Žalioji trąša

2024-11-19 17:35   Peržiūros : 15760   Spausdinti


Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų. Sideratai auginami rudenį po derliaus nuėmimo ir užkasami prieš šalčius. Ankstyvą pavasarį prieš derlių papildant dirvožemį azotinėmis trąšomis. Taip pat gali būti auginami visu vegetacijos laikotarpiu paruošiant dirvą pavyzdžiui daugiametėms kultūroms.

Auginant sideralinius augalus:

  1. pagerės dirvos struktūra,
  2. pagerės dirvos aeracinės savybės,
  3. išvengsite dirvos erozijos,
  4. suaktyvės dirvoje esantys mikroorganizmai,
  5. pagausės humuso ir maisto medžiagų,
  6. tankus pasėlis nustelbs piktžoles.

Žaliajai trąšai tinkamiausi ankštiniai augalai - pašariniai ir siauralapiai sideraliniai lubinai, pašarinės pupos, seradėlės ir vikiai. Jie patys apsirūpina azotu, nemažai jo sukaupdami žaliojoje masėje ir šaknyse. Augalų šaknims skverbiantis gilyn, formuojasi struktūriniai dariniai, kurių patvarumą lemia humusas ir kitos medžiagos, susidarančios irstant šaknims ir organinėms liekanoms.

Pastaruoju metu dažnai auginami ir posėliniai augalai, kurių vegetacijos laikotarpis trumpas: garstyčios, aliejiniai ridikai, vasariniai rapsai. Aparus augalus, į dirvožemį patenka daug organinių medžiagų, pagerėja biologinės dirvožemio savybes, o dėl kryžmažiedžių augalų viduje esančių fitoncidų pagerėja dirvožemio fitosanitarinė būklė.

Žalioji trąša

Garstyčios labai tinkanti žalia trąša. Greitai užauga, pagerina dirvožemį sudėtį ir kiek padeda nuo ligų ir kenkėjų.

Sideralinėms trąšoms skirti augalai gali būti sėjami nuo pavasario iki rugsėjo. Dauguma rūšių žaliu kilimu dirvą padengia per keletą savaičių. Garstyčios, rapsai, aliejiniai ridikai, facelija gali būti perkasama po 6 savaičių, dobilai po 2,5-3 mėn.

Norint tinkamai parinkti žaliąja trąša, reikia žinoti, kokio poveikio tikimasi ir kokia kultūra gali jį duoti, kada geriausia sėti ir kada aparti. Kadangi viena kultūra negali patenkinti visų poreikių, kai kuriais atvejais verta sėti sideralinių augalų mišinius.

Poveikis

Sideraliniai augalai

Įsisavina azotą iš oro

Visi ankštiniai

Stabdo azoto išplovimą žiemą, kada jis būna ypač intensyvus

Visi kryžmažiedžiai ir grūdiniai

Stabdo erozija ir naikina piktžoles:

а) ankstyva sėja iki rugpjūčio pradžios;

b) vėlyva sėja iki rugsėjo pradžios.

a) Pupos, dobilai, lubinai, aliejiniai ridikai, vasariniai rapsai, saulėgrąžos;

b) garstyčios, facelijos.

Iš gilesnių dirvos sluoksnių ima maisto medžiagas ir jas kaupia

Kryžmažiedžiai, ypač lubinai

Susidaro daug organinės medžiagos, pasėjus rudenį

Žieminiai rapsai, žieminiai kviečiai

Atpalaiduoja fosforą, palengvina jo pasisavinimą

Ankštiniai, garstyčios

Stabdo mineralinių medžiagų išplovimą

Visi kryžmažiedžiai, ypač rapsai ir aliejiniai ridikai

Itin giliai purena dirvą

Lubinai, pupos, aliejiniai ridikai, garstyčios

Veiksmingai naikina nematodus

Visi ankštiniai, facelija, saulėgrąžos, serenčiai (tagetės)

Vėlyvam medunešiui

Bitinė facelija, garstyčios, saulėgrąžos, dobilai

Nuėmus ankstyvųjų daržovių ir bulvių derlių

Trumpos vegetacijos sideratai (vasariniai rapsai, garstyčios, facelijos, žirniai, vikiai, grikiai, žieminiai rugiai)

Žaliosios trąšos poveikis labai priklauso nuo augalų amžiaus. Ką tik užaugusiuose jaunuose augaluose azoto yra daug. Aparti jie greitai suyra ir lengvai išskiria azotą. Tokioje vietoje sėti arba sodinti pagrindinę kultūrą galima po 3-4 savaičių.

