Žieminių rapsų tręšimas per lapus

Lietuvos ūkininkai jau įvertino žieminius rapsus, tačiau, jų nuomone, pagrindinis šių augalų trūkumas - komplikuotas žiemojimas. Žiemojimas priklauso ne tik nuo augalų biologinių savybių, bet ir nuo auginimo technologijos reikalavimų vykdymo. Nors rapsai gali išlaikyti šaltį iki -15°C be sniego dangos, tačiau šaltomis žiemomis rapsai arba labai išretėja, arba žūsta. Augalų atsparumas nepalankioms augimui sąlygoms labai priklauso nuo aprūpinimo mitybos elementais, ypač fosforu ir kaliu, todėl sėkmingai peržiemoti rapsams gali padėti tinkamas jų tręšimas.

Žieminiai rapsai sugeba labai gerai pasisavinti maisto medžiagas per lapus. Šoninių atžalų užuomazgos paprastai susiformuoja dar rudenį ir jų skaičius priklauso nuo augalų aprūpinimo maisto medžiagomis skrotelės tarpsniu, todėl papildomai tręšti rapsus per lapus galima jau rudens laikotarpiu. Šiuo metu intensyviai auga pagrindinė žieminių rapsų šaknis, ir kuo stipresnė ji suspėja užaugti iki žiemos šalčių, tuo daugiau šoninių atžalų turės kiekvienas augalas. Žieminiams rapsams, skirtingai negu žieminiams javams, pavasarį reikia daugiau azoto trąšų. Mat jų vegetacija prasideda anksčiau, ir jie šiuo tarpsniu labai sparčiai didina biologinę masę. Šiuo laikotarpiu rapsai ne tik intensyviai auga ir didina vegetatyvinę masę, bet ir kaupia maisto medžiagas tolimesniam augimui. Nuo aprūpinimo maisto medžiagomis priklauso žiedų skaičius, o nuo žiedų - ankštarų kiekis ir sėklų derlius, o azotas skatina gausiau formuotis žiedų užuomazgas.

Rinkoje žemdirbiams tiekiamos padidintos koncentracijos trąšos, kuriose yra makroelementų (azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio ir sieros), mikroelementų (boro, cinko, geležies, mangano, molibdeno ir vario) bei visų pagrindinių mineralinių elementų, reikalingų augalų mitybai. Svarbiausia yra tai, kad mineralinių elementų sudėtis bei jų koncentracija kiekvienoje iš šių trąšų yra skirtinga ir tiesiogiai priklauso nuo augalo rūšies, kuriai ji yra sukurta. Pagrindinė šių trąšų paskirtis - augalų tręšimas per lapus kritiniais jų augimo tarpsniais.

Didžiausia tręšimo per lapus nauda yra ta, kad visos ant augalo lapų patekusios medžiagos į augalo vidų patenka jau po kelių valandų ir iki pat šaknų galiukų, tad rezultatas matosi greitai. Tačiau tam turi būti optimali temperatūra nuo 5 iki 22°C šilumos. Jei temperatūra aukštesnė, vanduo greitai išgaruoja, o augalus galima apdeginti, todėl per lapus reikia tręšti mažesnės koncentracijos trąšų tirpalu, tačiau dažniau. Prisilaikant  tręšimo rekomendacijų žieminių rapsų sėklų derlingumą galima padidinti 1,0-1,5 t/ha, kada vienkartinis papildomas žieminių rapsų tręšimas per lapus vidutiniškai sėklų derlingumą padidina tik 0,35-0,45 t/ha. Tokio tręšimo pelningumas viršija 400 proc.

Rapsų augintojai žino, kad žieminiams rapsams reikia daugiau nei kitoms žieminėms kultūroms mineralinių elementų, tačiau kiek ir kada - priklauso nuo dirvožemio tyrimų. Dirvožemio ištyrimas - tai pats svarbiausias darbas, nuo kurio prasideda žemdirbio duona. Norėdamas turėti daugiau įtakos derliui, ūkininkas privalo žinoti, kokių maisto medžiagų yra dirvoje, o kokių galbūt trūksta. Dabar daugelis ūkininkų žemę dirba gana intensyviai, todėl dirva šarmėja, o kai kur - rūgštėja. Ir vienu, ir kitu atveju taip nualintą dirvą reikėtų  pamaitinti tam tikromis trąšomis ar mikroelementais, kad augalai galėtų gerai jaustis ir augti. Kartais maisto medžiagų dirvoje būna pakankamai, tačiau augalas negali jų pasisavinti dėl mikroelementų trūkumo. Ypač dažnai dirvoje būna per mažai magnio, cinko ar molibdeno. Tik turint dirvožemio tyrimus aukščiau nurodytos tręšimo rekomendacijos gali būti pakoreguotos priklausomai nuo dirvožemyje sukauptų medžiagų pertekliaus ar trūkumo.

parengė Algis Mačiukas