Arklių virusinis arteritas

2017-06-19 16:44   Peržiūros : 720   Spausdinti


Arklių arteritas - virusinė liga, sukeliama arklių arterito virusų (toliau - EAV), kuriuos dažniausiai platina veisliniai eržilai kergimo metu per spermą arba dirbtinio apvaisininimo būdu. Šia liga serga arkliai, asilai ir zebrai daugelyje šalių taip pat Eurpoje ir JAV. EAV Bucyrus padermė pirmą kartą buvo išskirta Jungtinėse Amerikos Valstijose. EAV 1953 metais abortuotoje medžiagoje. EAV yra RNR virusas priklauo Arteriviridae šeimos Artevirus genčiai esantis Nidovirales eilėje. Arklių virusinis arteritas yra ekonominė arklinių šeimos sisteminių kraujo arterijų virusinė infekcija, sukelianti kumelėms abortus, naujagimiams kumeliukams mirtį. Užsikrėtę veisliniai eržilai yra natūralus viruso rezervuaras bei gali būti viruso nešiotojais visą gyvenimą. Šiai ligai ypač jautrios kumelingos kumelės, kumeliukai ir veisliniai žirgai.

Remiantis kitų šalių mokslininkų duomenimis, EAV protrūkiai pasitaiko gana retai. Tačiau serologiškai patvirtinti atvejai pasitaiko dėl tam tikrų susijusių atvejų: globalinio arklių judėjimo, kumelių kergimas su eržilais nešiotojais bei infekuotos virusais atšaldytos arba sušaldytos eržilo spermos naudojimas

 

Arklių virusinio arterito viruso plitimo keliai

Arklių virusinis arterito virusas (toliau - EVA) plinta respiratoriniu ir lytiniu keliu. Ūmine forma sergantys arklinių šeimos atstovai, iš sergančio organizmo į aplinką virusus platina per išskyras iš kvėpavimo takų, taip pat per ašarų, kraujo ir šlapimo skyčuis bei išmatas. Kumelėms ūminės formos metu infekcija pasireiškia reprodukcinės sistemos organų uždegimu, o eržilams ūminis ir chroniškas. Kumelės užsikrėtusios paskutiniu kumelingumo periodu gali atvesti jau infekuotus EVA kumeliukus. Remiantis kitų šalių mokslininkų duomenimis, kumelėms, kastruotiems arkliams ar lytiškai nesubrendusiems kumeliukams infekcijos nešiotojo statusas nebuvo nustatytas, tačiau manoma, kad iki 6 mėn. amžiaus kumeliukams lytiškai vėliau subrendusiems, reprodukcinės sistemos organuose EVA negalima nustatyti.

Sveiki arkliai apsikrečia tiesioginio kontakto būdu ir oro lašeliniu bei kitais sukėlėjo perdavimo veiksniais (pašarus, kraiką, vandenį, apyvokos daiktus). Tokiu būdu plintanti liga turi galimybę išplisti tose vietose, kur vienu metu susiburia daug arklių - hipodromuose, pardavimo aukcionuose ir kitose renginių vietose. Virusas neatsparus karščiui 56°C - 58°C žūva per 20-30 min., bet gali būti gyvas 2-3 dienas prie 37°C-38°C. Esant  4°C-8°C temperatūrai, virusas išgyvena iki 75 dienų. Užšaldytoje infekuotoje spermoje virusas išlieka gyvas

 

Klinikiniai simptomai

Inkubacinis periodas svyruoja nuo 2 dienų iki 2 savaičių. Infekcija perduota lytiniu keliu pasireiškia  maždaug po vienos savaitės. Kergimo metu kumelėms užsikrėtusioms EVA nuo viruso nešiotojo, simptomai dažniausiai nepasireiškia. Tačiau, seniems arba labai jauniems gyvūnams ir arkliams, kurių yra nusilpusi imuninė sistema bei bloga bendra organizmo būklė, klinikiniai simptomai, kaip taisyklė pasireiškia dažniausiai. Kelių mėnesių kumeliukams žaibinė infekcija sukelia pneumoniją ir/ar enteritą. Suaugusiems arkliams pasireiškia sisteminės ligos su daugeliu klinikinių simptomų: karščiavimas, depresija, anoreksija, galūnių edema (ypač užpakalinių), konjuktyvitas, šviesos baime, patinimas aplink akis (periorbitinė edema) ir rinitas. Eržilams apyvarpės ir kapšelio edema, kumelėms pieno liaukų ir/ar pilvo sienos edema. Kai kuriems arkliams gali atsirasti dilgėlinės bėrimų įvairiose kūno vietose - galvos ar kaklo dalyje, o kartais bendrai. Nėštumo metu į kumelės organizmą patekęs EVA virusas gali sukelti ankstyvius abortus, kurie lieka nepastebėti, vaisius gali žūti gimdoje ar gali būti atvedamas negyvas kumeliukas. Ūmios EVA ligos periodu, eržilams pasireiškia laikini vaisingumo sumažėjimai, kuriuos lemia spermos kokybės ir libido sumažėjimas. Spermos kokybės sumažėjimą įtakoja padidėjusi kapšelio temperatūra ir išsivysčiusi edema ir tai gali trukti iki 4 mėn. Tačiau, spermos kokybė eržilams EVA nešiotojams nesumažėja. Išskyrus kelis atvejus, kuomet serga kumeliukai,  pavieniai gali ir nugaišti.

 

Patologiniai pakitimai

Patologinius pokyčius sukelia sutrikusios kraujo apytakos sistemos dalių funkcijos. Nuo ūminio EVA nugaišusiems arkliams nustatomi poodinio audinio, vidaus organų ir limfinių mazgų pakitimai - edema, hiperemija ir hemoragija. Šie EVA būdingi pakitimai dažniausiai randami galūnių ir pilvos poodiniuose audiniuose, krūtinės ir pilvo limfinuose mazguose, plonose ir storose žarnose (ypač gaubtinėje ir aklojoje žarnose), tačiau gali atsirasti ir kitose kūno vietose. Tokiose vietose pilvo ir pleuros ertmėje bei perikarde randama susikaupusio serozinio skysčio. Kumeliukų plaučiuose gali išsivysttyti įvairaus laipsnio plaučių uždegimai, blužnies infarktas ir enteritas.

Kumelėms nustatomas endometritas - gimdos gleivinės uždegimas, kurio metu pažeidžiamos gimdos gleivinės kraujagyslės, todėl placenta netinkamai formuojasi arba yra pažeista. Transplancentinė EVA infekcija kumelingoms kumelėms gali sukelti abortus, dažniausiai vaisiaus žūtį, autolozę (irimą).

 

AVE diagnostika

Didžiajai daliai saugusių arklinių šeimos gyvūnų EVA infekcija praeina be jokių simptomų, tačiau šį virusą nešiojantys veisliniai eržilai, gali kelti pavojų jaunų kumeliukų ir veislinių žirgų sveikatai žirgynuose. Norint, sužinoti tikslią virusinės ligos diagnozę reikia atlikti diagnostinius tyrimus. Pasak NMVRVI vedėjos dr. Ingridos Jacevičienės arklių virusinį arteritą galima diagnozuoti naudojant virusų išskyrimo metodą eržilų spermos mėginuose, o specifinių antikūnų nustatymui atliekant serologinę virusų neutralizacijos reakciją kraujo mėginiuose. Šiandieną, šie EVA diagnostiniai tyrimai akredituotais metodais jau atliekami ir Lietuvoje, Vilniuje Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos institute virusologinių tyrimų skyriuje.

 

Kokios galimos profilaktinės priemonės EVA?

Arklinių šeimos gyvūnų laikytojai ir žirgynų savininkai pastebėją  arklių virusinio arterito požymius turėtų kreiptis į veterinarijos gydytojus bei užtikrinti biosaugos priemones. Reikėtų skubiai sergančius arklius atskirti nuo sveikų, apriboti gyvūnų judėjimą, bei stengtis, kad juos prižiūrintis personalas neturėtų kontakto su kitose gyvūnų laikymo vietose laikomais arklinių šeimos gyvūnais. Arklinių šeimos gyvūnų laikytojai privalo tinkamai  taikyti profilaktines nuo arklių virusinio arterito prevencines priemones žirgyne. Suprantama, prieš kergimą patartina atlikti arklių virusinio arterito profilaktinius diagnostinius tyrimus. Tuomet, atsižvelgus į tyrimų rezultatus, kergimui bus atrinkti tik sveiki eržilai ir kumelės, kurie atves sveikus kumeliukus.

 

Literatūros šaltiniai:

1. Animal Health Australia. The National Animal Health Information System [NAHIS] Equine viral arteritis Prieiga internete: http://www.aahc.com.au/nahis/disease/dislist. asp.* Accessed 3 Oct 2001.

2. Borchers K, Wiik H, Frölich K, Ludwig H, East ML. Antibodies against equine herpesviruses and equine arteritis virus in Burchell's zebras (Equus burchelli) from the Serengeti ecosystem. J Wildl Dis. 2005;41(1):80-6.

3. Campbell ML. Equine viral arteritis. Vet Rec. 2006;158(13):455.

4. Del Piero F. Equine viral arteritis. Vet Pathol. 2000;37(4):287-96.

5. Holyoak GR, Balasuriya UB, Broaddus CC, Timoney PJ. Equine viral arteritis: current status and prevention. Theriogenology. 2008;70(3):403-14.

6. Horner GW. Equine viral arteritis control scheme: a brief review with emphasis on laboratory aspects of the scheme in New Zealand. N Z Vet J. 2004;52(2):82-4.

7. Kahn CM, Line S, editors. The Merck veterinary manual. Whitehouse Station, NJ: Merck and Co; 2006. Equine viral arteritis. Prieiga internete:

http://www.merckvetmanual.com/mvm/index.jsp?cfile=htm/bc/121304.htm. Accessed 21 Jun 2009.

8. McCollum WH, Timoney PJ, Tengelsen LA. Clinical, virological and serological responses of donkeys to intranasal inoculation with the KY-84 strain of equine arteritis virus. J Comp Pathol.1995;112(2):207-11. 9.World Organization for Animal Health (OIE). Manual of  diagnostic tests and vaccines for terrestrial animals. Paris: OIE; 2013. Equine viral arteritis. Prieiga internete: http://www.oie.int

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.


Kategorijos: Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Mėsiniai ir pieno ūkiai, galvijų, paukščių augintojai, Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai
Svarbu
Trichineliozė

Trichineliozė

Trichineliozės simptomai, trichineliozės sukėlėjai, trichineliozės gydymas  

Ešerichijozė

Ešerichijozė

Ešerichijozės liga, galinti natūraliu būdu persiduoti iš gyvūnų žmogui  

Žarnyno jersiniozė

Žarnyno jersiniozė

Žarnyno jersiniozė persiduoda iš kiaulių žmonėms  

Šinšila

Šinšilų auginimas

Kaip auginti šinšilas, šinšilos šėrimas, šinšilos ligos, šinšilų auginimo patalpos 

pasiutligė

Pasiutligė

Kaip atpažinti pasiutusį gyvūną, vakcinacija nuo pasiutligės, kaip apsaugoti save ir augintinius nuo pasiutligės, kaip elgtis, jei įkando ar apdraskė nepažįstamas gyvūnas?  

Mikroelementai karvėms

Mikroelementai karvėms

Mikroelementų įtaka karvių reprodukcijai, produktyvumui ir sveikatingumui 

Laižomoji druska

Laižomoji druska

Druskos ir mineralų laižalai, laižomosios druskos poveikis primilžiams 

Toksoplazmoze

Toksoplazmozė

Toksoplazmozė, kaip užsikrečiama toksoplazmoze, toksoplazmozės gydymas  

Mastito gydymas

Mastito gydymas

Mastitas, karvių pieno liaukos uždegimas, mastyto profilaktika, nustatymas ir gydymas  

Avių auginimas

Avių auginimas

Kaip auginti avis, tinkamiausios auginimui avių veislės, mėsinės avių veislės, avių priežiūra, bevilnės avys, avių maitinimas, avių ligos 

Šuo

Gyvūnai augintiniai iš Ukrainos. Ką reikia žinoti?

Ar galima atsivežti gyvūnus iš Ukrainos? Jei gyvūnas iš Ukrainos jau Lietuvoje - kuo turiu pasirūpinti ir kokie reikalavimai yra keliami? 

Šunų ligos

Pagrindinės šunų ligos

Šunų ligos, šunų ligų simptomai, šunų ligų gydymas 

Šuo miške

Kaip apsaugoti naminius gyvūnus erkių aktyvumo periodu

Užkratą nešiojančios erkės sunkiomis ir net mirtinomis ligomis gali užkrėsti ne tik žmones, bet ir šiltakraujus naminius gyvūnus 

Rusijoje – avių ir ožkų raupų protrūkiai

Avių ir ožkų raupai yra labai užkrečiama virusinė liga, sergamumas siekia 75-90 % bandos. 

AKM – ne vienintelė šernams ir kiaulėms pavojinga liga

AKM – ne vienintelė šernams ir kiaulėms pavojinga liga

Šią savaitę centrinėje Japonijoje nustatytas jau šeštas klasikinio kiaulių maro (KKM) epidemijos atvejis, o likviduoti ligos židinį pasitelkta net kariuomenė.  

Triušių eimeriozė

Plačiai paplitusi, pavojinga invazinė jaunų triušių liga 

Mėlynojo liežuvio liga

Šią ligą sukelia Culicoides genties uodų platinamas virusas, kuris dažniausiai užkrečia naminius ir laukinius atrajotojus 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6

V. Maciulevičiaus g. 51, Vilnius
Telefonas: +370-5-2034257, El. paštas: partnervetas@gmail.com

V. Krėvės pr. 9A, Kaunas
Telefonas: +37037410638, El. paštas: pasfila@gmail.com

Martinavos g. 8, Martinavos k., Kauno r.
Telefonas: +37061479498, El. paštas: info@petcity.lt

Žemaitės g. 1-1, Raseiniai
Telefonas: +370-42-851041, Mobilus: +370-61-841088

Gedimino g. 17-1, Marijampolė
Telefonas: +37034391415

Rožių g. 39A, Panevėžys
Telefonas: +370-45-581912, Mobilus: +370-686-25717, +370-614-11369, El. paštas: rozynoklinika@gmail.com

Partizanų g. 85A, Kaunas
Telefonas: +37061946265

Architektų g. 70, , Vilnius
Telefonas: +370-65-222279

S. Dariaus ir S. Girėno g. 42, Kupiškis
Telefonas: +370-459-35085, Mobilus: +370-686-45299
1 2 3 4 5 6
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau