Erkių platinamos gyvūnų ligos - Šunų babeziozė

2015-04-08 13:07   Peržiūros : 171   Spausdinti


Babeziozės - invazinės užkrečiamosios gyvūnų ir žmonių ligos, kurias sukelia kraujyje parazituojantys Babesia genties pirmuonys. Jie yra viduląsteliniai parazitai, kurių gyvybinis ciklas vyksta su šeimininku kaita. Šie parazitai stuburiniuose gyvūnuose parazituoja eritrocituose. Sukėlėjo pernešėjai dažniausiai yra kraujasiurbės Ixodidae, rečiau Argasidae šeimos erkės.

Šunų babeziozė yra pasaulyje paplitusi liga. Europoje šį ligą dažniausiai pasireiškia vidurinėje Europos zonoje. Pastaruoju metu šios ligos pasireiškimas Lietuvoje dažnėja. Šią ligą sukelia ganyklinių kraujasiurbių erkių platinami Babesia canis ir Babesia gibsoni rūšies pirmuonys. Tačiau dažniausiai ligą šunims sukelia B. canis rūšies pirmuonys, kurie pagal patogeniškumą, antigenines savybes ir genetines charakteristikas gali būti skirstomi į dar tris porūšius - B. canis canis, B. canis vogeli ir B. canis rossi. B. canis vogeli yra paplitusi visame pasaulyje, Babesia canis canis - Europoje, B. canis. rossi - Pietų Afrikoje.

Sveiki šunys babezioze suserga po infekuotos erkės įkandimo, kai kartu su erkės seilėmis į jų organizmą patenka Babesia spp. invaziniai sporozoitai. Po patekimo į šuns organizmą sporozoitai įsiveržia į eritrocitus, kur dauginasi daugybiniu nelytiniu dvigubo ar keturgubo dalijimosi būdu, ko pasekoje eritrocitai suardomi, o iš jų išsilaisvinę Babesia spp. merozoitai susiradę nepažeistą eritrocitą įsiskverbia į jį. Užsikrėtus šuns kraujyje vyksta intensyvi eritrocitų hemolizė, kuri ir sukelia ligai būdingus simptomus. Neinfekuotai erkei įsisiurbus sergančiam šuniui ligos sukėlėjai patenka į erkės organizmą, kur erkių žarnų epitelinėse ląstelėse toliau vyksta sukėlėjo lytinis dauginimasis. Epitelinėse ląstelėse susiformuoja zigota, o jos viduje susidaro vakuolė, kurioje vystosi vienalytis kūnas. Čia jis subręsta, išsilaisvina iš epitelinių ląstelių ir patenka į kitus erkės organus. Erkių seilių liaukose, pasibaigus dauginimuisi susiformuoja invaziniai sporozoitai, kurie erkei įsisiurbus patenka į sveiko šuns organizmą ir ji užkrečia.

Babeziozės inkubacinis periodas gali būti nuo 1 iki 3 savaičių. Ligos eiga gali būti ūminė ir lėtinė. Ūminė ligos eiga dažniausiai pasireiškia aukšta temperatūra, hemoglobinemija, gelta ir anemija. Šunys tampa apatiški, pasunkėja ir padažnėja kvėpavimas. Gali pasireikšti judesių sutrikimai, parezės ar paralyžiai, virškinimo sutrikimai, išsivystyti koma. Gali sutrikti inkstų ir kepenų veikla. Ūminė ligos eiga tęsiasi 3 - 10 dienų. Lėtinė ligos atveju kūno temperatūra normalizuojasi po kelių dienų. Šunis kankina silpnumas, greitas nuovargis, apetito stoka, virškinimo sutrikimai. Progresuoja anemija. Lėtinė ligos eiga gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Laiku nepastebėjus ir netaikant gydymo ši liga dažnai gali baigtis gyvūno mirtimi. Labai svarbu gydymą pradėti nedelsiant, tik pastebėjus bet kurį iš šių požymių. Liga diagnozuojama iš klinikinių požymių ir kraujo tyrimo. Gyvūno gydymą nuo šios ligos gali atlikti tik veterinarijos gydytojas.

Siekiant užkirsti kelią šiam susirgimui, būtina imtis apsaugos nuo kraujasiurbių erkių. Reikia stengtis apsaugoti šunį nuo galimo erkių įsisiurbimo. Gyvūnų apsaugai nuo erkių gamtoje rekomenduotina naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Tam yra skirta daug įvairių preparatų - antkaklių, aerozolių, lašelių. Patartina nevedžioti šunų aukštoje žolėje, brūzgynuose ir drėgnose vietose. Būtina nuolatos po pasivaikščiojimo apžiūrėti šuns kailį. Jeigu erkė vis dėlto įsisiurbė, ją reikia kuo greičiau pašalinti. Negalima lašinti ant erkės aliejaus ar kitų skysčių, nes erkė gali išskirti dar daugiau seilių ir tikimybė užsikrėsti šuniui bus žymiai didesnė. Taip pat būtina prižiūrėti savo namų aplinką. Erkės dažnai slepiasi ir tyko savo aukos aukštoje žolėje, krūmynuose ar kitoje vešlioje augalijoje. Jei norite turėti saugią nuo erkių aplinką reikėtų pasirūpinti, kad aplink Jūsų namus nebūtų apleistų tankių krūmynų, sauso aukštos pernykštės žolės, būtų sutvarkyta ir prižiūrėta veja.

       

Parengta pagal Lietuvos ir užsienio mokslinę literatūrą.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informacija


Kategorijos: Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai, Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė
Svarbu
Šinšila

Šinšilų auginimas

Kaip auginti šinšilas, šinšilos šėrimas, šinšilos ligos, šinšilų auginimo patalpos 

Avių auginimas

Avių auginimas

Kaip auginti avis, tinkamiausios auginimui avių veislės, mėsinės avių veislės, avių priežiūra, bevilnės avys, avių maitinimas, avių ligos 

Šuo

Gyvūnai augintiniai iš Ukrainos. Ką reikia žinoti?

Ar galima atsivežti gyvūnus iš Ukrainos? Jei gyvūnas iš Ukrainos jau Lietuvoje - kuo turiu pasirūpinti ir kokie reikalavimai yra keliami? 

Šunų ligos

Pagrindinės šunų ligos

Šunų ligos, šunų ligų simptomai, šunų ligų gydymas 

Šuo miške

Kaip apsaugoti naminius gyvūnus erkių aktyvumo periodu

Užkratą nešiojančios erkės sunkiomis ir net mirtinomis ligomis gali užkrėsti ne tik žmones, bet ir šiltakraujus naminius gyvūnus 

Rusijoje – avių ir ožkų raupų protrūkiai

Avių ir ožkų raupai yra labai užkrečiama virusinė liga, sergamumas siekia 75-90 % bandos. 

Mastito gydymas ir profilaktika

Mastito gydymas ir profilaktika

Pieno liaukos uždegimas gali būti klinikinis (pastebimas), subklinikinis (slaptas) ir lėtinis. 

AKM – ne vienintelė šernams ir kiaulėms pavojinga liga

AKM – ne vienintelė šernams ir kiaulėms pavojinga liga

Šią savaitę centrinėje Japonijoje nustatytas jau šeštas klasikinio kiaulių maro (KKM) epidemijos atvejis, o likviduoti ligos židinį pasitelkta net kariuomenė.  

Triušių eimeriozė

Plačiai paplitusi, pavojinga invazinė jaunų triušių liga 

Mėlynojo liežuvio liga

Šią ligą sukelia Culicoides genties uodų platinamas virusas, kuris dažniausiai užkrečia naminius ir laukinius atrajotojus 

Temą atitinkančios įmonės

Lietuva


1 2 3 4

Kijėlių g., Molėtų r.
Telefonas: +370-38-353477, Mobilus: +370-68-737987, El. paštas: virgis.vinslovas@gmail.com

Kalvarijų g. 62, Vilnius
Telefonas: +370-5-2751918, El. paštas: veta@veta.lt

J.Basanavičiaus g. 41, Kaišiadorys
Telefonas: +370-346-53255, +370-346-67626, El. paštas: info@vetfarmas.lt

Birželio 23-iosios g. 23 G, Kaunas
El. paštas: administracija@vetma.lt

Raudondvario pl. 164A-5a, Kaunas
Telefonas: +370-37-384003, El. paštas: info@vetmarket.lt

Sodų g. 19, Vilnius
Telefonas: +370-349-60063, Mobilus: +370-600-34409, El. paštas: info@vetpet.lt
1 2 3 4
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau