Biologiškai skaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašas

2013-12-07 21:57   Peržiūros : 86   Spausdinti


LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ NAUDOJIMO TRĘŠIMUI LAIKINŲJŲ APLINKOSAUGINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

2011 m. balandžio 18 d. Nr. D1-327

Vilnius

Vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2010, Nr. 54-2645) 20 straipsnio 1 dalimi, Aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2010, Nr. 125-6395) 8.3.6 punktu ir siekdamas užtikrinti, kad biologiškai skaidžių atliekų naudojimas tręšimui būtų vykdomas aplinkai saugiu būdu:

1. Tvirtinu Biologiškai skaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašą (toliau – Aprašas) (pridedama).

2. Nustatau, kad Aprašo reikalavimai netaikomi asmenims, turintiems galiojančius Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose atitinkamų biologiškai skaidžių atliekų naudojimo tręšimui reikalavimai nustatyti iki Aprašo įsigaliojimo.

Aplinkos ministras                                                                             Gediminas Kazlauskas

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

2011-04-15 raštu Nr. 2D-2063(11.17)

____________________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. D1-327

BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ NAUDOJIMO TRĘŠIMUI LAIKINŲJŲ APLINKOSAUGINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Biologiškai skaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašo (toliau – Reikalavimų aprašas) tikslas – reglamentuoti biologiškai skaidžių atliekų naudojimą tręšimui žemės ūkyje, kad nebūtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

2. Šis Reikalavimų aprašas taikomas:

2.1. asmenims, kurių veikla susijusi su šių biologiškai skaidžių atliekų (toliau – BSA) naudojimu tręšimui:

2.1.1. BSA, susidarančių augalinės kilmės žemės ūkio produktų perdirbimo metu;

2.1.2. BSA, susidarančių augalinės kilmės maisto produktų gamybos metu;

2.1.3. BSA, kurių naudojimas dirvoms tręšti galimas vadovaujantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Oficialusis leidinys L 273, 10/10/2002, p. 1), nuostatomis;

2.2. Reikalavimų aprašo 2.1 punkte nurodytą veiklą kontroliuojančioms institucijoms.

3. Reikalavimų aprašas netaikomas asmenims, naudojantiems tręšimui dirvožemio savybes gerinančias medžiagas, pagamintas iš BSA (kompostą ir kt.).

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR NUORODOS

4. Reikalavimų apraše vartojamos sąvokos:

4.1. biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu;

4.2. BSA maisto medžiagos – BSA esančios maisto medžiagos: bendrasis azotas (Nb), bendrasis fosforas (P2O5) ir bendrasis kalis (K2O);

4.3. dirvožemio maisto medžiagos – dirvožemyje esančios augalų maisto medžiagos: mineralinis azotas (NH4-N+NO3-N), judrusis fosforas (P2O5), judrusis kalis (K2O), organinė medžiaga (humusas);

4.4. kaptažo įrenginys – specialus įrenginys vandeniui paimti;

4.5. skleidimo apkrova – dirvožemio paviršiuje paskleistų arba į dirvožemį įterptų BSA kiekis, tenkantis vienam hektarui (t/ha arba m3/ha). Skleidimo apkrova gali būti metinė (toliau – MSA) arba vienkartinė (toliau – VSA);

4.6. tręšiamas laukas (toliau – TL) – laukas, kuriam tręšti naudojamos BSA;

4.7. tręšimo norma – didžiausias leidžiamas maisto medžiagų kiekis BSA tręšiamo lauko ploto vienetui (kg/ha), kuris gali patekti į dirvožemį tręšiant. Tręšimo norma gali būti metinė (toliau – MTN) arba vienkartinė (toliau – VTN).

5. Reikalavimų aprašas parengtas vadovaujantis šiais teisės aktais:

5.1. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016);

5.2. Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196; 2005, Nr. 142-5135);

5.3. Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434; 2010, Nr. 85-4492);

5.4. 2006 m. lapkričio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 2006/799/EB, nustatančiu patikslintus ekologinius kriterijus ir susijusius vertinimo ir patikros reikalavimus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą dirvožemio savybes gerinančioms medžiagoms (Oficialusis leidinys L 325, 24/11/2006 p. 0028 – 0034).

III. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ NAUDOJIMAS LAUKAMS TRĘŠTI

6. Biologiškai skaidžių atliekų gamintojas, planuojantis tręšti BSA daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo parengti ir su atitinkamu regiono aplinkos apsaugos departamentu suderinti tręšimo planą (toliau – Planas). Tais atvejais, kai BSA numatoma naudoti tręšimui keliose teritorijose, gali būti rengiamas vienas Planas visam numatomam naudoti BSA kiekiui arba atskiri Planai kiekvienai teritorijai. Planą (planus) gali rengti ir BSA naudotojas, jeigu tai numatyta sutartyje su BSA gamintoju.

7. Planas turi būti parengtas ir suderintas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą BSA. Plane turi būti:

7.1. TL žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis, vandenviečių sanitarinėmis apsaugos zonomis ir juostomis, vandens kaptažo įrenginiais;

7.2. dirvožemio tyrimų arba monitoringo, ne senesnių kaip 3 metų, duomenys apie TL dirvožemio maisto medžiagų sankaupas;

7.3. BSA tyrimų duomenys apie BSA maisto medžiagų kiekį;

7.4. apskaičiuotas augalų mitybą reguliuojančių maisto medžiagų, reikalingų planuojamam derliui išauginti, poreikis ir nustatytos MTN, VTN, MSA ir VSA;

7.5. tręšimo kalendorinis grafikas (mėnesiais), nurodant numatomą panaudoti BSA kiekį konkrečiu laikotarpiu.

8. Rengiant ir įgyvendinant Planą, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

8.1. tręšiant BSA per metus į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 170 kg/ha;

8.2. draudžiama BSA naudoti tręšimui:

8.2.1. nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės;

8.2.2. nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymų tręšimą;

8.2.3. šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūno sutikimo;

8.2.4. plotuose, kuriuose auginami vaisiai ir daržovės (išskyrus vaismedžius);

8.3. BSA paskleisti turi būti naudojama tvarkinga technika, užtikrinanti, kad BSA būtų paskleistos tolygiai;

8.4. į TL atvežtos BSA turi būti iš karto paskleistos ant dirvos paviršiaus ir įterptos ne vėliau kaip per 12 valandų. Sandėliuoti BSA tręšiamuose laukuose draudžiama.

9. Asmenys, kuriems pagal Reikalavimų aprašo 6 punkto reikalavimus Plano rengimas neprivalomas, naudodami BSA tręšimui, privalo laikytis 8 punkte nustatytų reikalavimų.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10. Dokumentai, susiję su BSA naudojimu tręšimui, turi būti saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus.

11. Asmenys, pažeidę Reikalavimų aprašo nuostatas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.


Kategorijos: Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai, Fermų, mėšlidžių, valymo įrenginių statyba, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės
Varpų fuzariozė

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti  

Skruzdžių naikinimas

Skruzdžių naikinimas

Patikimos skruzdėlių kontrolės priemonės ir kaip jomis naudotis 

Kompleksinės NPK trąšos šparagams

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

granuliuotas pauksciu meslas

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Mėšlas - labai vertinga ir natūrali trąša, tačiau jo forma nepatogi žemdirbystėje. 

superfosfatas

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Žmogaus delne telpa apie 30 g trąšų

Rudeninis vaismedžių ir kitų sodo augalų tręšimas

Kokias trąšas naudoti rudenį? Kaip atpažinti, kokių trąšų trūksta augalams? 

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas. 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Kalio chloridas

Kalio trąšos

Augalų atsparumas sausrai, šalčiui, ligoms, skonis, saldumas ir augumas priklauso nuo kalio trąšų. 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Vaismežių purškimas

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? Prevencinės bei kovos priemonės su ligomis ir kenkėjais. 

Auksaakė amarų naikinimui

Amarų naikinimas

Amarų daroma žala. Kovos su amarais metodai. Ekologiškos amarų kontrolės priemonės 

Herbicidai daugiametėms piktžolėms

Piktžolių naikinimas herbicidais

Kaip išvengti ravėjimo ir išnaikinti piktžoles herbicidais? Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.  

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

rapsų sklerotinis puvinys

Rapsų apsauga nuo sklerotinio puvinio

Apsauga nuo sklerotinio puvinio, viena svarbiausių užduočių rapsų pasėliuose.  

Piktzoes javuose

Piktžolės javuose ir jų žala

Atsparumo herbicidams grėsmė nuolat auga, atsiranda kai kuriuose ūkiuose laukų, kur visiškai negalima auginti vienos ar kitos rūšies augalų, dėl to, kad tai agrocenozei būdingos piktžolės tapo atsparios herbicidams. 

Žieminių rapsų augimo reguliavimas

Žieminių rapsų augimo reguliavimas pavasarį

Taigi, kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie jau gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius? 

miežiai

Salyklinių miežių auginimas

Salyklo gamybos pajėgumų plėtra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse atvėrė naujas perspektyvas mūsų šalies miežių augintojams, kurie pastaraisiais metais padarę didžiulę pažangą gali sėkmingai konkuruoti vietos ir užsienio rinkose. 

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Revysol® itin veiksmingas nuo svarbiausių augalų ligų, tokių kaip: kviečių lapų septoriozė, rūdys, miežių ramularija ir kt. 

Beicuota s4kla

Pigiausia apsauga nuo ligų - tinkamo beico pasirinkimas

Kaip išsirinkti beicą? Kaip tinkamai paruošti ir kokybiškai beicuoti sėklą. 

Lietuvos ūkininkai randa naujų būdų didinti derlingumą

Gero derliaus pagrindas yra tinkamai paruoštos sėklos, tad apsaugotos nuo ligų jos turėtų būti dar prieš tai, kai atsiduria dirvoje. 

Pilkojo puvinio pažeistas rapso stiebas                    Pilkojo puvinio pažeista rapso ankštara

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Augimo reguliatoriaus veikimas

Žieminių rapsų augimo reguliatoriai

Kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius?  

Rapsai

Žieminių rapsų herbicidai

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose. Herbicidai žieminiams rapsams. Žieminių rapsų apsauga, žieminių rapsų purškimas rudenį, žieminių rapsų apsauga nuo piktžolių. Herbicidai rapsams. 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Smulkiosios rūdys

Fungicidai javams

Fungicidai skiriami javų apsaugai nuo ligų, javų ligos ir jiems pritaikyti fungicidai 

BASF Agroforumas Panevėžio raj

Kokybiški augalų apsaugos produktai – ne išlaidos, o investicijos

BASF Agroforumas tęsia lauko dienų, kur ūkininkai gali savo akimis pamatyti ir rankomis pačiupinėti bręstančius pasėlius, maratoną. Į Bistrampolio dvarą Panevėžio rajone pa­kviestiems žemdirbiams „BASF Agro Lietuva" profesionalų komanda surengė turiningą dieną.  

Azoto trašos, amonio salietra

Azoto trąšos

Azotinių trąšų tipai, pritaikymas, tręšimo normos 

Naudojimo rekomendacijos

Piktžolių kukurūzuose naikinimas

Herbicidai kukurūzams, kaip naikinti piktžoles kukurūzuose 

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

rapsų fomozė

Pavasariniai augimo reguliatoriai rapsams

Augimo reguliatorių panaudojimas rapsuose pavasarį 

1

Kaip išvengti javų išgulimo

Nuostoliai dėl javų išgulimo: mažesnis javų derlius, blogesnė grūdų kokybė  

Salotos lape šliužo išgraužtos netaisyklingos skylės

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Vaisių ir lapų kenkėjai – šliužai ir sraigės. Kaip nuo jų apsisaugoti ir kaip su jais kovoti. 

Temą atitinkančios įmonės

Panevėžio aps.


1 2 3
Kontroliuojamo išsiskyrimo trąšos braškėms, avietėms, smidrams, pomidorams ir kitiems augalams
Papušių g. 5, Panevėžys
Mobilus: +370-643-99636, +370-657-73907, El. paštas: mivenatrasos@gmail.com
1 2 3
1 2 3 4 5
Produktai
Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

3
Pomidorų sėklos ir substratas pomidorams

Daržovių sėklos, daržovių substratas

Prikabinamas purkštuvas AGRO 4200

Purkštuvų gamyba, modernizavimas, patikra, atsarginės dalys

1 2 3 4 5