 
                Vizualiniai vejos robotai
Belaidis vejos robotas skirtas mažiems sklypams su daug kliūčių daugiau
Morkų auginimas reikalauja kruopštaus dirvožemio parinkimo, tinkamo tręšimo ir sėjomainos planavimo. Toliau aptarsime geriausius dirvožemius morkoms, natūralų dirvos įsotinimą trąšomis, sideralinius augalus, geriausius priešsėlius, efektyvų tręšimo gylį, NPK normas bei mikroelementus, taip pat morkų tręšimą per lapus.

Morkos geriausiai auga purioje, gerai aeruotoje priesmėlio ar lengvo priemolio dirvoje, kurios pH yra 6,0-7,0. Morkos netoleruoja sunkių, molingų dirvų, nes tokios dirvos linkusios prastai drenuotis, o tai gali sukelti šakniavaisių deformacijas ir augimo problemų. Be to, molingos dirvos dažnai turi nepakankamą oro cirkuliaciją, kas trukdo šaknims įsisavinti maistines medžiagas ir vandenį. Geriausi dirvožemiai morkoms yra tie, kuriuose nėra pernelyg didelio drėgmės pertekliaus ir kurie užtikrina gerą šaknų vystymąsi.
Norint praturtinti dirvą natūraliomis maistinėmis medžiagomis, rekomenduojama naudoti kompostą, mėšlą (tačiau ne prieš pat sėją, nes šviežias mėšlas gali neigiamai paveikti šakniavaisių augimą ir sukelti juos deformuotus). Mėšlas turėtų būti įterptas į dirvą ankstesniems kultūrams, tokiems kaip ankštiniai augalai, kurie turi gebėjimą fiksuoti azotą, taip natūraliai pagerindami dirvožemio struktūrą ir padidindami jo maistines savybes. Be to, naudojant sideralinius augalus (žaliąją trąšą), tokius kaip garstyčios, aliejiniai ridikai, dobilai, galima pagerinti dirvos struktūrą ir praturtinti ją organinėmis medžiagomis. Sideraliniai augalai taip pat slopina piktžoles ir padeda išvengti dirvožemio erozijos.
Morkoms tinkamiausi priešsėliai yra ankštiniai augalai (pvz., žirniai, pupos), kopūstai, agurkai ir pomidorai. Ankštiniai augalai gerina dirvos azoto tiekimą, taip sumažindami trąšų poreikį. Be to, tokie augalai padeda užkirsti kelią piktžolių augimui ir pagerina dirvožemio struktūrą. Tačiau burokėliai, pastarnokai ir kiti šakniavaisiai neturėtų būti auginami prieš morkas, nes jie gali palikti dirvoje patogenų, kurie neigiamai veikia morkų augimą ir kokybę.
Morkų šaknys vystosi 20-30 cm gylyje, todėl trąšas reikia įterpti į šį sluoksnį. Tręšimas šiuo gyliu leidžia augalams pasiekti reikalingas maistines medžiagas, nes morkų šaknys nėra labai gilios. Rekomenduojamos NPK normos morkoms yra:
Šios normos yra bendrosios rekomendacijos, tačiau gali būti koreguojamos atsižvelgiant į dirvožemio tyrimų rezultatus, morkų veislę ir tikslą gauti tam tikrą derliaus kiekį.
Papildomas tręšimas per lapus gali padėti užtikrinti augalų maitinimą, ypač esant nepalankioms dirvožemio sąlygoms ar sausrai. Tręšimas per lapus ypač efektyvus, kai augalai negali pasiekti visų reikalingų maistinių medžiagų iš dirvožemio dėl jo nepalankių savybių (per žemas pH, nepakankamas drėgmės tiekimas).
| Elementas | Trūkumo požymiai | 
|---|---|
| Azotas (N) | Blyški, gelsvi lapai, ypač senesniuose augaluose, mažas lapų kiekis, sulėtėjęs augimas, morkos dažnai būna plonos ir trumpos. Azoto trūkumas gali sukelti silpną augalų vystymąsi ir mažesnį šaknų augimą. | 
| Fosforas (P) | Purpuriniai ar violetiniai lapų kraštai, susilpnėjęs šaknų vystymasis, morkos dažnai būna mažesnės. Fosforo trūkumas stabdo augalų šaknų vystymąsi ir slopina šaknų augimą, todėl morkos nepasiekia norimo dydžio. | 
| Kalis (K) | Rudos dėmės ant senesnių lapų, lapų kraštai gali sukietėti ir sukasi į vidų, sumažėja augalo atsparumas ligoms ir sausrai. Kalis taip pat padeda augalui kovoti su streso sąlygomis ir yra svarbus šakniavaisių formavimuisi. | 
| Mikroelementas | Reikšmė | Trūkumo požymiai | 
|---|---|---|
| Boras (B) | Boras yra svarbus šaknų vystymuisi ir augalų cukrų kaupimui. Jis taip pat padeda formuoti stiprias ląsteles ir padeda augalams prisitaikyti prie nepalankių sąlygų. | Sutrikęs augimas, deformuoti šakniavaisiai, sutrūkinėjusi odelė ir dažnas lapų silpnumas. | 
| Manganas (Mn) | Dalyvauja fotosintezėje, stiprina augalų atsparumą ligoms. Manganas taip pat padeda energijos apykaitai augale. | Šviesiai žali, gelsvi lapai, sulėtėjęs augimas ir susilpnėjęs atsparumas įvairiems patogenams ir stresui. | 
| Geležis (Fe) | Geležis būtina chlorofilo gamybai ir fotosintezės procesams. | Chlorozė (lapų pageltimas), dažniausiai jaunuose lapuose, dėl kurios sumažėja augalų gebėjimas gaminti maistą. | 
| Cinkas (Zn) | Cinkas svarbus augimo hormonų gamybai ir augalų fiziologijai. | Mažesni, iškraipyti lapai, sulėtėjęs augimas ir apsigimimų atsiradimas augaluose. | 
Tręšimas per lapus ypač svarbus, kai augalai susiduria su mitybos trūkumais, arba nepalankios dirvožemio sąlygos (pvz., sausra ar netinkamas pH). Tręšiant per lapus, augalai gali greitai įsisavinti maistines medžiagas, o tai teigiamai veikia jų augimą ir derlių. Tręšimas per lapus nekeičiant dirvožemio struktūros padeda išvengti ilgalaikio dirvožemio užteršimo ir gruntinių vandenų taršos.
Rekomenduojamos trąšos per lapus morkoms apima kalcio salietrą, nitraborą, rudąjį ir žaliąjį nutrifolą. Tyrimai rodo, kad didžiausias prekinis derlius gaunamas, tręšiant ruduoju nutrifolu 1 kartą ir 2 kartus nitraboru arba žaliuoju nutrifolu 2 kartus. Tokio tręšimo būdu padidėja derlius iki 60 t/ha, o neprekinio derliaus išeiga sumažėja iki 25 proc..
Dirvožemio paruošimas ir pagrindinis tręšimas prieš sėją
Prieš sėjant morkas, svarbu atlikti dirvožemio analizę, siekiant nustatyti esamą maistinių medžiagų kiekį. Remiantis gautais rezultatais, rekomenduojama įterpti kompleksines NPK trąšas. Įprastai naudojami NPK deriniai, tokie kaip 5-10-15 arba 10-20-20, priklausomai nuo dirvožemio poreikių. Trąšų normos gali svyruoti nuo 300 iki 500 kg/ha. Šis tręšimas užtikrina, kad dirvožemyje būtų pakankamai fosforo ir kalio, kurie skatina šaknų vystymąsi ir bendrą augalų sveikatą.
Papildomas tręšimas vegetacijos metu
Morkų augimo metu gali prireikti papildomo tręšimo, ypač jei pastebimas tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas.
Azotas (N): Jei augalai rodo azoto trūkumo požymius (pvz., blyškūs lapai, sulėtėjęs augimas), rekomenduojama atlikti papildomą tręšimą. Dažniausiai naudojamos amonio salietros trąšos (34-0-0), kurių norma yra apie 50-70 kg/ha veikliosios medžiagos. Šį tręšimą geriausia atlikti ankstyvose augimo stadijose, kai augalai turi 2-4 tikruosius lapus.
Kalis (K): Kalio trūkumas gali lemti prastą šakniavaisių kokybę. Jei dirvožemyje trūksta kalio, rekomenduojama naudoti kalio sulfato trąšas (0-0-50) 100-150 kg/ha norma. Šį tręšimą galima atlikti prieš sėją arba ankstyvose augimo stadijose.
Mikroelementų svarba ir tręšimas per lapus
Mikroelementai, tokie kaip boras (B), manganas (Mn), cinkas (Zn) ir varis (Cu), yra būtini morkų augimui ir vystymuisi. Jų trūkumas gali sukelti įvairius fiziologinius sutrikimus.
Boras (B): Boro trūkumas gali sukelti šakniavaisių skilinėjimą ir tuštumų susidarymą. Rekomenduojama naudoti boro turinčias trąšas, pvz., boro rūgštį, 1-2 kg/ha norma. Tręšimą per lapus geriausia atlikti 4-6 savaites po sudygimo.
Manganas (Mn) ir cinkas (Zn): Šių mikroelementų trūkumas gali lemti chlorozę ir sumažėjusį derlių. Rekomenduojama naudoti chelatines mangano ir cinko trąšas, 0,5-1 kg/ha norma kiekvieno elemento. Tręšimą per lapus galima atlikti 6-8 savaites po sudygimo.
Tręšimo per lapus laikotarpiai
Tręšimas per lapus yra efektyvus būdas greitai aprūpinti augalus reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Rekomenduojami tręšimo per lapus laikotarpiai:
Pirmasis tręšimas: 4-6 savaites po sudygimo, naudojant mikroelementų (pvz., boro, mangano, cinko) tirpalus.
Antrasis tręšimas: 8-10 savaičių po sudygimo, siekiant papildomai aprūpinti augalus reikalingomis medžiagomis ir užtikrinti optimalų šakniavaisių formavimąsi.
      Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
    
