Javų sėklų paruošimas sėjai

Kai javų augimo sezonas būna drėgnas ir šiltas, susidaro itin palankios sąlygos ligų plitimui. Tokiu oru javų žydėjimo ir vėlesniais tarpsniais sparčiai vystosi fuzariozė, septoriozė ir įvairūs dryžgrybiai. Derliaus nuėmimo metu pasitaikančios liūtys ne tik blogina maistinių bei pašarinių grūdų kokybę, bet ir neigiamai veikia sėklai skirtų grūdų parametrus.

Patikimiausia išeitis – naudoti sertifikuotas, laboratorijose patikrintas ir išbeicuotas sėklas. Tačiau jei ūkyje planuojama sėti savo užaugintą sėklą, ją būtina tinkamai paruošti.

Kokių javų sėklų vengti

Lietingais metais javapjūtė dažnai vėluoja, todėl grūdai ima dygti varpose, ypač išgulusiuose pasėliuose. Tokie grūdai paprastai nenaudojami sėklai. Jei siekiama panaudoti aukštos reprodukcijos pasėlio sėklą, būtina įvertinti sudygusių grūdų dalį. Kai jų yra daugiau kaip 20 %, sėklai ji netinkama. Jei grūdai tik buvo išbrinkę, bet lauke natūraliai išdžiūvo, jų daigumas gali būti iš dalies išsaugotas.

Sandėliuojant per drėgnus grūdus, jie taip pat gali prarasti daigumą, ypač jei pašyla. Tokiose sąlygose suaktyvėja įvairūs mikroorganizmai, tarp jų ir javų ligų sukėlėjai, todėl sėklinių grūdų kokybė dažnai dar labiau nukenčia.

Javų sėklos daigumo tikrinimas

Prieš ruošiant grūdus sėjai, laboratorijoje būtina nustatyti jų dygimo energiją ir daigumą. Pagal Tarptautinės sėklų testavimo asociacijos (ISTA) metodiką tyrimui reikia apie dvi savaites. Jei daigumas siekia bent 80 %, grūdai gali būti ruošiami sėklai, tačiau beicuoti rekomenduojama tik prieš pat sėją.

Javų sėklos valymas

Pirmiausia sėklai skirti grūdai turi būti išvalyti nuo piktžolių sėklų, šiaudų, varpų nuotrupų, dulkių ir pažeistų grūdų. Ypač svarbu pašalinti dulkes, nes jos suriša dalį beico ir trukdo tolygiam padengimui. Pažeisti grūdai sugeria daugiau beico, o tai gali lemti jų dygimo sutrikimus.

Sėklų beicavimas

Sėklų ir daigų apsaugą nuo ligų lemia ne tik veikliosios medžiagos, bet ir pats beicavimo procesas. Svarbu užtikrinti:

• reikiamą beico normą visam sėklos kiekiui;

• tolygų paskirstymą kiekvienam grūdui;

• gerą prilipimą prie paviršiaus, kad beicas nenusitrintų transportuojant ar sėjant.

Beicavimo kokybę lemia sėklos būklė, beico savybės, įranga ir atlikimo tikslumas. Netolygiai pasiskirstęs beicas gali lemti dalies grūdų perbeicavimą, o kitų – nepakankamą apsaugą.