Lietuvoje galvijų spongiforminės encefalopatijos rizika maža

2018-09-25 15:40 Peržiūros : 28 Spausdinti

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo patvirtinimą iš Australijos ir Naujosios Zelandijos Maisto standartų agentūros, kad Lietuva priskiriama 1 kategorijai, t. y. šalis su maža galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) rizika. Ši agentūra savarankiškai vertina GSE riziką atskirose valstybėse. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) dar 2016 m. Lietuvą oficialiai pripažino šalimi, kurioje GSE pasireiškimo rizika yra nereikšminga, ir suteikė šalies su maža GSE rizika statusą.

GSE, kitaip vadinama kempinligė, Europos Sąjungoje (ES) nėra labai paplitusi, tačiau laikoma sudėtinga tiek ekonomine, tiek galvijų bei žmonių sveikatos problema. Nuo 2001 m. kai buvo įvestas gyvūninių pašarų draudimas (nuo 2004 m. - į ES įstojusiose valstybėse), nustatyta apie 60 tipinių ir atipinių galvijų spongiforminių encefalopatijos atvejų 11-oje valstybių narių. Visose valstybėse narėse vykdomos šios ligos stebėsenos programos, kai tiriami nugaišę tam tikro amžiaus galvijai, taip pat visi įtarimų atvejai.

„Šis statusas labai svarbus, jis sustiprina Lietuvos pozicijas derantis dėl galvijų, mėsos ir jos produktų eksporto į kitas šalis. Nors mūsų šalyje šios ligos atvejų neužregistruota - nenustatyta nei sergančių, nei įtariamų sergant galvijų, šiuolaikiniame globalizacijos amžiuje rizika visada išlieka. Tikimės, kad griežtais reikalavimais (gyvūninės kilmės pašarų draudimu, ligos stebėsena, kt.) ir kontrole šios ligos pavyks išvengti", - komentavo VMVT direktorius Darius Remeika.

VMVT vykdo GSE stebėseną nuo 2001 m., teikia OIE informaciją apie taikomas gyvūninės kilmės pašarų, šalutinių gyvūninių produktų, importo kontrolės priemones ir galimą GSE paplitimo riziką. OIE Mokslinė komisija patvirtino, kad Lietuvoje taikomos kontrolės priemonės užtikrina aukštą saugos ir kontrolės lygį.

Nuo 2002 m. mūsų šalyje buvo tiriami visi paskersti galvijai. Tačiau jei valstybė turi šalies, kurioje yra maža rizika, statusą, ji gali priimti sprendimą netirti sveikų paskerstų galvijų dėl GSE. Šiuo metu Lietuvoje dėl GSE tiriami:

visi galimai GSE užsikrėtę nugaišę ar nužudyti galvijai,
visi vyresni kaip 48 mėnesių amžiaus galvijai, priverstinai paskersti laikymo vietoje,
visi vyresni kaip 48 mėnesių amžiaus galvijai, kuriems prieš skerdimą pasireiškė fiziologiniai, funkciniai sutrikimai ar klinikiniai ligų, galinčių kelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai, požymiai,
visi vyresni kaip 48 mėnesių amžiaus laikymo vietoje ar transportuojant nugaišę ar nužudyti galvijai. Šiai grupei nepriskiriami galvijai, paskersti maistui ir nužudyti likviduojant kitas gyvūnų užkrečiamąsias ligas.

GSE - lėtinė galvijų liga, kuriai būdingi degeneraciniai nervinio audinio pakitimai. Pirmą kartą šis susirgimas nustatytas Jungtinėje Karalystėje 1986 m. ir buvo diagnozuotas galvijams, kurie užsikrėtė suėdę avių skrepi virusu užkrėstų mėsos ir kaulų miltų pašarų. Šia liga dažniau serga vyresnės kaip 4 metų amžiaus karvės. Jos gali atsivesti GSE užsikrėtusius veršelius. Atsiradus klinikiniams GSE požymiams, galvijai nugaišta po keleto savaičių ar mėnesių. Gyviems gyvuliams GSE sukėlėją diagnozuoti nėra tinkamų metodų, liga nustatoma tik juos paskerdus arba nugaišus.

Žmonės šia liga tiesiogiai nuo galvijų neužsikrečia. Nors moksliškai nepatvirtinta, manoma, kad GSE užkrėstos jautienos vartojimas žmonėms gali sukelti Creutzfeldto-Jakobo (Kroicfelto-Jakobo) ligos atmainą. 2017 m. ši liga Lietuvoje buvo diagnozuota 62 metų vyrui.

vmvt inf

Kategorijos: Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai