemonių nuo šių kenkėjų, ne tik nukentės augalai, tačiau jų prisiveis tiek daug, kad jūsų daržo ar sodo augalija bus nugraužta labai greitai. Kaip ir šliužai, sraigės yra naktiniai „diversantai", tai yra augalus puola tik naktį, todėl dieną beveik nepastebimi. Paprastai šie kenkėjai, naktį papuotavę darže ar gėlyne, stengiasi grįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, nors kai kurie ir lieka pasislėpę tarp apgraužtų gėlių ar daržovių.

Augalų kenkėjai – sraigės
Augalų kenkėjai - sraigės

 

Norint apsisaugoti nuo šių kenkėjų tarp lysvių galite pasėti aštraus kvapo augalų, pavyzdžiui, garstyčių ar nasturtų. Jos nemėgsta ir prieskoninių augalų - raudonėlių, mairūnų bei gelsvių kvapo. Dar galite paruošti eglių kankorėžių nuoviro ir juo palieti dirvą aplink graužiamus augalus (tik jokiu būdu nepilkite ant jų!). Sakų kvapas baido minėtus kenkėjus. Nors ir labai nehumaniška, tačiau nuo šių kenkėjų gali pagelbėti surinktų ir verdančiu vandeniu užpiltų šliužų užpilas. Tiek sraigės, tiek šliužai labai mėgsta alų. Nakčiai rekomenduojama įpilti alaus į  indą ir tiesiog įkasti į žemę. Rytą moliuskų rasite ir inde, ir gulinčių šalia jo - teliks surinkti. Kaip pavyzdžiui, labai tinka 0,5 l vienkartinė stiklinė, pripildyta alumi iki pusės stiklinės, ir įkasta į žemę.

Į žemę įkasta vienkartinė stiklinė su alumi
Į žemę įkasta vienkartinė stiklinė su alumi

 

 

 

 

MKDS specialistai - prieš šliužus ir sraiges

Pati veiksmingiausia apsauga nuo šliužų ir sraigių yra užtikrinama tik derinant eilę įvairių metodų, tai yra, naudojant tiek ekologiškas, tiek chemines priemones, - sako UAB Inovacinės firmos "MKDS" komercijos direktorė Lina Mikulskytė. Šliužų ir sraigių kontrolei ši įmonė siūlo keletą preparatų - moliuskocidų. Vienas tokių cheminių preparatų - tai Ferramol. Šią priemonę galima naudoti net ekologiniuose ūkiuose uogynų, lauko ir uždaro grunto daržovių bei dekoratyvinių augalų apsaugai nuo šliužų ir sraigių. Preparato veiklioji medžiaga - geležies fosfatas, kuris yra toksiškas šliužams ir sraigėms. Pasirodžius šliužams Ferramol tolygiai, ne eilėmis ir ne krūvelėmis, paskirstomas ant žemės tarp augalų. Granulės paberiamos ankstyvą vakarą, kenkėjams išlindus iš slėptuvių. Paragavę moliuskocido po kelių valandų jie nustoja maitintis ir pasitraukia į savo slėptuves, kur nugaišta. Šias granules reikia tolygiai paskleisti tarp augalų, norma - 2,5-5,0 g kvadratiniam metrui. Pradėti naudoti reikėtų nuo šliužų pasirodymo. Maksimalus apdorojimų šiuo preparatu skaičius - 4 kartai per sezoną. Tad po kiekvieno apdorojimo preparatu reikėtų palaukti, kol neliks grūdelių, ir tik tada naudoti vėl, žinoma, jei dar likę šliužų ir sraigių.

tiesiai ant grunto pabertos Ferramol granulės
Paveikslėlyje matosi tiesiai ant grunto pabertos Ferramol granulės

Šliužų naikinimui taip pat yra siūlomas kontaktinis moliuskocidas Gusto. Šis preparatas taip pat yra granuliuotas, kurio veikliosios medžiagos metaldehido yra 30 g/kg. Jis skirtas apsaugoti braškes, bulves, morkas, burokėlius, salierus, svogūnus,  pomidorus, baklažanus, žiedinius ir gūžinius kopūstus, salotas, špinatus ir kitas salotines daržoves bei  apsaugoti nuo šliužų šviežius prieskoninius augalus, šparagines pupeles, žirnius, pupeles bei dekoratyvinius augalus.

Gusto veiklioji medžiaga metaldehidas veikia kontaktiškai patekusi į kenkėjų skrandį. Šliužai, absorbavę metaldehidą, pradeda dideliu kiekiu išskirti gleives, o tai sukelia dehidrataciją - organizmo skysčių praradimą, dėl ko sutrinka organizmo gyvybinė veikla. Be to, veikiant metaldehidui sutrinka odos apsauga, judėjimo bei virškinimo funkcijos, kadangi šie procesai tiesiogiai priklauso nuo tinkamo gleivių formavimosi. Poveikio nesumažina aplinkos drėgmė. Naudojimo norma: 60 g produkto vienam arui (100 m2). Didžiausias panaudojimų skaičius - 2
Naudojimo laikas: pastebėjus lauke kenkėjus ar jų pažeidimus ant augalų. Esant dideliam kenkėjų paplitimui naudokite pakartotinai po 7-14 dienų.

Nors siūlomi preparatai yra cheminiai, tačiau į rinką jie buvo įdiegti tik jų poveikį ir efektyvumą patikrinus moksliniais tyrimais. Tyrimų metu ypatingas dėmesys buvo skirtas preparatų sąveikai su žmogaus sveikata. Naudojant produktus pagal instrukciją, kenksmingo poveikio žmogaus organizmui nenustatyta, todėl jau daug metų MKDS preparatais džiaugiasi sodininkai ir daržininkai.

 

Pagal UAB Inovacinės firmos "MKDS" medžiagą tekstą parengė Algis Mačiukas


Kategorijos: Sodininkystė, daržininkystė, bitininkystė, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės

 





Menu:
Temą atitinkančios įmonės

1 2 3 4 5 ... 10

HENSELMANS BRAŠKIŲ DAIGAI (OLANDIJA)

Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Šilauogių sodinukai, spanguolių sodinukai. Trąšos braškėms, trąšos spanguolėms, trąšos šilauogėms, trąšos gėlėms, trąšos pomidorams, trąšos agurkams. Agro plėvelė. Smidrų sodinamoji medžiaga. Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Moderniam Ūkiui, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com

SĖKLOS IR APŽELDINIMAS, UAB

Sėklos, sodo, daržo prekės. Internetinė prekyba E-SEKLOS.LT Šaltupio g. 26, Anykščiai
Telefonas: +370-381-54519, Mobilus: +370-615-43747, El. paštas: info@e-seklos.lt

1 2 3 4 5 ... 10
Straipsniai
1 2 3 4 5
Produktai
Šilauogių tręšimas vazonuose Trąšos šilauogėms
Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...
Braškių trąšos Trąšos braškėms
Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...
Sodo technika Sodo technika
Technika sodo priežiūrai
Platforminės svarstyklės
Pramoninės platforminės svarstyklės, svėrimo platforma
Medžiagų, talpų šildytuvai
Šildantys anglies pluošto apklotai
Tulpių svogūnėliai internetu
Svogūninės gėlės, tulpių svogūnėliai
Svogūninės gėlės internetu
Tulpių svogūnėliai, hiacintų svogūnėliai, gėlių svogūnėli...
Petunijos
Daugiažiedžių, didžiažiedžių, svyrančių, hibridinių, smul...
Daržovių, kukurūzų, miežių bei rapsų sėklos
Kokybiškos, patentuotos sėklos profesionaliam auginimui b...
Augalų apsaugos priemonės
Beicai, fungicidai, herbicidai, insekticidai, augimo regu...
1 2 3 4 5