    
 
      	
       Kas yra rapsų augimo reguliatoriai ir kodėl prie gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius?  
      	
 
      	
       Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose  kaupiamas atsargines maisto medžiagas 
      	
 
      	
       Salyklo gamybos pajėgumų plėtra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse atvėrė naujas perspektyvas mūsų šalies miežių augintojams, kurie pastaraisiais metais padarę didžiulę pažangą gali sėkmingai konkuruoti vietos ir užsienio rinkose. 
      	
 
      	
       Trąšos pomidorams, papildomas pomidorų tręšimas, mikroorganizminis pomidorų tręšimas, trąšų normos pomidorams 
      	
 
      	
       Kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažint, slyvų kenkėjų ir ligų naikinimas,  
      	
 
      	
       Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas  
      	
 
      	
       Kalio chlorido trąšos, tręšimas kalio chloridu, kada geriausia tręšti kalio chloridu 
      	
 
      	
       Kaip išnaikinti skruzdėles, insekticidai bei kitos priemonės skruzdžių naikinimui 
      	
 
      	
       Herbicidai piktžolėms, atrankinio ir plataus poveikio herbicidai, atsiliepimai apie herbicidus  Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.  
      	
 
      	
       Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  
      	
 
      	
       Trąšos morkoms, kaip tręšti morkas, morkų tręšimo normos ir laikotarpiai, trąšų trūkumo morkoms požymiai 
      	
 
      	
       Mineralinių medžiagų normos bulvių tręšimui, tręšimo terminai, papildomas bulvių tręšimas, mikroelementai bulvėms, NKP bulvėms 
      	
 
      	
       Biohumuso gamybos technologija, biohumuso gamybos verslas, įranga biohumusui gaminti, prekyba biohumusu 
      	
 
      	
       Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 
      	
 
      	
       Kaip išnaikinti karkvabalius, jų lervas ir kurklius? Nematodai karkvabalių ir kurklių naikinimui 
      	
 
      	
       Magnio sulfato trąša, magnio trūkumo augalams požymiai, kaip naudojamas magnio sulfatas, magnio sulfato normos augalams 
      	
 
      	
       Kaip tręšiamos šilauogės metų bėgyje, natūralios priemonės tręšti šilauogėms, kodėl negalima naudoti fungicidų 
      	
 
      	
       Šliužų  ir sraigių naikinimas, priemonės nuo šliužų ir sraigių, biologinės priemonės nuo šliužų ir sraigių 
      	
 
      	
       Facelijos auginimas, facelijos sodinimas, facelijos naudojimas kaip žalioji trąša, facelijos naudojimas bitėms 
      	
 
      	
       Kalio magnezijos trąša, kalio magnezijos naudojimas, normos augalams, tręšimo kalio magnezija laikas 
      	
 
      	
       Granuliuotas superfosfatas, kokios superfosfato tręšimo normos ir tręšimo laikas 
      	
 
      	
       Karbamidas, kaip tręšiama karbamidu, karbamido normos augalams, azoto kiekis karbamide 
      	
 
      	
       Garstyčios yra populiariausias sideralinis augalas, efektyvi žalioji trąša, gerinanti dirvos struktūrą ir mažinanti ligas ir kenkėjus, garstyčių teikiama nauda ir kur jų negalima auginti 
      	
 
      	
       Monokalio fosfato ( MKP) naudojimas vynuogių, pomidorų ir kitų augalų tręšimui. Monokalio fosfato naudojimo normos, periodai 
      	
 
      	
       Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 
      	
 
      	
        Prevencinės, apsauginės  priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? 
      	
 
      	
        Pagrindiniai organinės žemdirbystės principai, teigiami ir neigiami organinės žemdirbystės aspektai 
      	
 
      	
       Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  
      	
 Dolomito kiekis keliant PH
    	  Dolomito kiekis keliant PH
  	    Kiek reikia dolomito norint pakelti vienu pH ir sumažinti dirvožemio rūgštingumą
daugiau Kaip sumažinti dirvos rūgštingumą?
    	  Kaip sumažinti dirvos rūgštingumą?
  	    Dirvos kalkinimas, dirvos rūgštingumo mažinimas, kaip nustatyti pH
daugiau Ko imtis norint atstatyti dirvą ekologiniame ūkyje?
    	  Ko imtis norint atstatyti dirvą ekologiniame ūkyje?
  	    Atsako UAB Kustodija agronomė konsultantė Lina Drulienė
daugiau Kodėl svarbu įvertinti pesticidų žalą aplinkai?
    	  Kodėl svarbu įvertinti pesticidų žalą aplinkai?
  	    Atsako UAB „Kustodija“ direktorius dr. Vytautas Rauckis
daugiauPomidorų tręšimas bio trąšomis
Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna
Daržovių sėklos, daržovių substratas
Mikrobiologinės trąšos Naudingi dirvožemio grybai ir bak...
Šildantys anglies pluošto apklotai
Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...
Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai
Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...
 
                Belaidis vejos robotas skirtas mažiems sklypams su daug kliūčių daugiau
 
                Kodėl tunelinės džiovyklės geriau nei vertikalaus džiovinimo, vaisių, grybų, pastilių, prieskoninių žolelių džiovinimas daugiau
 
                Šildymo sistemos renovacija, šildymo sistemos subalansavimas, valdymo įranga daugiau