Fosforo trąšos

Fosforas yra viena iš trijų pagrindinių trąšų, atsakingų už augalo žiedynų ir vaisių formavimąsi, šaknų formavimąsi. Fosforas reikalingas, kad augalo ląstelėse gamintusi cukrus ir krakmolas. Fosforas svarbus sėkloms dygstant ir augant daigams. Tai viena iš brangiausių trąšų ir ją naudojant verta paskaičiuoti normas itin tiksliai.

Fosforo trąšos

Populiariausia forforo trąša yra superfosfatas (Ca(H₂PO₄)₂H₂O+CaSO₄*2H₂O), turintis 19-20 proc. gerai įsisavinamo  fosforo (P2O5). Taip pat turi sieros. Naudojamas atskirai ir mišinuose su kitomis trąšomis. Tinka visiems dirvožemiams. Puikiai padidina augalų atsparumą šalčiui ir didina derlių.

Superfosfatas - populiariausia fosforo trąša.

Dvigubas superfosfatas - koncentruota fosforo trąša, kurioje judriojo fosforo yra iki 40 proc. Naudojamas rudeniniam tręšimui.

Amofoso (NH₄H₂PO₄) sudėtyje yra apie 12 proc. azoto ir 61 proc. judraus azoto (P205). Naudojamas pramoninėje žemdirbystėje ir trašų mišinių gamybai. Trąšos nesukrenta.

Diamonio fosfatas (NH4)2HPO4 - gerai tirpstanti azoto (18 proc.) ir tirpaus fosforo (P205), 44 proc. trąša. Mažina dirvos rūgštingumą. Puikiai tinka daržovėms, galima naudoti bulvėms jų sodinimo metu.

Natūralios fosforo trąšos

Tiems, kas nemėgsta mineralinių trąšų,  fosforu praturtinti dirvą gali barstydami kaulų pelenus. Juose yra didelis kiekis fosforo junginių, tirpaus fosforo yra apie 12 proc.

Fosforo trąšų normos

Kiekvienais metais augalai paima iš dirvos 60 - 300 kg/ha fosforo. Sunaudoto fosforo kiekis priklauso nuo augalų rūšies, augalų tankumo, derliaus. Dirvoje yra natūralaus fosforo, kurio pasisavinimas priklauso nuo dirvožemio, pH ir judriojo fosforo dalies. Šiais laikais spėlioti, kiek reikės fosforo, nereikėtų, tam yra dirvožemio tyrimai. Tyrimų kaina gerokai mažesnė nei be reikalo į dirvą įterptos fosforo trąšos.

Judrusis fosforas, kuris į dirvą patenka iš trąšų, gali jungtis su kitais dirvos elementais ir pereiti į augalams sunkiai įsisavinamas formas. Tai priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo. Geriausiai fosforas įsisavinamas, kai dirvožemio pH yra 7.  Esant rūgščiai dirvai, judrusis fosforas pereina į augalų neįssisavinamus aliuminio ir geležies fosfatus. Šarminiame dirvožemyje fosforas jungiasi į kalcio ir magnio fosfatus.

Daugiausiai fosforo augalai sunaudoja dygimo laikotarpiu. Per kelias pirmas savaites augalai įsisavina apie 15 proc. reikalingo fosforo kiekio. Fosforas įterpiamas į dirvožemį rudenį ir anksti pavasarį. Fosforas silpnai migruoja, dėl to fosforą reikėtų įterpti arčiau šaknų. Taip pat fosforo poveikį padidina mikroorganizmų veikla ir  organikos bei drėgmės kiekis.

Augalui reikalingas fosforo kiekis užauginti 1 toną produkcijos.

Paskaičiavus reikiamą fosforo kiekį numatomam derliui reikia įvertinti ir dirvoje esančio fosforo kiekį. Kiekį galima nustatyti atlikus dirvožemio tyrimus.

Skaičiuojant reikiamą fosforo kiekį kiekvienai trąšai perskaičiuojama pagal turimą trąšoje aktyvaus fosforo kiekį.

Fosforo trūkumo požymiai

Trūkstant fosforo augalai lėčiau auga. Ryškiausias fosforo trūkumo požymis, kai ima mėlynuoti lapų gyslos, apatinė lapų pusė įgauna rausvai violetinį atspalvį. Trūkstant fosforo vėluoja augalų žydėjimas ir brendimas.