Jei žalios masės bus pernelyg daug, ji ne suirs, o pradės rūgti. Azoto perteklius gali pakenkti pagrindinei kultūrai. Praktika rodo, kad pernelyg didelis žaliosios masės kiekis sumažina derlių, todėl jos perteklių geriau kompostuoti.

Brandesni augalai, kurių stiebai jau sukietėję, suyra lėčiau ir praturtina dirvą humusu, tačiau azoto turi nedaug.

Taigi įterpti į dirvą žaliąsias trąšas geriausia augalams pradėjus krauti žiedus, bet nepražydus, kol stiebai nesukietėję. Tada jų biomasės azoto ir anglies santykis būna palankus humusui susidaryti.

Žaliosios trąšos įterpiamos negiliai. Lengvose dirvose į 12-15 cm, sunkiose į 6-8 cm gylį. Giliau įkasti ne suirs, o supus prarasdami maistines medžiagas.

Sideratinių augalų užarimas

Labai geras būdas sideratinius augalus įterpti į žemę naudojant kultivatorių.

Žaliajai masei pradėjus irti, atsipalaiduoja iš dirvožemio paimti ir augaluose sukaupti maisto elementai - azotas, fosforas, kalis, kalcis ir kt.

Žaliosios trąšos tinka tik tada, kai gerai auga ir užaugina pakankamą kiekį žaliosios masės. Todėl sėjant reikia tinkamai paruošti dirvą. Ji turi būti puri. Sėklos sėjamos negiliai (ypač smulkios).

Skirtingiems augalams reikia skirtingu sąlygų. Vieni atsparūs drėgmės pertekliui, kiti gerai ištveria sausrą. Vieniems reikia derlingos dirvos, kiti auga prastoje žemėje. Atsižvelgiant į augimo sąlygas reikia rinktis tinkamiausią kultūrą.

Dirva

Sideraliniai augalai

Pūdymas

Lubinai, barkūnai, žieminiai rapsai

Prastos dirvos

Grikiai, barkūnai, lubinai, seradėlės

Šlapios dirvos

vikiai

Smėlis ir priesmėlis

grikiai, vikiai, siauralapiai, geltonžiedžiai ir daugiamečiai lubinai, aliejiniai ridikai, pašarinės pupos, seradėlės, facelijos, saulėgrąžos.

Priemolis

žieminiai rapsai, aliejiniai ridikai, dobilai, baltosios garstyčios, saulėgrąžos, vikiai, facelijos

Molis

Barkūnai, baltieji dobilai, saulėgrąžos, facelijos, vikiai

 

 

Sėjant žaliąsias trąšas reikia atsižvelgti į tai, kokiai šeimai priklauso kiekviena kultūra. Augalams, priklausantiems tai pačiai šeimai, kenkia ir tos pačios ligos, ir kenkėjai. Todėl, pavyzdžiui, negalima kaip žaliosios trasos auginti garstyčių ar rapsų, jei po jų sodinsite kopūstus.

Sideratai gerai auga 8-10 cm gyliu sukastoje dirvoje, išberiant į 10 kv. m plotą 100 g karbamido, 150 g dvigubo superfosfato, 50 g kalio sulfato.

 

Veislės pavadinimas

Aprašymas

DOBILAI BALTIEJI ABERCREST, smulkialapiai Trifolium repens

Daugiametės žolės.
Veislės 'Abercrest' dobilai dėl savo dekoratyvumo auginami vejiniuose mišiniuose su varpinėmis žolėmis. Žolynuose, kuriuose auga baltieji dobilai, rekomenduojamos mažesnės azotinių trąšų normos. Tręšimą azotinėmis trąšomis kompensuoja ant dobilų šaknų esančios gumbelinės bakterijos, kurios kaupia ore esantį azotą ir aprūpina juo augalus. Dirvai dobilai nėra reiklūs, gerai žiemoja, atsparūs ligoms.
Sėklos norma 8 m2 plotui apsėti reikės apie 100 g sėklų. Sėklos smulkios, įterpiamos 0,5 cm gylyje, pasėjus giliau gali ir neišdygti. Galima sėti nuo ankstyvo pavasario iki rudens.
Pakuotės - 100 g, dar galite pasirinkti ir 500 g

DOBILAI RAUSVIEJI AURORA Trifolium hibridum

Daugiametė ankštinė žolė.
Geriau auga rūgštesnėse ir drėgnesnėse dirvose, nei raudonieji dobilai.
Dažniausiai auginami mišiniuose su pašariniais motiejukais, tikraisiais eraičinais.
Tinka užarti kaip žaliąją trąšą.
Atsparūs žiemos šalčiams ir pavasario šalnoms.
Veislė AURORA labai derlinga, stambiais žiedynais. Žieduose daug nektaro.
Sėklos norma 10-15 kg/ha su antsėliu, sėklos įterpiamos 0,5-1,0 cm gylyje, sėjama nuo ankstyvo pavasario iki rudens.
Pakuotė - 1 kg, dar galite pasirinkti ir 2 kg bei 25 kg.

DOBILAI BALTIEJI RIVENDEL
Trifolium repens

Daugiametės ankštinės žolės.
RIVENDEL - smulkialapė veislė, greitai atželia po nuganymo. Gerai žiemoja, atspari ligoms, derlinga. Dažniausiai auginama mišiniuose su pašariniais motiejukais, tikraisiais eraičinais. Žolynuose, kuriuose auga baltieji dobilai, rekomenduojamos mažesnės azotinių trąšų normos. Tręšimą azotinėmis trąšomis kompensuoja ant dobilų šaknų esančios gumbelinės bakterijos, kurios kaupia ore esantį azotą ir taip aprūpina augalus azotu.
Sėklos norma 12 kg/ha, mišiniuose - 3-4 kg/ha. Sėklos įterpiamos 0,5 cm gyliu, galima sėti nuo ankstyvo pavasario iki rudens.
Pakuotė - 1 kg, dar galite pasirinkti 500 g bei 25 kg

BALTOSIOS GARSTYČIOS BOROWSKA
Sinapis alba

Vienmečiai trumpos vegetacijos žoliniai augalai.
Garstyčios ne tik vertingas aliejinis augalas, jos priskiriamos ir prie medingų augalų, tinka auginti ir trąšoms. Žaliajai trąšai auginamos garstyčios praturtina dirvožemį cheminiais elementais, pagerina organinės medžiagos balansą, dirvožemio fizikines savybes, sumažina paviršinę eroziją, maistinių medžiagų išplovimą, slopina piktžolių auginimą. Augalų šaknys išpurena podirvį.
Sėklos įterpiamos 2-3 cm gyliu, kad greičiau ir vienodžiau sudygtų, pasėlis privoluojamas. Žaliąją masę reikėtų aparti tada, kai jos daugiausia, t. y. augalų žydėjimo metu, 20 cm gyliu.
Sėklos norma 20-25 kg/ha, 0,2-0,5 kg/arui.
Pakuotės - 1 kg, dar galima pasirinkti ir 5 kg.

LUBINAI SIAURALAPIAI sideraliniai SONET Lupinus angustifolius

Vienmečiai žoliniai augalai.
Auginami žaliajai trąšai, kaip priešsėlis kitiems augalams. Po jų gerai dera daržovės, derlius padidėja kelis kartus. Sideraliniai lubinai įterpiami į dirvą 20 сm gyliu, kai jų ankštys pradeda įgauti blizgesį. Papildo dirvą dideliu organinių medžiagų kiekiu, pagerina dirvos struktūrą, supurena dirvožemį, įsisavinamos kitiems augalams nepasiekiamos medžiagos.
Sėklos norma 150-200 kg/ha (2 kg sėklos 1 arui). Sėklos sėjamos balandžio-gegužės mėnesį, įterpiamos 2-4 cm gyliu.
Pakuotė - 25 kg, dar galima pasirinkti ir 2 kg.

LUBINAI GELTONŽIEDŽIAI TAPER
Lupinus luteus

Vienmečiai žoliniai augalai, auginami pašarui.
Lubinų grūduose yra apie 30-42 proc. baltymų, gausu vitaminų, mineralinių medžiagų. Taip pat gali būti naudojami ir užariamajai žaliajai trąšai. Gerai auga priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose. TAPER veislės lubinai užaugina daug žalios masės. Žydi geltonos spalvos, maloniai kvepiančiais žiedais, sėklos gelsvos. Pašarui sėjami mišiniuose su ankštinėmis ir varpinėmis žolėmis.
Sėklos norma 150-200 kg/ha (2 kg sėklos 1 arui). Sėklos sėjamos balandžio-gegužės mėnesiais, sėklos įterpiamos 2-4 cm gyliu.
Pakuotė - 25 kg, dar galite pasirinkti ir 2 kg.

VIKIAI SĖJAMIEJI HANKA
Vicia sativa

Vienmečiai ankštiniai augalai.
Veislė HANKA - vidutinio ankstyvumo, derlinga, atspari ligoms.
Vikių grūdai yra baltymingi ir turi didelę pašarinę vertę. Augalai užaugina didelį kiekį žaliosios masės (žaliųjų trąšų). Žalioji masė užauga per 70 dienų. Dirvai nereiklūs, gerai auga drėgnose dirvose. Geriausia sėti vikių ir avižų mišinį santykiu 1:1. Tuomet sėklos norma turėtų būti 125 kg/ha vikių ir 125 kg/ha avižų. Sėklos įterpiamos 2 сm gyliu, balandžio pirmąja savaitę arba rugpjūtį.
Sėklos norma 200-250 kg/ha (vikių-avižų mišinio), 2 kg sėklos į 1 arą.
Pakuotė - 25 kg, dar galite pasirinkti ir 1 kg.

ŽIRNIAI SĖJAMIEJI pašariniai RAMROD Pisum sativum

Vienmečiai ankštiniai augalai.
RAMROD labai derlinga, skirta pašarui veislė. Žydi baltai, sėklos gelsvos, augalai 65-85 cm aukščio. Augalai tarpusavyje susipina kibiais ūsais, todėl pasėlis neišgula.
Pašarinių žirnių žalioji masė, šienas ir grūdai naudojami pašarui. Geriausiai auga vidutinio derlingumo, drėgnose dirvose. Žirniai dygti pradeda esant 1-2 oC šilumos, dygsta ilgai, sudygę atsparūs šalnoms. Sėjami mišiniuose su avižomis, miežiais. Mišiniuose auginamus žirnius mažiau pažeidžia kenkėjai.
Sėklos norma 150-200 kg/ha (2 kg sėklos 1 arui). Sėklos sėjamos balandžio-gegužės mėnesiais, sėklos įterpiamos 3-5 cm gyliu.
Pakuotė - 1 kg, dar galite pasirinkti ir 25 kg.

 

Sideratiniai augalai

Sideratiniai augalai puikiai parodo dirvožemio sudėtį. Pagal lapus ir augalo augumą galima matyti kokių trąšų trūksta. Kairėje garstyčios iš skurdaus azotu plotelio, dešinėje turtingas azotu dirvožemis. Nesveikai šviesi lapų spalva gali signalizuoti, kad plote trūksta magnio ar mangano mikroelementų.

 

 


Kategorijos: Sodininkystė, Augalininkystė, žemdirbystė, Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai
Svarbu
Slyvų ligos

Slyvų ligos ir kenkėjai

Kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažint, slyvų kenkėjų ir ligų naikinimas,  

pavasarinis tręšimas

Pavasarinis tręšimas

Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas  

Kalio chloridas

Kalio chloridas

Kalio chlorido trąšos, tręšimas kalio chloridu, kada geriausia tręšti kalio chloridu 

Skruzdžių naikinimas

Skruzdžių naikinimas

Kaip išnaikinti skruzdėles, insekticidai bei kitos priemonės skruzdžių naikinimui 

Herbicidai daugiametėms piktžolėms

Piktžolių naikinimas herbicidais

Herbicidai piktžolėms, atrankinio ir plataus poveikio herbicidai, atsiliepimai apie herbicidus Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.  

Pomidorų ligos

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  

Morkų tręšimas

Morkų tręšimas

Trąšos morkoms, kaip tręšti morkas, morkų tręšimo normos ir laikotarpiai, trąšų trūkumo morkoms požymiai 

Bulvių tręšimas

Bulvių tręšimas

Mineralinių medžiagų normos bulvių tręšimui, tręšimo terminai, papildomas bulvių tręšimas, mikroelementai bulvėms, NKP bulvėms 

Biohumuso gamyba

Biohumuso gamyba

Biohumuso gamybos technologija, biohumuso gamybos verslas, įranga biohumusui gaminti, prekyba biohumusu 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Rapsų tręšimas pavasarį

