Fungicidai javams

2023-06-14 12:37 Peržiūros : 1185 Spausdinti

Javų augintojai gerai supranta, kad neapsaugojus pasėlių nuo žalingų ligų laukia dideli derliaus nuostoliai, todėl fungicidai gali duoti didelį derliaus priedą. Rinkoje esant didžiulei minėtų produktų pasiūlai eiliniam vartotojui gali būti sunku išsirinkti efektyviausią fungicidą. Renkantis fungicidus reikalinga žinoti ne tik jo veiksmingumą javų ligai, bet ir jo įtaką derlingumui bei derliaus kokybei. Intensyviai žali lapai, vešlūs ir sveiki javai, o vizualiai žiūrint į lauką, mūru stovintys pasėliai - tai pagrindiniai augalų gyvybingumo požymiai, rodantys, kad žali, ligų nepažeisti lapai kaupia javuose medžiagas, kurios vėliau nukeliauja į grūdus ir nulemia būsimą derlingumą bei derliaus kokybę. Tinkamai ir laiku panaudojus fungicidus ženkliai padidėja javų derlius, grūdų masė bei derliaus kokybė.

Karšti orai paskatino neįprastai spartų augalų vystymąsi, kas verčia skubiai ieškoti sprendimų, padėsiančių išsaugoti besivystančius javus, sulaukti kiek imanoma aukštesnio derlingumo ir derliaus kokybės. Trumpai apžvelgsime, kokios dažniausiai sutinkamos ligos javų pasėliuose, kaip nuo jų apsisaugoti bei kada ir kokius fungicidus naudoti.

Kalbėdama apie šiuo metu susidariusią situaciją laukuose R. Laurinkienė pakomentavo, kad fiziologinį augalų vystymąsi spartinantis karštis pagreitino javų augimą ir šiek tiek pristabdė ligų vystymąsi, todėl kai kurie ūkininkai galvoja, kad dėl to gali sutaupyti vieną purškimą fungicidais. Tokie pamąstymai tikrai yra klaidingi ir gali turėti neigiamų pasekmių, o kad įsitikintumėte tuo - siūlome visiems paskaičiuoti, kiek dar liko savaičių iki derliaus nuėmimo. O jų yra nemažai - apie 7-8 savaites, todėl dar vieną purškimą su fungicidu, apsaugančiu nuo lapų ir varpų septoriozių, varpų fuzariozės būtina planuoti birželio viduryje. Šis purškimas apsaugos paskutinį lapą ir varpą, tokiu būdu užtikrindamas ilgesnį grūdų prisipildymo laikotarpį. Nors varpų fuzariozei šiuo metu nėra palankios sąlygos plisti, bet jei žydėjimo metu bus kritulių, liga gali staigiai ir stipriai išplisti. Štai kodėl dabar svarbiausią dėmesį reikia skirti javų apsaugai nuo lapų septoriozės ir rinktis veiksmingus fungicidus nuo šios ligos.

Nuo varpų fuzariozės ir rekomenduojama naudoti tebukonazolas, metkonazolas ir protiokonazolas fungicidų grupės preparatus. Lapų bei varpų septoriozių naudojami azoksistrobino, benzovindiflupiro ir protiokonazolo grupės fungicidų. Tinkamus fungicidus javams pasirinksite paspaudę saugią aktyvią nuorodą fungicidai javams.

Dažniausiai sutinkamos kviečių ligos

Kviečių miltligė. Ši liga pažeidžia kviečių stiebus, lapus ir varpas, padengdama juos grybienos valkčiu, kuri sendama tamsėja, paruduoja. Liga pradeda plisti daigų tarpsniu ir plinta iki brendimo. Liga vystosi drėgnu ir šiltu oru, ją platina vėjas. Kurį laiką užkrėsti lapai išlieka žali ir gyvybingi, tačiau antroje lapo pusėje pažeidimo vieta pagelsta. Vėliau ligos apimtas plotas palaipsniui apmiršta. Miltigė labai pavojinga ankstyvuose augalų vystymosi tarpsniuose.

Kviečių miltligė

Nuo kviečių miltligės fungicidus rasite paspaudę saugią aktyvią nuorodą fungicidai nuo kviečių miltligės

Lapų septoriozė - tai kviečių liga, kuri augalus gali pažeisti nuo daigų tarpsnio. Ant apatinių pažeistų lapų (ypač tų, kurie liečiasi su dirva) iš pradžių atsiranda neryškios, vandeningos, nedidelės dėmelės, kurios didėja ir virsta ištįsusiomis, netaisyklingo stačiakampio formos rusvomis ar rudomis dėmėmis. Joms senstant centras pašviesėja, įgaudamas pilkai baltą (panašų į pelenų) atspalvį. Palankios sąlygos plisti, kai vyrauja vėsūs ir drėgni orai, dažni krituliai.

Kviečių lapų septoriozė

Optimaliausias fungicidų panaudojimo laikas yra nuo paskutinio lapo tarpsnio.

Varpų septoriozė - tai kviečių liga, kai ant varpažvynių viršūnėlių pasimato pilkšvai rudos, vėliau rudos mažos dėmelės. Vėliau jos didėja, centras pasidaro šviesiai rusvas ar pilkas. Senstančių dėmių paviršiuje susiformuoja tamsūs maži taškeliai - piknidžiai su piknosporomis, kurie yra labai svarbus varpų septoriozės požymis. Išplitus varpų septoriozei pažeidžiami visi pasėlio augalai. Palankios sąlygos plisti, kai vyrauja vėsūs ir drėgni orai, dažni krituliai.

Kviečių varpų septoriozė

Nuo kviečių varpų septoriozės siūlo naudoti jau minėtus fungicidus, kurie naudojami nuo lapų septoriozės.

Stiebalūžė. Tai augalų stiebo pamato liga, kurios sukėlėjai yra du grybai - tai Oculimacula yallundae (nelytinėje stadijoje Pseudocercosporella herpotrichoides var. herpotrichoides), vadinamasis W-tipas, ir O. acuformis (P. herpotrichoides var. acuformis) - R-tipas. Šių grybų sukelti simptomai - elipsiškos dėmės ant augalų stiebo pamato - vizualiai beveik nesiskiria. Lietuvoje jau yra abiejų tipų ligos sukėlėjų.

Stiebalūžė

Nuo stiebalūžės tinkamus fungicidus rasite paspaudę šią saugią aktyvią nuorodą fungicidai nuo stiebalūžės

Geltonosios rūdys - tai kviečių liga, kuri pažeidžia lapus, stiebus ir varpas. Ant pažeistų augalų dalių paviršiaus susidaro eilėmis išsidėsčiusios geltonos spalvos praplyštančios pūslelės.

Geltonosios rūdys

Rudosios rūdys. Tai kviečių liga, kuri pažeidžia lapus ir lapamakštes. Ant viršutinės lapų pusės ir ant lapamakščių pradžioje susidaro rudi spuogeliai - grybo uredžiai, kuriuose formuojasi urediosporos. Smarkiai rūdžių pažeisti lapai anksti nudžiūsta. Į vasarinius javus ligos sukėlėjas patenka nuo žieminių.

Rudosios rūdys

Nuo rūdžių fungicidus reikia naudoti iš karto pastebėjus pirmuosius ligų požymius, nes ypač geltonosios rūdys pasėlyje gali išplisti per kelias dienas.

Kviečių dryžligė. Tai kviečių liga, kuri dažniausiai pažeidžia lapus, tačiau sukėlėjas randamas ir ant stiebų, varpų ir grūdų. Iš pradžių ant lapų pasimato mažos gelsvai rudos ar rudos rombo formos dėmelės, kurios palaipsniui didėja. Būdingiausi kviečių dryžligės ant lapų požymiai yra, kai pažeidimo vietoje išryškėja ryškiu geltonu apvadu apribotos įvairaus dydžio gelsvai rudos, pailgos ar rombo formos dėmės, kurių centre yra tamsiai ruda dėmelė. Ši tamsi dėmelė labai gerai matoma, žiūrint į pažeistą lapą prieš šviesą. Ši liga plinta į ražienas sėtuose kviečiuose. Ji pavojinga tuo, kad ligos ciklas yra 7-10 dienų.

Kviečių dryžligė

Dažniausiai pasitaikančios miežių ligos

Miežių miltligė. Tai liga, kuri pažeidžia augalų stiebus, lapus, lapamakštes ir varpas, padengdama juos baltu grybienos valkčiu, kuri sendama, tamsėja, paruduoja. Liga pradeda plisti daigų tarpsniu ir plinta iki brendimo. Liga vystosi drėgnu ir šiltu oru, ją platina vėjas. Kurį laiką užkrėsti lapai išlieka žali ir gyvybingi. Lapo antroje pusėje pažeidimo vieta pagelsta. Vėliau ligos apimtas plotas palaipsniui apmiršta. Miltligei išplitus ankstyvais augalo vystymosi tarpsniais, augalai gali prasčiau išsikrūmyti. Vėlesniais vystymosi tarpsniais dėl miltligės pažeidimo mažėja žalias lapų plotas, taip pat ir grūdų derlius. Vasariniai miežiai užsikrečia nuo žieminių.

Miežių miltligė

Smulkiosios rūdys. Ši liga, pažeidžia miežių lapamakštes, lapus. Dažniausiai po vasarinių miežių išplaukėjimo ant lapų pasirodo oranžiniai smulkūs spuogeliai, kurie, plyšus epidermiui, išsiveržia į išorę ir apkrečia kitus lapus. Pavasarį javai užsikrečia nuo augalų tarpininkų oru.

Smulkiosios rūdys

Miežių tinkliškoji dryžligė - tai liga, kuri pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus bei grūdus. Pirmi ligos požymiai pasireiškia kaip labai mažos pailgos dėmelės arba dryželiai, kurie greitai didėja ir sudaro siaurų, tamsiai rudų skersinių ir išilginių dryželių tinklo formos raštą. Pažeista lapo dalis paruduoja, su dėme besiribojantys lapo audiniai iššviesėja. Pirminės dėmės apima vis didesnį lapo plotą, susiformuoja žalsvai vandeningame fone tamsiai rudas, aiškiai išreikšto tinklo formos pažeidimas. Pažeisti lapai anksti nudžiūsta.

Miežių tinkliškoji dryžligė

Rinchosporiozė - tai miežių liga, kuri pažeidžia koleoptilę, lapus, lapamakštę, varpažvynius, akuotus. Ant lapų ar lapamakščių atsiranda aiškiai rudai apriboti, balkšvai ar žalsvai pilki pažeidimai, kurie vėliau įgauna vandeningą išvaizdą. Dėmės yra ovalios ar pailgos, išsidėsčiusios nepriklausomai nuo lapų gyslų. Vėliau dėmių centras išdžiūsta ir pašviesėja, įgaudamas šviesiai pilką, rusvą ar balkšvą atspalvį. Užkratą platina lietaus lašai ir oro srovės.

Rinchosporiozė

Ramularija - tai miežių liga, kai ant apatinių lapų matomos apvalios ar ovalios dėmės. Jos nėra apribotos lapų gyslų, yra didesnės (apie 1 mm skersmens) nei vėlesniais tarpsniais išryškėjančios dėmės. Šie ramularijos pažeidimai lieka ant apatinių lapų. Aktyvaus augalo augimo metu ramularijos požymiai beveik neišryškėja. Liga intensyviau pradeda plisti ant viršutinių lapų miežiams išplaukėjus. Pirmiausia pasimato punktyrinės šviesios dėmelės, kurios vėliau pereina į tamsiai rudas ar beveik juodas nedideles dėmes. Būdingos ramularijai dėmės yra 1-3 mm ilgio ir 0,5 mm pločio, aiškiai apribotos lapo gyslų.

Ramularija