Šiltnamio įrengimas

2022-11-09 14:17 Peržiūros : 9979 Spausdinti

Šiltnamis - tai lauke statomas, skaidrią dangą turintis lengvų konstrukcijų statinys, kuriame įmanoma sudaryti optimalias sąlygas augalams augti. Tinkamai įrengtuose ir tam tikslui pritaikytuose šiltnamiuose ištisus metus bet kokiu oru galima auginti gėles, daržoves ar augalus, neaugančius įprastomis tai klimato juostai būdingomis sąlygomis. Todėl ruošiantis statyti šiltnamį savo sode, reikia ne tik iš anksto apsispręsti dėl jo paskirties, dydžio, bet ir teisingai parinkti medžiagas, iš kurių jis bus pagamintas bei atidžiai pasirinkti vietą būsimam šiltnamio „dislokavimui". Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip įsirengti šiltnamį savo sode.

Šiltnamio įrengimas

Vietos šiltnamiui parinkimas

Geriausia vieta šiltnamiui yra tokia, kai jis įsilieja į sodo visumą. Ideali vieta šiltnamiui būtų sklypas į pietus, kuris iš šiaurės ir šiaurės rytų pusės apsaugotas aukštais pastatais ar medžiais. Vakarinė pusė yra mažiau tinkama, o šiaurinė - visiškai netinkama. Atviri plotai taip pat yra tinkami šiam tikslui.

Natūralus šiltnamio apšvietimas

Apšvietimas yra pagrindinis augalų gyvenimo veiksnys, todėl šiltnamiui pasirinkta vieta turėtų būti pakankamai apšviesta saulės, kurios neturi užstoti pastatai ar medžiai. Pavėsingoje vietoje tik nedaugelis augalų gerai auga ir klesti. Įrengus šiltnamį šešėlyje, kuris krenta beveik visą dieną ar daugiau nei kelias valandas per dieną, augalai augs silpnesni ir norimo derliaus negausite. Jei šiltnamį naudosite ištisus metus - jo ilgoji ašis turėtų eiti iš vakarų į rytus, tačiau jeigu šiltnamį statote tik greitesniam daržovių užsiauginimui, tai yra tik pavasario - vasaros laikotarpiui, jo ilgoji ašis turėtų eiti iš šiaurės į pietus.

Renkantis vietą šiltnamiui nemažą reikšmę turi ir pakankamas atstumas iki kitų pastatų, kad nuo pastatų atsirandantis šešėlis netrukdytų daržovėms šiltnamyje. Didesnis šiltnamio atstumas nuo medžių ir pastatų taip pat apsaugo stiklą ar polikarbonatinę dangą nuo sniego nuošliaužų, šakų, krentančių prinokusių vaisių. Be to, jei vėliau norėtumėte šiltnamį išplėsti, palikite šalia pakankamai vietos.

Ruošiantis statyti šiltnamį nepamirškite, kad šį statinį reikia saugoti ir nuo vėjo, todėl stenkitės jį statyti pastatų, tvorų pietinėje pusėje. Nerekomenduojama statyti šiltnamio šalia pastatų arba tarp jų, nes dėl to gali susidaryti vėjo sūkuriai ir pridaryti žalos ne tik šiltnamiui, bet ir augalams. Vieta sklypo nuokalnėje taip pat nėra tinkama šilnamio įrengimui, nes šiose vietose naktimis susidarančios šalto oro duobės ir žemyn slenkačios šalto oro srovės telkiasi žemumose ir tampa spastais šiltnamyje augantiems augalams.

Vietą, kurioje planuojate įrengti šiltnamį, pirmiausia išlyginkite. Jei yra dirvos paviršiaus nuolydis pabandykite išlyginti pripildami papildomai žemių. Smėlingose dirvose, pelkėtose vietose ar žemumose taip pat sudėtingiau įrengti bet kokius statinius. Jei jūsų pasirinktoje vietoje yra molio dirvožemis, po šiltnamiu padarykite žvyro ir smėlio "pagalvę", o ant viršaus supilkite ir išlyginkite derlingą dirvą.

Kai yra tinkama vieta, šiltnamį galite statyti prie garažo, ūkinio ar kito pastato sienos. Tai leidžia sumažinti šiltnamio įsirengimo išlaidasiki 20 proc. Pastato siena pakankamai gerai išlaiko šilumą naktį, o dėl atstumo iki namo tokiame šiltnamyje auginamos daržovės bus visada "po ranka". Be to, jei į tokį šiltnamį galima patekti tiesiai iš namų, jis netgi gali tarnauti kaip žiemos sodas.

Kokį šiltnamį pasirinkti

Į šį klausimą nėra vieno atsakymo. Visi šiltnamiai turi savo privalumų ir trūkumų, todėl šiltnamio pasirinkimas yra susijęs tik su individualiu požiūriu. Nemažą reikšmę turi šiltnamio forma, kuri pasirenkama ne tiek remiantis dizaino sumetimais, kiek atsižvelgiant į augalus, kuriuos ketinate ten auginti. Nuo to priklauso šiltnamio plotis, sienų aukštis, stogo forma ir nuolydžio kampas. Tačiau pasirinkdami ne tik vietą, bet ir šiltnamio formą, nepamirškite apie estetiką ir šį statinį statykite tokį, koks jis sklype atrodytų organiškiausiai.

Šie statiniai skiriasi ne tik konstrukcinėmis formos savybėmis, bet ir medžiagų, iš kurių jie pagaminti, rūšimis. Todėl norėdami pastatyti šiltnamį savo rankomis, turite žinoti visus niuansus, susijusius su konstrukcija ir medžiagomis. Struktūriškai bet kokio šiltnamio įrengimas nėra sudėtingas, o susidedantis tik iš dviejų pagrindinių komponentų - rėmo ir dengiančios medžiagos.

Šiltnamio rėmas gali būti gaminamas iš plonasienio aliuminio ar cinkuoto plieno profilinių vamzdžių. Turint šiek tiek patirties ir noro galima pasidaryti medinį rėmą. Tačiau medinis karkasas, nors ir patrauklesnis, bet brangesnis. Be to, mediena turi būti atspari puvimui, lengvai nesideformuoti, todėl ją apdoroti teks specialiais preparatais vidutiniškai kas du metai.

Nemažai soduose šiltnamių, kurie pastatyti naudojant plastikinius vamzdžius. Tai žemos kainos ir lengvo surinkimo šiltnamiai, kurie, skirtingai nuo metalinių, - atsparūs korozijai, o nuo medinių - nebijo drėgmės. Žinoma, skeptikai šioje vietoje pasakys, kad tai senamadiškas būdas, tačiau šis pasirinkimas yra žymiai pigesnis. Todėl, nusprendus įsirengti šiltnamį, ne visada būtina laikytis "mados" ir būtinai įsigyti tik dažnai reklamuojamus lengvai surenkamus statinius. Laikmečio išbandytos, senos, patikrintos medžiagos yra taip pat pakankamai patikimos ir tinkamos jūsų tikslui kuo anksčiau paragauti savo išsiaugintų daržovių. Todėl pirmiausia užduokite sau keletą klausimų ir į juos atsakykite:

Kam reikalingas šiltnamis? Kokias daržoves ar uogas norite auginti? Kokio kiekio derliaus reikia, kitaip tariant - kokio dydžio šiltnamio reikės?
Šiltnamio naudojimo laikas - ištisus metus, ar nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Nuo to priklausys, ar reikės šiltnamį šildyti.
Kiek laiko tikitės praleisti šiltnamio priežiūrai?
Kaip planuojate įsigyti šiltnamį - pasigaminti patys ar pirkti surenkamą?
Ir, žinoma, kokį biudžetą galite skirti šiltnamio įsirengimui?

Nusprendus, kokius augalus planuojate auginti, reikia nuspręsti, koks bus šiltnamio dydis (ilgis, plotis, aukštis) ir forma. Pavyzdžiui, auginant aukštus augalus (aukštaūgius pomidorus arba agurkus), šiltnamis turi būti pakankamai aukštas. O jeigu ruošiatės auginti paprikas, aukštis nebeturi didelės reikšmės, tačiau jo plotis ir ilgis priklauso nuo norimų auginti daigų kiekio. Tiems, kurie nori derinti skirtingų kultūrų rūšis viename šiltnamyje, reikėtų įrengti specialią vidinę pertvarą, padalinančią erdvę į dvi dalis. Pavyzdžiui, viename šiltnamyje norite auginti pomidorus ir agurkus. Skirtingiems augalams reikia skirtingų sąlygų, susijusių su drėgme, temperatūra ir vėdinimo režimu. Tačiau geriau įrengti du atskirus šiltnamius (vieną agurkams, kitą pomidorams).

Be šiltnamio aukščio, pločio ir ilgio, reikia pasirinkti statomo šiltnamio formą. Mūsų soduose dažniausiai galima pamatyti sekančių formų šiltnamius:

Lašo forma. Pagal konstrukciją vienas iš stipriausių formų yra lašo formos šiltnamis. Dėl šios konfigūracijos žiemos metu iškritęs sniegas nesusilaiko ant konstrukcijų, o lengvai slenka žemyn.

Lašo formos šiltnamis

Arkos (kupolo) forma. Tokios formos šiltnamis gali būti padengtas polikarbonatu arba stabilizuota plėvele. Šie šiltnamiai įrengiami statant atskiras arkas, todėl tokios formos šiltnamį nėra sunku surinkti. Arkos konstrukcija leidžia ekonomiškiau naudoti polikarbonatą, danga ištisiniu lakštu dedama skersai šiltnamio ir reikalauja mažiau jungčių. Šios formos šiltnamį pakankamai lengva išardyti, pakeisti dangą, arba perkelti į kitą vietą, todėl gali būti statomas žemės sklypuose ir auginami tokie augalai, kuriems būtinai reikalinga sėjomaina. Šios formos šiltnamį paprasta sumontuoti net pirmą kartą meistraujantiems. Įprastai tokie modeliai yra pigesni negu kitų formų šiltnamiai.Vėdinama atidarius duris arba ventliavimo angas.

Arkos (kupolo) formos šiltnamis

Dvišlaitis, namelio formos. Šios formos šiltnamis turi stačias sienas ir lygų tarpatrėminį stogą. Tai elegantiškos formos šiltnamiai, kurie stilingai dera prie naujos statybos namų. Tačiau šios formos šiltnamius pastatyti yra sunkiau negu lašo ar arkinius šiltamius. Dvišlaičiams šiltnamiams reikia tvirto rėmo, todėl reikia daugiau medžiagų. Šie šiltnamiai gali būti dengiami tiek plėvele, tiek polikarbonatu ar stiklu. Dėl dvišlaičio stogo konstrukcijos vanduo lengvai nuteka ir nesusilaiko bei nesudaro papildomos apkrovos rėmui. Šios formos šiltnamis puikiai tinka auginti įvairias kultūras, o įrengus šildymą tokį šiltnamį galite naudoti ištisus metus.

Dvišlaitis, namelio formos šiltnamis

Be dažniausiai soduose sutinkamų formų, statomi kupolo ar daugiakampio formos šiltnamiai. Kupolo formos šiltnamis yra elegantiško dizaino, o dėl savo tvirtumo yra tinkantis atviroms vietoms. Daugiakampis šiltnamis gali turėti daug kampų, todėl šie abu šiltnamiai dažniausiai yra pasirenkami dėl išvaizdos ir tampa ryškiu sodo akcentu. Tačiau dėl šių formų yra mažiau erdvės augalams augti ir, esant reikalui, sudėtinga ar visai neįmanoma jų praplėsti nei į plotį, nei į ilgį.

Kupolo ir daugiakampio formos šiltnamiai
Kupolo ir daugiakampio formų šiltnamiai

Išsirinkus šiltnamio formą reikia išsirinkti rėmo konstrukciją ir dangą. Šiltnamio danga dažniausiai būna iš stabilizuotos polietileno plėvelės, polikarbonato arba stiklo. Kaip jau minėjau, ir plėvelė, ir stiklas, ir polikarbonatas turi savų privalumų ir trūkumų. Todėl, jei statote ir įsirengiate šiltnamį savo rankomis, galite eksperimentuoti, pavyzdžiui, šonines sienas galite statyti iš stiklo, o stogą - polikarbonato ar plėvelės. Toks šiltnamis idealiai tinka tiems, kurie jį naudos pavasario - vasaros metu.

Statomo šiltnamio projektas

Pasirinkę šiltnamio vietą, jo formą bei dydį, nusibraižykite būsimo statinio planą, pažymėdami esamus pastatus bei želdinius. Patartina pasirinkti šiuolaikinį šiltnamio dizainą ir darant jo projektą vadovautis šiais parametrais:

Optimalus ežios plotis yra 0,8 -1,0 m , takas tarp ežių - 0,6 - 0,8 m, bendras šiltnamio ergonominis plotis yra 2,8 - 3 m, durys - 0,95 m.
Statant lašo ar arkinį šiltnamį statinio ilgį patogiausia rinktis pagal dangos plotį: pvz., statant arkos formos šiltnamį su polikarbonatine danga, dažniausiai yra naudojama plokštė, kurios matmenys yra 6x2100x6000 mm. Todėl, siekiant sumažinti atliekų kiekį, statinio ilgį rekomenduojama rinktis 2 m, 4 m, 6 m, 8 m, 12 m ir t.t. Statant kitos formos šiltnamį lakštų matmenys gali būti pasirenkami individualiai.
Aukštį taip pat lemia lapo dydis. Arkiniai šiltnamiai paprastai yra 2,0 - 2,1 m aukščio, todėl jau minėtas 6000 mm ilgio polikarbonatinis lapas uždaro arką iš vieno krašto į kitą. Tokios konstrukcijos statybą geriausiai atlikti ant pamato su neaukštu pagrindu.
Dvišlaičiai šiltnamiai statomi įvairaus dydžio (3 - 12 m pločio ir 15 - 50 m ilgio), galu į pietus, o įstiklintais šonais - į vakarus ir rytus. Tokios konstrukcijos yra maksimaliai pritaikytos sniego ir vėjo apkrovoms, turi geras aerodinamines charakteristikas.

Šiltnamio pamatai

Norint, kad jūsų statinys ilgiau tarnautų, šiltnamiui reikalinga tam tikras pagrindas, ant kurio bus pritvirtinami pagrindiniai konstrukciniai elementai. Techniškai šis pagrindas primena klasikinių gyvenamųjų namų ar mažų pastatų pamatus, tačiau yra šiek tiek mažesni. Šių pamatų naudojimas turi daug teigiamų aspektų. Pavyzdžiui, naudojant pamatą, šiltnamio rėmas yra patikimai pritvirtinamas prie žemės, o tai neleidžia konstrukcijai judėti veikiant vėjui ar kitam išoriniam poveikiui. Be to, pamatai taip pat padidina rėmo laikomąją galią. Ant pamato jau gali būti sumontuotos sudėtingesnės konstrukcijos, kurios ne tik sumažina apkrovą, bet ir neleidžia daryti įtakos iš išorės. Šiandien šiems tikslams naudojami kelių tipų pamatai:

Mediniai pamatai. Medinę konstrukciją vargu ar galima vadinti pamatu, techniškai - tai savotiška būsimo šiltnamio rėmo atrama. Jie yra daromi iš kelių medinių sijų, išdėstytų per visą konstrukcijos perimetrą. Statybų ekspertai rekomenduoja pritvirtinti medieną ant stulpų, pagamintų iš įgilintų į žemę vamzdžių ar betono. Be to, medinius pamatus lengva pastatyti, tiesiog tereikia teisingai nustatyti įstrižainę ir išdėstyti sijas aplink perimetrą. Tačiau mediena, nepriklausomai nuo to, ar ji apdorota, ar ne, neatlaiko išorinių klimato sąlygų ir puvimo.

mediniai šilnamio pamatai Mediniai šiltnamio pamatai ant įgilintų stulpų

Betoniniai pamatai. Tokių pamatų įrengimui tereikia iškasti 25 - 30 cm gylio tranšėją, pripilti iki 15 - 20 cm skaldos ir pagal perimetrą lygiai užpilti betoną. Šie pamatai turi padidėjusias stiprumo charakteristikas, tačiau jie ne visada leidžia užtikrinti reikiamą šilumos izoliacijos lygį.

Plytų pamatai. Tokie pamatai statomi iš plytų, tvirtinamų betonu. Šis pagrindas turi būti daromas iš anksto ir tiksliai pagal matmenis. Pirmiausia yra išliejami betoniniai pamatai. Tik betonui sukietėjus ant jo yra klijuojamas plytų pagrindas. Šio tipo pamatai labai gerai atlaiko fizinę apkrovą, tačiau betonas labai sugeria vandenį ir nelaiko šilumos. Šią situaciją galima ištaisyti papildomai apšildant betoninį pamatą.

Renkantis šiltnamių pagrindus, svarbu atsižvelgti į daugelį parametrų, tarp kurių pagrindiniais laikomi rėmo medžiaga ir augalų auginimo laikotarpis. Pavyzdžiui, jei planuojate užsiimti pramoniniu daržovių auginimu, tada tinka tik juostiniai betoniniai pamatai. Jei jūsų šiltnamis bus naudojamas tik pavasario - vasaros sezonui, tada reikia atsižvelgti į šiltnamio konstrukciją, dirvožemio tipą ir pasirinkti vieną iš aukščiau aprašytų supaprastintų pamatų variantų.

Įrengus pamatus, dar prieš pradėdami statyti šiltnamį ant jų, nutieskite lygų, turintį kietą dangą takelį, kuris būtų pakankamai platus važiuoti karučiais. Tai labai palengvins jūsų darbą. Be to, šiltnamis nėra įrengiamas vieniems metams, todėl būtina įsirengti šiltnamį tokį, kuris tenkintų ne tik dabartinius poreikius.

Šiltnamio rėmo konstrukcija

Šiltnamio rėmas yra atraminė konstrukcija, ant kurios pritvirtinama šviesą praleidžianti danga: plėvelė, polikarbonatas ar stiklas. Į rėmo medžiagos pasirinkimą reikia žiūrėti atsakingai, nes jai priskiriama tam tikra užduotis. Rėmas, prie kurio pritvirtinama permatoma danga, ne tik lemia paties šiltnamio formą, bet ir užtikrina tam tikros temperatūros palaikymą viduje.

Renkantis rėmo medžiagą būtina atsižvelgti į šiltnamio konstrukcijos tipą ir formą. Pavyzdžiui, jūs ruošiatės statyti tik pavasario - vasaros tipo šiltnamį, todėl jo rėmo konstrukcija gali būti lengvesnė negu šiltnamio, kurį eksploatuosite ištisus metus. Pastarasis skirsis nuo pirmojo tvirtesne konstrukcija, pamato ir šildymo sistemos buvimu.

Rėmo medžiaga didžiąja dalimi priklauso nuo to, kokią naudosite dangą. Populiariausia šiuo metu danga yra stabilizuota polietileno plėvelė arba polikarbonatas, nors šiandien korinis polikarbonatas populiarumu jau pradeda lenkti pigią plėvelę. Abi šios dangos yra lengvos, todėl didelio skirtumo nėra, iš ko bus pagamintas rėmas. Tačiau stiklo danga yra daug sunkesnė ir reikia ją specialiai pritaikyti įstiklinant, todėl, lyginant su kitomis dangomis, kyla papildomi reikalavimai rėmo konstrukcijai.

Šiltnamių rėmo karkasai yra gaminami iš medžio, plieno ir aliuminio. Gaminant improvizuotas konstrukcijas, dažnai naudojami mediniai strypai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis medžiagą, iš kurios pagamintas rėmas?

Mediena. Norint pasidaryti medinį šiltnamio rėmą reikia minimalių įrankių ir pagrindinių įgūdžių šiam darbui. Medinis rėmas - tai pakankamai brangi konstrukcija, kuri, tarnaudama drėgnoje aplinkoje, turės labai palankią dirvą veistis įvairiems organizmams: grybeliams, pelėsiams, bakterijoms, vabzdžių lervoms ir patiems vabzdžiams. Ne ką mažesniais mastais medienai kenks ir kiti veiksniai - saulė bei kondensatas. Todėl medinio rėmo apsauga nuo biologinio pobūdžio pažeidimų yra aktuali problema. Gaminant medinį rėmą medieną reikia apdoroti antiseptikais, kurie sumažintų polinkį pūti, ir antipirenais, kurie padidins atsparumą ugniai. Be to, medieną yra sunku sulenkti, todėl medinis rėmas tiks tik įrengiant dvišlaitį šiltnamį.

Plastikas. Dažnai šiltnamių rėmai yra gaminami iš PVC vamzdžių, kurie puikiai lenkiasi, lengvai klijuojami arba apvyniojami įprasta statybine lipnia juosta. Plastikas pasižymi mažu šilumos laidumu, o sezono metu deformuotą dalį, net neišardžius viso rėmo, lengva pakeisti nauja. Tačiau norint pagaminti stiprų ir tvirtą šiltnamį, reikia suprasti proceso subtilybes, t. y. kokio storio vamzdžius naudoti, kaip pasidaryti brėžinį, kaip surinkti rėmą, kokia seka montuoti rėmo konstrukciją ir t.t.

Sprendžiant, kuriuos vamzdžius pasirinkti šiltnamiui, reikėtų atkreipti dėmesį į du veiksnius: formą ir dydį. Kalbant apie šiltnamio formą, jo statybai naudojami dviejų tipų vamzdžiai: standūs - dvišlaitėms konstrukcijoms su tiesiais paviršiais; lankstūs - lašo formos, arkinėms ir kitoms apvalioms konstrukcijoms.

Planuojamo dvišlaičio šiltnamio statybai reikia pasirinkti standžius PVC vamzdžius, klijuojamus sujungimus, prisiderinti prie jų matmenų, tačiau svarbu atsižvelgti į keletą niuansų. Pirma, vamzdžio sienelės storis neturėtų būti mažesnis kaip 3 mm. Antra, kad vamzdžiai būtų tvirtai sujungti į vieną satinio formą, reikės daug trumpų segmentų ir sujungimų, o tai neigiamai paveiks bendrą statinio stiprumą.

Plieninis rėmas. Tokios konstrukcijos rėmui galima pasirinkti aliuminį, cinkuoto metalo arba nedažytą metalinį stačiakampį vamzdį, kampuotį, ar kito profilio metalinį gaminį. Aliuminio ir cinkuotų profilių nereikia dažyti, jie yra pakankamai kieti ir tarnauja labai ilgai. Kaip trūkumą, galima paminėti aukštą medžiagos kainą ir rankinio darbo sudėtingumą. Gaminant metalinį šiltnamį reikalinga ne tik žinoti jo dydį ir formą, bet ir tiksliai apsiskaičiuoti bei įsigyti tam tikrą skaičių profilių. Tačiau pirkdami paruoštus metalinius komplektus šiltnamiams statyti, išvengsite projektavimo darbų , o surinkti bus nesudėtinga, vadovaujantis pridėta šiltnamio surinkimo instrukcija.

Metalinis šiltnamis yra geriausias sprendimas norint pasistatyti didelį žiemos šiltnamį. Tačiau ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pamato konstrukcijai, nes iš metalo pagamintos karkasinės konstrukcijos ir dangai naudojamas stiklas yra tikrai pakankamai didelio svorio, todėl pakankamai neįgilinus pamato, žiemos metu jis gali būti kilnojamas ir laužoma danga

Šiltnamio vėdinimo sistema

Oras šiltnamyje pasikeičia, kai šviežias oras iš išorės pakeičia viduje esantį šiltą, drėgną orą. Tai labai svarbu yra net ir žiemą, kad oras jame nebūtų troškus ir drėgnas, kad būtų galima kontroliuoti tempetratūrą. Vėdinimo angos ar langai šiltnamiuose yra išdėstomi įvairiai. Pvz., jeigu ventiliacijos angas išdėstysite šiltnamyje vieną prieš kitą, oras bus paprasčiausiai prapučiamas per šiltnamį. Toks vėdinimas nebus labai tinkamas, nes jo metu sukeltas skersvėjis gali pakenkti augalams. Tačiau jei ventiliacijos angas įtaisysite šiltnamio šonuose ar stoge, tai oras cirkuliuos visu šiltnamio plotu ir iš išorės įėjęs pakeis viduje esantį orą. Vasaros metu galima laikyti atviras šiltnamio duris, tačiau reikėtų durų angoje pritvirtinti tinklą, kuris saugotų nuo paukščių ir naminių gyvūnų.

Šiuo metu rinkoje yra daug pasiūlymų, leidžiančių pasigaminti automatinį šiltnamio vėdinimą. Tokia sistema ženkliai supaprastina temperatūros kontroliavimą šiltnamyje. Ji yra sukonstruota taip, kad atsidaro tada, kai temperatūra pakyla aukščiau nustatyto lygio, gali būti nustatoma bet kokiame temperatūros diapazone. Geriausia automatinius atidarytuvus nustatyti taip, kad veiktų esant temperatūrai, kuri tik šiek tiek žemesnė už optimalią auginamiems augalams. Tokiu atveju vėdinimo angos atsidarys ir šiltnamis bus vėdinamas temperatūrai dar nepakilus iki augalams netinkamo lygio.

Šiltnamio dirvos paruošimas

Ne tik pradedantiesiems, bet ir patyrusiems daržininkams pradėjus ruošti dirvą šiltnamiui iškyla klausimas: „ar patys pasiruošime dirvą augalams, ar prekybos centre nusipirksime paruoštą mišinį - substratą?". Substratuose yra subalansuotas trąšų ir mikroelementų kiekis, atitinkantis augalų poreikius. Į substratą papildomai dedamos medžiagos, gerinančios vandens sugeriamumą ir stabdančios jo išgaravimą. Todėl substratas geriau nei paprastas dirvožemis laiko drėgmę, pomidorų šaknys ilgiau neišdžiūsta, nereikia jų taip dažnai laistyti. Substratuose augančios daržovės vešliai auga, ilgiau ir gausiau žydi. Trąšos ir mikroelementai parinkti taip, kad augalai lengvai juos įsisavintų. Be to, substratas nereikalauja papildomo paruošimo, tik prieš naudojimą jį būtina sudrėkinti.

Tačiau šį mišinį galite pasiruošti ir patys. Daržovių auginimui šiltnamyje dirva turi turėti pakankamai organinių ir mineralinių maisto medžiagų. Idealus dirvožemio mišinys šių daržovių auginimui būtų sekančios sudėties: 60 proc. durpių, 20 proc. smėlio, 20 proc. perpuvusio mėšlo arba komposto. Todėl nėra nieko sudėtingo, tereikia šiltnamyje nuimti viršutinį dirvos sluoksnį ir pakeisti jį paruoštu mišiniu. Tačiau jeigu jūsų šiltnamio dirva nėra labai smėlėta, galite tiesiog ją pagerinti ir naudoti pomidorų auginimui. Be to, dirvos struktūrą pavasarį galite pagerinti patręšdami ją pelenais santykiu į 1 m²/viena stiklinė pelenų. Pelenais tręšti dirvą yra labai naudinga, nes jie veiksmingai gerina dirvos struktūrą.

Dirvą ruošti šiltnamyje reikia pradėti jau iš rudens. Rekomenduojama patręšti natūraliu mėšlu: į 1 m² reikėtų įterpti vidutiniškai 5 - 7 kg, lengvose dirvose galima ir daugiau, sunkesnėse - mažiau, o durpingose - mažiausiai. Neturint galimybės tręšti mėšlu, dirvą iki 22 - 25 cm galite sumaišyti su šiaudais, žole, sausais lapais. Tai organinės medžiagos, kurios irdamos pagerins dirvožemio struktūrą, padidins drėgmės ir deguonies mainus. Be to, medžių lapuose yra daug reikalingų augalams medžiagų, tokių kaip azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio.

Šiltnamio laistymo sistema

Tradicinis laistymas vis dar yra viena veiksmingiausių laistymo priemonių mažame šiltnamyje. Tačiau jei tik šiltnamis nėra reguliariai prižiūrimas, nėra arti namų ar turint didesnį šiltnamį automatinė laistymo sistema vasaros metu yra nepaprastai naudinga, o sezono metu, ypatingai esant karštam orui, šiltnamio augalus gali palaistyti net keletą kartų per dieną.

Pastaruoju metu vis daugiau daržininkų mėgėjų, kurie turi šiltnamius kolektyviniuose soduose, sodybose ar sklypuose toli nuo miesto, o į sodybas atvyksta tik savaitgaliais, darbo dienomis palaistyti auginamų daržovių šiltnamiuose neturi galimybių, turi įsirengę lašelines laistymo sistemas. Tokios sistemos jau seniai naudojamos pramoniniuose šiltnamių ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse, tačiau privačiuose šiltnamiuose jos dar nėra labai paplitusios.

Verta paminėti, kad lašelinis laistymas šiltnamyje yra geriausias laistymo būdas. Todėl nusprendus įsirengti lašelinę laistymo sistemą nesunkiai ją įsigysite bet kuriame didesnio prekybos centro daržininkystei skirtame skyriuje. Šiandien gamintojai siūlo daugybę mažų sistemų, skirtų šiltnamiams nuo 50 augalų ir daugiau.

Algis Mačiukas

Kategorijos: Daržovių auginimas, Augalininkystė, žemdirbystė, Statyba, Gyvenamoji statyba