Rapsų tręšimas

Trąšos rapsams, rapsų tręšimo laikas, trašų normos rapsams 

Kalcio salietra

Kalcio salietra

Kalcio nitrato trąšos, kur naudojama kalcio salietra, kalcio salietros normos 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti karkvabalius, jų lervas ir kurklius? Nematodai karkvabalių ir kurklių naikinimui 

magnio sulfatas

Magnio sulfatas

Magnio sulfato trąša, magnio trūkumo augalams požymiai, kaip naudojamas magnio sulfatas, magnio sulfato normos augalams 

Šilauogių tręšimas

Šilauogių tręšimas

Kaip tręšiamos šilauogės metų bėgyje, natūralios priemonės tręšti šilauogėms, kodėl negalima naudoti fungicidų 

Amonio salietra

Amonio salietra

Amonio salietros trašos, amonio salietros normos ir trešimo laikotarpiai 

Šliužų naikinimas

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Šliužų ir sraigių naikinimas, priemonės nuo šliužų ir sraigių, biologinės priemonės nuo šliužų ir sraigių 

Bitinė facelija

Bitinė facelija

Facelijos auginimas, facelijos sodinimas, facelijos naudojimas kaip žalioji trąša, facelijos naudojimas bitėms 

Kalio magnezija

Kalio magnezija

Kalio magnezijos trąša, kalio magnezijos naudojimas, normos augalams, tręšimo kalio magnezija laikas 

Superfosfato trąšos

Superfosfato trąšos

Granuliuotas superfosfatas, kokios superfosfato tręšimo normos ir tręšimo laikas 

Karbamido trąša

Karbamido trąša

Karbamidas, kaip tręšiama karbamidu, karbamido normos augalams, azoto kiekis karbamide 

Garstyčių auginimas

Garstyčių auginimas

Garstyčios yra populiariausias sideralinis augalas, efektyvi žalioji trąša, gerinanti dirvos struktūrą ir mažinanti ligas ir kenkėjus, garstyčių teikiama nauda ir kur jų negalima auginti 

Monokalio fosfatas

Monokalio fosfatas

Monokalio fosfato ( MKP) naudojimas vynuogių, pomidorų ir kitų augalų tręšimui. Monokalio fosfato naudojimo normos, periodai 

Rapsų ligos ir kenkėjai

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Vaismedžių ligos

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? 

Organinė žemdirbystė

Organinė žemdirbystė

Pagrindiniai organinės žemdirbystės principai, teigiami ir neigiami organinės žemdirbystės aspektai 

Amarų naikinimas

Amarų naikinimas

Amarų daroma žala. Kovos su amarais metodai. Ekologiškos amarų kontrolės priemonės 

Žalioji trąša

Žalioji trąša

Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  

Azoto trašos, amonio salietra

Azoto trąšos

Azoto naudojimas tręšimui, azotinių trąšų tipai, pritaikymas, tręšimo azotu normos 

Fosforo trąšos

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Kalio trąšos

Kalio trąšos

Tręšimas kaliu, kalio trąšų normos augalams, kalio trūkumo požymiai 

Rudeninis vaismedžių purškimas

Rudeninis vaismedžių purškimas

Vaismedžių purškimas rudenį, purškimas karbamidu ir monokalio fosfatu 

Atmosferinį azotą fiksuojančios bakterijos

Atmosferinį azotą fiksuojančios bakterijos

Atmosferinį azotą fiksuojančių bakterijų panaudojimas, natūralus azotas augalams, azotines bakterijos javams ir kukurūzams. 

Dirvos kalkinimas

Dirvos kalkinimas

Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti  

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

Temą atitinkančios įmonės

Joniškio r.


1 2
agronomas Aidas Liudžius Kaip sumažinti dirvos rūgštingumą?

Dirvos kalkinimas, dirvos rūgštingumo mažinimas, kaip nustatyti pH

daugiau
Ko imtis norint atstatyti dirvą ekologiniame ūkyje?

Atsako UAB Kustodija agronomė konsultantė Lina Drulienė

daugiau
Vytautas Kodėl svarbu įvertinti pesticidų žalą aplinkai?

Atsako UAB „Kustodija“ direktorius dr. Vytautas Rauckis

daugiau
1 2 3 4 5 6
Produktai
Mikrobiologinės trąšos - naudingi dirvožemio grybai ir bakterijos

Mikrobiologinės trąšos Naudingi dirvožemio grybai ir bak...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Trąšos šilauogėms
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

1 2 3 4 5 6
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau