Bulvių ligos ir kenkėjai

2016-01-13 12:49   Peržiūros : 9389   Spausdinti


Per eilę dešimtmečių Lietuvos bulvių augintojai išmoko tinkamai taikyti bulvių auginimo technologiją, nuo kurios didele dalimi priklauso  bulvių atsparumas ligoms ir kenkėjams, todėl žymiai pagerėjo gumbų kokybiniai rodikliai. Ir vistik nėra tokios bulvių auginimo technologijos, kad be papildomos priežiūros priemonių bulvės būtų pilnai apsaugotos nuo ligų ir kenkėjų, nes kiekvieną vasarą bulves puola net keletas dešimčių ligų ir kiek mažiau kenkėjų. Kaip atpažinti ir kovoti su bulvių ligomis bei kenkėjais paprašiau papasakoti Syngenta produktų ekspertą Juozą Semašką.

Pasak produktų eksperto bulves naikinančių ligų ir kenkėjų plitimą skatina labai daug veiksnių - tai veislės jautrumas, dirvožemis, dirvos įdirbimas, gamtinės sąlygos ir daug kitų. Tačiau bulvių augintojai turi galimybę kovoti ne tik su bulvių ligomis, bet ir kenkėjais, tik tam reikalingas ligų ir kenkėjų pažinimas bei kontrolė. Šiame straipsnyje pabandysime susipažinti su labiausiai paplitusiomis bulvių ligomis ir kenkėjais.

 

Bulvių ligos

Ekonomiškai nuostolingiausios grybinės bulvių ligos yra maras ir sausligė. Šių ligų gydymui ir prevencijai yra naudojami fungicidai, kuriuos panaudojus laiku ligos gali būti sėkmingai kontroliuojamos. Nuo kitų ligų - baltosios kojelės (rizoktonizės) ir sausojo puvinio galima naudoti beicus. Dar kitos ligos (paprastosios rauplės, juodoji kojelė, šlapiasis puvinys) yra sukeliamos bakterijų ar virusų, ir nuo jų cheminių apsaugos priemonių nėra, todėl naudojamos kitos prevencinės priemonės.

Bulvių maras - tai daugiausiai pasaulyje paplitusi ir daugiausia žalos padaranti grybelinė bulvių liga. Ligos požymiai, mažos nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos, vandeningos dėmės, pirmiausia pasirodo ant bulvių lapų. Vėliau jos greitai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis išplaukiančiomis dėmėmis, kurios, esant drėgnoms augimo sąlygoms, dažnai būna apjuostos balšvomis grybelio apnašomis. Ši liga pažeidžia lapus, lapkočius, stiebus ir viršūninius ūglius. 


bulviu maras
bulviu maro eiga
Bulvių maro eiga

Bulvių maro pakenkti bulvienojai
Bulvių maro pakenkti bulvienojai

Liga plinta ir vystosi labai greitai, apimdama vis naujus lapus ir stiebus. Tolesnio augimo eigoje lapai žūva, o po to nudžiūsta ir visas bulvienojų stiebas. Tačiau šia liga serga ne vien tik bulvių lapai - serga ir bulvių gumbai, kurie užsikrečia nuo sergančių bulvienojų. Bulvių gumbuose ant odelės atsiranda tamsių lopų, o gumbo minkštimas po jais nusidažo šviesiai ruda net į rausvumą spalva. Vėliau ligos eigoje išsivysto gumbų sausasis puvinys.

Bulvių maras labai plinta esant šiltoms ir drėgnoms augimo sąlygoms. Plinta sporomis, kurios susidaro ir  subręsta ant lapų ir bulvienojų, o lietus ar vėjas jas perneša nuo vieno augalo ant kito. Lietus sporas nuplauna ir į dirvą, kur apkrečiami bulvių gumbai.

Pažeistas maro bulvės gumbas
Pažeistas maro bulvės gumbas

Apsaugos priemonės. Nuo bulvių maro nėra didesnio efektyvumo prevencinių priemonių, bet sėjomainos laikymasis, bulvių sėklos atnaujinimas, vengimas auginti bulves šalia laukų, kur bulvės auginamos be apsaugos nuo ligų, subalansuotas tręšimas azoto trąšomis ir kt. gali sumažinti bulvių maro išplitimo riziką. Apsaugant bulves nuo maro labai svarbu laiku (preventyviai) panaudoti fungicidus. Laiku jų nepanaudojus vėliau sustabdyti maro plitimą beveik nebeįmanoma ir tenka susitaikyti su prarandama bulvių derliaus dalimi (iki pusės), ženkliu prekinių gumbų sumažėjimu, sandėliavimo nuostoliais. Reikia sekti bulvių maro pasireiškimo informaciją, kuria skelbia konsultavimo tarnyba, žemdirbystės institutas. Bulvių maro plitimo pradžią galima nustatyti ir lokaliai, apžiūrint bulves kaimyniniuose sklypuose. Pastebėjus pirmuosius marui būdingus požymius ir vyraujant ligai plisti palankioms sąlygoms - pakankamai šiltiems (18-24°C) ir lietingiems orams, aukštai santykinei oro drėgmei, bulvių pasėlį būtina pirmą kartą nupurkšti fungicidais.

bulvių apsaugai nuo maro rekomenduoja naudoti didelio efektyvumo, profesionaliam ūkiui skirtus fungicidus. Pirmam purškimui, kai bulvės iki žydėjimo intensyviai auga, rekomenduojama naudoti sisteminio-kontaktinio veikimo fungicidą Ridomil Gold MZ 68 WG 2,5 kg/ha norma. Šis fungicidas yra veiksmingas iki 2 savaičių ir saugo naujai išaugančius bulvių lapus ir stiebus.

Po žydėjimo rekomenduojama naudoti Revus 250 SC arba Revus Top (veiksmingas ir nuo sausligės). Tai translaminarinio-kontaktinio veikimo fungicidai, kurių naudojimo norma yra 0,6 l/ha. Revus 250 SC leidžiama naudoti iki 3 kartų per sezoną, o Revus Top - 2 kartus. Šie fungicidai turi inovatyvią veikliąją medžiagą - mandipropamidą, kuri išsiskiria savo veiksmingumu nuo bulvių maro. Mandipropamidas pasižymi labai geru veiksmingumu apsaugant lapus ir priaugančias naujas bulvienojų dalis, yra veiksmingas ir nuo stiebinės maro formos.

Paskutinius 1-2 purškimus rekomenduojama baigti kontaktinio veikimo fungicidu Shirlan 500 SC (norma - 0,4 l/ha). Tai apsauginio veikimo fungicidas, saugantis bulvių lapus nuo maro, blokuojantis sporų dygimą ir judrumą dirvoje, todėl nuo užkrėtimo veiksmingai apsaugo bulvių gumbus. Sėklinių bulvių pasėliuose Shirlan paskutiniam purškimui rekomenduojama naudoti kartu su defoliantu Reglone Super (norma - 2,0 l/ha). Reglone Super nudžiovinus lapus sustabdomas maro plitimas, o Shirlan neleidžia užkrėsti gumbų.

 

Bulvių sausligė, arba alternariozė. Ši liga plačiai išplitusi, tačiau dažnai dėl nedidelio ligos intensyvumo buvo laikoma mažesnės svarbos liga. Tačiau kai kurios bulvių veislės gali būti labai jautrios sausligei ir palankiomis ligai plisti sąlygomis ji gali būti ne mažiau žalinga, nei maras. Ši liga pradeda plisti anksčiau, negu maras, ir pažeidžia bulvių lapus ir stiebus. Pirmiausia ant lapų atsiranda smulkios, sausos, tamsiai rudos koncentriškos dėmelės, dažniausiai apribotos lapo gyslų, o lapai įgauna gelsvą atspalvį. Ši liga labiau išplinta karšto oro sąlygomis. Pagrindiniu ligos infekcijos šaltiniu gali būti užsikrėtę gumbai, augalinės liekanos ir užsikrėtusi dirva, kurioje užkratas išsilaiko 2-3 metus.

Bulvių sausligė

Bulvių sausligė

Bulvių sausligė
Sausligės eiga. Bulvių lapuose matosi smulkios tamsiai rudos dėmės

 

Sausligė išskiria toksinus, kurie apnuodija augalą, ko pasekoje sutrinka fotosintezė ir skatinamas greitesnis lapų senėjimas. Ligai smarkiau pažeidžiant lapus pirmiausiai nudžiūsta apatiniai lapai, o ligai toliau vystantis - bulvienojai sunaikinami visai, pačios bulvės per anksti subręsta. Praradus aktyvų žalią lapų plotą, sumažėja gumbų, ypač prekinių, derlius, kartu sumažėja krakmolo kiekis gumbuose.

Apsaugos priemonės. "Syngenta" bulvių apsaugai nuo sausligės, kaip ir nuo maro, pirmam purškimui rekomenduoja naudoti sisteminio-kontaktinio veikimo fungicidą Ridomil Gold MZ 68 WG ( norma - 2 5 kg/ha). Jo sudėtyje esantis mankocebas yra veiksmingas nuo sausligės. Šis fungicidas nuo sausligės saugo iki 2 savaičių. Kadangi sausligė vystosi lėčiau nei maras, pakanka kas antrą purškimą atlikti nuo šios ligos veiksmingais fungicidais.

Kaip vienas veiksmingiausių fungicidų rekomenduojamas naudoti Revus Top, kurio sudėtyje esantis difenikonazolas ypač veiksmingas nuo sausligės, produkto naudojimo norma yra 0,6 l/ha. Revus Top tikslingiausia naudoti kaitaliojant su Revus 250 SC, kai vieną kartą purškiama Revus (0,6 l/ha), antrą kartą - Revus Top (0,6 l/ha), kurį daugiausia sezono metu galima naudoti 2 kartus.

 

"Syngenta" rekomenduojama bulvių apsaugos nuo ligų schema

"Syngenta" rekomenduojama bulvių apsaugos nuo ligų schema

Bulvėms žalingos ir kitos ligos, pažeidžiančios gumbus ir jaunus augalus. Šių ligų užkratas dažniausiai aptinkamas ant sėklinių gumbų. Pasodinus gausiau užkrėstus gumbus bulvės gali visai nesudygti arba sudygsta vėliau, augalai būna silpni, vėliau jie dažniausiai sunyksta, pasėliai išretėja. Tokių pasėlių priežiūra būna sudėtinga, tuščiose vietose dygsta piktžolės, labiau išplinta kenkėjai, galiausiai sumažėja pasėlio derliaus potencialas.

 

Bulvių rizoktoniozė (baltoji kojelė) - tai grybinė liga, pažeidžianti bulvių gumbus, daigus, stiebų žemutinę dalį. Ant bulvės gumbų susiformuoja kieti juodi šašai - prie lupenos prikibę įvairios formos grybo skleročiai. Jie rodo bulvių sėklos užsikrėtimą ir infekcijos riziką. Ligos sukėlėjas yra tipingas dirvos grybas, kurio vystymasis tiesiogiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų.  Rizoktoniozės agresyvumą skatina neperpuvusio mėšlo naudojimas.

 

Bulvių gumbai, paveikti rizoktoniozės
Bulvių gumbai, paveikti rizoktoniozės

Nuotraukoje matyti  prie gumbų prilipę šašai, tarsi juodų žemių taškai, tačiau tai nėra žemės grumsteliai. Rizoktoniozę galima pažinti iš to, kad sudrėkinti vandeniu jie neištyžta į purvą, kaip žemė, o tik pajuoduoja ir lieka tvirti. Tai grybo skleročiai. Skleročiais gausiai padengtų gumbų akutės būna nedaigios. Tačiau net ir naudojant sveiką sėklą galimas šio grybo antpuolis iš dirvos. Ligai bulvės opiausios būna dygdamos, tuo metu rizoktoniozė ir pridaro daugiausia žalos.

Paprastosios bulvių rauplės. Šios ligos požymiai yra ant bulvių gumbo odelės  iškilusios rauplėtos dėmės. Rauplės kartais įtrūksta, tačiau žala gali būti paviršutiniška. Kai kuriais atvejais gumbas gali suskilinėti ir deformuotis. Minkštimas dažniausiai nepažeidžiamas.

Paprastosios bulvių rauplės
Paprastosios bulvių rauplės

Šią ligą daugina rauplinis laibagrybis. Grybui jautresnės yra bulvės, auginamos smėlėtose, silpnai šarminėse dirvose. Ši liga dažniausiai plinta karštomis, sausomis vasaromis ir tuomet, kai trūksta drėgmės.

Apsaugos priemonės. Nuo rizoktoniozės ir paprastųjų rauplių veiksminga apsaugos priemonė būtų sėklinių gumbų beicavimas. Deja, mūsų ūkiuose sėklinių gumbų beicavimas nėra įprasta sėklos paruošimo technologija. Tam labiausiai trukdo menkas registruotų produktų pasirinkimas (registruoti tik 2 produktai) ir techninių priemonių, skirtų gumbų beicavimui, trūkumas.

Bulves taip pat pažeidžia ir įvairios bakterinės ir virusinės ligos. Iš bakterinių ligų geriausiai žinoma yra juodoji kojelė ir rudasis puvinys.

Juodoji kojelė. Šios ligos pažeistos bulvės blogai auga, lapai pagelsta, apvysta. Apatinė stiebo dalis ir šaknys būna patamsėjusios, nupuvusios. Dalis gumbų supūva šlapiuoju juoduoju puviniu dar lauke, kita dalis - laikymo vietose. Liga plinta per dirvą ir apsikrėtusius gumbus. Labiau bulvės nukenčia lietingą šiltą vasarą sunkiose dirvose. Ligos požymiai pasirodo vasaros pradžioje ir labiausiai išryškėja bulvėms žydint. Užsikrėtę augalai būna mažesni, statmenomis šakomis, pageltusiais ir susisukusiais lapais. Lapai vysta, apatinė stiebo dalis suplonėja, suskystėja ir pajuoduoja. Jei liga ima vystytis anksti, tai augalas žūna neišauginęs gumbų, bakterijos pereina į gumbus ir juos užkrečia. Ligota bulvė prisegimo vietoje turi tamsią dėmę, jos vidus pajuodavęs, išpuvęs. Sandėliuose tokios bulvės apkrečiakitas bulves.

Bulvės, sergančios juodąja kojele
Bulvės, sergančios juodąja kojele

Bulvių rudasis puvinys. Šia liga užsikrėtęs augalas pradeda vysti. Pirmiausia vysta vienas ar keli jauniausi viršūniniai lapeliai. Lapai įgyja žalsvai blyškią spalvą, kuri vėliau virsta bronzine, ruduoja. Lapai raukšlėjasi, suglemba ir žūva, bet nenukrenta.

Kairėje nuotraukoje bulvės, sergančios ruduoju puviniu, dešinėje – sveikos bulvės
Kairėje nuotraukoje bulvės, sergančios ruduoju puviniu, dešinėje - sveikos bulvės

Pagrindinis infekcijos plitimo šaltinis yra užkrėsta bulvių sėkla. Per žiemą rudojo puvinio bakterijos gali išgyventi net dirvoje likusiuose bulvių gumbuose. Tačiau ši liga sėkmingai plinta per užkrėstą žemės ūkio inventorių, bulvinių šeimos piktžoles, augalų liekanas.

Bulvių gumbas, užkrėstas ruduoju puviniu
Bulvių gumbas, užkrėstas ruduoju puviniu

Apsaugos priemonės. Nuo bakterinių ligų cheminių augalų apsaugos priemonių nėra. Viena efektyvesnių apsaugos priemonių yra pažeistų augalų šalinimas iš lauko, ligos židinių naikinimas bulvių pasėliuose.

 

Virusinės ligos. Virusinės ligos, t. y.  paprastoji ir raukšlėtoji mozaika bei dryžligė, ryškiausiai yra matomos bulvių butonizacijos - žydėjimo metu (BBCH 51-69). Paprastoji mozaika dažniausiai pažeidžia bulvių lapus, lapai būna mozaikiškai margi arba šlakuoti.

 

Paprastoji bulvių mozaika
Paprastoji bulvių mozaika

Liga lengvai persiduoda nuo vieno bulvių kelmo prie kito, prisilietus pažeistomis augalo dalimis prie sveikų bulvienojų. Raukšlėtąją mozaiką platina amarai.

Dryžligė - bulvių lapų liga, pasireiškianti spalvotais dryžiais. Ją taip pat platina amarai, kurie ligą perneša ant kitų augalų. Šią ligą lengvai išplatina vėjas, vabzdžiai, lietus ir net pats žmogus.

Apsaugos priemonės. Nuo virusinių ligų tiesioginių apsaugos priemonių nėra. Efektyviausios preventyvios priemonės nuo bulvių virusinių ligų yra sėklos devirusavimas ir amarų, kurie yra virusų platintojai, kontrolė insekticidais ir kitomis priemonėmis.

 

Bulvių kenkėjai

Pagrindiniai bulvių kenkėjai yra kolorado vabalai, kurie kontroliuojami insekticidais. Ne mažiau svarbūs bulvių pasėliuose gali būti amarai ir blakutės, ir nors jų tiesioginė žala nėra labai reikšminga, tačiau šie kenkėjai yra virusinių ligų platintojai. Jiems naikinti naudojami insekticidai. Bulvėms kenkia nematodai, kurie iščiulpia šaknis, bei sprakšiai, išgraužiantys gumbus ir taip sugadinantys bulvių prekinę vertę. Deja, nuo šių kenkėjų nėra registruotų produktų.

Kolorado vabalai ir jų lervos graužia bulvių lapus, stiebus, žiedus. Labai apgraužtuose keruose gumbų užauga 40-50% mažiau. Kolorado vabalai žiemoja dirvoje. Pavasarį, pradėjus dygti bulvėms, vabalai pradeda misti bulvių lapais. Čia jie poruojasi, deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita lervos. Dirvai įšilus iki 14-15°C pasirodo pirmoji kolorado vabalų karta, dedanti kiaušinėlius apatinėje bulvių lapų dalyje. Viena kolorado vabalo patelė sudeda apie 400-2000 kiaušinėlių, iš kurių išsiritusios lervos graužia lapus. Pradeda nuo viršutinių lapų, vėliau nugraužia apatinius. Lėliukėmis virsta žemėje ir po 10-15 dienų išsirita nauja vabalų karta.

Kolorado vabalo lervos
Kolorado vabalo lervos

Kontrolės priemonės. Nuo kolorado vabalų yra veiksmingi tiek kontaktinio veikimo, tiek sisteminio veikimo insekticidai. "Syngenta" yra registravusi du produktus nuo kolorado vabalų. Vienas jų yra kontaktinio veikimo insekticidas Karate Zeon 5 CS (norma - 0,1 l/ha). Veiksmingiausiai kolorado vabalai sunaikinami, kai purškiamos II ūgio lervos. Karate Zeon 5 CS sunaikina visas lervas, kurios turi tiesioginį kontaktą su insekticidu, tiesiogiai užpurškus ant jų arba joms užropojus ant apipurkštų augalo dalių.

Antrasis insekticidas Actara  25 WG yra sisteminio veikimo insekticidas, jo registruota norma yra 0,08 kg/ha. Šis insekticidas yra veiksmingas nuo įvairaus ūgio kolorado lervų įskaitant ir tas, kurios purškimo metu dar būna neišsiritusios. Insekticidas veikia  tiesiog patekdamas ant kenkėjų arba per jų virškinamąjį traktą su augalo sultimis. Actara 25 WG veikia ilgiau, nei kontaktinio veikimo insekticidai.

Amarai. Bulvėms kenkia apie 10 rūšių amarų. Labiausiai paplitę šunobeliniai, agurkiniai, persikiniai ir paprastieji bulviniai amarai. Jie gyvena kolonijomis ant daigų viršūnių ir apatinėje lapų dalyje, tačiau ne visi amarai suformuoja didesnes kolonijas, todėl norint nustatyti kenkėjus reikia kruopščiai apžiūrėti apatinę lapų pusę.

Paprastieji bulviniai amarai apatinėje lapo dalyje
Paprastieji bulviniai amarai apatinėje lapo dalyje

Amarų pažeisti bulvių daigai būna netiesūs, silpniau auga ir vystosi, iščiulpti lapai pagelsta, susiraukšlėja arba susisuka. Pas mus amarai labiau pavojingi tuo, kad išplatina virusines ligas. Net ir negausiai išplitę amarai  gali pernešti užkratą nuo užkrėstų augalų ant sveikų. Pačiulpę užkrėsto augalo sulčių ir perėję ant sveiko augalo kartu su sultimis perneša ir viruso užkratą. Amarai ypač žalingi gali būti vyraujant karštiems ir sausiems orams, tada jie, norėdami apsisaugoti nuo perkaitimo, aktyviai čiulpia augalo sultis ir aktyviai migruoja nuo vienų augalų ant kitų.

Kontrolės priemonės. Bulvių pasėliuose veiksmingiausi nuo amarų yra sisteminio veikimo insekticidai. Jie, patekę į augalo sultis, amarams maitinantis patenka į kenkėjo virškinamąjį traktą ir kenkėją apnuodija iš vidaus. Sisteminio veikimo insekticidai yra efektyvesni ir veikia ilgiau, nei kontaktinio veikimo insekticidai. "Syngenta" nuo amarų bulvėse rekomenduoja naudoti sisteminio veikimo insekticidą Actara 25 WG (norma - 0,08 kg/ha), kurio tinkamiausias naudojimo laikas - amarų plitimo pradžia.

"Syngenta" rekomenduojama bulvių apsaugos nuo kenkėjų schema

Pagal Syngenta medžiagą tekstą parengė Algis Mačiukas


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Sodininkystė, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Augalų apsaugos priemonės
Žmogaus delne telpa apie 30 g trąšų

Rudeninis vaismedžių ir kitų sodo augalų tręšimas

Kokias trąšas naudoti rudenį? Kaip atpažinti, kokių trąšų trūksta augalams? 

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas. 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Kalio chloridas

Kalio trąšos

Augalų atsparumas sausrai, šalčiui, ligoms, skonis, saldumas ir augumas priklauso nuo kalio trąšų. 

Skruzdžių naikinimas

Skruzdžių naikinimas

Patikimos skruzdėlių kontrolės priemonės ir kaip jomis naudotis 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Vaismežių purškimas

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? Prevencinės bei kovos priemonės su ligomis ir kenkėjais. 

Auksaakė amarų naikinimui

Amarų naikinimas

Amarų daroma žala. Kovos su amarais metodai. Ekologiškos amarų kontrolės priemonės 

Herbicidai daugiametėms piktžolėms

Piktžolių naikinimas herbicidais

Kaip išvengti ravėjimo ir išnaikinti piktžoles herbicidais? Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.  

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

rapsų sklerotinis puvinys

Rapsų apsauga nuo sklerotinio puvinio

Apsauga nuo sklerotinio puvinio, viena svarbiausių užduočių rapsų pasėliuose.  

Piktzoes javuose

Piktžolės javuose ir jų žala

Atsparumo herbicidams grėsmė nuolat auga, atsiranda kai kuriuose ūkiuose laukų, kur visiškai negalima auginti vienos ar kitos rūšies augalų, dėl to, kad tai agrocenozei būdingos piktžolės tapo atsparios herbicidams. 

Žieminių rapsų augimo reguliavimas

Žieminių rapsų augimo reguliavimas pavasarį

Taigi, kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie jau gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius? 

miežiai

Salyklinių miežių auginimas

Salyklo gamybos pajėgumų plėtra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse atvėrė naujas perspektyvas mūsų šalies miežių augintojams, kurie pastaraisiais metais padarę didžiulę pažangą gali sėkmingai konkuruoti vietos ir užsienio rinkose. 

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Revysol® itin veiksmingas nuo svarbiausių augalų ligų, tokių kaip: kviečių lapų septoriozė, rūdys, miežių ramularija ir kt. 

Beicuota s4kla

Pigiausia apsauga nuo ligų - tinkamo beico pasirinkimas

Kaip išsirinkti beicą? Kaip tinkamai paruošti ir kokybiškai beicuoti sėklą. 

Varpų fuzariozė

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti  

Lietuvos ūkininkai randa naujų būdų didinti derlingumą

Gero derliaus pagrindas yra tinkamai paruoštos sėklos, tad apsaugotos nuo ligų jos turėtų būti dar prieš tai, kai atsiduria dirvoje. 

Pilkojo puvinio pažeistas rapso stiebas                    Pilkojo puvinio pažeista rapso ankštara

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Augimo reguliatoriaus veikimas

Žieminių rapsų augimo reguliatoriai

Kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius?  

granuliuotas pauksciu meslas

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Mėšlas - labai vertinga ir natūrali trąša, tačiau jo forma nepatogi žemdirbystėje. 

Rapsai

Žieminių rapsų herbicidai

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose. Herbicidai žieminiams rapsams. Žieminių rapsų apsauga, žieminių rapsų purškimas rudenį, žieminių rapsų apsauga nuo piktžolių. Herbicidai rapsams. 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

superfosfatas

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Smulkiosios rūdys

Fungicidai javams

Fungicidai skiriami javų apsaugai nuo ligų, javų ligos ir jiems pritaikyti fungicidai 

BASF Agroforumas Panevėžio raj

Kokybiški augalų apsaugos produktai – ne išlaidos, o investicijos

BASF Agroforumas tęsia lauko dienų, kur ūkininkai gali savo akimis pamatyti ir rankomis pačiupinėti bręstančius pasėlius, maratoną. Į Bistrampolio dvarą Panevėžio rajone pa­kviestiems žemdirbiams „BASF Agro Lietuva" profesionalų komanda surengė turiningą dieną.  

Azoto trašos, amonio salietra

Azoto trąšos

Azotinių trąšų tipai, pritaikymas, tręšimo normos 

Kompleksinės NPK trąšos šparagams

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

Naudojimo rekomendacijos

Piktžolių kukurūzuose naikinimas

Herbicidai kukurūzams, kaip naikinti piktžoles kukurūzuose 

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

rapsų fomozė

Pavasariniai augimo reguliatoriai rapsams

Augimo reguliatorių panaudojimas rapsuose pavasarį 

1

Kaip išvengti javų išgulimo

Nuostoliai dėl javų išgulimo: mažesnis javų derlius, blogesnė grūdų kokybė  

Salotos lape šliužo išgraužtos netaisyklingos skylės

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Vaisių ir lapų kenkėjai – šliužai ir sraigės. Kaip nuo jų apsisaugoti ir kaip su jais kovoti. 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 12
Kokybiškos paukščių mėšlo granulės Friendly Poop.
Radastų g. 21, Pamierio k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r.
Telefonas: +370-655-00263, Mobilus: +370-655-22791, +370-698-25023, El. paštas: info@biogreen.lt
Augalų priežiūra, auginimo priemonės, sėklos, sodinukai, beicai, fungicidai, herbicidai, insekticidai
Gynėjų g. 16, Vilnius
Telefonas: +370-5-2420017
Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Šilauogių sodinukai, spanguolių sodinukai. Trąšos braškėms, trąšos spanguolėms, trąšos šilauogėms, trąšos gėlėms, trąšos pomidorams, trąšos agurkams. Agro plėvelė. Smidrų sodinamoji medžiaga.
Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Moderniam Ūkiui, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com
1 2 3 4 5 ... 12
1 2 3 4 5
Produktai
Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

3
Pomidorų sėklos ir substratas pomidorams

Daržovių sėklos, daržovių substratas

Prikabinamas purkštuvas AGRO 4200

Purkštuvų gamyba, modernizavimas, patikra, atsarginės dalys

1 2 3 4 5