
Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Ketinantys įsigyti augintinį iš užsienio turi žinoti, kad į Lietuvą įsivežti šunį, katę ar šešką galima tik tuomet, jei jis paženklintas, vakcinuotas nuo pasiutligės ir turi tinkamus dokumentus. Bene paprasčiausia yra įsivežti augintinį iš oficialaus veislyno, nes gyvūnas jau būna sulaukęs tinkamo meto keliauti, vakcinuotas, ženklintas ir turi dokumentus. Tačiau kiekvienas būsimas augintinio šeimininkas turi žinoti visus jo įvežimo į Lietuvą reikalavimus, kad lemiamu momentu netektų gyvūno palikti svečioje šalyje.
Keliaujant iš ES šalių su augintiniu, kurio nesiekiate perduoti nuosavybės teise (parduoti ar dovanoti) kitam žmogui, pakanka vieningos ES formos Gyvūno augintino paso (angl. Pet passport). Nekomerciniais tikslais įsivežti į Lietuvą galima ne daugiau kaip 5 iki 6 mėn. amžiaus gyvūnus. Jei norite įsivežti daugiau - gyvūnai privalo būti vyresni nei 6 mėnesių.
Išimtys daromos tik tuomet, jei gyvūnai vežami į parodas, konkursus ar sporto renginius (jų treniruotes). Tuomet savininkas ar jo įgaliotas žmogus turi pateikti rašytinį įrodymą, kad gyvūnai yra registruoti minėtų renginių dalyviai arba yra registruoti organizacijoje, kuri rengia tokio tipo renginius.
Savo gyvūnus vežantis savininkas turi būti nurodytas gyvūno kelionės dokumentuose. Jei juos veža savininko įgaliotas žmogus, jis privalo turėti rašytinį gyvūnų augintinių savininko įgaliojimą vežti gyvūnus nekomerciniais tikslais.
Dėl retų augintinių gyventojai pasiryžę nuveikti bet ką. Bene dažniausiai augintinius iš kitų šalių įsiveža šunų, kačių veisėjai, kurie „naujo kraujo" savo veislynams ieško tiek Europoje, tiek ir trečiosiose šalyse.
Visi veisėjai žino, kad naujo augintinio atsivežimui reikia ruoštis iš anksto. Svarbu ne tik rasti tinkamą šuniuką ar kačiuką, sulaukti, kol jis galės keliauti, bet ir įsitikinti, kad jo dokumentai bus tinkami, kad vėliau nekiltų jokių problemų.
Procesas gali užtrukti ir iki pusės metų, tačiau svarbu bendradarbiauti su patikimais veislynais ir, žinoma, pasirinkti patikimus vežėjus, kad augintinis atkeliautų į Lietuvą saugus ir kuo greičiau. Žmogus, perkantis šuniuką ar kačiuką iš užsienio veislyno, jau gali nebesukti sau galvos dėl jo ženklinimo ir vakcinavimo - tuos dalykus sutvarko to augintinio šeimininkas.
Tačiau jei norite atsivežti augintinį ne iš veislyno, turite žinoti visus vakcinavimo nuo pasiutligės niuansus, kad gyvūnas būtų įleistas į šalį.
Anot Valstybinės ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjo Giedriaus Blekaičio, neženklintas, nevakcinuotas bei neturintis reikiamų dokumentų augintinis gali niekada nepasiekti namų, kuriuose yra laukiamas. Jį gali tekti grąžinti į kilmės šalį, karantinuoti, vakcinuoti nuo pasiutligės, atlikti kraujo tyrimą pasiutligės antikūnų kiekiui nustatyti arba augintinis gali būti net nugaišintas.
Keturių mėnesių sulaukęs augintinis kertant sieną jau turi būti vakcinuotas nuo pasiutligės, o po vakcinacijos turi būti praėjusi 21 diena.
Tačiau jei norite atsivežti augintinį, kuriam dar nėra 12 savaičių, turite turėti specialią deklaraciją, kuria patvirtinama, kad gyvūnas neturėjo kontakto su pasiutligei imliais gyvūnais.
Vežant gyvūnus ne iš ES šalies, svarbu žinoti tos šalies statusą pasiutligės atžvilgiu - nuo to priklauso, ar būtina atlikti gyvūno kraujo mėginio tyrimą pasiutligės antikūnų kiekiui nustatyti. Jei šis tyrimas būtinas, augintiniui turi būti atliktas tyrimas patvirtintoje laboratorijoje ir jo savininkas turi turėti tai patvirtinantį dokumentą.
Ne ES šalių sąrašą, iš kurių nereikia tokio kraujo tyrimo, galite rasti čia.
Jeigu užsienio šalyje įsigijote augintinį, tuomet reikia žinoti, kad yra ir daugiau reikalavimų, kuriais turite pasirūpinti. Tokį gyvūną privalu užregistruoti Gyvūnų augintinių registre per 20 darbo dienų nuo jo atvežimo. Svarbu žinoti, kad Gyvūnų augintinių registre turi būti registruojami tik mikroschema paženklinti katės, šunys ir šeškai ir kiti gyvūnai augintiniai.
Tokių augintinių savininkai dėl registravimo Gyvūnų augintinių registre turi kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį pagal gyvūno augintinio laikymo vietą ir pateikti atitinkamą gyvūno augintinio identifikavimo dokumentą.
Jei augintinis atsivežtas iš trečiųjų šalių, būtina pateikti veterinarijos sertifikatą, jei gyvūnas iš kitos ES šalies - Vidaus prekybos sertifikatą / ES vieningos formos Gyvūno augintinio pasą. Šiuose dokumentuose turi būti nurodytas mikroschemos (ar) tatuiruotės numeris (jeigu gyvūnas paženklintas iki 2011 m. liepos 3 d.), duomenys apie gyvūno sveikatą, ankstesnįjį ir naująjį gyvūno savininkus ir kita svarbi informacija.
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Maistui ir pašarams auginamų vabzdžių auginimo taisyklės, kokius vabzdžius galima auginti maistui ir pašarams
Kaip auginti avis, tinkamiausios auginimui avių veislės, mėsinės avių veislės, avių priežiūra, bevilnės avys, avių maitinimas, avių ligos
Dirbtinio rūko sistemos, apsaugos nuo šalnų sistema, oro filtravimo, vėsinimo, dulkių mažinimo, kvapų šalinimo, priešgaisrines ir kitas funkcijas.
Žolės paruošos siloso gamybai, žolės siloso gamybos technologija, technika ir įranga žolės silosui gaminti
Nagrinėjant Vakarų Europos patirtį galima būtų daryti išvadą, kad Lietuvoje dar yra didžiulės perspektyvos kurti sėkmingus, rentabilius ūkius.
Mėšlo ir srutų iš šalinimas iš fermos, mėšlo kaupimas ir mėšlo panaudojimas.
Santvarinės stogo konstrukcijos fermoms, gamybiniams pastatams, daugiabučiams ir privatiems namams
Elektrinis aptvaras gyvuliams, efektyviausi gyvulių ganymo būdai, perkeliami elektriniai piemenys
Sūrio gamybos įranga, sūrio gamybos technologija, kietojo, puskiečio, minkštojo sūrio gaminimo receptai.
Išlaidų kompensavimo tvarka – ką būtina žinoti?
Kiekvienas būsimas augintinio šeimininkas turi žinoti visus jo įvežimo į Lietuvą reikalavimus, kad lemiamu momentu netektų gyvūno palikti svečioje šalyje.
Kiekvienais metais į gyvūnų prieglaudas patenka daugiau kaip 15 tūkst. keturkojų. Dalis šių gyvūnų užaugo ne gatvėse.
Nuo karščių dažniausiai nukenčia šunys, ganyklose laikomi galvijai, avys, arkliai bei pastatuose laikomi paukščiai ir kiaulės.
Užkratą nešiojančios erkės itin pavojingos pavasarį, nes peržiemojusios ir išlindusios iš dirvožemio, aktyviai ieško maisto - žmonių ar gyvūnų kraujo
Vis dar pasitaiko pažeidimų, susijusių su kiaulių skaičiaus registravimu, ausų įsagais nepaženklintų paršelių įsigijimu ar kiaulių pardavimu, privalomų dokumentų pildymu.
Tvyrant karštiems ir drėgniems orams, ūkininkai raginami nepamiršti pasirūpinti savo augintinių apsauga nuo perkaitimo, saulės smūgių ir vabzdžių
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau