Gyvūnų imuniteto stiprinimas

Žiemą, kai orai nuolat keičiasi – vieną dieną spaudžia šaltis, o kitą pliaupia lietus – infekcinės ligos plinta greičiau. Tokiu metu silpnesnis tampa ne tik žmonių, bet ir gyvūnų organizmas: tiek augintiniai, tiek ūkinių gyvūnų bandos yra imlesnės peršalimams, virusinėms infekcijoms ir kitoms ligoms. Todėl klausimas, kaip palaikyti stiprią imuninę sistemą, tampa itin aktualus.

Gyvūnų imunitetas

Žodis „imunitetas“ kilęs iš lotyniško „immunis“ – „laisvas nuo ko nors“. Iš esmės tai organizmo apsaugos mechanizmas, kurio paskirtis – atpažinti „savą“ ir „svetimą“, nukenksminti pavojingus mikroorganizmus ir apsaugoti gyvybę. Imuninė sistema gina nuo bakterijų, virusų, parazitų, grybelių, svetimų audinių ir kitų antigenų. Ji taip pat šalina pakitusias, senstančias ląsteles ir sukuria „atmintį“, leidžiančią organizmui greičiau reaguoti į pakartotinai sutiktą ligos sukėlėją.

Skiriamos dvi pagrindinės imuniteto formos:

• Įgimtas (natūralusis, rūšinis). Tai paveldėtas atsparumas, būdingas konkrečiai rūšiai. Pavyzdžiui, žmonės neserga šunų ar kiaulių maru, o vištos paprastai yra atsparios juodligei – išskyrus atvejus, kai tam tikros sąlygos (pvz., kūno temperatūros kritimas) suardo šį barjerą. Įgimtas imunitetas grindžiamas barjerais, fagocitų darbu, limfocitais ir įvairiomis apsauginėmis molekulėmis kraujyje.

• Įgytas imunitetas. Jis formuojasi persirgus liga arba po vakcinacijos. Persirgęs gyvūnas ar žmogus įgyja natūralų poinfekcinį imunitetą, o vakcinos suteikia dirbtinį, bet veiksmingą apsaugos mechanizmą. Įgytas imunitetas gali būti aktyvus (organizmas pats gamina antikūnus) arba pasyvus (antikūnai gaunami su motinos pienu ar per placentą).

Kas silpnina gyvunų imuninę sistemą

Imunitetą alina daugybė išorinių ir vidinių veiksnių. Tiek augintiniams, tiek ūkiniams gyvūnams pavojingi šie aspektai:

• netinkama mityba, mikroelementų ir vitaminų trūkumas;

• prastos laikymo sąlygos: drėgmė, skersvėjai, bloga ventiliacija;

• per didelis bandos tankis arba judėjimo stoka;

• stresas dėl triukšmo, transportavimo, naujos aplinkos;

• virusinės infekcijos, navikai, alergijos ar pooperinis silpnumas;

• antibiotikų, vaistų ar vakcinų šalutiniai poveikiai;

• amžius – jaunikliai ir seni gyvūnai natūraliai jautresni;

• prasta miego kokybė ir bendras organizmo išsekimas.

Silpstant imuninei apsaugai pasireiškia aiškūs požymiai: dažnos infekcijos, lėtai gyjančios žaizdos, prastėjanti kailio, odos ar plunksnų būklė, vangumas, pakitęs elgesys.

Kaip stiprinti gyvūnų imunitetą

Imuniteto stiprinimas naminiams augintiniams

• Judėjimas ir žaidimai. Pasivaikščiojimai ir aktyvūs užsiėmimai lauke grūdina organizmą, gerina kraujotaką ir mažina stresą.

• Subalansuota mityba. Pašaras turi būti pritaikytas rūšiai ir amžiui. Papildyti galima vitaminais (C, E), Omega-3 riebalų rūgštimis, probiotikais ar augaliniais preparatais, tokiais kaip ežiuolė.

• Švarus vanduo. Reguliariai keičiamas vanduo dubenyje būtinas tinkamai organizmo veiklai.

• Streso valdymas. Reikia identifikuoti ir vengti situacijų, kurios kelia nerimą gyvūnui.

• Higiena. Reguliari kailio, ausų, dantų ir letenų priežiūra sumažina infekcijų riziką.

• Kontaktas su šeimininku. Glostymas ar masažai skatina atsipalaidavimą, mažina nerimą ir netgi stiprina organizmo atsparumą.

Imuniteto stiprinimas ūkiniams gyvūnams

• Kokybiški pašarai. Svarbu užtikrinti pakankamą baltymų, mineralų ir vitaminų kiekį. Ypač reikšmingi selenas, cinkas ir vitaminas E.

• Papildai. Probiotikai, prebiotikai, Omega-3 ir kiti natūralūs priedai gerina virškinimo sistemą ir imunitetą.

• Mikroklimatas tvarte. Ventiliacija, optimali temperatūra ir sausa aplinka sumažina ligų plitimo riziką.

• Bandos tankumas. Per didelė koncentracija kelia stresą ir lengvina infekcijų perdavimą.

• Švara. Girdyklos, šėryklos ir aplinka turi būti reguliariai valomos, kad neplistų patogenai.

• Streso mažinimas. Transportavimas, staigūs pasikeitimai ar grubi priežiūra silpnina atsparumą.

Gyvūnų vakcinacija ir profilaktika

Nors natūralūs būdai yra labai svarbūs, negalima pamiršti ir vakcinacijos. Skiepai yra vienas veiksmingiausių būdų apsaugoti tiek augintinius, tiek ūkinius gyvūnus nuo pavojingų infekcijų. Jie aktyvuoja imuninę sistemą ir padeda jai greičiau atpažinti bei neutralizuoti ligų sukėlėjus.