Paukščių gripas

2019-08-16 16:30 Peržiūros : 364 Spausdinti

Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Paukščių gripas yra virusinė infekcija, kurią sukelia Orthomyxoviridae šeimos A gripo virusai. Įrodyta, kad daugelis paukščių rūšių yra neatsparios (jautrios) A gripo virusui. Paprastai, migruojantys laukiniai vandens paukščiai yra natūralūs paukščių gripo viruso nešiotojai. Naminiai paukščiai yra ypač imlūs paukščių gripo virusui. A gripo virusai turi antigeninius nukleino baltymus ir antigeninius matrikso baltymus, bet į potipius yra skirstomi pagal paviršinių glikoproteinų hemagliutinino (H) ir neuraminidazės (N) antigeninių savybių panašumą. Šiuo metu yra nustatyta 16 HA potipių (H1-H16) ir 9 NA potipiai (N1-N9). Kiekvienas A gripo virusas turi kokio nors derinio vieną HA ir vieną NA antigeną.

Pagal gebėjimą neatspariems naminiams paukščiams sukelti ligą A gripo virusai skirstomi į dvi grupes: didelio patogeniškumo paukščių gripo (DPPG) virusai, sukeliantys ypač sunkią ligą, apibūdinamą bendra apsikrėtusių paukščių infekcija, galinčia sukelti labai didelį paukščių pulkų mirtingumą (iki 100 %), ir mažo patogeniškumo paukščių gripo (MPPG) virusai, paukščiams sukeliantys švelnios formos, visų pirma kvėpavimo takų ligą, kurią galėtų apsunkinti kitos infekcijos arba veiksniai. Patys pavojingiausi yra paukščių gripo labai patogeniški H5 ir H7 viruso potipiai. Patekusios į naminius paukščius, H5 ir H7 potipių MPPG viruso padermės gali mutuoti į DPPG viruso padermes. Iki šiol pastebėta, kad tik H5 ir H7 potipiai sukelia DPPG.

Laukiniai paukščiai, ypač migruojantys vandens paukščiai, yra svarbus A gripo šaltinis. Dažniausiai laukiniuose paukščiuose aptinkami tik MPPG virusai, išskyrus tuos atvejus, jeigu DPPG paplito nuo užsikrėtusių paukščių.

Inkubacinis ligos laikotarpis skiriasi atsižvelgiant į viruso padermę bei nešiotoją ir dažniausiai trunka penkias-šešias dienas, tačiau atskirų paukščių atveju šis laikotarpis svyruoja maždaug nuo kelių valandų iki septynių dienų.

Didelio patogeniškumo paukščių gripo (DPPG) virusu užsikrėtusių paukščių klinikiniai požymiai labai skiriasi, jiems turi įtakos šie veiksniai: užkrečiamo viruso virulentiškumas, veikiamos rūšys, amžius, lytis, ligos, kuriomis sergama tuo pačiu metu, ir aplinka. Ankstyvieji požymiai gali būti dingęs apetitas, sumažėjęs poreikis gerti ir palyginti mažas mirtingumas. Tačiau liga paukščių pulke gali atsirasti ir staiga, daug paukščių gali nugaišti nepasireiškus pirmiesiems ligos požymiams arba atsiradus silpniems depresijos, apetito nebuvimo požymiams, pasišiaušus plunksnoms ir šiek tiek pakilus kūno temperatūrai. Paprastai kuo ilgiau paukščiai išgyvena, tuo labiau išryškėja klinikiniai požymiai. Požymių išryškėjimo laikotarpis priklauso nuo viruso, viruso nešiotojo, pirminio užkrato kiekio, taip pat ir paukštininkystės sistemos. Sergantys paukščiai dažnai tupi arba stovi pusiau komos būklėje, galvomis liesdami žemę. Skiauterės ir barzdelės yra pamėlusios ir pabrinkusios, kraštuose gali būti taškinės arba dėminės kraujosruvos. Dažnai gausiai ir vandeningai viduriuojama, paukščiai jaučia didelį troškulį. Gali būti sunkus kvėpavimas, kartais pastebimas gausus ašarojimas. Kraujosruvos gali atsirasti ir tose odos vietose, kur nėra plunksnų. Pulkų mirtingumas svyruoja nuo 50 iki 100 %. Broileriams DPPG požymiai dažnai mažiau pastebimi nei kitiems naminiams paukščiams: ryški depresija, apetito dingimas ir labai padidėjęs mirtingumas - tai pirmieji ligos ženklai. Gali būti pastebimas galvos ir kaklo pabrinkimas bei neuralgijos požymiai, pavyzdžiui, kreivakaklystė ir judesių koordinacijos sutrikimas. Kalakutams DPPG pasireiškia panašiai kaip ir naminiams paukščiams, bet ne visi DPPG virusai jiems yra vienodai virulentiški. DPPG virusu užsikrėtusioms žąsims pasireiškianti depresija, apetito dingimas ir viduriavimas yra panašūs kaip ir dedeklių vištų, nors dažnai joms dar paburksta sinusai. DPPG virusu užsikrėtusios antys gali ir neturėti klinikinių požymių, bet kai kurios virusų padermės gali sukelti panašius požymius kaip ir žąsims ir tam tikrą mirtingumą.

Mažo patogeniškumo paukščių gripo (MPPG) klinikiniai ligos požymiai gali būti neryškūs arba silpni, pasireiškiantys vos pastebimais kvėpavimo sutrikimais arba paukščių kiaušinių dėjimo problemomis. Kita vertus, užsikrėtus MPPG virusais, gali pasireikšti stiprūs klinikinės ligos požymiai, ypač kalakutams, tai yra dažniausiai karkalai, kosulys ir karščiavimas, susijęs su apetito praradimu ir dideliu mirtingumu. MPPG gali būti painiojamas su daugeliu kvėpavimo arba žarnyno ligų arba jų apsunkintas.

Naminių paukščių ūkių užsikrėtimo virusu dėl tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su laukiniais, ypač nustatytų tikslinių rūšių, paukščiais kriterijai ir rizikos veiksniai:

naminių paukščių ūkis yra netoli drėgnų vietovių, tvenkinių, pelkių, ežerų, upių arba jūros pakrantės, kur gali būriuotis migruojantys laukiniai vandens paukščiai;
naminių paukščių ūkis yra vietovėje, kurioje yra didelis skaičius migruojančių laukinių paukščių;
naminių paukščių ūkiai, kuriuose naminiai paukščiai auginami laisvai, arba naminių paukščių ūkiai, kuriuose naminiai paukščiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai yra laikomi atvirame ore bet kokiose patalpose, kuriose negalima pilnai užkirsti kelio sąlyčiui su laukiniais paukščiais;
žemas biologinio saugumo lygis naminių paukščių ūkyje, įskaitant pašarų laikymo būdus ir paviršinio vandens naudojimą.

Viruso plitimo naminių paukščių ūkyje ir tarp tokių ūkių kriterijai ir rizikos veiksniai:

tame pačiame naminių paukščių ūkyje laikomi daugiau kaip vienos rūšies naminiai paukščiai, ypač su kitų rūšių naminiais paukščiais laikomos naminės antys ir žąsys;
paukščių ūkis yra vietovėje, kurioje yra didelis skaičius paukščių ūkių;
naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių, transporto priemonių ir asmenų judėjimo ūkyje bei iš ūkio intensyvumas ir kiti tiesioginiai bei netiesioginiai kontaktai tarp ūkių.

Požymiai, leidžiantys įtarti paukščių gripą, į kuriuos reikia atsižvelgti komerciniuose paukščių ūkiuose:

daugiau nei 20 % sumažėjęs pašarų ir vandens suvartojimas,
daugiau nei 5 % sumažėjusi kiaušinių produkcija ilgiau nei dvi dienas,
didesnis nei 3 % per savaitę gaištamumo lygis,
bet kokie klinikiniai požymiai arba pomirtiniai pakitimai, leidžiantys įtarti paukščių gripą.

Paukščių gripą būtina įtarti kilus bet kokiam naminių paukščių ligos protrūkiui, kuris išlieka, nepaisant to, kad taikomos prevencinės ir terapinės priemonės nuo kitų ligų ir nedelsiant apie tai pranešti kompetentingoms institucijoms.

Pasireiškus didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkiams ES taikomos labai griežtos veterinarinės priemonės. Jomis siekiama užkirsti kelią laukinių paukščių naminiams paukščiams perduodamo viruso plitimui bei sustabdyti visus naminių paukščių ligos protrūkius. Vietovėse, kuriose rasta užsikrėtusių paukščių, nustatomos laikinos apsaugos ir priežiūros zonos. Šiose zonose ribojamas gyvų gyvūnų judėjimas, naminiai paukščiai yra laikomi patalpose bei atidžiai stebimi, griežtai taikomos dezinfekcijos priemonės. Įvykus protrūkiui ūkyje, visi paukščiai yra paskerdžiami ir imamasi darbuotojų apsaugos priemonių.

Lietuvoje yra vykdoma gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos ir kontrolės programa, ir paukščių gripo stebėsena yra viena iš sudėtinių šios programos dalių. 2013 metais Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute dėl paukščių gripo ištirti 1166 naminių paukščių ir laukinių paukščių mėginiai. 2014 metais sausio - spalio mėn. - 925 naminių paukščių ir laukinių paukščių mėginiai. Paukščių gripas nebuvo nustatytas.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.

Kategorijos: Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Mėsiniai ir pieno ūkiai, galvijų, paukščių augintojai, Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai, Paukštininkystė