Žolės siloso gamyba tranšėjose

2024-01-17 09:49   Peržiūros : 5920   Spausdinti


Ilgametės ūkininkų praktikos bei mokslininkų duomenimis pašarai galvijininkystės produkcijos savikainoje sudaro 47-53 proc. Pieno supirkimo kainoms  mažėjant (per paskutinius metus sumažėjo iki 40 proc.) ūkininkams šiuo metu ypač aktualu sumažinti pašarų gaminimo savikainą, todėl pieno gamintojai suinteresuoti skubiai ieškoti  naujų rezervų.

Palankios klimato sąlygos Lietuvoje leidžia pasigaminti žolinių pašarų žiemai, o vasarą gyvuliams pakanka pigių ganyklų ir kitų žalienų žolės. Tačiau nors žolinis - mažai koncentruotas karvių šėrimo tipas ir yra pats pigiausias mūsų sąlygomis, rezervai pašarų savikainos mažinimui nėra pilnai išnaudoti. Greitai ir kokybiškai ruošiant pašarus pirmiausia reikia tinkamai sukomplektuoti žemės ūkio mašinas pagal našumą ir patikimumą. Visi pašarų ruošimo darbai turi būti atliekami greitai, kitaip bus pažeisti anaerobiniai procesai, ir pašaras suprastės. Dirbti sparčiai padės ne tik geras darbų organizavimas, technologijos laikymasis, bet ir gera bei patikima technika.

Tvartiniu laikotarpiu, kuris vidutiniškai tęsiasi apie 210 dienų, galvijai šeriami šienu ar silosu. Nepaisant gerųjų savybių šienas vis tik praranda lyderio pozicijas. Tai pašaras, kurį ruošiant patiriama didelių nuostolių (nuo 25 iki 60 proc.).  Dėl permainingų orų Lietuvoje dažnai šieną sulyja, todėl jis netenka apie trečdalio sausųjų medžiagų (SM) ir proteinų. Tikimybė paruošti geros kokybės šieną, palyginti su silosu, yra tik 50 proc. Be to, energijos sąnaudos, palyginti su siloso ruošimu, būna trečdaliu didesnės. Sudėtinga šėrimą šienu ir mechanizuoti. Norint atpiginti pieno savikainą reikalingi pigesni pašarai. Kadangi mažiau nuostolių patiriama ruošiant silosą, pabandykime panagrinėti siloso ruošimą žiemai.

Silosas - tai anaerobinėse (be deguonies) sąlygose fermentuoti žali augalai, kai dėl mikroorganizmų veiklos augaluose esantis cukrus fermentuojamas į organines rūgštis, iš kurių svarbiausia yra pieno rūgštis. Kad būtų užtikrintas tinkamas fermentacijos procesas ir pagamintas geras silosas, reikia prisilaikyti tokių pagrindinių elementų: tinkama silosuojamos masės drėgmė, pakankamas cukraus kiekis augaluose, greitas anaerobinių sąlygų sudarymas, gerai suslegiant ir sandariai uždengiant. Nepriklausomai nuo siloso saugyklų ar taikomos silosavimo technologijos, silosavimo principai yra tie patys. Siloso tranšėjos - tai labiausiai pasaulyje paplitusios siloso saugyklos. Smulkesniems ūkiams rekomenduojami siloso kaupai. Paplito ritininio (ryšulinio) siloso gamybos technologija. Šis silosavimo būdas labai tinka, kai pašaras gaminamas nedideliais kiekiais ir kuomet neužtenka žolės net ir nedidelei tranšėjai užpildyti Europos šalyse, kur išvystyta gyvulininkystė, bei stambiuose šalies ūkiuose, tvartiniu laikotarpiu pagrindinis pašaras yra silosas.

Silosą verta gaminti įvairaus dydžio galvijininkystės ūkiams. Verta pamąstyti apie ūkio perspektyvas, ruošiamų pašarų kiekį ir siluosuojamas kultūras, galimybę kooperuotis su kaimynais ar net agroserviso įmonės steigimą.

Siloso ruošimo technologija

Šio pašaro kokybė iš esmės priklauso nuo technologinės drausmės. Siloso gamyba mažiau negu kitų pašarų priklauso nuo oro sąlygų, todėl žolę doroti galima, kai joje būna daugiausiai maisto medžiagų. Silosavimo darbus šiuo metu galima visiškai mechanizuoti. Kad į silosuojamą masę nepatektų žemių, žolynus reikia privoluoti. Be to, nuo jų būtina nurinkti akmenis ir kitus pašalinius daiktus. Silosuojant negalima pažeisti žemiau aprašytos siloso ruošimo technologijos. Pigiausiai ir dažniausiai silosuojama tranšėjose ar kaupuose.

Silosuojant tranšėjose, kad žolės masė nebūtų teršiama žemėmis, atitrūkusiais betono gabalais, iki darbų pradžios tranšėjos turi būti vizualiai apžiūrimos, įvertinamas jų stovis, o reikalui esant turi būti sutvarkytos. Taip pat turi būti įvertinti ir sutvarkyti  privažiavimai, aikštelės prie tranšėjų.

Silosą gaminant kaupuose būtina parinkti lygią, neakmenuotą vietą. Ant žemės turi būti paklota 10-15 metrų pločio plėvelė. Silosuojama masė skleidžiama plonais sluoksniais, nedarant labai stačių šlaitų iš šonų ir kaupo galuose, masę slėgti reikia sunkiu traktoriumi. Visą siloso gamybos laikotarpį saugotis užteršimo žemėmis. Pabaigus gaminti kaupą, būtina kuo greičiau jį uždengti plėvele. Apatinės ir viršutinės plėvelės kraštai užsukami kartu ir užpilami smėliu arba žemėmis. Ant kaupo viršaus uždedamas antras plėvelės sluoksnis bei visas kaupas užpilamas 10 - 15 cm smėlio arba pjuvenų sluoksniu. Galima naudoti ir senas padangas arba specialų apsauginį tinklą.

Siekiant paruošti geros kokybės silosą reikia: žolę pjauti, vytinti, ir silosuoti esant geram orui. Negaminkite siloso lietui lyjant, nepriklausomai nuo gamybos būdo siloso kokybė bus prasta.

Žolė silosui pjaunama vegetacijos fazėje, paliekant 6-8 cm aukščio ražienas (kad masė nebūtų užteršta žemėmis). Būtina tinkama silosuojamos masės drėgmė. Silosuojamoje žolėje turi būti pakankamai cukraus bei žolę būtina  tinkamai susmulkinti. Naudojant specialius priedus (siloso inokuliantus) būtina laikytis gamintojų rekomendacijų Siloso tranšėją užpildyti per 1-3 dienas,  masę gerai paskleidžiant bei suslegiant. Baigus silosavimo darbus uždengti plėvele ir prislėgti.

Siloso kokybė daugeliu atveju priklauso nuo žolių subrendimo (vegetacijos fazės) siloso ruošimo metu. Labai jaunos žolės būna mažas derlius. Žolei bręstant jos derlius didėja, bet mažėja pašarinė vertė. Nustatyta, kad geriausias skirtingos botaninės sudėties žolynų pjovimo laikas yra: varpinių - plaukėjimo fazėje, ankštinių - butonizacijos fazėje,  žydėjimo pradžioje, varpinių-ankštinių mišinys - plaukėjimo pabaigoje, žydėjimo pradžioje.

Geros fermentacijos siloso rodikliai yra šie: sausų medžiagų (SM) - 25-30 %;  žalių baltymų (nuo SM) - 15-18 %; žalios ląstelienos (nuo SM) - 24-27 % ; pH - 3,7-4,5; pieno rūgšties - 35-100 g/kg SM; acto rūgšties - ne daugiau 30 g/kg SM; sviesto rūgšties - ne daugiau 0,1 g/kg SM; laisvų rūgščių - 20-60 g/kg SM; cukraus - daugiau 30 g/kg SM; amoniakas + aminai (NH3-N) - ne daugiau 33 % (nuo tirpių proteinų).

Žolės pjovimas silosui

Nupjautoje tinkamos fazės žolėje yra apie 15-18 proc. žaliųjų baltymų, 15-18 proc. žaliosios ląstelienos, kurią labai gerai pasisavina galvijai ir iš jos gauna apie 80 proc. energijos. Silosas, paruoštas iš peraugusios žolės, yra nemaistingas. Šeriant galvijus tokiu silosu, reikia daug kombinuotųjų pašarų, todėl padidėja raciono kaina bei produkcijos savikaina.

Žolę silosui reikia pjauti dar prieš pasirodant varputėms t.y. pačioje plaukėjimo pradžioje, ir kai žolės aukštis yra nuo 25 iki 35 cm. Tik tokia nupjauta žolės masė  bus kokybiška, turinti gerą maistingumą, o vėliau ir virškinimą. Šis laikas yra optimalus todėl, kad augalams esant plaukėjimo stadijoje juose yra 220 g žalios ląstelienos kilograme sausų medžiagų (kg.SM). Optimalus žolyno pjovimo aukštis - pjauti paliekant 6-8 cm ražienas. Nuimant derlių nurodytu metu pasiekiamas maksimalus cukraus ir energijos kiekis. Vėlesnėse žolės brendimo stadijose cukraus kiekis sumažėja ir yra didesnis ląstelienos kiekis (daugiau nei 25% žalios ląstelienos sausųjų medžiagų). Esant ląstelienos kiekio padidėjimui - didėja pašaro masė, to pasekoje kyla problemos slegiant pašarą. Blogai suslėgus pašarą - šis pradeda pelyti ir kaisti.

Žolės pjovimas atliekamas savaeigėmis arba pakabinamomis šienapjovėmis. Mūsų klimatinėmis sąlygomis pašarinės vertės  nuostoliai per pirmąją dieną esti nedideli (iki 1,5%), tačiau džiovinant ilgiau per kiekvieną dieną pašarinė vertė sumažėja nuo 1,5 iki 4,5 %. Todėl vytinti žolę lauke reikia kaip galima trumpiau. O kad žolė apdžiūtų greičiau, rekomenduojama ją pjauti šienapjovėmis, aprūpintomis plaušinimo aparatais, kurių pagalba 30-50 proc. paspartinamas žolės džiūvimas. Pasitelkus plaušinimo funkciją labiau išsaugomos ir pašaro maistingosios medžiagos.

Šienapjovės gali būti komplektuojamos tiek su pirštiniais (ED), tiek su būgniniais (RC) plaušintuvais. Plaušintuvai skirti mechaniškai sulamdyti (sulaužyti) augalų stiebus, kad būtų suardytas nepraleidžiantis drėgmės vaškinis sluoksnis. Naudojant plaušintuvą, nupjauta žolė džiūsta greičiau. Šienapjovės gaminamos su būgniniais ar pirštiniais plaušintuvais.

Būgninį plaušintuvą sudaro (1 pav.) du sinchroniškai besisukantys guma padengti volai su nelygiu paviršiumi. Žolė, patekusi tarp volų, žingsniškai sulaužoma, todėl greičiau džiūsta stiebai, nes suardomas drėgmės nepraleidžiantis vaškinis sluoksnis. Būgniniai plaušintuvai yra brangesni už pirštinius plaušintuvus. Plaušintuvas tvirtinamas už pjovimo aparato, todėl diskiniu žolės pjovimo aparatu nupjauta žolė papuola ant plaušintuvo ir sumaigoma. (1,2,3 pav.)

Pirštiniai plaušintuvai (2 pav.) neskirti dobilams ir liucernai. Žolė daužoma V formos pirštais ir tiesiog supurenama ir iškratoma. Dėl to drėgmė greičiau pasišalina iš pašaro. Plaušintuvą sudaro cilindrinis velenas, kurio paviršiuje sraigtinėmis linijomis yra pritvirtinti laikikliai su į juos įtaisytais metaliniais V formos daužikliais. Daužikliai gali būti plastmasiniai. Kad sutikus kliuvinį daužikliai nesulūžtų, jų laikikliuose įrengti guminiai slopintuvai.

Šienapjovė su būgniniu plaušintuvu
1 pav. Šienapjovė  sukomplektuota su būgniniu plaušintuvu.

Tiek pirštinis ED arba būgninis RC plaušintuvas žolę apdoroja mechaniškai, ją maigant ar plaušinant. Modeliuose ED nupjauta žolė apdorojama ant besisukančio veleno šarnyriškai pritvirtintais metaliniais pirštais (2pav.). Modeliuose RC  - tarp dviejų besisukančių volų (1 pav.).

Šienapjovės  gaminamos pakabinamos prie traktoriaus užpakalinės trijų taškų pakabinimo sistemos. Tačiau gamintojas siūlo ir frontalines - pakabinamas prie priekinės trijų taškų pakabinimo sistemos. Priekyje montuojamos šienapjovės su plaušintuvu labiausiai tinka pjauti  nedideliems plotams arba taisyklingos  formos laukams. Jos labai manevringos, todėl jas lengva valdyti. Naudojant priekyje montuojamas šienapjoves nereikia važiuoti per nenupjautus žolės plotus.

Suporavus priekyje montuojamą šienapjovę su gale montuojama šienapjove jūs  padvigubinsite produktyvumą  per valandą bei nupjausite 7 ha žolės (arba daugiau).

Šienapjovė su pirštiniu plaušintuvu
2 pav. Šienapjovės  su pirštiniu plaušintuvu pjūvis.

 

 

Galimi įvairūs šienapjovių agregavimo variantai. Gali būti, kad viena šienapjovė pakabinama traktoriaus priekyje, o kita - traktoriaus gale, arba dvi traktoriaus gale (4 pav.). Dabar galima šienauti dešinėje arba kairėje pusėje, galima lengvai šienauti važiuojant abiem kryptimis, nes šių  modelių konstrukcijoje tempimo sija yra  centre. Bus galima pradėti šienauti viename lauko gale ir nuosekliai pereiti į kitą  lauko galą nepaliekant nenušienautų vietų. Pradalgės visada bus lygiagrečios, todėl bus lengviau jas surinkti arba vartyti.

Pakabinamos šienapjovės
4 pav. Šienapjovė su priekyje pakabinama frontalinė, o gale dvi šienapjovės.

Norint pagaminti kokybiškus pašarus būtina optimaliai suderinti visas jų derliaus dorojimo technologines grandis. Reikalingos labai našios pakabinamos ar savaeigės mašinos. Traktorių priekyje, gale ir šonuose pakabinant keletą žoliapjovių, galima pasiekti net 10 m darbinį plotį ir 10 ha/val. darbo našumą.

Žolės vytinimas silosui

Žolės džiūvimas - tai vandens garinimo procesas, vykstantis veikiant šilumos srautui. Sangrėboje gulinti žolė šilumos srautą gauna nuo saulės, bet tik iš vienos pusės. Esant žemesnei oro temperatūrai nupjautą žolę būtina vartyti. Žolės vartymas yra gana energo imlus ir nedaug paspartina džiūvimą - iki 1,3 karto. Tačiau vartymą galima būtų laikyti ne džiūvimo paspartinimu, o priemone, leidžiančia visiškai ir vienodai išdžiovinti visą pradalgės masę. Geros kokybės žolės silose turi būti ne mažiau kaip 30% sausųjų medžiagų (SM). Tai reiškia, kad silose esant mažiau vandens, mažinamas galimas maistingumo praradimas (nes su vandeniu išteka jame ištirpusios naudingos maisto medžiagos). Tuo pačiu užkertamas kelias sviesto rūgščiai susidaryti. Silose atsiradus sviesto rūgščiai yra patiriami ženklūs pašaro energijos nuostoliai, ko pasekoje sumažėja pašaro vertė. Žolėje esant daugiau nei 45% SM suprastėja jos suslėgimas ir yra didesnė tikimybė pašarui perkaisti. Todėl optimalus SM kiekis yra tarp 35-40%. Nupjovus žolę būtina nedelsiant ją gerai išsklaidyti. Esant palankioms oro sąlygoms dažnai jau po 5-6 valandų pavytinimo galima pradėti silosavimo darbus. Tačiau, esant žemesnei oro temperatūrai, apsiniaukusiems orams, nupjautą žolės masę prieš smulkinimą teks vartyti rotaciniu šieno vartytuvu. Vartytuvo pagalba nupjauta žolė suvaroma į barus bei paruošiama smulkinimui.

 

Rotacinis šieno vartytuvas
5 pav. Rotacinis šieno vartytuvas  darbo metu.

Pakabinamų vartytuvų masės centras ypač arti traktoriaus, o tai leidžia naudoti mažesnės galios traktorius. Jie skirti itin patikimam ir našiam darbui. Tačiau prieš pradedant darbą reikia teisingai nustatyti šieno vartytuvo pakreipimo kampą. Tokiu būdu išvengsite žolės masės užteršimo dirvožemiu.

Laiko tarpas tarp žolės nupjovimo ir jos surinkimo iš pradalgių turi būti kiek galima trumpesnis tam, kad būtų kuo mažesni pašarų nuostoliai. Sparčiau džiovinti žolę padeda jau minėtos šienapjovės su plaušintuvėmis. Džiovinant žolę pagreitintai reikia atsižvelgti į jos kiekį, siloso negalima perdžiovinti. Kuo sausesnė žolė yra pjaunama, tuo trumpesniais pjausniais ji turi būti smulkinama.. Silosavimo proceso metu aerofiliniai organizmai (pelėsiai ir grybai) daro neigiamą įtaką pašarų kokybei. Todėl, siekiant išvengti šio faktoriaus, būtina greitai nuimti derlių.

Vytintos žolės smulkinimas bei surinkimas

Jeigu silosuojamoje masėje SM daugiau kaip 65 proc., žolę sunku tinkamai susmulkinti bei gerai suslėgti. Ruošiant silosą labai svarbu silosuojamą žolę tinkamai susmulkinti. Sunkiau suslėgti yra pavytintą žolę, todėl ji turi būti labiau susmulkinta. Jeigu silosuojamos masės drėgmė yra apie 80 proc., optimaliausias pjaustinių ilgis yra 6-7 cm. Nustatyta, kad galvijų virškinimo sistema geriausiai funkcionuoja, kai silose yra 15-20 proc. pjaustinių ilgesnių nei 2- 4 cm. Trumpesniais gabaliukais žolės smulkinti nereikia, nes bakterijos daugiau pasisavina cukraus, vyksta stabilesnis anaerobinis procesas. Be to, žolės smulkinimo procesas yra susietas ir su nemažomis galios sąnaudomis

Vytinta žolės masė renkama savaeigiais smulkintuvais, rinktuvinėmis priekabomis-smulkintuvais. Apvytintos žolės smulkinimas rinktuvinėmis priekabomis ekonomiškai yra pats efektyviausios žolės smulkinimo būdas. Šių priekabų paskirtis surinkti žolės sangrėbas, jas susmulkinti, suspausti kėbule, pervežti į siloso slėgimo vietą, iškrauti bei paskleisti tranšėjoje. Rinktuvinės priekabos naudojamos ir savaeigio smulkintuvo susmulkintai žolei pervežti iki tranšėjos.

Rinktuvinės priekabos pagal talpą skirstomos į mažos talpos (iki 25 m3), vidutinės talpos (iki 40 m3), talpias ( iki 50 m3) ir labai talpias (> 50 m3). Jos būna su dozatoriumi ir be jo, su smulkinimo aparatu ir peilių galandinimo įtaisu ir be jo. Jos gali būti skirstomos ir pagal kėbulo, rinktuvo, masės tiekiklio, smulkinimo aparato konstrukciją.

Rinktuvinė priekaba su smulkintuvu
6 pav. Rinktuvinė priekaba  su smulkintuvu ir skersiniu iškrovimo - šėrimo transporteriu

Rinktuvinės puspriekabės rotorių pirštai išdėstyti spiralės pavidalo principu, kurie užtikrina tolygų kameros užpildymą be didesnės galios poreikio, bei garantuoja gerą suspaudimą. Optimizuotas peilių išdėstymas vienoje eilėje garantuoja tolygų krovimą ir vienodą smulkinimo ilgį. Kiekvienas peilis turi individualią apsaugą, pašaliniams daiktams atsitrenkus į peilius - šie atsilenkia ir vėl grįžta į pradinę padėtį.  Jų talpa nuo 35 iki 100 m³. Jos aprūpintos automatine peilių galandimo sistema.

 

Šių priekabų didelis privalumas yra tas, kad krovinys ne išverčiamas, bet išstumiamas, taigi dirbti siloso tranšėjose itin saugu. Rinktuvinės puspriekabės lengvai valdomos, nes jų hidraulinės funkcijos valdomos iš traktorininko kabinoje esančio elektroninio valdymo pulto. Be to šis pultas aprūpintas priekabos gedimus signalizuojančiais indikatoriais.

Rinktuvinių priekabų pagalba atvežtą susmulkintą masę tranšėjoje galima paskleisti ne vienoje vietoje, be to susmulkintą masę silosui galima kiek suspausti ir į priekabą jos pakrauti daugiau. Nors priekabos yra brangokos, tačiau ši moderni daugiafunkcinė žemės ūkio mašina gerokai atpigina  gaminamo siloso savikainą, kadangi viena priekaba galima atlikti trijų priekabų darbus, ir nereikalingas žolės smulkintuvas. Šios universalios priekabos tinka ne tik surinkti ir susmulkinti sangrėbas, jomis galima transportuoti smulkintą žolę žaliam pašarui gyvuliams, transportuoti pašarus nuo smulkintuvų. Tokių priekabų apkrovimas per sezoną didelis. Tai universalus pagalbininkas, ne tik įgalinantis diegti naujus silosavimo būdus, bet gerinantis pašarų kokybę bei leidžiantis taupyti materialinius resursus.

Gaminti silosą savikrovėmis priekabomis - pigiausias gamybos būdas. Investicijos į šią pašarų gamybos technologiją iki 67 proc. mažesnės, palyginti su investicijomis, kurių reikėtų norint žolių derlių doroti savaeigiu smulkintuvu. Pavyzdžiui, priekaba Jumbo 7200 su vienu traktoriumi gali pakeisti vieną savaeigį smulkintuvą ir masei transportuoti reikalingus 2-3 traktorius. Joje telpa apie 20 tonų smulkintos žolės. Be to, nustatyta, kad žolę priekabos smulkinimo mechanizmai susmulkina optimaliausio galvijų virškinimo sistemai ilgio (60-70 mm) dalelėmis.


Siloso priedai fermentacijai

Siloso inokuliantai leidžia kontroliuoti silose vykstančius pokyčius. Pasak inokuliantą LACTOSIL 3.0 (Lactobacillus plantarum 14D / CSL) siūlančios bendrovės „Linchema" technologo Arno Sinkevičiaus, lėtai gaminantis pieno rūgščiai, lėtai krenta pH, todėl dauginasi patogenai - sviestarūgštės bakterijos, mielės, pelėsiai. Todėl svarbu užtikrinti tinkamą kiekį pienarūgščių mikroorganizmų, kad fermentacija neleistų daugintis, patogenams, pvz. klostridijai kuri inhibuojama tik esant žemam pH".

Bakteriniai inokuliantai šiuo metu yra vieni iš pagrindinių silosavimo priedų tiek Europoje, tiek JAV. Jie stimuliuoja siloso rūgimo procesą. Bendrovės „Linchema" siūlomas preparatas  LACTOSIL 3.0 (Lactobacillus plantarum 14D / CSL) fermentaciją nukreipia tinkama, rūgštine linkme. Tai įmanoma tik naudojant tinkamas bakterijas ir tinkamą jų dozę. LACTOSIL užtikrina didelį gyvybingų pieno rūgšties bakterijų skaičių (10 kartų didesnį nei konkurentų), greitą silosuojamos masės pH sumažėjimą, slopina nepalankius konservavimui ir (arba) patogeninius gyvuliams mikroorganizmus.

Siloso priedai fermentacijai

LACTOSIL leidžia sumažinti sausųjų medžiagų nuostolius ir padidina siloso maistinę vertę; jis sumažina klostridijų sporų kiekį, gamina gyvūnams apetitą keliančias aromatines medžiagas ir leidžia anksti atidaryti silosą. Taigi silosas yra saugesnis, patrauklesnis ir maistingesnis, todėl pagerėja gyvulių sveikatingumas, ūkio pelningumas ir galutinių pieno produktų kokybė.

LinchemaSpauskite saugią aktyvią nuorodą Linchema ir sužinokite daugiau apie įmonės produkciją.

Homofermentinės bakterijos, gaminančios pieno rūgštį, yra vienos pagrindinių bakterijų, ypač Lactobacvillus Plantarum kuri pasitaiko natūraliai ir gyvuliai noriau valgo tokį pašarą.

Įvairiose mokslo įstaigose atlikti tyrimai rodo, kad naudojant bakterinius priedus silosuojamos masės pH sumažėja daug greičiau negu silosuojant be priedų. Silosui fermentuojantis su bakterijų inokuliantu, sausųjų medžiagų nuostoliai yra mažesni, toks silosas geriau virškinamas, didesnė jo energetinė vertė.

 

Priedai ir bakterijos siloso gamybai

Siekiant pagerinti silosuoto pašaro kokybę bei padidinti jo efektyvumą yra naudojami siloso priedai (inokuliantai). Inokuliantai - siloso priedai, kurių pagrindą sudaro pieno rūgšties bakterijos. Jie skirti fermentacijos (antrajai pakopai) procesams valdyti. Inokuliantai įterpiami į silosuojamą žaliavą jos smulkinimo ir pakrovimo į transportavimo priemones metu. Pabrėžtina, kad silosavimo priedai bus neefektyvūs, jei nebus laikomasi siloso geros gamybos praktikos reikalavimų ir jei priedų į silosą bus pridedama mažiau, negu nurodyta produkto sertifikate. Pastaruoju metu vis populiaresni tampa iš tam tikrų bakterijų pagaminti priedai.

Siloso inokuliantų sudėtyje esantys bakterijų štamai yra specialiai atrinkti tam, kad jos greitai daugintųsi ir pagamintų silose kuo daugiau pieno rūgšties bei kuo greičiau sumažintų jo pH. Jie pagerina siloso fermentaciją ir sumažina pašaro maisto medžiagų nuostolius. Svarbiausia yra ekonominė inokuliantų nauda, nes dėl geresnės siloso kokybės, geresnio skonio, didesnio pašaro maisto medžiagų virškinamumo ir įsisavinimo padidėja gyvulių produktyvumas, pagerėja produkcijos, ypač pieno, kokybė.

Svarbiausieji mikroorganizmai, lemiantys siloso kokybę, yra pieno rūgštį gaminančios pieno rūgšties bakterijos. Jų grupei priklauso bakterijos Lactobacillus plantarum, Lactobacillus acidophilus, Enterococcus faecium, Pediocioccus acidilactici ir Pediococcus pentosaceus. Gana veiksmingi ir kitų bakterijų štamai, pvz., Streptococcus bovis, Streptococcus thermophillus, Serratia rubidaea ir Lactobacillus buchneri, Lactobacillus brevis. Inokulianto sudėtyje dažniausiai yra 2 arba 3 specialiai atrinktų bakterijų štamai, kurie gali gerinti siloso fermentaciją.

Be pieno rūgštį produkuojančių bakterijų į priedus gali būti pridėta celiuliozę skaidančių fermentų. Pastarieji ardo augalų ląstelių sieneles, išskirdami iš sudėtinių angliavandenių cukrų ir taip sudarydami palankesnes sąlygas pieno rūgšties bakterijoms gaminti pieno rūgštį. Į inokuliantus gali būti įterpta ir cheminių medžiagų, iš kurių dažniausiai yra naudojamas natrio benzoatas arba natrio nitratas, kurie slopina mielių ir pelėsių aktyvumą.

Pieno rūgšties bakterijos yra dviejų rūšių: homofermentatyvinės ir heterofermentatyvinės. Homofermentatyvinių pieno rūgšties bakterijų pagrindinis fermentacijos produktas yra pieno rūgštis, kuriai susidaryti yra sunaudojama nedaug pašare esančios energijos. Heterofermentatyvinės bakterijos be pieno rūgšties gamina didesnį kiekį acto rūgšties ir sunaudoja daugiau pašaro energijos. Acto rūgštis yra mielių ir pelėsių inhibitorius, mažinantis siloso gedimo riziką, atidarius siloso saugyklą šėrimo periodu. Todėl pastaruoju metu ir yra sukurti inokuliantai, kurių sudėtyje nustatytu santykiu yra ir homofermentatyvinių, ir heterofermentatyvinių pieno rūgšties bakterijų. Taip pasiekiama dviguba nauda: pagerinama siloso fermentacija ir išsaugoma daugiau maisto medžiagų bei sumažinamas pašaro kaitimas ir gedimas, pradėjus jį šerti.

Gyvulių augintojams siūloma įvairių inokuliantų (pavienių pieno rūgšties bakterijų, pieno rūgšties bakterijų mišinių su kitais komponentais arba be jų). Juos renkantis, reikia atkreipti dėmesį, kokia bakterijų koncentracija. Inokuliante turi būti tiek bakterijų, kad 1 t silosuojamos masės tektų ne mažiau kaip 100 mlrd. pieno rūgštį produkuojančių bakterijų (arba 1 gramui žaliavos 100 000 kolonijas formuojančių vienetų) nepriklausomai, ar tai pavieniai jų štamai, ar jų mišiniai.

Taip pat reikėtų rinktis specialų, tam tikrai silosuojamai žaliavai skirtą priedą. Įsigytus inokuliantus svarbu tinkamai laikyti, atkreipti dėmesį į jų galiojimo laiką ir naudoti taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Jei priedai netinkamai sandėliuojami arba pasibaigęs jų naudojimo laikas, juose esančių pieno rūgšties bakterijų gyvybingumas gali būti sumažėjęs arba jos iš vis nebeveiksmingos. Tokio produkto geriau nenaudoti. Svarbu atminti, kad sumaišius inokuliantą su vandeniu, jis būna veiksmingas tik etiketėje nurodytą laiką. Siekiant išsaugoti pieno rūgšties bakterijų gyvybingumą, paruošto tirpalo temperatūra neturi viršyti 35 oC. Chloruotas vanduo pieno rūgšties bakterijas veikia neigiamai. Kokį priedą rinktis, kaip jį naudoti reikėtų pasitarti su mokslininkais ar specialistais.

Siloso priedai įterpiami į silosuojamą masę, tačiau jų įterpimo metodika yra individuali. Įterpiant priedus būtina prisilaikyti inokulianto gamintojo rekomendacijų, darbo saugos bei higienos reikalavimų.

Siloso tranšėjos užpildymas ir mechaninis suslėgimas

Prieš pradedant susmulkintą žolės masę krauti į tranšėją ant jos dugno patartina paskleisti sausų šiaudų arba žolės. Traktoriaus ratams spaudžiant apvytintos žolės 0,3 m storio pirmąjį pjaustinio sluoksnį, išsiskiria dalis sulčių, kurias sugeria sausas paklotas. Žolės pjaustinys spaudžiamas masyviu traktoriumi, kurio padangos siauros ir oro slėgis jose iki 3,5 bar. Važinėjama nepertraukiamai, ta pačia vieta važiuojama iki penkių kartų. Paskui skleidžiamas naujas apie 0,3 m storio sluoksnis ir vėl spaudžiamas. Jeigu per valandą atvežama apie 80 t žolės masės, ją spausti turi 20 t masės traktorius, neviršydamas 4 km/val. važiavimo greičio (A. Minimonka, 2005). Kiti autoriai taip pat teigia, kad per valandą suspausti 60 t žolės gali tik didesnės kaip 15 t masės traktorius. Jeigu tranšėjos nespėjama pripildyti per dieną, nakčiai ji turi būti pridengta polietileno plėvele. Dabar žolės masei suspausti tranšėjoje pradedami naudoti plentų volai arba volai su vibratoriais. Jie per 0,5 min. suspaudžia 12 t atvežto pjaustinio iki 250 kg/m³ tankio. Siloso spaudimo mašinose yra masės tankio ir drėgnio matavimo prietaisai. Tačiau esami volai gali būti panaudoti tik didelėse tranšėjose, kai atvežtas žolės pjaustinys skleidžiamas visu tranšėjos ilgiu.

Vežant žalią masę priekabomis Bergman bei esant palankioms oro sąlygoms, priekaba  užtempiama ant tranšėjoje paskleisto ir jau suspausto siloso. Tačiau prieš tai būtinai reikia nupūsti dulkes nuo traktoriaus ir rinktuvinės priekabos ratų. Esant nepalankioms oro sąlygoms, kada iki tranšėjos žalios masės transportavimo technika atvažiuoja aplipusiais purvu, žemėtais ratais, traktorius su priekaba ant tranšėjos nevažiuoja, o žolės masė, pristūmus priekabos galinę dalį, iškraunama tranšėjos apačioje. Arba traktoriaus ratai valomi bei plaunami nuo žemių. Po susmulkintos žalios masės iškrovimo iš priekabos ją reikia tolygiai paskleisti. Šiuo metu tai įmanoma greitai atlikti galingais frontaliniais krautuvais.

Ruošti pašarus tranšėjose be patikimų mašinų sunku. Čia nepamainomi frontaliniai JCB markės krautuvai. Pvz. JCB Farm Master (8 pav.) sveria 13,5 t, krauna iki 8,1 t, todėl labai tinka masei tranšėjoje paskleisti bei suslėgti. Siloso slėgimui gali būti naudojama ne tik nurodytos markės technika, tinka bet kuri kita sunkesnė technika.

frontalinis krautuvas siloso gamybai
8 pav. Frontalinis krautuvas  darbo metu

Silosas turi būti suslegiamas dideliu tankiu. Jeigu silosuojamoje masėje lieka daug oro tarpų,  joje dauginasi mielės ir pelėsiai. Tokia masė kaista, prarandama daug angliavandenių ir kitų maisto medžiagų. Šiuo metu Lietuvoje žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės siūlo siloso volus.

Tranšėja kraunama žolės sluoksniais pastoviai minant traktoriumi. Ta pačia vėže traktorius turi važiuoti tol, kol nesimato traktoriaus vėžių ir masė ima blizgėti. Baigus vežti dalį žolės ar jau sukrovus, tranšėja ar kaupas minami dar 4-5 valandas. Jei tranšėja ar kaupas dideli ir kraunami ilgiau, kiekvieną dieną, sumynus pakrautą žolės sluoksnį, rekomenduojama uždengti polietileno plėvele. Labai svarbu gerai suminti tranšėjos pakraščius. Siloso gamybos praktikai sako - „mink tranšėjos pakraščius, o vidurys susimins savaime".

Krautuvo paskleistas žolės masės sluoksnis prieš jo suspaudimą turi būti išlygintas. Jeigu reikalinga, prie kito traktoriaus gali būti pakabinamas žolės masės skleidiklis. Jis ne tik išlygina žolės pjaustinio paviršių, bet prie vertikalių tranšėjos šoninių plokščių jį sutankina. Tranšėja kraunama žolės sluoksniais pastoviai minant traktoriumi. Kai tranšėjos šoninių sienų pasvirimo kampas yra nuo 15º iki 20º, masės tankis visoje tranšėjoje mažiau skiriasi. Baigus krauti tranšėją, suspaustos žolės masės tankis turi siekti 650 kg/m³, arba ne mažiau kaip 220 (kg SM) m³. Mechaniškai suspaudžiant  visi be išimties siloso sluoksniai turi būti gerai suspausti.

Tranšėjos uždengimas

Prieš uždengiant tranšėją sukrautos siloso  masės paviršius turi būti išlygintas. Kad paviršiuje greičiau prasidėtų anaerobiniai procesai, patartina jį apipurkšti melasos ­tirpalu arba pabarstyti maistinio karbamido. Patartina rinktis patikimą ir tvirtą dangą. Geros dangos pasirinkimas pasiteisina tuo atveju, kai ji technologiškai teisingai naudojama. Siloso paviršius uždengiamas 40 µk storio plėvele, ant jos klojama 150 µk storio plėvelė arba daugiasluoksnė (0,5 mm storio) siloso danga. Pastaroji yra pakankamai patvari, nes jos svoris, tenkantis ploto vienetui (450 g/m²), yra didelis, ir gali būti naudojama ne vienerius metu. Jei problemų kelia paukščiai, patartina papildomai naudoti tinklelį - tai padės išvengti skylių dangoje. Svarbiausia sandariai uždengti tranšėjos kraštus ir įrengti lietaus nutekėjimo latakus. Viršutinis dangalas prispaudžiamas dėvėtomis padangomis arba specialiais svarmenimis. Vakarų šalyse naudojami viršutinio dangalo tempikliai ir kraštų spaudikliai. Dabar jau gaminami trijų sluoksnių tranšėjų dangalai, jie yra ilgaamžiai, atsparūs saulės ir šalčio poveikiui.

Silosavimasis yra pagrįstas savaimine augaluose esančių tirpių angliavandenių fermentacija į organines rūgštis (svarbiausioji iš jų - pieno rūgštis). Fermentacijos procesas vyksta anaerobinėmis (be deguonies) sąlygomis, epifitinėms augalų bakterijoms (pagrindinės pieno rūgšties bakterijos) augaluose esantį cuk­rų rauginant į pieno, acto ir nedidelį kiekį kitų organinių rūgščių. Dėl pieno rūgšties bakterijų, kurios pagamina organines rūgštis, silosuojamos masės pH sumažėja. Tokioje rūgščioje be deguonies aplinkoje yra sustabdoma žalingų mikroorganizmų veikla, ir pašaras užsikonservuoja. Taigi aišku, kad fermentacijos sėkmę nulemia tinkamas silosuojamos masės hermetizavimas, nepriklausomai nuo to, ar silosas yra gaminamas tranšėjoje, kaupe, ar ritiniuose.

Kai tik silosuojama žaliava yra sukraunama į tranšėją ir hermetizuojama  plėvele, kad nepatektų oro, prasideda fermentacijos procesas. Taigi priimant sprendimą, kaip tinkamai atlikti silosavimo darbus, svarbu įgyti žinių ir turėti supratimą apie procesus, vykstančius siloso fermentacijos (rūgimo) metu. Juos galima suskirstyti į 4 tarpsnius:

  • aerobinė fazė, kai augaluose esantis cukrus skaidomas į vandenį ir anglies dvideginį, naudojamas deguonis ir išsiskiria šiluma. Be to, augalų fermentai, proteazės, augalų baltymus skaido į amino rūgštis ir amoniaką, peptidus ir amidus. Dėl per didelio pašaro kaitimo (iki 42-44o C) jis paruduoja, sumažėja baltymų ir ląstelienos virškinamumas. Tai vyksta tol, kol silosuojamoje masėje yra oro. Tinkamai atlikus silosavimo darbus (gerai susmulkinus ir suslėgus silosuojamą žaliavą tranšėjoje arba kaupe ar reikiamai suspaudus ritinį ir greitai bei kokybiškai hermetizavus specialia silosavimo plėvele), ši fazė trunka tik kelias valandas;
  • fermentacijos fazės trukmė priklauso nuo silosuojamų augalų savybių (svarbiausia, kiek yra sausųjų medžiagų, cukraus ir baltymų) ir silosavimo sąlygų. Jei silosavimo darbai tinkamai atlikti, pieno rūgšties bakterijos veikia efektyviai, jos dominuoja prieš kitus mikroorganizmus, greitai parūgština terpę ir fermentacija vyksta palankiai. Pasigaminus reikiamam kiekiui pieno rūgšties ir kitų rūgščių, silosuojamos masės pH sumažėja iki 3,8-4,5 (priklausomai nuo sausųjų medžiagų kiekio silosuojamoje žaliavoje) ir fermentacijos procesas praktiškai nutrūksta, nes rūgščioje terpėje nutrūksta ir pieno rūgšties bakterijų veikla;
  • stabilumo fazė. Pasibaigus fermentacijai ir silosui visiškai įrūgus, jame beveik nebevyksta jokia mikroorganizmų veikla ir jokie pokyčiai iki tol, kol į pašarą nepatenka oro, netyčia pažeidus hermetizavimą arba pradėjus naudoti silosą šėrimui;
  • siloso naudojimo šėrimui arba aerobinio gedimo fazė. Imant silosą iš saugyklų, tai yra neišvengiama, tačiau ši fazė gali prasidėti ir anksčiau tose tranšėjos, kaupo ar ritinio vietose, kur yra pažeista polietileno plėvelė (prakerta paukščiai, pragraužia pelės ar kitaip mechaniškai pažeidžiama danga).

Praktiškai nėra tokio siloso, kuris gavęs oro negestų, tačiau aerobinio gedimo intensyvumas priklauso nuo žalingų mikroorganizmų kiekio silose ir jų aktyvumo. Yra nustatyta, kad tose zonose, kur pažeista siloso plėvelė, gedimo nuostoliai siekia 1,5-4,5 proc. sausųjų medžiagų per dieną. Greitai užpildytose tranšėjose, gerai suslėgtame ir tinkamai uždengtame silose mažėja minėtų žalingų mikroorganizmų, jie būna mažiau aktyvūs, padaugėja jų augimą slopinančių fermentacijos produktų.

Naudojant pažangią žolinių augalų pjovimo ir smulkinimo techniką ir kruopščiai užpildžius bei užsandarinus tranšėją, iki minimumo sutrumpėja pirmoji fazė, sumažėja tirpiųjų angliavandenių ir kitų mitybinių medžiagų nuostoliai. Kuo ši fazė trumpesnė, tuo daugiau cukraus išlieka silosuojamuose augaluose, ir tada antroje fermentacijos fazėje pasigamina daugiau pieno rūgšties. Jeigu pirmąją silosavimo fazę ūkininkas gali valdyti, naudodamas vienas ar kitas technines priemones, tai antroji ir trečioji nuo jo valios nelabai bepriklauso. Tačiau reguliuoti antros ir trečios fazių eigą įmanoma. Tam naudojami įvairūs silosavimo priedai, iš kurių populiariausi skruzdžių rūgšties pagrindu sukurti cheminiai priedai ir pieno rūgšties bakterijų pagrindu sukurti bakteriniai priedai (inokuliantai).

Ketvirtoji fazė prasideda tada, kai tik silosas susiliečia su oru, t. y. kai į pašarą patenka deguonies. Norint sumažinti maisto medžiagų nuostolius, atsirandančius dėl aerobinio siloso gedimo, būtina kuo greičiau sutvarkyti siloso dangos pažeidimus. Pradėjus pašaru šerti gyvulius, svarbu tinkamai jį paimti iš saugyklų, kad kuo mažesnis siloso paviršius, likęs ­saugykloje, susiliestų su oru. Svarbu ­saugykloje liekančio pašaro neišdarkyti (neišpurenti). Kai kurie silosavimo priedai (dažniausiai cheminiai, kurių sudėtyje yra propiono rūgšties) didina siloso atsparumą aerobiniam gedimui, t. y. gerina siloso aerobinį stabilumą.

Siloso kokybės patikrinimas

Siloso mėginys imamas rankomis (jį pradėjus šerti), arba su iš plieninio vamzdžio padarytu grąžtu. Mėginiai imami iš įvairių vietų, surenkant apie 1 kg vidutinio mėginio, kuris gerai sumaišomas, dedamas į polietileno maišelį, sandariai užrišamas ir pateikiamas laboratorijai. Gauti duomenys naudojami pašaro kokybės įvertinimui, jo maistingumo apskaičiavimui ir raciono sudarymui. Norint gauti tikslesnius rezultatus, mėginio ėmimą reikia laikas nuo laiko pakartoti. Be to, pačiam pašarų gamintojui ir naudotojui būtina atkreipti dėmesį į siloso kvapą, jo spalvą, pjaustinio ilgį. Jei silosas pakaito, jis atsiduoda tabaku, yra tamsios spalvos, jei yra pelėsių ar mielių - suplėkęs, pelėsių kvapas, jeigu fermentacija gera - malonus pieno rūgšties kvapas. Jei silosas geros kokybės, jį palietus po trumpo laiko ant rankų kvapo beveik nelieka.

Tranšėjos atidengimas

Tai viena iš svarbiausių operacijų. Būtina įsidėmėti, kad teisingas siloso ėmimas iš saugyklų yra ne mažiau svarbus nei teisinga siloso gamyba. Juo labiau, kad kuo geresnės fermentacijos silosas yra pagaminamas, tuo jis mažiau atsparus antrinei fermentacijai pašaro ėmimo iš saugyklų ir naudojimo šėrimui metu. Siloso tranšėjos galas vėl turi būti sandariai uždengtas. Žiemą per savaitę turi būti atpjauta ne plonesnė kaip 1,2 m, o vasarą - 2 m storio riekė.

Šeriant gyvulius, silosui krauti ir transportuoti sugaištama iki 71 proc. viso darbo tvarte laiko. Pašarus dalijant rankomis, vienai karvei per metus sugaištama iki  21 valandos, o mechanizavus šėrimą - mažiau kaip 2 val. Darbo sąnaudos taip pat priklauso ir nuo tvarto tipo. Gyvuliams šerti saitiniame tvarte sugaištama 30-40 proc. darbo laiko, o boksiniame - 20-30 proc. Vienas iš racionaliausių sprendimų - pašarus dalyti mobiliais maišytuvais-dalytuvais. Šis būdas tinkamas įvairių dydžių saitiniuose ir besaičiuose tvartuose. Dalytuvuose galima paruošti pašarus (susmulkinti ir sumaišyti įvairius komponentus: šieną, šiaudus, silosą, kombinuotuosius pašarus ir jų priedus) ir juos išdalyti. Įvairių pašarų mišinio komponentų reikiamam kiekiui atseikėti nebūtina papildoma įranga, nes kai kuriuose dalytuvuose įrengta tiksli svėrimo sistema. Pašarų dalytuvai- maišytuvai gali būti su vertikaliomis arba horizontaliomis mišinio maišymo sraigėmis.

Siloso dalytuvai yra idealus pagalbininkas tūkstančiams gyvulių augintojų visame pasaulyje, palengvina jų darbo kasdienybę, padidina produktyvumą ir paspartina ūkių augimą. Įmonės siūlomų pašarų dalytuvų įvairovė - nuo smulkaus galvijų augintojo iki pramoniniams ūkiams skirtų dalytuvų. Vokietijos kompanijos specialistų atliktais tyrimais nustatyta, kad subalansuotu ir gerai išmaišytu pašarų mišiniu šeriamos karvės pieningumas per dieną padidėja 2 litrais. Ruošiant pašarus maišytuvu-dalytuvu sutaupoma ne tik darbo jėgos, bet ir laiko. Pašarų gaminimas trunka ne ilgiau kaip pusvalandį. Pirmiausia kraunami koncentratai, po to - šienainis ar šienas, paskiausiai -  silosas, melasa. Toks galvijų maitinimas gerai paruoštu ir subalansuotu mišiniu padidina galvijų apetitą, tuo pačiu padidėja ir duodamo pieno kiekis bei gerokai sumažėja ligų tikimybė dėl netaisyklingos mitybos.

Pirmieji maišytuvai-dalytuvai Lietuvos galvijų augintojų ūkiuose pasirodė daugiau nei prieš kelis dešimtmčius ir pelnė ūkininkų pasitikėjimą. Vokiečiai numatė galimybę techniką pritaikyti įvairiems ūkio poreikiams, ji yra išskirtinės kokybės, patikima, pritaikoma individualiai kiekvienam ūkiui ir pasižyminti mažiausiu galios poreikiu.

Pašarų dalytuvai aprūpinti svarstyklių sistema, skersiniu dalijimo transporteriu galinėje dalyje, plataus kampo kardaniniu velenu.

Žolės siloso dalytuvas
9 pav. Pašarų dalytuvas darbo metu.

Dalytuvas pagamintas iš 8 mm talpos sienelių storio[St 52-3]  ir 20 mm talpos dugno storio [St 52-3] metalo, todėl tarnaus ilgus metus. Dalytuve yra hidrauliniai stabdžiai bei stovėjimo stabdis, reguliuojama prikabinimo sija, vienas mechaninis priešpeilis, dviejų greičių reguliuojama atraminė koja, apsauginis žiedas nuo pašarų išbyrėjimo, laipteliai bei apžvalgos platforma, priekinis apžvalgos langas, sandartiniai ratai. Dalytuvas turi spyruoklinį įtaisą tandeminei ašiai (tik V-Mix 20LS 2S ir V-Mix 24 LS 2S), patentuotą DIGA tiesioginės pavaros sistemą, elektromagnetinę dviejų funkcijų valdymo bei stebėjimo kamerą su monitoriumi, kurios pagalba galima kontroliuoti visą pašarų sumaišymo bei dalijimo procesą monitoriuje.

Pašaro atpjovimo mechanizmas atpjauna silosą  riekėmis, todėl šiuo dalytuvu galima atpjauti reikiamą siloso kiekį. Labai svarbu yra tai, kad siloso atpjovimo metu yra nepažeidžiama jo struktūra, silosas išlieka toliau suspaustas, negenda. Kaip matyti iš 9 pav. pašaras pjaunamas tam tikru kampu, nes jei būtų pjaunama tiesiai, pašaras kristų ne ant transporterio, o šalia jo. Nuopjovos atlikimo metu bei byrant atpjautam silosui jis transportuojamas į maišytuvą-dalytuvą. Transporteris ir dalytuvas turi integruotas svarstykles. Pvz., jei karvėms pašerti reikia 3000 kg  pašarų, sistema žino, kad dalytuve jau yra pakrauta 1900 kg (šienainio, šiaudų, kombinuotų pašarų) ir reikia atpjauti likusius 1100 kg siloso. Trūkstama pašaro dalis yra atpjaunama lėtai, kad būtų labai tiksliai pasveriamas reikalingas kiekis. Atpjaunamos pašaro riekės storis reguliuojamas pagal pašaro svorį nuo 2,5 iki 35 cm.

Taip pat naudojami siloso atpjovėjai.  Šią sistemą sudaro siloso paėmimo šakės bei iš trijų pusių išdėstyti 4 pjovimo peiliai: priekinėje dalyje du peiliai ir po vieną šonuose. Dvigubi peiliai yra dantytais ašmenimis, kurie hidrocilindro pagalba, darbo metu juda vienas prieš kitą. Tokiu būdu silosas „švariai" atpjaunamas ir nekaista. Šių peilių pagalba padaromas stačiakampio kubo formos pjūvis, neleidžiantis pažeisti siloso suslėgimo tankio. Dėka tokio minimalaus pjūvio silosas neišdraskomas bei apsaugomas nuo nereikalingo deguonies patekimo į likusi tranšėjoje silosą. Dvidubi pjovimo peiliai silosą atpjauna vertikaliai iš viršaus į apačią.

Siloso atpjovėjas
10 pav. siloso atpjovėjas darbo metu

Priklausomai nuo modelio,  siloso atpjovėjai vienu metu gali atpjauti nuo 1,65 iki 3,6 m3 stačiakampį siloso bloką (10 pav.), traktoriaus pagalba jį pakelti nuo tranšėjos, transportuoti į šėrimo arba pašarų sumaišymo vietą  bei hidraulinio įrenginio pagalba lengvai nustumti nuo paėmimo šakių.  Siloso atpjovėjai montuojami tiek prie traktoriaus užpakalinės, tiek prie priekinės trijų taškų pakabinimo sistemos. Šiuos siloso atpjovėjus taip pat galima lengvai sumontuoti ir prie frontalinių krautuvų, kurių pagalba yra galimybė tik ką atpjautą siloso bloką pakrauti į siloso pervežimo transporto priemonę arba į pašarų dalytuvus neturinčius siloso atpjovimo mechanizmo.

Algis Mačiukas


Kategorijos: Žemės ūkio ir miško technika, Šienapjovės, žolės rinktuvai, presai ir kita pašarų ruošimo technika , Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Gyvulininkystė, Gyvulininkystės įranga, Pašarai, maisto priedai gyvuliams, Derliaus pervežimo ir tvarkymo technika, Kombainai, kasamosios ir kita derliaus nuėmimo technika , Mėsiniai ir pieno ūkiai, galvijų, paukščių augintojai
Svarbu
Žolės siloso gamyba tranšėjose

Žolės siloso gamyba tranšėjose

Žolės paruošos siloso gamybai, žolės siloso gamybos technologija, technika ir įranga žolės silosui gaminti 

Teleskopiniai krautuvai

Nauji teleskopiniai krautuvai

Naujas teleskopinis krautuvas, teleskopinio krautuvo pasirinkimas, teleskopinio krautuvo dalys, NEW HOLLAND teleskopiniams krautuvams bei visai NEW HOLLAND statybinei technikai specialios finansavimo sąlygos. Palūkanos nuo 1,25%. 

Automobilinės svarstyklės

Automobilinės svarstyklės

Kaip išsirinkti automobilines svarstykles? 

Zoliniu pasaru ruosimas

Žolinių pašarų ruošimas ir saugojimas

Praktiniais šienainio ruošimo ir išsaugojimo patarimai. Stambiųjų pašarų saugojimas lauko sąlygomis. 

Temą atitinkančios įmonės


Produktai
Granuliniai katilai kaina
Granuliniai katilai kaina

Granulinis katilas gera kaina, kombinuoti granuliniai kat...

Teleskopiniai krautuvai kaina
Teleskopiniai krautuvai kaina

Teleskopinis krautuvas gera kaina

nauji traktoriai kaina
Nauji traktoriai kaina

Naujų traktorių kainos, vidutinio ir mažo galingumo trakt...

Frontaliniai krautuvai

Kaušas biriems produktams, kaušas su šakėmis, rulonų grie...

Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau