Atsiskaitymas grynais pinigais

Nors elektroniniai mokėjimai vis plačiau skinasi kelią, atsiskaitymai grynaisiais pinigais Lietuvoje vis dar išlieka aktualūs - ypač tarp smulkiojo verslo atstovų, individualia veikla užsiimančių asmenų, ūkininkų ar fizinių asmenų, perkančių turtą ar teikiančių paslaugas. Šis mokėjimo būdas vertinamas dėl paprastumo, greičio ir tiesioginio pinigų perdavimo, tačiau tai nereiškia, kad jis yra neformalus ar nesvarbus apskaitoje.

Priešingai - atsiskaitymas grynaisiais pinigais yra reglamentuotas įstatymais, o neteisingas jo dokumentavimas ar viršytas limitas gali sukelti teisinių pasekmių. Šiame straipsnyje paaiškinama, kokie yra galiojantys ribojimai, kokius dokumentus reikia pildyti ir ką daryti, jei atsiskaitymas viršija nustatytą sumą.

Kada naudojami grynieji pinigai

Atsiskaitymas grynaisiais pinigais - tai pinigų perdavimas tiesiogiai tarp pirkėjo ir pardavėjo, be tarpininkų (pvz., banko ar mokėjimo sistemos). Jis dažniausiai pasitaiko:

• turgavietėse, mugėse;

• už smulkias paslaugas (pvz., buities remontas, valymas, auklių paslaugos);

• nuomojant gyvenamąjį būstą;

• parduodant transporto priemones, įrankius ar kitą turtą;

• vykdant mažos apimties individualią ar ūkinę veiklą.

Verslo praktikoje grynieji pinigai naudojami atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, už nedidelės vertės prekes ar paslaugas. Tačiau tokie mokėjimai turi aiškias ribas ir reikalavimus.

Atsiskaitymo grynais pinigais ribojimas

Pagal galiojančius teisės aktus, kai abi šalys vykdo ekonominę veiklą (pvz., įmonė ir individualios veiklos vykdytojas), vieno sandorio grynųjų atsiskaitymo suma negali viršyti 5 000 eurų.

Svarbu: ši riba taikoma visam sandoriui, nepriklausomai nuo to, ar mokėjimas atliekamas vienu kartu, ar dalimis. Sumos dirbtinis padalijimas taip pat laikomas pažeidimu.

Tarp fizinių asmenų, kurie neveikia kaip ūkio subjektai, šis ribojimas netaikomas. Visgi net ir tokiu atveju rekomenduojama fiksuoti stambesnius pirkimus raštu, pvz., pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį.

Kada galima viršyti atsiskaitymo grynais pinigais limitą

Yra atvejų, kai atsiskaitymas grynaisiais pinigais virš 5 000 € yra leidžiamas:

• jei pirkimo vietoje objektyviai nėra galimybės atsiskaityti negrynaisiais;

• jei sandoris neatidėliotinas (pvz., būtinas skubus remontas, pagalba nelaimės atveju).

Tokiu atveju per 10 darbo dienų būtina pateikti paaiškinimą ir duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), nurodant atsiskaitymo aplinkybes, sumą ir šalių tapatybę.

Nauja taisyklė nuo 2025 m. gegužės 1 d.: apvalinimas

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvoje taikoma grynųjų pinigų apvalinimo taisyklė:

• Kai atsiskaitoma grynaisiais, galutinė suma apvalinama iki artimiausio 0 arba 5 centų.

• Pvz., 4,98 € apvalinama iki 5,00 €, o 4,92 € - iki 4,90 €.

• Apvalinimo suma turi būti aiškiai pažymėta dokumentuose (čekiuose, sąskaitose).

• Taisyklė netaikoma atsiskaitant kortele ar bankiniu pavedimu.

Apvalinimo skirtumai turi būti fiksuojami ir buhalterinėje apskaitoje.

Dokumentai, reikalingi grynųjų atsiskaitymui

Kiekvienas grynųjų pinigų judėjimas versle turi būti dokumentuotas. Tai padeda pagrįsti pajamas, išvengti VMI klausimų ir palaikyti tvarkingą apskaitą. Dažniausiai naudojami dokumentai:

• Kasos pajamų orderis (KPO) - kai pinigai priimami į kasą.

• Kasos išlaidų orderis (KIO) - kai pinigai išmokami darbuotojams, tiekėjams ar kitiems gavėjams.

• Pinigų priėmimo kvitas (PPK) - naudojamas smulkioje veikloje, kai nėra kasos aparato.

• Sąskaita faktūra - privaloma, jei prekes ar paslaugas teikia įmonė ar veiklos vykdytojas. Joje nurodoma, kad atsiskaityta grynaisiais.

• Kasos aparato čekis - jei naudojamas kasos aparatas, pirkėjui turi būti išduotas čekis.

• Apskaitos sistema arba žurnalas - visa informacija turi būti perkeliama į apskaitą.

Dokumentų saugojimo terminas: mažiausiai 10 metų nuo operacijos atlikimo.

Grynieji pinigai kelionėse

Vežantis į kitą šalį ar įvažiuojant į Lietuvą su daugiau nei 10 000 eurų grynaisiais (ar kita valiuta pagal kursą), būtina užpildyti muitinės grynųjų deklaraciją. Tai taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Dažniausios klaidos atsiskaitant grynais pinigais

1. Nepilnas dokumentavimas - pinigai priimami, bet neužfiksuojami orderiu ar kvitu.

2. Viršyta atsiskaitymo riba - grynais atsiskaitoma tarp ūkio subjektų, nors suma viršija 5 000 €.

3. Sumos padalijimas - neteisėtas bandymas išvengti limito.

4. Netinkamas apvalinimas - neapvalintos sumos po 2025-05-01.

5. Išlaidos be pagrindo - trūksta sąskaitų, sutarčių ar įsakymų.

Atsakomybė už grynų pinigų naudojimo pažeidimus

Pažeidus atsiskaitymo grynaisiais taisykles, gali būti taikomos:

• Administracinės baudos - iki 3 000 € ar daugiau.

• Mokestinės pasekmės - neleidžiama įtraukti išlaidų į sąnaudas, taikomas papildomas apmokestinimas.

• Teisinė atsakomybė - esant įtarimui dėl pinigų plovimo ar tyčinių veiksmų.